Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėjas Robertas PovilaitisBaudž. byla Nr. 1A–288-174/2007 Procesinio sprendimo kategorija1.1.8.1.1, 1.2.14.8, 2.1.6.2, 2.4.6.4.2. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nuosprendis

2007 m. liepos 19 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Rimvydo Kurpavičiaus ir nuteistojo M. K. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-05-02 nuosprendžio, kuriuo M. K., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 str. 1 d. ir nuteistas:

už sukčiavimą, sudarant išperkamosios nuomos sutartį O.A. A. vardu, - laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

už sukčiavimą, sudarant išperkamosios nuomos sutartį D. P. vardu, - laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams;

už sukčiavimą, sudarant išperkamosios nuomos sutartį S. P. vardu, - laisvės atėmimu vieneriems metams penkiems mėnesiams;

už sukčiavimą, sudarant išperkamosios nuomos sutartį J. B. vardu, - laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė trejų metų laisvės atėmimo bausmė pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtos bausmės laiką M. K. įskaitytas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2007 m. kovo 14 d. iki 2007 m. gegužės 2 d.

M. K. pagal BK 182 str. 1 d. už sukčiavimą, sudarant išperkamosios nuomos sutartį P.R. S. vardu, ir pagal 182 str. 1 d. už sukčiavimą, sudarant išperkamosios nuomos sutartį R. S. vardu, išteisintas, nenustačius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Priteista iš M. K. S. P. 1973,76 Lt turtinės žalos.

R. E., gim. (duomenys neskelbtini), pagal BK 182 str. 1 d. už sukčiavimą, sudarant išperkamosios nuomos sutartį P.R. S. vardu, ir pagal BK 182 str. 1 d. už sukčiavimą, sudarant išperkamosios nuomos sutartį R. S. vardu, išteisintas, nenustačius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. nuteistas už tai, kad jis 2005 m. birželio 23 d., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), UAB „Topo technika“ parduotuvėje „Topo centras“, apgaule prisistatęs verslininku, prekiaujančiu buitine technika ir įtikinęs O. A. A. savo vardu sudaryti išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėjęs pradinę 324 litų įmoką už prekes bei pažadėjęs toliau kas mėnesį mokėti už prekes įmokas įgijo 656,78 Lt vertės televizorių „Philips 21PT5409/01“, 338,14 Lt vertės DVD grotuvą, 422,88 Lt vertės magnetolą „JVC KD-G20“, 219,49 Lt vertės gartraukį, 719,49 Lt vertės viryklę „Beko E5604GIS“, 117,80 Lt vertės TV laikiklį ir 278,81 Lt vertės mikrobangų krosnelę „Daewoo“, tačiau už prekes pagal numatytą mokėjimo grafiką nemokėjo, taip padarydamas UAB „SNORO lizingas“ bendrą 2429,39 Lt turtinę žalą.

Be to, 2005 m. birželio 27 d., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), kooperatinės bendrovės „Šilutės prekyba“ parduotuvėje „Elektromarkt“, M. K. apgaule prisistatęs verslininku, prekiaujančiu buitine technika, ir įtikinęs D. P. savo vardu sudaryti išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėjęs pradinę 132,97 Lt įmoką už prekę bei pažadėjęs toliau kas mėnesį mokėti už prekę įmokas įgijo 1107,63 Lt vertės šaldytuvą „Snaigė“ RF360-1501A, tačiau už prekę pagal numatytą mokėjimo grafiką nemokėjo, taip padarydamas UAB „SNORO lizingas“ 974,66 Lt turtinę žalą.

Be to, 2005 m. birželio 28 d., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), kooperatinės bendrovės „Šilutės prekyba“ parduotuvėje „Elektromarkt“, M. K. apgaule prisistatęs verslininku, prekiaujančiu buitine technika, įtikinęs S. P. savo vardu sudaryti išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei pažadėjęs toliau kas mėnesį mokėti už prekes įmokas, įgijo 1258,47 Lt vertės televizorių „JVC AV-29FT1SUG“, 363,56 Lt vertės DVD grotuvą „Philips DVD634“, 761,86 Lt vertės televizorių „Philips“, tačiau už prekes pagal numatytą grafiką nemokėjo, taip padarydamas UAB „SNORO lizingas“ bendrą 2383,89 Lt turtinę žalą.

