Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2016-04-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1240-1016/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-04-13
Bylos Nr.
1-1240-1016/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38366-2015-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eimutis Misiūnas
Kaltinamasis
A. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1240-1016/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38366-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5.; 1.2.4.5.; 2.10.1.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Eimutis Misiūnas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje A. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 138 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nesunkiai sutrikdė sveikatą, o būtent:

jis, 2015 m. gegužės 31 d., apie 20.30 val. Naujininkų g. 7 namo kieme, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,61 promilės girtumas) kumščiu sudavė ne mažiau dvidešimt smūgių R. B. į įvairias kūno vietas tuo padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas dešinėje momeninėje srityje, kaktoje, veido kairėje, nuo kairiojo antakio iki pasmakrės, dešinės akies vokuose, su kraujosruva akies obuolio junginėje, nubrozdinimą apatinės lūpos gleivinėje kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, o dėl nosikaulių lūžio su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, tokiu būdu padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

A. M. kaltė padarius nusikaltimą įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. M. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. vasarą, kadangi buvo labai seniai, tikslaus laiko nepamena, tuo metu jis gyveno pas savo sugyventinę I. B. adresu (duomenys neskelbtini). 2015 metais vasarą, tikslios datos nurodyti negali, I. B., D. B. ir dar kažkas, kas, nepamena, buvo minėto namo kieme, už namo kampo sėdėjo ir gėrė alų, taip pat kieme buvo kaimynas, jo duomenų nežino, gyvenantis (duomenys neskelbtini), jis buvo girtas, skaldė malkas, kadangi kaimynas buvo girtas, nelabai koordinavo savo veiksmų ir jis, bijodamas, kad šis skaldydamas malkas gali sužeisti jo vaikus, padarė pastarajam pastabą. Pastarasis nesureagavo ir toliau tęsė savo veiksmus. Paskui pamatė, kad kaimynui, skaldant malkas, malkos atpaiša atskilo ir nukrito į vežimėlį, kur miegojo vaikas. A. M. supyko ir priėjo prie kaimyno, paaiškinti jam, kad gali sužaloti vaikus, todėl turi nustoti skaldyti malkas, tačiau kaimynas, pamatęs, kad A. M. artinasi prie pastarojo, numetė kirvį, kuriuo skaldė malkas. A. M. paėmė kuvaldą, kuri gulėjo ant žemės prie pastarojo ir kuvalda užsimojo ant kaimyno, bet smūgio suduoti nespėjo, kadangi kaimynas sudavė jam per ranką, kurioje jis laikė kuvaldą, ir išmušė ją. Po ko kumščiu A. M. sudavė kelis smūgius kaimynui į veidą, kiek tiksliai sudavė jam smūgių, pasakyti negali, nes nepamena, tačiau apie 2-3. Po patirtų smūgių kaimynas nugriuvo ant žemės, griūdamas kaimynas užkabino A. M. ir A. M. taip pat nugriuvo. Gulėdami ant žemės, jie tramdėsi, po ko kaimynas paėmė pjūklą, kuris gulėjo ant žemės ir juo norėjo jį sužaloti, o būtent - jau buvo perpjovęs jo striukę. Daugiau kaimynas pjūklu nieko jam nepadarė, kadangi tuo metu prie jų pribėgo D. B. ir išmušė iš kaimyno rankos minėtą pjūklą, kaip tiksliai jis tai padarė, pasakyti negali, kadangi nematė. Paskui jie abu atsistojo ir išsiskyrė, jis nuėjo atgal prie namo, o kaimynas nuėjo prie pagalbinio pastato. Paskui atvažiavo policijos pareigūnai, kurie nuvežė jį bei D. B. į policijos komisariatą, kur jie parašė paaiškinimus ir buvo paleisti. