- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-04-26
- Bylos Nr.
- 1-393-158/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-02028-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Zita Romanovaitė
- Kaltinamasis
- M. B.
- Advokatai
- Jovita Usonytė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:
1) 2001-03-01 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 310 str. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme, 1250 Lt bauda, konfiskuojant 100 Lt;
2) 2008-05-21 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 221 str. 1 d. - 15 MGL dydžio bauda;
3) 2011-10-05 Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., 183 str. 2 d. - 2 metų laisvės atėmimo bausme;
4) 2011-11-04 Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d., 182 str. 1 d. - 1 m. laisvės atėmimo bausme;
5) 2012-06-28 Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., 182 str. 2 d., - 2 metų laisvės atėmimo bausme, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 203 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. B. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą.
Jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įregistruotos 1993-04-16 Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), vadovu ir atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, laikotarpiu nuo 2007-02-07 iki 2007-05-31, tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos <...> turinys; 5) ūkinės operacijos <...> rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą taip, kad buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, t. y.:
buhalterinėje apskaitoje panaudojo žinomai netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir duomenis: PVM sąskaitas-faktūras: 2007-02-07 serija ŠAN Nr. 0010, 2007-02-09 serija ŠAN Nr. 0011, 2007-02-12 serija ŠAN Nr. 0012, 2007-02-19 serija ŠAN Nr. 0013, 2007-03-02 serija ŠAN Nr. 00014, 2007-03-08 serija ŠAN Nr. 00016, 2007-03-15 serija ŠAN Nr. 00017, 2007-03-23 serija ŠAN Nr. 00019, 2007-04-06 serija ŠAN Nr. 00023, 2007-04-11 serija ŠAN Nr. 00024, 2007-04-16 serija ŠAN Nr. 00029, 2007-04-23 serija ŠAN Nr. 00034; duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal 2007-02-23 mokėjimo nurodymą Nr. 185, 2007-02-26 mokėjimo nurodymą Nr. 195, 2007-04-04 mokėjimo nurodymą Nr. 348, 2007-04-05 mokėjimo nurodymą Nr. 355, 2007- 04-26 mokėjimo nurodymą Nr. 448, 2007-04-27 mokėjimo nurodymą Nr. 450, pervestus pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko AB bankas „Hansabankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje atvaizdavo prekių pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, viso už 228183,32 Lt (kas atitinka 66086,46 Eur), tame tarpe 34807,62 Lt (kas atitinka 10080,98 Eur.) PVM, taip pat atvaizdavo pinigų, viso 228183,32 Lt (kas atitinka 66086,46 Eur) gavimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors faktiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių pagal minėtus dokumentus nepardavė, o į sąskaitą gautus pinigus nesurašant apskaitos dokumentų sugrąžino UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui;
buhalterinėje apskaitoje panaudojo žinomai netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus: PVM sąskaitas-faktūras: 2007-04-13 serija ŠAN Nr. 00026, 2007-04-23 serija ŠAN Nr. 00033; kasos pajamų orderius: 2007-04-13 serija ŠAN Nr. 00026, 2007-04-23 serija ŠAN Nr. 00033, ir tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje atvaizdavo prekių pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, viso už 118708 Lt (kas atitinka 34380,21 Eur), tame tarpe 18108 Lt (kas atitinka 5244,44 Eur) PVM, taip pat atvaizdavo grynų pinigų, viso 118708 Lt (kas atitinka 34380,21 Eur) gavimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors faktiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių pagal minėtus dokumentus nepardavė, grynų pinigų negavo;
buhalterinėje apskaitoje panaudojo žinomai netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir duomenis: PVM sąskaitas-faktūras: 2007-04-03 serija ŠAN Nr. 00021, 2007-04-06 serija ŠAN Nr. 00022, 2007-04-11 serija ŠAN Nr. 00025, 2007-04-12 serija ŠAN Nr. 00026, 2007-04-13 serija ŠAN Nr. 00027, 2007-04-16 serija ŠAN Nr. 00028, 2007-04-26 serija ŠAN Nr. 00035, kasos pajamų orderius: 2007-04-06 serija ŠAN Nr. 00028, 2007-04-11 serija ŠAN Nr. 00029, 2007-04-12 serija ŠAN Nr. 00030, duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal 2007-05-18 ir 2007-05- 21 mokėjimo nurodymus pervestus pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko AB bankas „Hansabankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje atvaizdavo prekių pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, viso už 140416,65 Lt (kas atitinka 40667,47 Eur), tame tarpe 21419,50 Lt (kas atitinka 6203,52 Eur) PVM, taip pat atvaizdavo grynų pinigų, viso 54524,53 Lt (kas atitinka 15791,42 Eur) gavimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat atvaizdavo pinigų, viso 85892,02 Lt (kas atitinka 24876,05 Eur) gavimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į banko sąskaitą, nors faktiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių pagal minėtus dokumentus nepardavė, grynų pinigų negavo, o į sąskaitą gautus pinigus nesurašant apskaitos dokumentų sugrąžino UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui.