Be to, 2005 m. birželio 28 d., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), kooperatinės bendrovės „Šilutės prekyba“ parduotuvėje „Elektromarkt“, M. K. apgaule prisistatęs verslininku, prekiaujančiu buitine technika, įtikinęs J. B. savo vardu sudaryti išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėjęs pradinę 134,90 Lt įmoką bei pažadėjęs toliau kas mėnesį mokėti už prekes įmokas, įgijo 1143,22 Lt vertės montuojamą orkaitę ir paviršių „Indesit“, tačiau už prekę numatytu mokėjimo grafiku nemokėjo, taip padarydamas UAB „SNORO lizingas“ 1008,32 Lt turtinę žalą.

M. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2005 m. liepos 13 d., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), UAB „Topo technika“ parduotuvėje „Topo centras“, veikdamas bendrininkų grupe su R. E., pastarajam įtikinus P. R. S., jog M. K. yra verslininkas, prekiaujantis buitine technika, paprašius sudaryti išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pažadėjus kas mėnesį mokėti įmokas už prekes, P. R. S. pasirašius sutartį, įgijo procesorių „AMD Athlon A64“, tačiau už prekę numatytu mokėjimo grafiku nemokėjo, taip padarydamas UAB „SNORO lizingas“ 2227,73 Lt turtinę žalą.

Be to, jis 2005 m. liepos 13 d., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), UAB „Topo technika“ parduotuvėje „Topo centras“, jis, veikdamas bendrininkų grupe su R. E., pastarajam įtikinus R. S., jog M. K. yra verslininkas, prekiaujantis buitine technika, ir paprašius sudaryti išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei pažadėjus kas mėnesį mokėti įmokas už prekes, sumokėjus pradinę 559,80 Lt įmoką ir R. S. pasirašius sutartį, įgijo 2372,03 Lt vertės nešiojamąjį kompiuterį HP 6110, tačiau už prekę numatytu mokėjimo grafiku nemokėjo, taip padarydamas UAB „SNORO lizingas“ 1812,23 Lt turtinę žalą.

R. E. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2005 m. liepos 13 d., tikslus laikas nenustatytas, Šilutės m., Lietuvininkų g. 68, UAB „Topo technika“ parduotuvėje „Topo centras“, jis, veikdamas bendrininkų grupe su M. K., apgaule įtikino P. R. S., jog M. K. yra verslininkas, prekiaujantis buitine technika ir už atlygį paprašė sudaryti išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pažadėdamas, kad kas mėnesį įmokas mokės M. K. už prekes bei P. R. S. pasirašius sutartį, M. K. įgijo procesorių „AMD Athlon A64“, tačiau už prekę įmokų M. K. numatytu mokėjimo grafiku nemokėjo, taip padarydamas UAB „SNORO lizingas“ 2227,73 Lt turtinę žalą.

2005 m. liepos 13 d., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), UAB „Topo technika“ parduotuvėje „Topo centras“, jis, veikdamas bendrininkų grupe su M. K., apgaule įtikino R. S., jog M. K. yra verslininkas, prekiaujantis buitine technika, ir už atlygį paprašė sudaryti išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pažadėdamas, kad kas mėnesį įmokas mokės M. K. už prekes, šis ir sumokėjo pradinę 559,80 Lt įmoką už prekę ir R. S. pasirašius sutartį, M. K. įgijo 2372,03 Lt vertės nešiojamąjį kompiuterį HP 6110, tačiau už prekę įmokų M. K. numatytu mokėjimo grafiku nemokėjo, taip padarydamas UAB „SNORO lizingas“ 1812,23 Lt turtinę žalą.