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi (b. l. 78).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis R. B. parodė, kad 2015 m. gegužės 31 d., apie 20.30 val. Naujininkų g. 7, Vilniuje, kieme jis skaldė malkas. Dėl neaiškių priežasčių prie jo pribėgo neblaivus kaimynas A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir kaire ranka, laikydamas jo plaukus, su dešinės rankos kumščiu, apie 5-6 kartus trenkė jam į veidą ir parbloškė ant žemės. Tuo metu jis, gindamasis, nuo žemės į rankas paėmė rankinį nemotorinį pjūklą ir, norėdamas atstumti A. M., perbraukė jam per šoną. Prie jų konflikto prisidėjo ir D. B., kuris išardyta sofos dalimi trenkė jam į dešinę ranką. Tuo metu kieme buvo ir įvykį matė E. Š., I. B., B. B.. Po kelių minučių minėti asmenys nuo jo atsitraukė ir jis paėjęs į šalį išsikvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams, jie jam iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir nuvežė į VŠĮ Vilniaus Universitetinę ligoninę. Ligoninėje jam konstatavo veido sumušimus ir pasakė, kad galimai lūžusi nosis ir žandikaulis, dėl ko gavo siuntimą į Žalgirio polikliniką (b. l. 11).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. B. parodė, kad dėl įvykio, kuris įvyko 2015 m. birželio 1 d. ji nieko konkrečiai papasakoti negali, kadangi nepamena. Pamena tik, kad ji, jos broliai S. B. ir D. B., jos sugyventinis A. M. buvo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat kieme buvo kaimynas, jo duomenų nežino, jis gyvena bute prieš juos. Pamena, kad tarp šio kaimyno ir A. M. kilo konfliktas, tačiau dėl ko, ji nepamena. Po to pamena, kaip kaimynas pjūklu užsimojo ant A. M. ir pjūklu suplėšė A. M. striukę, o A. M. puolė kaimyną, sudavė jam kumščiu į veidą. Tada kaimynas paėmė kieme gulinčią kuvaldą, kuria pradėjo mosikuoti. Tada A. M. vėl sudavė kumščiais kelis smūgius kaimynui į veidą, kiek tiksliai smūgių buvo, ji neprisimena. Po šių smūgių kaimynas griuvo ant žemės, o A. M. puolė prie jo ir vėl kumščiu sudavė smūgius kaimynui į veidą. Tada prie jų pribėgo jos brolis D. B., kuris griebė A. M. iš nugaros, apkabindamas jį, ir bandė pastarąjį atitraukti nuo kaimyno, tačiau to padaryti nepavyko, kadangi A. M. nustumdavo D.. A. M. vis mušė kumščiais kaimyną. Paskui D. B. pavyko atitraukti A. M. nuo kaimyno. Kaimynas atsistojo ir kažką pasakė A. M., po ko pastarasis vėl pribėgo prie kaimyno ir sudavė jam klumščiu į veidą, tada D. B. vėl atitraukė A. M. nuo kaimyno. Kai ji pamatė kaimyną, jis nuo patirtų smūgių buvo mėlynas ir patinęs, besvyruojant nuėjo ir, kiek girdėjo, iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai išvežė A. M. ir D. B. (b. l. 34).

2015 m. birželio 1 d. Protokolu-pareiškimu pareiškėjas R. B. pareiškė, kad 2015 m. gegužės 31 d., apie 20.30 val. Naujininkų g. 7, Vilniuje, kieme skaldė malkas. Prie jo iš niekur nieko pribėgo kaimynas A. M. ir trenkė kumščiu į veidą 5-6 kartus ir paėmęs už plaukų parbloškė ant žemės. Dėl tokių veiksmų patyrė fizinį skausmą. Buvo greitosios medicinos pagalbos nuvežtas į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (b. l. 1).

