Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-01-24 · Administracinė byla Nr. I-609-1047/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-24
Bylos Nr.
I-609-1047/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02930-2018-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Beata Martišienė
Pareiškėjas
M. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-609-1047/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02930-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.6; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 24 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata Martišienė,dalyvaujant pareiškėjui M. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

M. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. liepos 18 d. apie 15 val. 15 min. iš laisvės į Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) teritoriją buvo atliekamas neleistinų daiktų permetimas. Pareiškėjas, G. S. ir A. L. buvo pasivaikščiojimų kiemelyje Nr. 3. G. S. ir A. L. išlindo per skylę stoge ir bandė paimti paketus. Atbėgo daug pareigūnų, paguldė pareiškėją ant žemės, surakino rankas, purškė dujų į veidą, trankė lazdomis per šlaunis, nugarą, pečius, tada išvedė iš kiemelio ir nuvedė į kamerą. Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo visas mėlynas. Apie 18 val. vėl atėjo daug pareigūnų, išvijo į lauką, darė kratą, daužė lazdomis, spardė kojomis. Pareiškėjas iš baimės su viskuo sutiko. Po įvykio su skundu pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą, Seimo kontrolierių. Pažymėjo, kad pareigūnai privalėjo daryti įvykių vaizdo įrašus, bet nedarė.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime (b. l. 33–37) prašė pareiškėjo skundo netenkinti ir jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad 2018 m. liepos 18 d. vyko neteisėtas daiktų permetimas iš Rasų g. pusės į Vilniaus PN teritoriją. Pareiškėjas M. B. tuo metu buvo pasivaikščiojimų kiemelyje Nr. 3. Pareigūnui užėjus į kiemelį, M. B. ėmė jį stumti lauk ir tokiu būdu trukdė prieiti prie išpjautos skylės stoge, kur tuo metu buvo kitas nuteistasis. Pareigūnas T. G. nurodė nuteistajam M. B. pasitraukti ir netrukdyti, tačiau pareiškėjas į jo nurodymą nereagavo, toliau stumdė pareigūną ir fiziškai jam priešinosi. Į pastiprinimą pareigūnui T. G. atbėgus APS specialistui L. M., nuteistajam M. B. buvo pakartotinai nurodyta nutraukti neteisėtus veiksmus, tačiau pareiškėjas ir toliau į pareigūnų nurodymus nereagavo. Tuomet prieš nuteistąjį M. B. pareigūnai panaudojo kovinių imtynių veiksmus ir antrankius. Nuteistasis M. B. buvo išvestas iš pasivaikščiojimo kiemelio ir uždarytas kameroje.

Prieš M. B. fizinė prievarta (kovinių imtynių veiksmai ir antrankiai) panaudota, vadovaujantis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto, patvirtinto 2000 m. balandžio 18 d. Tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymu Nr. VIII-1631 (teisės akto redakcija, galiojusi 2017 m. gruodžio 1 d. – 2018 m. lapkričio 30 d.) (toliau – Statutas) 26 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 26¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalies 2 ir 7 punktais bei 4 dalies 1 punktu.

Vilniaus PN pažymėjo, kad nuo medicininės apžiūros pareiškėjas atsisakė, motyvuodamas tuo, kad nusiskundimų neturi. Tai, anot Vilniaus PN, reiškia, kad pareiškėjas jokių sužalojimų nepatyrė, o skundo teiginiai, kad jo atžvilgiu pareigūnai naudojo perteklines prievartos priemones neatitinka realios situacijos.

Susiklosčius neeilinei situacijai, apie minėtą incidentą nedelsiant informuota Vilniaus PN ir Kalėjimų departamento vadovybė, į įstaigą iškviesti laisvi nuo tarnybos pareigūnai. Buvo kreiptasi į Kalėjimų departamento vadovybę dėl galimybės pasitelkti Kalėjimų departamento Prevencinės grupės pareigūnus, kurie padėtų Vilniaus PN užtikrinti viešąją tvarką. Apie 18 val. į pataisos namus atvyko Kalėjimų departamento Prevencinės grupės pareigūnai, kurie kartu su pataisos namų pareigūnais iki 21 val. 20 min. dalyvavo kamerų tipo patalpose bei drausmės grupėje atliekamoje bendroje kratoje.

Vilniaus PN atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde neindividualizavo subjektyvių neigiamų išgyvenimų, nepagrindė priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos.

Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad savo neturtinę žalą kildina ne iš pareigūnų, kurie atvyko vakare ir atliko kratą, neteisėtų veiksmų, o iš Vilniaus pataisos namų pareigūnų neteisėtų veiksmų, kai pareiškėjas buvo pasivaikščiojimų kiemelyje neteisėto permetimo epizode. Paaiškino, kad pareigūnai įvykio metu neturėjo vaizdo registratorių, visada būdavo, o dabar nebuvo. Paaiškino, kad jie susiorganizavo permetimą iš laisvės, o pareigūnai apie tai jau iš anksto žinojo, buvo parengę pasalą – sulaikė ir laisvėje neteisėtai daiktus metusį asmenį. Tačiau vaizdo registratoriaus vis tiek nesinešiojo, todėl dabar nėra įrodymų, kas ką padarė: pareiškėjo žodis prieš Vilniaus pataisos namų pareigūnų žodžius. Tai jau buvo trečias kartas, kai buvo vykdomas permetimas, anksčiau už tai niekas nemušė, pareiškėjas gavo papildomų parų arba iš viso nieko jiems nedarė. Šį kartą viskas buvo kitaip. Nurodė, kad mėlynių buvo visur: ant nugaros, kojų, užpakalio, kaklo, blauzdų, buvo mėlyna pareiškėjo ausis. Pareigūnas, įbėgęs į pasivaikščiojimų kiemelį, trenkė į sieną, paguldė ant žemės, surakino antrankiais. Pareigūnai naudojo gumines lazdas, purškė dujų – vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnas purškia dujų kitam nuteistajam, tai jų kliuvo ir pareiškėjui. Pareiškėjas kiemelyje gulėjo veidu į žemę, nematė visko, kas vyko viršuje, bet jam į akis pakliuvo dujų. Medicininės apžiūros atsisakė, nes pasakė, kad, kas turi pretenzijų, bus laikomi atskirai, o kas neturi pretenzijų, tie bus nuvesti į kamerą. Pareiškėjas norėjo eiti į kamerą, bijojo, todėl atsisakė medicininės apžiūros. Vėliau 2018 m. liepos 26 d. jis buvo atvežtas į Lukiškes, kur jis pamatė, kad šeimos gydytoja yra ta pati, todėl vėl nieko nesakė. Į klausimą, kuo pasireiškė neturtinė žala, atsakė, kad patyrė išgyvenimus, bijo grįžti į Vilniaus PN, nes ten vėl kas nors gali nutikti. Prašė išsamiai peržiūrėti nagrinėjamą bylą, dėl streso jis visko neatsimena, tačiau vaizdo įrašai parodo, kad nebuvo pagrindo pareiškėją mušti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl fizinio smurto prieš jį panaudojimo Vilniaus PN 2018 m. liepos 18 d.

Teismas nustatė, kad 2018 m. liepos 18 d. apie 15 val. 14 min. iš laisvės buvo vykdomas neteisėtų daiktų permetimas į Vilniaus PN (b. l. 38–44, vaizdo įrašas, esantis CD 1, nuo 15 val. 14 min.). Pareiškėjas M. B. tuo metu buvo pasivaikščiojimų kiemelyje Nr. 3. Apie 15 val. 17 min. 10 s. pareiškėjas su antrankiais buvo įvestas iš pasivaikščiojimų kiemelio į pastatą (vaizdo įrašas, esantis CD 1, nuo 15 val. 17 min. 10 s.). Apie 15 val. 17 min. 27 s. pareiškėjas buvo uždarytas į kamerą (vaizdo įrašas, esantis CD 1, nuo 15 val. 17 min. 27 s.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pareiškėjas savo neturtinę žalą kildina iš neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, kurie pasireiškė 2018 m. liepos 18 d. galimai sužalojus pareiškėją. Tarp šalių nėra ginčo, kad prieš pareiškėją buvo panaudota prievarta ir specialiosios priemonės – antrankiai. Ginčas kilo, ar buvo panaudotos purškiamosios dujos, ar pareiškėjui buvo suduoti smūgiai gumine lazda, taip pat ar pareigūnai prievartą naudojo teisėtai.

Statuto 26¹ straipsnio 2 dalis numato, kad pataisos pareigūnas turi teisę panaudoti psichinę ir (ar) fizinę prievartą. Statuto 26¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prievarta gali būti naudojama tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti. Pataisos pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Statuto 26¹ straipsnio 3 dalyje detalizuojama, kokiais atvejais pareigūnai gali panaudoti prievartą, tarp kurių yra: kai asmuo nevykdo Kalėjimų departamento, pataisos įstaigos arba tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimų ar nurodymų (siekdamas priversti asmenį paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie priešinasi) (2 punktas); ypatingos situacijos (nuteistųjų ar suimtųjų riaušių, grupinio pasipriešinimo pataisos įstaigos arba tardymo izoliatoriaus administracijai ar neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos arba tardymo izoliatoriaus vidaus tvarką, įkaitų grobimo atvejais) metu (7 punktas). Statuto 26¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad pataisos pareigūnas fizinės prievartos metu prieš asmenis gali naudoti specialiąsias priemones, kurių specifikaciją ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė.