nustatyti M. K. ir R.E. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikaltimus padarė veikdami bendrininkų grupė (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

pagal BK 182 str. 1 d. už sukčiavimą, sudarant išperkamosios nuomos sutartį P.R. S. vardu, ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

pagal BK 182 str. 1 d. už sukčiavimą, sudarant išperkamosios nuomos sutartį R. S. vardu, ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., šias bausmes subendrinti ir su bausmėmis, paskirtomis už sukčiavimus, sudarant išperkamosios nuomos sutartis O.A. A., D. P., S. P., J. B. vardais, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams.

pagal BK 182 str. 1 d. už sukčiavimą, sudarant išperkamosios nuomos sutartį P.R. S. vardu ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams keturiems mėnesiams;

pagal BK 182 str. 1 d. už sukčiavimą, sudarant išperkamosios nuomos sutartį R. S. vardu ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 4 d. ir 9 d., šias paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir su bausmėmis, paskirtomis 2006-01-26 nuosprendžiu pagal BK 159 str. ir BK 199 str. 1 d., ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., prie paskirtos bausmės pridėti Šilutės rajono apylinkės teismo 2004-02-02 nutartimi, kuria buvo subendrintos Šilutės rajono apylinkės teismo 2003-10-31 ir 2003-11-05 nuosprendžiais paskirtos bausmės, neatliktos bausmės dalį - šešis mėnesius- ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą ketveriems metams pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką R.E. įskaityti laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2005-08-01 iki 2005-08-02 ir bausmės laiką, atliktą pagal 2006-01-26 nuosprendį.

Be to, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis P. S. ir liudytoja K. S. iš nuotraukų atpažino M. K. ir R.E. kaip asmenis, prašiusius paimti buitinės technikos ir žadėjusius už ją mokėti įmokas. Šie asmenys teisme nurodė, jog jie bendravo tik su R.E., o M. K. nepažįsta. Jie negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl keičiasi jų parodymai nuo duotų ikiteisminio tyrimo metu. Teisme apklausta kaip liudytoja ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja D.Tereikienė parodė, kad šių asmenų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo nuoseklūs ir nekėlė jokių abejonių dėl jų teisingumo.

Kaltinamasis M. K. neneigė buvęs kartu su R.E. nusikaltimų įvykdymo metu. Atsižvelgiant į jo prieš tai padarytų analogiškų nusikaltimų, už kuriuos jis nuteistas, sistemiškumą ir pobūdį, neįtikėtina, kad M. K., būdamas kartu su R.E., nedalyvavo darant ir šiuos nusikaltimus. Dėl tokio pobūdžio nusikaltimų (sukčiavimų) ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal nukentėjusiųjų skundus ir tyrimo metu buvo nustatytas tik vienas įtariamasis — M. K. Liudytojams nurodžius, jog kartu su M. K. buvo ir R.E., pastarajam įtarimas buvo pareikštas tik pačiam prisipažinus, jog jis žinojo, kokius nusikalstamus kėslus turėjo M. K., jiems pritarė ir padėjo už alkoholį.

Šie ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka surinkti duomenys vertintini kaip įrodymai ir remiantis teisme ištirtų įrodymų visetu M. K. pripažintinas kaltu pagal BK 182 str. 1 d. dėl sukčiavimo, sudarant išperkamosios nuomos sutartį P.R. S. vardu ir pagal BK 182 str. 1 d. dėl sukčiavimo, sudarant išperkamosios nuomos sutartį R. S. vardu, kurie padaryti veikiant bendrininkų grupe su R. E. .