2015-05-31 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiosios patrulės L. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015 m. gegužės 31 d. dirbant kartu su specialistu M. P. apie 20.30 val. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), buvo sumuštas pranešėjas, visi vietoje. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko R. B., kuris paaiškino, kad skaldė malkas kieme ir prie jo prisikabino girti kaimynai, t. y. A. M. ir D. B., kurie liepė jam nustoti kapoti malkas matant jų mažamečiams vaikams. R. B. nepaklausius, D. B. pradėjo stumdyti, o A. M. kumščiu kelis kartus trenkė jam į veidą. Visą įvykį mate E. Š. ir I. B., kurios buvo neblaivios. Nukentėjusysis dėl veido sumušimų buvo išvežtas į RVUL. D. B. ir A. M. buvo sulaikyti ir pristatyti 21.05 val. į 2 PK (b. l. 7).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015-06-04 specialisto išvadoje Nr. G1811/15(01) nurodyta, kad R. B..i padarytos poodinės kraujosruvos dešinėje momeninėje srityje, kaktoje, veido kairėje, nuo kairiojo antakio iki pasmakrės, dešinės akies vokuose, su kraujosruva akie obuolio junginėje, nosikaulių lūžis su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje, nubrozdinimas apatinės lūpos gleivinėje, poodinės kraujosruvos kairiojo peties sąnario srityje, krūtinės ląstos kairėje pusėje, abiejuose žastuose, dešiniame dilbyje, abiejuose šlaunyse, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais kairiame dilbyje, kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-05-31). Nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl galėjo padaryti neilgai trukus vienas po kito. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosikauliu lūžio su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nustatyti sužalojimai padaryti dvidešimties trauminių poveikių. Nustatytų sužalojimų vietose požymių, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankių kiekį neužsifiksavo. Nustatytų sužalojimų vietose požymių, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie sužalojimų įrankio (įrankių) forma, dydžius, neužsifiksavo. Sužalojimų vietos yra pasiekiamos nukentėjusiojo ranka. Sužalojimai visumoje nebūna savęs žalojimui, griuvimui ir atsitrenkimui į kietą paviršių. Įprastai nubrozdinimai ir kraujosruvos sugyja be pasekmių. Kaulų lūžiai sugyja kauliniais rumbais. Bendro darbingumo netekimas nustatomas tada, kai gydymas baigtas it panaudotos visos reabilitacijos priemonės, o darbingumo netekimo požymiai išlikę, bet ne anksčiau, kaip praėjus 120 dienų po patirtos traumos arba susargdinimo. Profesinis darbingumas VTM nenustatinėjamas (b. l. 19-21).

Asmens blaivumo testu A. M. 2015-05-31, 22.10 val. buvo nustatytas 2,61 ‰ girtumas (b. l. 68).

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis A. M. 2015 m. gegužės 31 d., apie 20.30 val. Naujininkų g. 7 namo kieme, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,61 promilės girtumas) kumščiu sudavė ne mažiau dvidešimt smūgių R. B. į įvairias kūno vietas tuo padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas dešinėje momeninėje srityje, kaktoje, veido kairėje, nuo kairiojo antakio iki pasmakrės, dešinės akies vokuose, su kraujosruva akies obuolio junginėje, nubrozdinimą apatinės lūpos gleivinėje kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, o dėl nosikaulių lūžio su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl kaltinamojo A. M. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį kaip nusikaltimas.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. M. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

A. M. anksčiau neteistas (b. l. 85-86), administracine tvarka baustas (b. l. 87-90), VŠĮ Vilniaus miesto Psichikos ir sveikatos centre negydytas (b. l. 92), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 93), VŠĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 94).

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą ir skiriant kaltinamajam prokurorės prašomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Paskelbus A. M. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka (b. l. 102).

LR BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad A. M. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

2016-02-12 nutarimu A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 81), paliktina iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 ir 421 straipsniais, teismas, -

nusprendė:

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti Darbo biržoje.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti Darbo biržoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – A. M. palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsigaliojimo datos.

A. M. išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, asmuo turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Eimutis Misiūnas