Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, susipažinusi su baudžiamąja by­la, ku­rioje

L. M., gim. (duomenys neskelbiami), Gruzijos pilie­tis, vidurinio išsi­la­vi­nimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbiami), Lietuvos Res­pub­li­ko­je neteistas, kal­tinamas pagal Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžia­mo­jo kodekso 291 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis L. M. 2013 balandžio 20 d. apie 03–04 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 ir 3 punktų reikalavimus, neteisėtai, apeidamas pasienio kontrolės punktą, nenustatytoje valstybės sienos kirtimui vietoje, neturėdamas asmens tapatybės dokumentų, suteikiančių teisę perei­ti valstybės sieną, perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką.

Kaltinamojo L. M. parodymais (b. l. 32-33), kad 2013 m. balandžio 15 d. iš Gruzi­jos atskrido į Minską. Atvyko tikslu patekti į Lenkijos Respubliką prašytis prieglobsčio. Atvyko į Teras­polio pasienio kontrolės punktą, pareigūnams pateikė savo Gruzijos piliečio pasą, Baltarusijos pareigūnai įdėjo spaudą ir leido vykti į Lenkiją. Lenkijos pareigūnui pasakė, kad nori paprašyti prieg­lobsčio, tačiau jam neleido rašyti prašymo ir grąžino į Baltarusijos Respubliką. Todėl nuspren­dė ieškoti kito būdo kaip patekti į Lietuvą, o iš jos į Lenkiją. Teisėtai į Lietuvą patekti negalėjo, nes neturėjo vizos, todėl nusprendė nelegaliai patekti į Lietuvą. 2013 m. balandžio 19 d. iš Minsko krovininiu automobiliu atvažiavo netoli pasienio kontrolės punkto. Vairuotojas parodė kryptį, kuria reikia eiti, kad apeiti pasienio punktą. Ėjo mišku, kol priėjo spygliuotos vielos tvorą, ją peršoko, suprato, kad tai yra valstybės siena. Kada ir kur tiksliai perėjo valstybės sieną nežino. Lie­tuvoje susitiko tą patį vairuotoją, kuris jį kartu su kitais asmenimis nuvežė į Lenkiją. 2013 m. balan­džio 21 d. jie buvo sulaikyti Lenkijos pareigūnų, kadangi neturėjo vizų, suteikiančių teisę legaliai būti Šengeno erdvėje. Vėliau buvo perduoti Lietuvos Respublikos pasienio pareigūnams.

Susitikimo prie valstybės sienos protokolu (b. l. 3), iš kurio matyti, kad 2013 m. balandžio 22 d. 10 val. prie valstybės sienos ženklo Nr. 140 Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardos Kontaktinio punkto tarnybinėse patalpose įvyko susitikimas dėl keturių Gruzijos piliečių, tarp kurių buvo ir L. M., perdavimo Lietuvos Respublikos pusei. Susitikimo metu konstatuota, kad minėti asmenys į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko iš Baltarusijos, krovininio automobilio priekaboje. Vairuotojas juos atvežė į buvusio Kalvarijos pasienio posto teritoriją ir išlaipino, nurodydamas kryptį, kuria turi vykti toliau. Lenkijos Respublikoje Gruzijos piliečiai buvo sulaikyti, nes kirto vals­­tybės sieną pažeisdami vykimo per valstybės sieną nustatytą tvarką, buvusiame Budzisko perė­ji­mo punkto rajone bei buvo Lenkijos Respublikos teritorijoje be vizos ar kito dokumento, sutei­kian­čio teisę būti Lenkijos Respublikos teritorijoje.

Asmenų perdavimo/priėmimo protokolais (b. l. 7-8, 13), iš kurių matyti, kad 2013 m. balan­džio 22 d. 10 val. Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos Budzisko punkte Lenkijos Respub­li­kos perduotas Lietuvos Respublikai L. M., gim. 1988-07-22, taip pat jo pasas Nr. 07AE87089.

Dokumentų apžiūros protokolu (b. l. 14-20), iš kurio matyti, kad apžiūrėjus Gruzijos piliečio pasą Nr. 07AE87089, išduotą L. M., gim. 1988-07-22, nustatyta, kad paso septintame lape yra spaudas, kad asmuo panaudojęs šį pasą 2013-04-15 lėktuvu išskrido iš Tbilisio. 2013-04-16 asmuo kirto Lenkijos Respublikos valstybės sieną traukiniu, tačiau buvo grąžintas atgal. Trisde­šim­ta­me lape yra spaudas, kuris liudija, kad asmuo kirto Baltarusijos Respublikos valstybės sieną, ta­čiau kitas spaudas patvirtina, kad spaudas anuliuotas. Dokumente vizų nėra.