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu nustatytos R.E.o padarytų nusikaltimų faktinės aplinkybės (laikas, vieta, būdas, kaltės forma) iš esmės nesiskiria nuo išdėstytų kaltinamajame akte, tačiau apylinkės teismas savo nuosprendyje konstatavo priešingai. R.E. buvo inkriminuota, kad jis veikdamas bendrininkų grupe su M. K. padarė du sukčiavimus, tai yra apgaule, sudarant išperkamosios nuomos sutartį P.R. S. ir R. S. vardais, įgijo svetimą turtą ir taip padarė UAB „Snoro lizingas“ turtinę žalą. Teismas nusprendė, kad kaltinimų formuluotės kaltinamajam R.E.ui atitinka padėjėjo vaidmenį nusikaltimų padaryme, o iš teisme ištirtų įrodymų nustatė, jog R.E. veikė ne kaip nusikaltimų padėjėjas, bet kaip nusikaltimų vykdytojas be bendrininkų pagalbos. Prieštarauja tokiai teismo pozicijai, nurodo, kad kaltinamajame akte R.E. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos kaip vykdytojo pagal BK 182 str. 1 d., be nuorodos į BK 24 str. 6 d. kaip paprastai kvalifikuojama padėjėjo veika. Teismo padaryta išvada, kad kaltinamajame akte R.E.o veika atitinka nusikaltimų padėjėjo požymius, neatitinka BK 24 str. 6 d. numatytai tokiai bendrininkų rūšiai būdingų požymių. Nors R.E. vaidmuo darant šiuos nusikaltimus buvo nepagrindinis, tačiau ši aplinkybė gali turėti įtakos tik bausmės skyrimui, bet nelemia veikos kvalifikavimo. Kadangi R.E. ir M. K. iki nusikalstamų veikų padarymo susitarė bendrai daryti tokias veikas, ir nepriklausomai nuo to, kam atiteko nusikalstamu būdu gauta nauda, kaltinamajame akte teisingai R.E. veika kvalifikuota kaip vykdytojo.

Nusikalstamai veikai (sukčiavimui) būdingas apgaulės požymis kaltinamajame akte atskleistas, nurodant, jog nukentėjusiesiems buvo nurodyti melagingi duomenys apie M. K. Teismui išteisinus M. K. dėl šių nusikaltimų padarymo, tai yra išeliminavus R.E.o bendrininką, ir R.E. tapus pagrindiniu ir vieninteliu nusikaltimų vykdytoju, apgaulės požymis išliko toks pats, tai yra nukentėjusieji vis tiek liko analogišku būdu apgauti: suklaidinti dėl asmens, kuriam reikėjo nusikaltimų dalykų, dėl jo finansinių galimybių mokėti įmokas ir dėl negatyvių jiems pasekmių kilimo galimybės. Tokiu atveju kaltinimo esmė iš esmės nepakito, kaltinamajam R.E. netgi palengvėjo, nes bendrininkavimas darant nusikaltimą yra sunkinanti kaltinamojo atsakomybę aplinkybė.

Valstybinis kaltintojas prašė abu kaltinamuosius pripažinti kaltais dėl šių nusikaltimų padarymo, todėl mano, kad nelogiška būtų buvę prašyti pakeisti kaltinimą kaltinamajam R.E., nors teismas nuosprendyje ne kartą šią poziciją išsakė kaip priekaištą valstybinį kaltinimą byloje palaikiusiai prokurorei. Teismas privalo išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir tinkamai taikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir nebūtų nuteisti nekalti žmonės (BPK 1 str.). Šiuo nuosprendžiu R.E. už savo nusikalstamus veiksmus nebuvo nubaustas. Apylinkės teismas, konstatavęs esant kaltinamojo R.E. veikoje nusikaltimo požymius, nesilaikydamas Baudžiamojo kodekso bei Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų ir pastarojo nenuteisdamas už padarytą ir teisingai jam kaltinamajame akte inkriminuotą veiką, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas netinkamai taikė BPK 255 ir 256 str., tai yra spręsdamas, jog kaltinamajam R.E. būtina keisti kaltinimą BPK 256 str. l d. nustatyta tvarka, nepagrįstai rėmėsi šiuose straipsniuose išdėstytomis nuostatomis, nes išnagrinėjus bylą teisme nebuvo nustatyta kokių nors iš esmės skirtingų faktinių aplinkybių dėl, teismo manymu, nors ir vieno R.E.o įvykdyto sukčiavimo, todėl teismas turėjo galimybę pats savo iniciatyva lengvinti kaltinimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis pagal BK 182 str. 1 d. už sukčiavimą, sudarant išperkamosios nuomos sutartį P.R. S. vardu, bei pagal BK 182 str. 1 d. už sukčiavimą, sudarant išperkamosios nuomos sutartį R. S. vardu, naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 d. 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kad nenustatyta, jog R.E. ir M. K. padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nors apylinkės teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines aplinkybes, tačiau jas neteisingai vertino. Apylinkės teismas išteisinamajame nuosprendyje konstatuoja, kad „byloje surinkti įrodymai nepatvirtina kaltinamojo R.E. dalyvavimo nusikaltimuose kaip padėjėjo kaltės, o teisminio nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybes iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų faktinių aplinkybių“, kad R.E. veikė ne kaip nusikaltimo padėjėjas, bet kaip nusikaltimų vykdytojas be bendrininkų pagalbos. Tačiau toks apylinkės teismo vertinimas teisiškai nepagrįstas. Iš kaltinamajo akto matyti, kad tiek M. K., tiek R.E. buvo kaltinami kaip sukčiavimo vykdytojai.