Dėl aukščiau išvardintų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2007-02-07 iki 2007-05-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Be to, M. B. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įregistruotos 1993-04-16 Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), vadovu, laikotarpiu nuo 2007-02-07 iki 2007-05-31 vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo naudojama neteisėtai veiklai nuslėpti, o būtent:
surašė žinomai netikras UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas-faktūras: 2007-02-07 serija ŠAN Nr. 0010, 2007-02-09 serija ŠAN Nr. 0011, 2007-02-12 serija ŠAN Nr. 0012, 2007-02-19 serija ŠAN Nr. 0013, 2007-03-02 serija ŠAN Nr. 00014, 2007-03-08 serija ŠAN Nr. 00016, 2007-03-15 serija ŠAN Nr. 00017, 2007-03-23 serija ŠAN Nr. 00019, 2007-04-06 serija ŠAN Nr. 00023, 2007-04-11 serija ŠAN Nr. 00024, 2007-04-16 serija ŠAN Nr. 00029, 2007-04-23 serija ŠAN Nr. 00034 dėl prekių pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, viso už 228183,32 Lt (kas atitinka 66086,46 Eur), tame tarpe 34807,62 Lt (kas atitinka 10080,98 Eur) PVM, taip pat atvaizdavo pinigų, viso 228183,32 Lt (kas atitinka 66086,46 Eur) gavimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors faktiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių pagal minėtus dokumentus nepardavė, o į sąskaitą gautus pinigus nesurašant apskaitos dokumentų sugrąžino UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje panaudojus netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasisavinta 228183,32 Lt (kas atitinka 66086,46 Eur), apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikinta didelės vertės turtinė prievolė - sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 34807,62 Lt (kas atitinka 10080,98 Eur) pridėtinės vertės mokesčio;
surašė žinomai netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus: PVM sąskaitas-faktūras: 2007-04- 13 serija ŠAN Nr. 00026, 2007-04-23 serija ŠAN Nr. 00033, kasos pajamų orderius: 2007-04-13 serija ŠAN Nr. 00026, 2007-04-23 serija ŠAN Nr. 00033 dėl prekių pardavimo UAB „Baksėta“, viso už 118708 Lt (kas atitinka 34380,21 Eur), tame tarpe 18108 Lt (kas atitinka 5244,44 Eu.) PVM, taip pat atvaizdavo grynų pinigų, viso 118708 Lt (kas atitinka 34380,21 Eur) gavimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors faktiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių pagal minėtus dokumentus nepardavė, grynų pinigų negavo. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje panaudojus netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasisavinta 118708 Lt (kas atitinka 34380,21 Eur), apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikinta turtinė prievolė - sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 18108 Lt (kas atitinka 5244,44 Eur) pridėtinės vertės mokesčio;
surašė žinomai netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus: PVM sąskaitas-faktūras: 2007-04- 03 serija ŠAN Nr. 00021, 2007-04-06 serija ŠAN Nr. 00022, 2007-04-11 serija ŠAN Nr. 00025, 2007-04-12 serija ŠAN Nr. 00026, 2007-04-13 serija ŠAN Nr. 00027, 2007-04-16 serija ŠAN Nr. 00028, 2007-04-26 serija ŠAN Nr. 00035, kasos pajamų orderius: 2007-04-06 serija ŠAN Nr. 00028, 2007-04-11 serija ŠAN Nr. 00029, 2007-04-12 serija ŠAN Nr. 00030, dėl prekių pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, viso už 140416,65 Lt (kas atitinka 40667,47 Eur), tame tarpe 21419,50 Lt (kas atitinka 6203,52 Eur) PVM, taip pat atvaizdavo atsiskaitymą grynais pinigais ir pavedimais į banko sąskaitą, viso 140416,65 Lt (kas atitinka 40667,47 Eur) gavimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors faktiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių pagal minėtus dokumentus nepardavė, grynų pinigų negavo, o į sąskaitą gautus pinigus nesurašant apskaitos dokumentų sugrąžino UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje panaudojus netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasisavinta 140416,65 Lt (kas atitinka 40667,47 Eur), apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikinta turtinė prievolė - sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 21419,50 Lt (kas atitinka 6203,52 Eur) pridėtinės vertės mokesčio.
Be to, M. B. pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo.
Jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, veikdamas tyčia, Klaipėdos mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2007-02-07 iki 2007-04-24 pagal jo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras: 2007-02-07 serija ŠAN Nr. 0010, 2007-02-09 serija ŠAN Nr. 0011, 2007-02-12 serija ŠAN Nr. 0012, 2007-02-19 serija ŠAN Nr. 0013, 2007-03-02 serija ŠAN Nr. 00014, 2007-03-08 serija ŠAN Nr. 00016, 2007-03-15 serija ŠAN Nr. 00017, 2007-03-23 serija ŠAN Nr. 00019 UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių, viso už 155985,61 Lt (kas atitinka 45176,56 Eur.), tame tarpe 23794,41 Lt (kas atitinka 6891,34 Eur) PVM, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepirko, t. y. žinodamas, kad sandoriai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra įvykę, tačiau siekdamas tai nuslėpti bei siekdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryti sąlygas nepagrįstai įtraukti į buhalterinę apskaitą išlaidas ir į atskaitą įtraukti pirkimo PVM sumas, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijas įrašė žinomai netikrus duomenis: iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų apie tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotas prekes; taip pat įrašė išgalvotus duomenis apie atskaitomą pirkimo PVM, nes neturėjo apskaitos dokumentų, o būtent:
PVM deklaracijos, už 2007 m. vasario mėnesį, 11 eilutėje „PVM apmokestinami tiekimai“ įrašė 60066 Lt (kas atitinka 17396,32 Eur) didesnę PVM apmokestinamų tiekimų sumą negu UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai buvo atlikusi PVM apmokestinamų tiekimų, 26 eilutėje „18 proc. pardavimo PVM“ įrašė 10812 Lt (kas atitinka 3131,37 Eur) didesnę pardavimo PVM sumą negu UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai buvo pardavusi prekių su pardavimo PVM, 30 eilutėje „Atskaitomas pirkimo ir importo PVM“ įrašė 10634 Lt (kas atitinka 3079,82 Eur) didesnę pirkimo PVM sumą, negu UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai buvo įsigijusi prekių su pirkimo PVM ir turėjo teisę atskaityti pirkimo PVM;
PVM deklaracijos, už 2007 m. kovo mėnesį, 11 eilutėje „PVM apmokestinami tiekimai“ įrašė 72125 Lt (kas atitinka 20888,84 Eur) didesnę PVM apmokestinamų tiekimų sumą negu UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai buvo atlikusi PVM apmokestinamų tiekimų, 26 eilutėje „18 proc. pardavimo PVM“ įrašė 12983 Lt (kas atitinka 3760,14 Eur) didesnę pardavimo PVM sumą negu UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai buvo pardavusi prekių su pardavimo PVM, 30 eilutėje „Atskaitomas pirkimo ir importo PVM“ įrašė 12983 Lt (kas atitinka 3760,14 Eur) didesnę pirkimo PVM sumą, negu UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai buvo įsigijusi prekių su pirkimo PVM ir turėjo teisę atskaityti pirkimo PVM. M. B. į šias deklaracijas įrašydamas žinomai netikrus duomenis pagamino minėtas netikras PVM deklaracijas. M. B., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, netikras UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. vasario bei kovo mėnesių pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas 2007-03-23, 2007-04-24, pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, esančiam Taikos pr. 28, Klaipėda, ir tokiu būdu jis panaudojo netikrus dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis M. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ( t.4, b.l. 13-15, 17-19, 40-41). Jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vadovu, ir vieninteliu akcininku, 2007 m. pradžioje įsigijo šios įmonės akcijas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo statybų verslo vykdymui, bandė dalyvauti konkursuose dėl statybų vykdymo, tačiau konkursų laimėti nepavyko. Darbuotojus buvo nusižiūrėjęs, tačiau kol neturėjo objekto, darbuotojų neįdarbino. Parodė, kad nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovų nepažinojo, su šiomis įmonėmis bendravo per tarpininkus. Pažįstamas V. N. pasiūlė greitus legalius pinigus, t. y. sudaryti sandorius dėl prekių pardavimo, imituoti ūkinių operacijų atlikimą, nes pagal sandorius nebuvo parduodamos jokios prekės. Ūkinių operacijų imitavimas truko apie 2 - 2,5 mėnesio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių prekių nepirko. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą pervestus pinigus už neva parduotas prekes nuimdavo ir atiduodavo tarpininkams, per kuriuos bendravo su kitomis įmonėmis. Už pasirašytus sandorius jis gaudavo procentus nuo sandorio. PVM deklaracijas pildė pats. Atlyginimo iš įmonės neimdavo, tik sumokėdavo Sodrai mokesčius bei popieriuose buvo rodoma, kad gauna minimalią algą. 2012 m. išvyko į Marijampolę, kadangi prasidėjo grasinimai. Marijampolėje nelegaliai dirbo statybose.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėja.
