- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-06
- Bylos Nr.
- II-29-276/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-14922-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Robertas Rainys
- Suinteresuotas asmuo
- A. M.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs J. S., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) skundą dėl nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną panaikinimo,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2016-09-21 nutarimu buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nesant objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ar paneigiančių kurio nors iš vairuotojų kaltę, nepakankant objektyvių įrodymų pažeidimo protokolui surašyti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų ir nesant eismo įvykio.
Nustatyta, kad 2016-09-06 apie 19.00 val. Durpių g., Pagirių kaime, Vilniaus rajone apvirto automobilis „Audi 80 Avant“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas J. S., kuris nurodė, kad priekyje važiavęs automobilis „Fiat Ducato“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) (vairuotojas A. M.) staigiai stabdė, sukėlė avarinę situaciją priversdamas staigiai sukti vairą į kairę, ko pasekoje automobilis apvirto.
Šalies argumentai
Skunde ir teisme J. S. ir jo atstovas prašė skundą tenkinti, 2016-09-21 nutarimą panaikinti, patraukti administracinėn atsakomybėn A. M., tai motyvavo tuo, kad jam 2016-09-06 apie 18.00 val. vairuojant automobilį „Audi 80 Avant“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) ir nedideliu greičiu važiuojant Pagirių kaime, jam iš paskos mikroautobusu „Fiat Ducato“ važiavęs A. M. reiškė nepasitenkinimą signalizuodamas garsiniu signalu, aplenkė jo automobilį pėsčiųjų perėjoje ir padidinęs greitį nuvažiavo. Pasibaigus gyvenvietės zonai jis pradėjo didinti greitį, tuo metu priekyje važiavęs mikroautobusas pradėjo važiuoti lėtai, todėl jis nutarė aplenkti. Jam pradėjus lenkimo manevrą, A. M. staigiai stabdė savo automobilį, todėl vengdamas eismo įvykio, jis suko savo automobilio vairą į kairę ir automobilis apvirto. Jokio šuns gatvėje nematė ir staigiai stabdyti savo automobilio A. M. priežasties nebuvo. Jis važiavo kartu su A. J..
Atsiliepimas
Institucijos, priėmusios sprendimą atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į skundą prašė jo netenkinti, tai motyvavo tuo, kad nepaneigta A. M. versija, kad savo automobilį stabdė dėl to, kad į kelią išbėgo šuo, o J. S. turėjo laikytis KET 126 ir 128 p.p. reikalavimų ir laikytis saugaus atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio, kad į jį neatsitrenkti jeigu jis būtų stabdomas, šio reikalavimo jis nesilaikė, vengdamas susidūrimo bandė apvažiuoti susidariusią kliūtį ir nuvažiavo nuo kelio.
Suinteresuotas asmuo A. M. prašė skundo netenkinti, tai motyvavo tuo, kad KET pažeidimų nepadarė, mikroautobusu „Fiat Ducato“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo kartu su tėvu ir mažamečiu sūnumi, todėl jokių chuliganiškų veiksmų nedarė ir negalėjo daryti dėl jų saugumo. Pagirių gyvenvietėje aplenkė lėtai važiuojantį automobilį „Audi“, galėjo ir signalizuoti garsu. Jis nematė, kad „Audi“ automobilis jį ruoštųsi lenkti, greičio nemažino, pamatęs pakelėje šunį, truputi pristabdė, šuo nubėgo, jis nuvažiavo, nematė, kad „Audi“ apsivertė.
Liudytojas K. G. parodė, kad į Pagirius įvažiavo savo automobiliu paskui mikroautobusą „Fiat Ducato“. Matė, kad „Audi“ vairuotojui sumažinus greitį, tas nepatiko mikroautobuso vairuotojui, šis bandė lenkti, signalizavo, aplenkė pėsčiųjų perėjoje ir nuvažiavo, o po to pradėjo mažinti greitį, „Audi“ bandė įsibėgėti ir aplenkti, o „Fiat“ staigiai stabdė, „Audi“ vengė susidūrimo, suko į kairę ir apsivertė. Jokio šuns dešinėje kelio pusėje jis nematė.