Apylinkės teismas teisingai nustatė, kad apgaulės būdu P.R. S. ir R. S. buvo įtikinti savo vardu pasirašyti išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis dėl daiktų įsigijimo (P.R. S. - dėl procesoriaus „AMD Athlon A64“ įsigijimo (t. 1, b. l. 179-180), o R. S. – dėl nešiojamojo kompiuterio „HP 6110“ įsigijimo (t. 1, 147-149)), tačiau šių prekių jie realiai neįgijo.

Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji suklydę dėl apgaulės savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Be to, vienas iš apgaulės formų yra turto užvaldymas piktnaudžiaujant pasitikėjimu.

Šiuo atveju abu nukentėjusieji P.R. S. ir R. S. šiuo atveju pasirašė išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis ir tikėjosi, kad įmokas jų vardu mokės kiti asmenys.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad R.E. veikė ne kaip nusikaltimų padėjėjas, bet kaip nusikaltimų vykdytojas. Tačiau apylinkės teismas netinkamai įvertino R.E. ir M. K. bendrus veiksmus, nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybes, kad jie kartu važiavo pas nukentėjusiuosius, juos kartu vežė į parduotuvę.

Nukentėjusysis P.R. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad kompiuterio reikėjo R.E., nes pastarasis yra ūkininkas. Su kuriuo iš važiavusių jis nuėjo į parduotuvę, neatsimena dėl girtumo, be to, jis įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena dėl turėtos galvos traumos (t. 3, b. l. 14-15). Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad R.E. minėjo, jog jo draugui verslininkui reikia buitinių prekių, o pasirašant dokumentus dalyvavo abu vyrai (R.E. ir M. K. ) (t. 1, b. l. 155-156).

Nukentėjusysis R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pas jį atvažiavo iš matymo pažįstama D. su dviem nepažįstamais vyriškiais, kurie paaiškino, jog kažkokioje parduotuvėje pensininkams su nuolaida parduoda prekes, ėmė prašyti ir įtikinėti jį savo vardu pagal išperkamosios nuomos sutartį paimti prekes, žadėdami patys už jas sumokėti. Į parduotuvę kartu su juo ėjo abu vyriškiai. Pasirašė dokumentus, tačiau prekių negavo. Kad jis yra apgautas, suprato vėliau (t. 1, b. l. 112-114).

Liudytoja K. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad atvažiavo pažįstama D. su R.E. ir nepažįstamu vyriškiu. Apie esamas nuolaidas pensininkams pradėjo pasakoti ne R.E., o kitas vyras (M. K. ). Į parduotuvę kartu su jos sugyventiniu ėjo R.E. (t. 3, b. l. 15). Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad jos apie nuolaidas pensininkams pasakojo abu vyriškiai, jie abu įkalbinėjo pasirašyti sutartį dėl pirkimo išsimokėtinai. Į parduotuvę ėjo abu nepažįstami vaikinai.