Specialių priemonių specifikacijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. 1162 (teisės akto redakcija, galiojusi 2018 m. sausio 25 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.), antrankiai nurodyti kaip asmens judesių ribojimo priemonė.

Pagal Statuto 25 straipsnio 5 dalį pataisos pareigūnų teisėti nurodymai, susiję su tarnybinių funkcijų atlikimu, yra privalomi visiems juridiniams ir fiziniams asmenims.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nurodė, kad jis žinojo apie iš laisvės turėsiantį vykti neteisėtą daiktų permetimą 2018 m. liepos 18 d. Taigi pareiškėjas savo noru dalyvavo neteisėtoje veikoje. Pareiškėjas nenurodo, kad jis nepakluso pareigūnams, tačiau atsakovas teigia, kad pareiškėjas nepakluso teisėtiems pareigūno nurodymams pasitraukti nuo skylės stoge ir netrukdyti. Tai patvirtina ir Vilniaus PN pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 46, 62). Pažymėtina, kad pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 3 buvo tik pareiškėjas ir pareigūnas / pareigūnai. Teismui pateiktoje filmuotoje medžiagoje šio kiemelio vidus nenufilmuotas. Taigi teismas esant priešingiems tiesioginių įvykio dalyvių parodymams remiasi netiesioginiais įrodymais. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas žinojo apie planuojamą neteisėtą permetimą, turėjo matyti, kaip G. S. ir A. L. išlindo per skylę stoge, o pats pareiškėjas buvo tuo metu pasivaikščiojimų kiemelyje Nr. 3, daro išvadą, kad labiau tikėtina yra Vilniaus PN pareigūnų versija, kad pareiškėjas nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų ir buvo suinteresuotas padėti G. S. ir A. L. paimti neteisėtai permestus paketus. Taip pat ir pats pareiškėjas sutiko, kad 2018 m. liepos 18 d. apie 15 val. 14 minučių įvykus permetimui ir pareigūnams bandant neleisti G. S. ir A. L. paimti paketus Vilniaus PN susiklostė neeilinė situacija – kiti nuteistieji pribėgo prie langų, šaukė, pylė vandenį per langus. Taigi teismas nustatė, kad vadovaujantis Statuto 26¹ straipsnio 3 dalies 2 ir 7 punktais Vilniaus PN teisėtai panaudojo prievartą. Vertindamas, ar pareigūnai neperžengė prievartos panaudojimo būtinumo konkrečioje situacijoje, teismas atsižvelgia į filmuotą medžiagą ir pareiškėjo elgesį atsisakant medicininės apžiūros. Apie 15 val. 17 min. 10 s. pareiškėją su antrankiais vedant iš pasivaikščiojimų kiemelio į pastatą (vaizdo įrašas, esantis CD 1, nuo 15 val. 17 min. 10 s.) ir apie 15 val. 17 min. 27 s. pareiškėją uždarant į kamerą (vaizdo įrašas, esantis CD 1, nuo 15 val. 17 min. 27 s.) ant pareiškėjo kūno nematyti akivaizdžių sužalojimų, pareiškėjo akys neatrodo paveiktos purkštų dujų (kaip kitų nuteistųjų – G. S. ir A. L. atveju). Pažymėtina, kad kai pareiškėjas atsisakė medicininės apžiūros (b. l. 104), kuri jam buvo pasiūlyta, ir realiai atlikta kitų nuteistųjų atžvilgiu, pareiškėjas prisiėmė riziką, kad vėliau jo teiginių apie jam padarytus sužalojimus nebus įmanoma įrodyti objektyviais įrodymais. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje taip pat yra įrašai, kad tiek 2018 m. liepos 18 d., tiek 2018 m. liepos 25 d. pareiškėjas nusiskundimų neturi (b. l. 26). Taigi teismas nenustatė, kad pareigūnai būtų peržengę teisės aktuose nustatytas prievartos panaudojimo ribas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nenustačius būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų Vilniaus PN veiksmų – valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. B. skundą atmesti kaip nepagristą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Beata Martišienė