Be paties kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta liudytojų L. S., S. G., F. P. parodymais, baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-02026-07 įtariamaisiais apklaustų S. S., J. V., I. M., V. N., S. R.,D. Š., G. L., parodymais, specialistų išvadomis, daiktų ir dokumentų apžiūros protokolais, protokolais dėl operatyvinių veiksmų atlikimo.
Iš 2014-03-18 specialisto išvados Nr. 5-3/21 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo matyti, kad laikotarpiu nuo 2007-02-01 iki 2007-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos norminių aktų reikalavimų: UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, priimto 2001 m. lapkričio 6 d., 13 straipsnio 1 dalies reikalavimo: „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos <...> turinys; S) ūkinės operacijos <...> rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška,“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius M. B.) laikotarpiu nuo 2007-02-07 iki 2007-05-21 apskaitos dokumentais (21 PVM sąskaita faktūra, 8 mokėjimo nurodymais, 4 kasos pajamų orderių kvitais ir 1 kasos pajamų orderiu), neturinčiais privalomų rekvizitų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ūkinės operacijos tapatumą, pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas:
21 atveju medžiagų suvirinimui, pjovimui, šlifavimui ir statybinių medžiagų tiekimą įmonėms: UAB „(duomenys neskelbtini)”, UAB „(duomenys neskelbtini)”, UAB „(duomenys neskelbtini)”, iš viso 412 972,85 Lt, PVM (18%) 74335,12 Lt, 487 307,97 Lt (412972,85+ 74335,12) su PVM, iš jų: 1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 12 atvejų 193 375,70 Lt, PVM (18%) 34807,62 Lt, 228183,32 Lt (193375,70+ 34807,62), 2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 atvejais 100600,00 Lt, PVM (18%) 18 108,00 Lt, 118708,00 Lt (100600,00+ 18108,00) su PVM, 3) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 7 atvejais 118997,15 Lt, PVM (18%) 21 419,50 Lt, 140 416,65 Lt (118997,15+ 21419,50) su PVM,
13 atvejų apmokėjimų priėmimus iš minėtų įmonių iš viso 487 307,97 Lt (228 183,32+ 118 708,00+ 140 416,65), iš jų: 1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 228 183,32 Lt, 2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 118708,00 Lt, 3) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 140 416,65 Lt.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius M. B.) nesilaikė: Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. 1-1115, priimto 1995 m. gruodžio 5 d., 12 str. 1 d. reikalavimo: „įmonės <...> privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574, priimto 2001 m. lapkričio 6 d., 19 straipsnio 1 dalies reikalavimo: „Apskaitos dokumentai <...> iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, ”
Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymo Nr.13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ (galiojo iki 2010-12- 31), kuris nustatė: „Uždarosios akcinės bendrovės <...> privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus: kasos, banko dokumentus, bankų pranešimus ir pavedimus bankams, <...> sąskaitas- faktūras nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri užtikrintų apskaitos dokumentų saugumą, ir neišsaugojo 10 m. apskaitos dokumentų:
laikotarpio nuo 2007-02-07 iki 2007-04-26 21 PVM sąskaitos faktūros, kuriomis pagrindė prekių (medžiagų suvirinimui, pjovimui, šlifavimui ir statybinių medžiagų) tiekimą įmonėms: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš viso 412 972,85 Lt, PVM (18%) 74 335,12 Lt, 487 Lt (412 972,85+ 74 335,12) su PVM;
laikotarpio nuo 2007-02-23 iki 2007-05-21 13 apskaitos dokumentų, kuriais pagrindė apmokėjimų gavimus iš įmonių: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš viso 487 Lt (228 183,32+ 118 708,00+ 140 416,65).
Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, organizuotą ir tvarkytą direktoriaus M. B. dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574, priimto 2001 m. lapkričio 6 d., 13 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio 1 dalies reikalavimų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2007-02-01 iki 2007-05-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (I t., b. l. 26-39).
Iš 2009-02-13 specialisto išvados Nr. 5-3/10 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 12 atvejų pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas 2007-02-07 - 2007-04-23 PVM sąskaitas faktūras pagrindė įvairių prekių įsigijimą iš viso 228 183,32 Lt (kas atitinka 66 086,46 Eur). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal mokėjimo nurodymus pagrindė apmokėjimą už įvairių prekių įsigijimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš viso 28 183,32 Lt (kas atitinka 66 086,46 Eur). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminius apskaitos dokumentus - PVM sąskaitas faktūras, neturinčias visų teisės aktų nustatytų privalančių juose būti rekvizitų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ūkinės operacijos tapatumą, pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines finansines operacijas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterė J. V., tiriamuoju laikotarpiu tvarkiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, apskaitos registruose užregistravo darbų, įvairių prekių įsigijimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterė J. V. buhalterinės apskaitos registruose užregistravo tikrovės neatitinkančias ūkines finansines operacijas - įvairių prekių (kurių įsigijimas pagrįstas PVM sąskaitomis faktūromis, neturinčiomis visų teisės aktų nustatytų privalančių juose būti rekvizitų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ūkinės operacijos tapatumą) sąnaudas. Dėl Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio 3 dalies reikalavimų nesilaikymo, laikotarpiu nuo 2005-05-01 iki 2007-01-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu 2005-01-01 - 2008-01- 31 nesumokėjo mokesčių į valstybės biudžetą iš viso 285 962 Lt, iš jų: pridėtinės vertės mokesčio - 146 472 Lt; pelno mokesčio - 122 059 Lt; socialinio mokesčio - 17 431 Lt (I t., b. l. 87-122).