Liudytoja A. J. parodė, kad važiavo kaip keleivė automobilyje „Audi“, Pagirių gyvenvietėje J. S. važiavo lėtai, iš paskos važiavęs mikroautobusas jam signalizavo, po to aplenkė, nuvažiavo į priekį ir pradėjo mažinti greitį. J. S. privažiavo prie mikroautobuso, atstumas buvo apie 10 metrų, pradėjo sukti į kairę, darydamas lenkimą, tuo metu mikroautobusas pradėjo stabdyti, J. S. staigiai suko į kairę ir automobilis apvirto, o mikroautobusas nuvažiavo.
Liudytojas I. M. parodė, kad mikroautobusu „Fiat Ducato“, kurį vairavo jo sūnus A. M. važiavo į namus, per vidurį sėdėjo jo anūkas, su kuriuo jis bendravo. Sūnus Pagirių gyvenvietėje aplenkė „Audi“ automobilį, kuris važiavo 25 km/val. greičiu ir nuvažiavo. Nuvažiavus apie 300 metrų sūnus pasakęs „šuo“ pristabdė, po to nuvažiavo toliau. Jis matė šunį apie 1,5 metro nuo jų automobilio dešinėje pusėje. Po pusantros valandos sūnui paskambino policininkai, pasakė, kad jis sukėlė eismo įvykį ir pabėgo. Jis nematė, kad jų automobilį būtų lenkęs automobilis „Audi“, sūnus važiavo vienodu greičiu ir jo nelėtino, pristabdė tik pamatęs šunį.
Įrodyta, kad J. S. Pagirių gyvenviete vairuodamas automobilį važiavo lėtai, mažesniu nei leistinas greičiu, tai iš paskos važiavusiam A. M. sukėlė nepasitenkinimą, jis signalizavo garsiniu signalu, po to aplenkė.Jeigu tikėti J. S., K. G. ir A. J. parodymais, tai aplenkęs J. S. automobilį A. M. pradėjo važiuoti lėtai, kas sukėlė J. S. norą jį aplenkti.1 ir 2 p.p. nurodytos aplinkybės KET reikalavimų nepažeidžia.Jeigu tikėti A. M. ir jo tėvo I. M. parodymais, tai aplenkęs automobilį „Audi“ A. M. greičio nemažino ir važiavo pastoviu greičiu.Jeigu tikėti J. S., K. G. ir A. J., tai J. S. pradedant lenkti A. M. automobilį, šis staigiai stabdė, pagal A. M. ir I. M. parodymus pristabdė vengdamas užvažiavimo ant šuns, pirmu atveju tai galima būtų vertinti kaip trukdymą atlikti lenkimo manevrą, antru atveju kaip norą išvengti kontakto su šunimi.Šiuo atveju galima prielaida, kad tarp dviejų vairuotojų kelyje susidarė konfliktinė situacija, kai J. S. važiuodamas lėtai, A. M. nuomone, trukdė jam važiuoti greičiau leistinu greičiu, aplenkęs J. S. pats A. M. pradėjo važiuoti lėtai, kas netiko J. S. ir šis bandė lenkti, privažiavo per arti mikroautobuso ir pradėjus lenkimo manevrą A. M. tyčia stabdė savo automobilį, priversdamas J. S. daryti staigų manevrą į kairę, ko pasekoje jo automobilis apvirto, - galima ir kita prielaida, kad iš tikro A. M. pristabdė savo automobilį vengdamas kontakto su šunimi, o privažiavęs per arti jo automobilio J. S. nespėjo sustabdyti ir buvo priverstas daryti staigų manevrą į kairę.Prielaidomis teismas vadovautis negali, ištirti įrodymai daryti kategoriškas išvadas neleidžia.Šiuo atveju įrodyta viena aplinkybė - J. S. lenkdamas priekyje važiuojančią transporto priemonę, nesilaikė saugaus atstumo, tuo pažeidė KET 126 p. reikalavimus – atsižvelgiant į greitį laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, iš to teismas daro išvadą, kad autoįvykiui kilti buvo ši priežastis, tai teisingai įvertino sprendimą priėmusi institucija, todėl naikinti nutarimo pagrindų nėra ir skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2016-09-21 nutarimą palikti nepakeistą ir J. S. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.