Pažyma apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus (b. l. 21), iš kurios ma­ty­ti, kad nėra duo­me­nų apie tai, kad L. M. teisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

Val­s­­ty­bės sienos apsaugos tarnybos prie Lie­tu­vos Respub­li­kos vi­daus reikalų ministerijos Laz­­­­dijų rinktinės pareigūno M. L. parodymais (b. l. 23), iš kurių ma­­tyti, kad 2013-04-21 Kalvarijos sav. Salaperaugio k., buvusio pasienio kontrolės punkto teritorijoje tikrino iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką atvykstančius automobilius. Būdamas viename iš krovininių auto­mobilių per raciją išgirdo, kaip kažkoks vairuotojas pranešė, kad važiuodamas per Lenkijos teri­toriją, maždaug 2 kilometrai nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos mato tamsaus gymio asmenų grupę. Apie tai jis informavo pamainos vyresnįjį A. K.. Po tarnybos užkardoje suži­no­jo, kad pagal jo pranešimą Lenkijoje buvo sulaikyti keturi Gruzijos piliečiai.

Val­s­­ty­bės sienos apsaugos tarnybos prie Lie­tu­vos Respub­li­kos vi­daus reikalų ministerijos Laz­­­­dijų rinktinės Kalvarijos užkardos vado R. J. parodymais (b. l. 24), iš kurių ma­­tyti, kad 2013-04-22 vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sutartimi „Dėl asmenų perdavimo ir priėmimo“, Lietuvos–Lenkijos kontaktiniame punkte įvyko susitikimas su Lenkijos Respublikos pareigūnais, kurie perdavė Gruzijos pilietį L. M.. Pirminės apklausos metu sulaikytasis nurodė, kad į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai iš Baltarusijos Respub­li­kos, pasislėpęs krovininio automobilio priekaboje.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad L. M. kaltė pa­da­­rius jam in­­kri­mi­nuojamą nusikaltimą visiškai įrodyta. Kaltinamasis neteisėtai perėjo Lietuvos Respub­li­kos valstybės sieną, todėl jo padaryta nu­si­kal­stama vei­ka teisingai kvalifi­kuota pagal Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį.

Už Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikals­ta­mos veikos padarymą gali būti ski­ria­­­ma bauda arba areštas, ar­ba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamasis L. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos bau­­džiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę leng­vi­­nančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įs­ta­­ty­­­mo numatytą veiką ir nuo­širdžiai gailisi (Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­­­­li­kos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). At­sa­ko­my­bę sunkinančių ap­lin­ky­bių nėra. Kaltinamasis Lietuvos Respublikoje ne­teis­tas (b. l. 40).

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama kaltinamajam skir­­­­­­­­­­­ti 45 parų arešto bausmę. Kaltina­masis sutinka, kad procesas būtų už­­baigtas teismo bau­džia­muo­­­­­ju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 43).

Pirmą kartą teisiamam kaltinamajam nėra pagrindo skirti griežčiausią sankcijoje numatytą lais­­­vės atėmimo bausmę, todėl, atsižvelgiant į tai, kad jis yra užsienio valstybės pilietis, nedirba, pa­ja­mų neturi, jam skirtina švelnesnė iš sankcijoje numatytų bausmių, kurią siūlo ir pro­­kurorė, – areš­tas. Paren­kant bausmės dydį atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos vei­kos pobū­dį, pavo­jin­gu­mą, kal­ti­na­mojo as­­­­me­­­­nybę, atsakomybę leng­vi­nan­čią aplin­ky­bę ir sunkinan­čių aplinky­bių ne­­­bu­vi­mą. Įvertinus šias aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina ma­­­­­­žesnio nei vidurkio dy­džio arešto bausmė, nes pripažintina, kad tokia bausmė bus pa­­kan­kama pa­siek­­ti baus­­­mės tiks­­lams – su­laikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei už­­­tikrinti tei­sin­gu­mo prin­­­cipo įgy­ven­­di­nimą (Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo kodekso 41, 61 straipsniai).

Kaltinamojo L. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. balandžio 22 d. (b. l. 25, 37-38) įskaitytinas į bausmę.

Kardomoji priemonė – suėmimas paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsi­­­­­teisėjimo, nes švel­nes­nėmis kardomosiomis priemonėmis užtikrinti kardomosios priemonės tikslo – nuo­sprendžio įvyk­dymo, nėra galimybės, bet ne ilgiau nei iki bausmės pabaigos (Lietuvos Res­pub­­likos baudžia­mo­jo proceso kodekso 119 straip­s­­nis).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – Gruzijos piliečio pasas Nr. 07AE87089, išduotas L. M., – grą­žin­ti­nas savininkui L. M. (Lietuvos Res­pub­likos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teisėja

nusprendžia:

L. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos bau­džia­mojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką L. M. įskaityti laiką, išbūtą laiki­na­jame sulaikyme ir suėmime nuo 2013 m. balandžio 22 d. iki bau­džiamojo įsakymo įsiteisėjimo, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pabaigos.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, bet ne ilgiau nei iki baus­mės pabaigos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – Gruzijos piliečio pasą Nr. 07AE87089, išduotą L. M., – grą­žin­ti­ savininkui L. M..

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, turi teisę paduoti Lazdijų rajono apylinkės teismui prašymą rei­ka­­­lau­da­­mas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsa­ky­­­mas neįgys teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsi­­­­teisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo pro­ce­so kodekso nustatyta tvar­ka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.