Iš 2009-01-09 specialisto išvados Nr. 5-3/1 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo matyti, kad UAB „Baksėta“ buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduoti sandoriai su UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudarytos prielaidos išvengti mokesčių sumokėjimo, imituojant atsiskaitymą buvo pasisavinami UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigai (I t., b. l. 123-143).
Iš 2008-11-06 specialisto išvados Nr. 5-3/89 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduoti sandoriai su UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudarytos prielaidos išvengti mokesčių sumokėjimo, imituojant atsiskaitymą buvo pasisavinami UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigai (I t., b. 1. 144-156).
Iš VĮ Registrų centras duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" (UAB „Forenta") direktoriumi 2007-01-08 buvo paskirtas M. B. (I t., b. l. 157-180).
Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos L. S. parodymų matyti, kad M. B. ir V. N. prašymu keletą kartų be atlygio pildė UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „Elegorija“ PVM deklaracijas. Šiose įmonėse įdarbinta nebuvo (I t., b. l. 181-183).
Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo S. G. parodymų matyti, kad 2007 m. pardavinėjo žemę vyriškiui vardu Mindaugas, buvo padavęs savo asmens tapatybės kortelę, socialinio draudimo pažymėjimą, šie dokumentai buvo reikalingi žemės pardavimo dokumentų tvarkymui. Mindaugas dokumentų nebegrąžino (II t., b. l. 9-10).
Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo F. P. parodymų matyti, kad 2006 m. pabaigoje nusprendė parduoti UAB „Forena“. Kreipėsi į pažįstamą teisininką A. Ž. ir paprašė surasti pirkėją, kuris norėtų įsigyti UAB „Forena“ akcijas. UAB „Forena“ akcijas pirko M. B.. Norėjo išsaugoti įmonės pavadinimą „Forena“ savo kontrolėje, todėl buvo sutarta, kad įmonės pavadinimas bus pakeistas. Po akcijų pardavimo UAB „Forena“ pavadinimas buvo pakeistas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (II t., b. l. 14-15).
Iš 2014-01-16 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas F. P. pateikė dokumentus, kuriuose nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos 2007-01-05 buvo parduotos M. B., jam perduotas įmonės turtas, dokumentai (II t., b. l. 16-27).
Iš 2017-03-16 Klaipėdos AVPK areštinės viršininko tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017-03-11 sulaikius M. B., pas jį asmens kratos metu buvo rasta pil. Š. P. asmens tapatybės kortelė (II t., b. l. 28).
Iš VRIS CDB duomenų apie Š. P. matyti, kad asmens tapatybės kortelė Nr. 12518638 paskelbta dingusia 2012-09-11 (II t., b. l. 30-33).
Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo Š. P. parodymų matyti, kad M. B. pažįsta, jo asmens tapatybės kortelė buvo dingusi, jis pasigamino kitą, o vėliau dingusioji atsirado ir jis ją laikė namuose. Kažkokiu tai būdu jo kortelė atsidūrė pas M. B., kam jo kortelė buvo reikalinga M. B. nežino (II t., b. l. 36-41).
Iš baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-02026-07 įtariamuoju apklausto S. S. parodymų matyti, kad su I. M. susipažino prieš 15-16 m. I. M. susitikimo metu pasiūlė savo paslaugas, t. y. nurodė, kad jis gali įmonėms padėti „tam tikrais finansiniais“ klausimais. Kartu susitikime dalyvavo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterė J. V.. I. M. nurodė, kad gali parūpinti netikrų dokumentų dėl tariamo paslaugų ar prekių pirkimo. Su juo susitarė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterė J. V. jam pateikinės duomenis elektroniniu paštu apie tai, kokių prekių ir paslaugų pirkimas būtų atvaizduojamas dokumentuose. Taip pat susitarė, kad dokumentuose bus fiksuojama, kad už prekes ir paslaugas atsiskaitoma grynais pinigais arba atsiskaitymas bus imituojamas pervedant pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos į įmonės, kuri išrašinės netikrus dokumentus, banko sąskaitą ir šiuo atveju pinigai iš tokios įmonės sąskaitos bus nuimami grynais ir grąžinami jam. Taip pat susitarė, kad I. M. jis atiduos dokumentuose nurodytą pridėtinės vertės mokesčio sumą ir kiek prisimena dar 10 proc. nuo dokumentuose nurodytų prekių vertės be PVM. I. M. jam sakė, kad įmonės, kurių vardu bus išrašomi netikri dokumentai bus jo, t. y. jis bus tų įmonių savininkas. Vėliau su I. M. bendravo tik J. V. ir ji su juo sprendė visus klausimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterei J. V. prieš susitikimą su I. M. jis nebuvo nieko pasakojęs, kad reikės į apskaitą įtraukti netikrus prekių pirkimo-pardavimo dokumentus. Ji sutiko bendrauti su I. M. minėtomis aplinkybėmis jau susitikimo metu. I. M. tapęs naujos firmos savininku pats susisiekdavo su J. V. ir pasakydavo, kad gali išrašyti netikrus dokumentus. J. V. apie tai pranešdavo jam, tada jai nurodydavo maždaug už kokią sumą reikėtų atvaizduoti tariamą prekių pirkimą. J. V. pasakė, kad ji turės susisiekti su I. M., jam perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus, duomenis apie tai už kokią sumą, kokių paslaugų bei prekių tariamai pirks UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau iš I. M. turės paimti netikras prekių ar paslaugų pirkimo PVM sąskaitas-faktūras, perduoti I. M. pinigų už ūkinių finansinių operacijų imitavimą, ar iš jo paimti grąžinamus grynus pinigus, o dokumentus ir pinigus ji turės parvežti jam. Tai nurodė daryti J. V., nes dėl užimtumo neturėdavo laiko to daryti pats. J. V. sutiko vykdyti tokius jo nurodymus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje buvo atvaizduotos ūkinės finansinės operacijos su <...> UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai iš šių įmonių jokių prekių ir paslaugų nepirko. Gavus šių įmonių dokumentus jis juose pasirašydavo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Pats I. M. <...> UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose nepasirašinėjo, ar jis dirbo šiose įmonėse nežino. I. M. tik sakė, kad visų įmonių savininkas yra jis ir pristatydavo jo paskirtą direktorių. Atsiskaitymas buvo imituojamas pervedant pinigus bankiniais pavedimais. Šie pinigai iš minėtų įmonių banko sąskaitų buvo nuimami grynais pinigais ir I. M. per J. V. jam juos sugrąžindavo. Dokumentuose nurodytas prekes jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nupirkęs be apskaitos dokumentų, o pinigus, kurie pas jį pakliuvo imitavus atsiskaitymą bankiniais pavedimais, panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinėms reikmėms, tačiau be apskaitos dokumentų. Per J. V. gavęs iš I. M. <...> UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus jis juos pasirašydavo patvirtindamas prekių pirkimą ir pateikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijos darbuotojoms, nurodydavo duomenis iš jų įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, atvaizduoti ir deklaruoti pirkimo pridėtinės vertės mokestį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterė J. V. žinojo, kad faktiškai paslaugos ir prekės iš minėtų įmonių nėra perkamos, o kitos buhalterijos darbuotojos apie tai, jog faktiškai paslaugos ir prekės nebuvo pirktos, nieko nežinojo (II t., b. l. 42- 47).
Iš baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-02026-07 įtariamąja apklaustos J. V. parodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai yra žinoma, kadangi šios įmonės išrašytas PVM sąskaitas faktūras įtraukdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. Kas pateikė šias PVM sąskaitas faktūras nepamena, taip pat nepamena kas buvo įsigyjama iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kokiu būdu buvo atsiskaitoma pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas PVM sąskaitas faktūras taip pat nepamena. Šios įmonės darbuotojų nepažįsta, su jais nebendravo (II t., b. l. 48-50).
Iš baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-02026-07 įtariamuoju apklausto I. M. parodymų matyti, kad UAB „Kražantė“, UAB „Selauta“ ir ko, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „Elegorija“ vadovams nedavė nurodymų suklastoti dokumentų, neliepė nuimti pinigų iš įmonių banko sąskaitų ir juos vėliau grąžinti jam arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams. Kokie sandoriai vyko tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir minėtų įmonių nežino (II t., b. l. 51-57).
Iš baudžiamojoje byloje Nr.06-1-02026-07 įtariamuoju apklausto V. N. parodymų matyti, kad 2007 m. rugpjūčio mėn. įsigijo UAB „Elegorija“ akcijas. UAB „Elegorija“ prekių UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais nepardavinėjo. Išrašinėti fiktyvias PVM sąskaitas-faktūras jo paprašė I. M.. Jis kompiuterinėse laikmenose pateikdavo duomenis kokio turinio PVM sąskaitos-faktūros turėtų būti išrašytos. PVM sąskaitas-faktūras jam išspausdindavo jo draugė J. L.. Jai nepasakojo, kad pagal dokumentus prekės neparduodamos, o yra tik imituojamos ūkinės operacijos. Išspausdintas UAB „Elegorija“ PVM sąskaitas-faktūras pasirašydavo, antspauduodavo UAB „Elegorija“ antspaudu ir nuveždavo I. M.. Vėliau I. M. paskambindavo ir pasakydavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė pavedimą pagal jo pasirašytas PVM sąskaitas-faktūras ir, kad jis nuimtų pinigus iš UAB „Elegorija“ banko sąskaitos. Banke nuėmęs pinigus juos nuveždavo I. M.. I. M. pinigus perskaičiuodavo ir jam palikdavo 7-8 proc. nuo grąžintos pinigų sumos. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais niekada nebendravo tiesiogiai. Keletą kartų jis yra spausdinęs UAB „Selauta“ ir ko fiktyvias PVM sąskaitas-faktūras. UAB „Selauta“ ir ko PVM sąskaitose-faktūrose pirkėjo buvo nurodoma UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kokius duomenis reikia rašyti į PVM sąskaitas-faktūras jis gaudavau iš I. M.. Faktiškai UAB „Selauta“ ir ko prekių neparduodavo, paslaugų neatlikdavo. Pinigus iš UAB „Selauta“ ir ko banko sąskaitos nuimdavo direktorius, keletą kartų pinigus I. M. yra grąžinęs jis. I. M. jam neaiškino, kam reikalingos PVM sąskaitos-faktūros, pagal kurias faktiškai neparduodamos prekės. Jis jam pasiūlė atlygį už PVM sąskaitų-faktūrų išrašymą ir jis sutiko išrašinėti. Tokiu pačiu būdu per I. M. buvo dirbama ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šios bendrovės akcijas įsigijo M. B., jis tapo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Jis M. B. pasiūlė išrašinėti fiktyvias PVM sąskaitas-faktūras. Jam sakė, kad pirkėjams reikalingi tik pirkimo dokumentai, faktiškai prekės ir paslaugos nebus parduodamos, už dokumentų surašymą bus mokami pinigai, 7-8 proc. nuo dokumentuose nurodytos sumos. M. B. sutiko išrašinėti dokumentus. Bendraudamas su juo suprato, kad jis žino, jog klastoti dokumentai pirkėjams reikalingi tik tam, kad išvengtų mokesčių sumokėjimo, įmonėse panaudojus klastotus dokumentus būtų išgryninami pinigai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose pirkėju vėl buvo nurodoma UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kokius duomenis reikia rašyti į PVM sąskaitas- faktūras gaudavo iš I. M., jas pasirašydavo direktorius M. B., PVM sąskaitas-faktūras jis nuveždavo I. M., jis vėliau pasakydavo nuvykti į banką nuimti pinigus. Pinigus banke „Hansabankas“ nuimdavo M. B., atiduodavo jam, o jis kartu su M. B. arba vienas nuveždavo juos I. M.. I. M. nuo grąžintų pinigų sumos atiduodavo dalį pinigų sumos, kuri sudarydavo 7-8 proc. nuo I. M. grąžintos sumos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras neparduodavo, paslaugų neatlikdavo. Pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat buvo išrašomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos- faktūros. Pagal jas prekės nebuvo parduodamos, paslaugos nebuvo atliekamos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų-faktūrų, pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“, išrašymą organizavo jis. Jas kaip direktorius pasirašinėjo M. B.. Atsiskaitymas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo imituojamas grynais pinigais surašant kasos pajamų orderius. Peržiūrėjęs pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas UAB „Selauta“ ir ko, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas-faktūras, kasos pajamų orderius gali pasakyti, kad 2007-04-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio serija ŠAN Nr. 00026 kvite ranka tekstą gal rašė jis. Galėjo būti, kad dokumentą padėjo išrašyti M. B.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ fiktyvios PVM sąskaitos-faktūros buvo išrašomos ir pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai prekių ir paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepardavė. Dėl dokumentų surašymo į jį kreipėsi vyriškis vardu Gena, jį suvedė su M. B.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas-faktūras išspausdintas atsivežė vyriškis vardu Gena. Genos pateiktas PVM sąskaitas-faktūras pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. B.. Kiek prisimena atsiskaitymas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo imituojamas pervedant pinigus per banką. M. B. nuėmė pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos ir jie kartu juos perdavėme Genai. Gena už dokumentų surašymą jam ir M. B. sumokėjo pinigus, kiek prisimena 7-8 proc. nuo dokumentuose nurodytos sumos. M. B. įsigijus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tapus direktoriumi jis jam pasiūlė išrašinėti fiktyvias PVM sąskaitas-faktūras. Jam sakė, kad pirkėjams reikalingi tik pirkimo dokumentai, faktiškai prekės ir paslaugos nebus parduodamos, už dokumentų surašymą bus mokami pinigai, 7-8 proc. nuo dokumentuose nurodytos sumos. M. B. sutiko išrašinėti dokumentus. Bendraudamas su juo suprato, kad jis žino, jog klastoti dokumentai pirkėjams reikalingi tik tam, kad išvengtų mokesčių sumokėjimo, įmonėse panaudojus klastotus dokumentus būtų išgryninami pinigai (II t., b. l. 58- 62).
Iš baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-02026-07 įtariamuoju apklausto S. R. parodymų matyti, kad 2006 m. susipažino su UAB „Selauta“ ir ko atstovais. Jie patys rodė iniciatyvą pasiūlyti savo paslaugas. Jie siūlė pagalbą „optimizuojant“ įmonės finansus, kitaip tariant jie pasiūlė pateikti dokumentus, pagal kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai perka prekes iš UAB „Selauta“ ir ko, atsiskaitymas būtų imituojamas surašant atsiskaitymo grynais pinigais dokumentus, tačiau faktiškai prekės parduodamos nebūtų, pinigai faktiškai nebūtų mokami. Šiuos dokumentus panaudojus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje būtų sumažinama valstybei mokami mokesčiai. UAB „Selauta“ ir ko atstovai minėjo, kad visi verslininkai naudojasi tokiais netikrais dokumentais ir jį įkalbinėjo pasinaudoti jų paslaugomis. Už dokumentų pateikimą jiems mokėjo pinigus, kiek prisimena apie 5 proc. nuo dokumentuose nurodytos prekių vertės. Kiek tiksliai, kada jiems mokėjo pinigus neprisimena. Kokius duomenis, t. y. tariamų prekių pavadinimus, sumas ir kitus rašyti į UAB „Selauta“ ir ko dokumentus nurodydavo jis. Faktiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „Selauta“ ir ko jokių prekių nepirko, grynų pinigų nemokėjo, o surašant dokumentus buvo tik imituojami sandoriai. 2007 m. pavasarį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas vėl atvyko jaunesnis vyriškis, kuris atstovavo UAB „Selauta“ ir ko. Jis vėl pasiūlė pateikti dokumentus dėl tariamų sandorių, tačiau vėliau pateikė jau UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašytus dokumentus dėl tariamo prekių pardavimo bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tariamo atsiskaitymo grynais pinigais. Dokumentuose pasirašinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. B., dokumentai jam buvo pristatomi jau surašyti ir pasirašyti, kas juos surašinėjo ir pasirašinėjo nematė ir nežino. M. B. nematė. Faktiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių prekių nepirko, grynų pinigų nemokėjo, o surašant dokumentus buvo tik imituojami sandoriai. Priėmęs 2007 m. balandžio mėnesį surašytus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus vėliau nebesutiko priiminėti netikrų dokumentų, nors jie buvo siūlomi (II t., b. l. 63- 65).
Iš baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-02026-07 įtariamuoju apklausto D. Š. parodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių nepirko, buvo surašomi tik dokumentai. Padarius bankinį pavedimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, pinigai buvo sugrąžinami. Tais atvejais, kai pagal dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėdavo grynais, tuomet jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui sumokėdavo tik tuos 8-10 proc. nuo PVM sąskaitos faktūros sumos, o likusi pinigų suma sumokama nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) 2007 metais vairuodavo jis asmeniškai, UAB „(duomenys neskelbtini) dokumentuose jis pasirašė kaip gavėjo atstovas (II t., b. l. 66-70).
Iš baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-02026-07 įtariamuoju apklausto G. L. parodymų matyti, kad jis pateikė netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, surašytus pirkėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“. M. B. atvykdavo kartu su V. N., V. N. vairuojamu automobiliu. M. B. pasirašinėdavo netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus surašomus pirkėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsiskaitymas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo imituojamas grynais pinigais ir pervedant pinigus per banką. Kai pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, jis apie tai pranešdavo V. N.. Jis su V. N. susitikdavo prie banko „Hansabankas“, esančio priešais „Eglės“ turgų. Su V. N. atvykdavo ir M. B.. M. B. nueidavo į banką ir parnešdavo pinigus. Nuo M. B. parneštų pinigų V. N. atskaičiuodavo jam priklausančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestų pinigų dalį, o likusius pinigus perduodavo jam. Pinigus, pasilikęs sau 2 proc., ir netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus jis nuveždavo ir atiduodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui D. Š.. Jis gaudavo tik du procentus nuo dokumentuose nurodytos prekių ir paslaugų vertės, 91 proc. pinigų pasilikdavo netikrų dokumentus prašę išrašyti asmenys, 7 proc. tekdavo netikrus dokumentus surašiusiems asmenims (II t., b. l. 71-90).
Iš 2008-01-29 kratos, atliktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, protokolo matyti, kad kratos metu buvo surasti ir paimti 2005-2008 m. dokumentai, susiję su prekių pirkimu iš <...> UAB „(duomenys neskelbtini)“, kompiuterio sisteminis blokas (II t., b. l. 92-95).
Iš 2008-02-05 kompiuterio apžiūros protokolo, 2008-02-11 kompaktinio disko ir jame esančios informacijos apžiūros protokolo matyti, kad J. V. savo darbo kompiuteryje sudarinėjo <...> UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, juos elektroniniu paštu siuntė I. M. bei dokumentus išsaugojo kompiuteryje (II t., b. l. 96-118).
Iš 2010-06-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų apžiūros protokolo matyti kokie <...> UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai buvo panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje (II t. b. l. 119-132).
Iš 2008-01-31 kratos UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose protokolo matyti, kad kratos metu buvo surasti ir paimti 2007 m. dokumentai, susiję su prekių pirkimu iš <...> UAB „(duomenys neskelbtini)“ (II t., b. l. 133- 135).
Iš 2011-05-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų apžiūros protokolo matyti kokie UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai buvo panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje (II t. b. l. 136-141).
Iš 2008-02-13 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad tarp iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išreikalautų buhalterinės apskaitos dokumentų buvo ir netikri prekių bei paslaugų pirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, taip pat netikri atsiskaitymo grynais pinigais dokumentai - kasos pajamų orderių kvitai (II t., b. l. 142).
Iš 2011-02-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų buvo netikros UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. balandžio mėn. PVM sąskaitos faktūros, viso 7 lapai, kurios pasirašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. Š., taip pat kasos pajamų orderių kvitai, viso 3 lapai, juose nurodoma, kad juos pasirašo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalteris bei kasininkas M. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. Š.. PVM sąskaitose faktūrose nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko prekių viso už 140 416,65 Lt, o kasos pajamų orderių kvituose nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynais pinigais sumokėjo viso 54 524,63 (II t., b. l. 143-153).
Iš 2008-01-29 kratos V. N. bute, adresu Birutės g. 23-4, Klaipėda, protokolo matyti, kad pas V. N. buvo rastas UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas, čekių knygelė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ registravimo pažymėjimas ir kt. dokumentai (II t., b. l. 165-167).
Iš 2011-02-10 daiktų ir dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad kratos metu pas V. N. bute rastas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apvalus antspaudas buvo naudojamas dokumentų, panaudotų kitų įmonių apskaitoje antspaudavimui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ čekių knygelė, kurios išdavimo metu joje buvo čekiai nuo Nr. HL 1804251 iki Nr.1804300 patvirtina, kad joje panaudoti čekiai Nr. HL1804258, HL1804259, yra tik šių čekių šaknelės. Čekio Nr. HL1804258 šaknelėje nurodoma, kad 2007-05-18 M. B. iš banko sąskaitos nuėmė 41000 Lt, bei joje pasirašo. Čekio Nr. HL 1804258 šaknelė neužpildyta. PVM sąskaitos faktūros 2007-04-16 serija ŠAN Nr. 00028 antrasis egzempliorius surašytas dėl prekių pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jį sudaro 1 lapas (II t., b. l. 168-171).
Iš AB banko „Hansabanakas“ raštų ir pateiktų dokumentų, 2010-12-13, 2011-02-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos dokumentų ir vaizdo įrašų apžiūros protokolų matyti, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko AB „Hansabankas“ sąskaitos UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestus pinigus tą pačią dieną grynais pinigais nuimdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. B.. Tai patvirtina ir banko pateikti vaizdo įrašai apie tai, kad M. B. banko kasose užpildydavo bei pasirašydavo dokumentus ir gaudavo grynus pinigus (II t., b.1.172-183).
Iš 2007-08-01 protokolų dėl operatyvinių veiksmų atlikimo matyti, kad laikotarpiu nuo 2007-03-20 iki 2007-06-19 (telefono Nr. 8 612 31354) ir laikotarpiu nuo 2007-03-23 iki 2007-06-13 (telefono Nr. 8 675 54454) buvo kontroliuojami I. M. telefoniniai pokalbiai. I. M. bendrauja su J. V. (telefono Nr. 8 699 88902) tariasi ar „dirbs“, pinigų pervedimų, pervedamos sumos, I. M. nurodo dokumentų numerius, tariasi dėl susitikimų, dokumentų išsiuntimo elektroniniu paštu. I. M. taip pat bendrauja su V. N. (telefono Nr. 8 656 32338), su kuriuo derinasi ar „dirba“ konkrečią dieną, V. N. pranešinėja kada bus padarytas pervedimas į banko sąskaitą, kalbasi, kad V. N. vyktų į banką bei atvežtų pinigus (II t., b. l. 187-193).
Iš 2007-08-01 protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo matyti, kad laikotarpiu nuo 2007-03-20 iki 2007-06-19 buvo kontroliuojami J. V. telefoniniai pokalbiai (telefono Nr. 8 699 88902). Ji telefonu bendrauja su I. M., tariasi ar „dirbs“, pinigų pervedimų, pervedamos sumos, I. M. nurodo dokumentų numerius, tariasi dėl susitikimų, dokumentų išsiuntimo elektroniniu paštu. Taip pat ji po susitikimų su I. M. skambindavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. S. (telefono Nr. 8 699 33876) ir klausdavo ar ji gali užeiti su popieriais, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei L. (telefono Nr. 8 650 26304), 2007-04-05 nurodo padaryti pavedimą „(duomenys neskelbtini)“ (II t., b. l. 194-197).
Iš 2007-08-01 protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo matyti, kad laikotarpiu nuo 2007-04-25 iki 2007-07-23 buvo kontroliuojami V. N. telefoniniai pokalbiai (telefono Nr.8 656 32338). Jis telefonu bendrauja su I. M., su kuriuo derinasi ar „dirbs“ konkrečią dieną, gauna iš I. M. informaciją kada bus padarytas pervedimas į banko sąskaitą, kada vykti nuimti pinigus bei atvežti pinigus. Taip pat jis telefonu bendraudavo su M. B. (telefono Nr. 8 690 51871) ir sakydavo, kad reikia susitikti pasirašyti dokumentus, reikės vykti į banką. Taip pat V. N. bendrauja su J. L. dėl sąskaitų atspausdinimo, dėl pinigų likučio banko sąskaitoje pažiūrėjimo (II t., b. l. 198-200).
Iš 2007-08-01 protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo matyti, kad laikotarpiu nuo 2007-04-25 iki 2007-07-29 buvo kontroliuojami M. B. telefoniniai pokalbiai (telefono Nr. 8 690 51871). Jis telefonu bendrauja su V. N. ir kitais pašnekovais dėl PVM deklaracijos, skambučių iš Sodros, „adreso gavimo“ (III t., b. l. 1-2).
Iš 2007-04-05 Nr. llVS-3-43(KF), 2007-04-26 Nr. llVS-3-64(KF), 2008-04-27 Nr. llVS-3-65KF tarnybinių pranešimų) dėl sekimo matyti, kad 2007 m. balandžio mėn. M. B. su V. N. vykdavo pas I. M., taip pat į banką „Hansabankas“, M. B. banke nuimdavo grynus pinigus, o po to važiuodavo pas I. M.. I. M. susitikdavo J. V., kuri po susitikimo su I. M. vykdavo į savo darbo vietą Minijos g. 180, Klaipėda (UAB „Vakarų laivų gamykla“ teritorija) (III t., b. l. 3-8).
Iš 2007-05-18 Nr. llVS-3-69(KF), 2007-05-21 Nr. llVS-3-70(KF) tarnybinių pranešimų nustatyta, kad M. B. su V. N. vykdavo į banką „Hansabankas“, M. B. banke nuimdavo grynus pinigus, o po to susitikdavo su G. L., jam perduodavo banke paimtus pinigus. 2007-05-21 G. L. vyko susitikti su vyriškiu, vairavusiu automobilį BMW, v/n (duomenys neskelbtini) kuris priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (III t., b. l. 9-11).
Iš VRIS CDB duomenų apie M. B. darbo vietas matyti, kad laikotarpiu nuo 2007-04-16 iki 2007-10-17 Sodrai buvo pranešta apie M. B. įsidarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini) (III t., b. l. 31-32).
Pagal BK 203 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas įsteigė ar vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis įsigijo UAB „Forena“ akcijas bei tapo UAB „Forena“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi. Vėliau UAB „Forena“ pavadinimas pakeistas ir tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai kaltinamasis ir vadovavo (I t., b. l. 157-180). Nors kaltinamasis teigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo neturėdamas tikslų vykdyti neteisėtą veiklą, o neteisėtos veiklos ėmėsi tik tada, kai nepavyko gauti užsakymų , tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog kokią nors kitą, nei neteisėtą veiklą M. B. įsigyta įmonė būtų vykdžiusi ar ketinusi vykdyti. Kaltinamasis pripažino, kad surašė žinomai netikras UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras, taip atvaizduodamas pinigų gavimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors faktiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių pagal surašytas žinomai netikras PVM sąskaitas faktūras nepardavė.
Kaltinamojo M. B. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 203 straipsnio 2 dalies kvalifikaciją.
Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau - BAĮ) 2 straipsnio 5 punktas). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (BAĮ 2 straipsnio 1 punktas). Pagal BAĮ 21 straipsnio prasmę apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektu gali būti ūkio subjekto vadovas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis M. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir sąmoningai pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalį, apgaulingai ją tvarkė – tyčia buhalterinėje apskaitoje panaudojo žinomai netikrus dokumentus ir duomenis, t. y. PVM sąskaitas faktūras, mokėjimo nurodymus, duomenis apie pervestus pinigus, taip atvaizduodamas prekių pardavimus UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors faktiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių pagal minėtus dokumentus nepardavė, o į sąskaitą gautus pinigus nesurašant apskaitos dokumentų sugrąžino minėtų įmonių atstovams, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-02-07 – 2007-05-31 laikotarpio veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžių ir struktūros. Kaltinamojo M. B. tiesioginė tyčia buvo nukreipta neteisėtai gautiems pinigams įteisinti - pateikdamas buhalterei žinomai suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus jis suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė padarinius ir to siekė. Taigi tarp M. B. padarytų BAĮ reikalavimų netinkamo vykdymo ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
BK 300 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis M. B. žinodamas, kad sandoriai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra įvykę, tačiau siekdamas tai nuslėpti bei siekdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryti sąlygas nepagrįstai įtraukti į buhalterinę apskaitą išlaidas ir į atskaitą įtraukti pirkimo PVM sumas, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijas įrašė žinomai netikrus duomenis: iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų apie tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotas prekes; taip pat įrašė išgalvotus duomenis apie atskaitomą pirkimo PVM, nes neturėjo apskaitos dokumentų. Kaltinamojo M. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis M. B. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir davė parodymus, atitinkančius esmines įvykio aplinkybes. Jis kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė pripažįstama kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmes, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamasis M. B. padarė du nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai ir vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. M. B. anksčiau teistas už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant už nusikalstamas veikas, numatytas BK 203 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, laisvės atėmimo bausmes. Bausmės dydį apsprendžia aptartos aplinkybės, kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga.
Įvertinus tai, kad kaltinamasis M. B. savo kaltę pripažino visiškai, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra pagrindas BK 64¹ str. nuostatų taikymui ir skirtinos bausmės sumažinimui vienu trečdaliu.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė teismui prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Prašyme nurodoma, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, antrinės teisinės pagalbos išlaidos teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą M. B. nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, sudaro 69,48 Eur advokato užmokestis. Prašoma šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo M. B.. Pagal BPK 51 straipsnio 3 dalį, paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį gali, bet neprivalo būti išieškotos į valstybės biudžetą. Pagal LR Konstitucijos 31 straipsnį, asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jo sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Baudžiamojoje byloje kaltinamajam M. B. yra paskirtas suėmimas, todėl teismas pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu ir kaltinamajam paskyrė gynėją. Pagal BPK 51 straipsnį, suimto (nors ir kitoje baudžiamojoje byloje) ar atliekančio laisvės atėmimo bausmę kaltinamojo gynėjo dalyvavimas teismo posėdžio metu yra privalomas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad M. B. yra paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo M. B. būtų nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas atmestinas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 5 vokai, pridėti prie baudžiamosios bylos su dokumentais, antspaudu, CD laikmenomis, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendė:
M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 203 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 203 straipsnio 2 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį – 9 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtąsias bausmes subendrinti prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 27 d. nuosprendžiu, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu bei Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 28 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo ir 15 MGL (564,75 Eur) baudą.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2008-01-29 iki 2008-01-30 bei nuo 2017-03-11 iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam M. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 5 vokus, pridėtus prie baudžiamosios bylos su dokumentais, antspaudu, CD laikmenomis, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Nuosprendį per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos proceso dalyviai gali apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodami per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.