Kaip matyti iš liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymų, jie nėra visiškai nuoseklūs. Tačiau visi liudytojai ir nukentėjusieji patvirtino, kad pas juo atvažiavo abu kaltinamieji: R.E. ir M. K. Šių aplinkybių neneigia nei R.E., nei M. K. .

Pažymėtina, kad R.E. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, skiriasi. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, R.E.o parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra konkretūs, išsamūs ir atitinka byloje nustatytas ir apylinkės teismo patikrintas ir pripažintas faktines aplinkybes. Pažymėtina, kad šis skirtumas pasireiškia anksčiau duotų parodymų ne esminiu keitimu, bet atitinkamų aplinkybių keitimu, siekiant palengvinti M. K. teisinę padėtį, pačiam prisiimant padarytus nusikalstamus veiksmus visa apimtimi.

Apeliacinės instancijos teismas tiki R.E. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes jie tikslūs, atitinka tiek nukentėjusiųjų, tiek liudytojų parodymus. Pastarųjų parodymai nors ir nėra visiškai tikslūs bei nuoseklūs viso proceso metu, tačiau, teisėjų koelgijos nuomone, jie gali būti netikslūs dėl to, kad po įvykio praėjo nemažas laiko tarpas, taip pat pastarieji liudytojai yra senyvo amžiaus, todėl jie dėl kai kurių aplinkybių gali sąžiningai klysti.

Sukčiavimo pagrindinis požymis yra apgaulės panaudojimas užvaldant turtą. Nors byloje yra duomenų, kad M. K. buvo išduotas verslo liudijimas, suteikiantis teisę verstis išnešiojamąja ir išvežiojamąja prekyba (t. 2, b. l. 173), tačiau teisėjų kolegija neabejoja, kad R.E. pristatydamas M. K. verslininku, naudojo apgaulę, nes iš anksto žinojo, kad įmokų už prašomus nupirkti daiktus nemokės. Akivaizdu, kad nukentėjusiesiems (senyvo amžiaus žmonėms) pateikė iš esmės tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kurių pensininkai dėl patiklumo ir neatsakingumo netikrino bei nesiėmė jokių tokio sandorio užtikrinimo priemonių. Nėra pagrindo abejoti, kad M. K. veiksmai – vairavimas automobiliu – buvo atsitiktinis nusikaltimų padaryme. Be to, M. K. būdamas kartu su R.E., turėjo suprasti, kokiais tikslais jie kartu su R.E. važiuoja pas pensininkus. Atitinkamai pagrįstas ir prokuroro argumentas, kad būtina atsižvelgti ir į anksčiau padarytus M. K. nusikalstamus veiksmus (už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu).

Atkreiptinas dėmesys, kad apgaulės panaudojimas šiuo atveju pasireiškė tiek aktyviais, tiek pasyviais veiksmais: iš anksto paruoštas planas, kad vienam iš jų reikia pensininko pagalbos tam, kad gautų iš parduotuvės tam tikrą tik pensininkui teikiamą nuolaidą. M. K. ir R.E. neatsitiktinai pasirinko pensinio amžiaus žmones, tikėdamiesi juos lengvai įtikinti. Kaltinamieji suprato, kad jie, pasiskirstę vaidmenimis, veikdami bendrai ir įkalbėdami pensininkus pasirašyti išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis, įgis svetimą turtą, ir jie to norėjo, todėl neabejotinai veikė vieninga tiesiogine tyčia. Atitinkamai darytina išvada, kad M. K. versija nepagrįsta ir laikytina jo pasirinktu gynybos būdu.

Atitinkamai nepagrįsta apylinkės teismo išvada, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina kaltinamojo R. E. dalyvavimo nusikaltimuose kaip padėjėjo kaltės, o teisminio nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų faktinių aplinkybių. BK 24 str. 6 d. numatyta, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką, duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Byloje nėra duomenų apie nusikaltime dalyvavusius padėjėjus, taip pat tokių duomenų nėra ir kaltinamajame akte. Be to J.S. atpažino R.E. kaip asmenį, kuris nusivežė jos vyrą į Šilutę, kur pastarasis pasirašėišperkamosios nuomos sutartį.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje surinktus duomenis, nustato, kad M. K. ir R.E. apgaule įgijo svetimą turtą, būtent:

2005 m. liepos 13 d., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), UAB „Topo technika“ parduotuvėje „Topo centras“, M. K. veikdamas bendrininkų grupe su R. E. , pastarajam įtikinus P. R. S., jog M. K. yra verslininkas, prekiaujantis buitine technika, paprašius sudaryti išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pažadėjus kas mėnesį mokėti įmokas už prekes, P.R. S. pasirašius sutartį, įgijo procesorių „AMD Athlon A64“, tačiau už prekę numatytu mokėjimo grafiku nemokėjo, taip padarydamas UAB „SNORO lizingas“ 2227,73 Lt turtinę žalą.

Be to, 2005 m. liepos 13 d., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), UAB „Topo technika“ parduotuvėje „Topo centras“, M. K., veikdamas bendrininkų grupe su R. E., pastarajam įtikinus R. S., jog M. K. yra verslininkas, prekiaujantis buitine technika, ir paprašius sudaryti išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei pažadėjus kas mėnesį mokėti įmokas už prekes, sumokėjus pradinę 559,80 Lt įmoką ir R. S. pasirašius sutartį, įgijo 2372,03 Lt vertės nešiojamąjį kompiuterį HP 6110, tačiau už prekę numatytu mokėjimo grafiku nemokėjo, taip padarydamas UAB „SNORO lizingas“ 1812,23 Lt turtinę žalą.

Šios veikos atitinka kaltinamajame akte nurodytą kvalifikaciją, todėl kvalifikuotinos pagal BK 182 str. 1 d.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai, kiti ištirti įrodymai, kurie neaptarti šiuo nuosprendžiu, yra detaliai išdėstyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, neprieštarauja šioms nustatytoms aplinkybėms, kolegija su jais sutinka.

Nusikalstamą veiką M. K. ir R.E. padarė veikdami bendrininkų grupe, todėl tai laikytina jų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę M. K. ir R.E. atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę.

Padaryti du analogiški nesunkūs tyčiniai nusikaltimai nuosavybei. Taip pat atsižvelgtina ir į skundžiamu nuosprendžiu nurodytas M. K. bausmės skyrimo aplinkybes, į nusikalstamais veiksmais pagrobto turto dydį, bendrai padarytų nusikaltimų mastą, kad jo padaryti nusikaltimai yra jo pragyvenimo šaltinis, todėl skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima BK 182 str. 1 d. sankcijos vidurkiui.

R.E. anksčiau teistas, niekur nedirba, neturi pragyvenimo šaltinio, nesiekia keisti gyvenimo būdo, nusikaltimus padarė neišnykus teistumui už ankstesnius nuosprendžius, todėl, atsižvelgiant į bausmės tikslus, jam, kaip recidyvui, skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti, kad nuteistojo M. K. apeliacinio skundo argumentai dėl aiškiai per griežtos bausmės yra pagrįsti. Paskirta bausmė M. K. už keturis analogiškus nusikaltimus atitinka BK 54 str. reikalavimus.

Apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai nurodė, kad padarė keturis tyčinius nesunkius nusikaltimus, priskiriamus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors M. K. prisipažino padaręs sukčiavimus, tačiau apylinkės teismas pagrįstai šios aplinkybės nepripažino lengvinančia aplinkybe, nes pirmųjų jo apklausos metu jis dėl nusikaltimų neprisipažino (t. 2, b. l. 55-57), parodymus davė tik surinkus jo kaltės įrodymus. Jis yra anksčiau teistas už nusikaltimus nuosavybei, nusikaltimus padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo įstaigų, teistumas jam nėra išnykęs, todėl jis pagrįstai laikytinas recidyvistu ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė (BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.). M. K. nusikaltimus padarė galiojant administracinėms nuobaudoms už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tai rodo, kad jis nekeičia savo gyvenimo būdo, toliau linkęs nusikalsti.

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

Apylinkės teismas teisingai nustatė laisvės atėmimo bausmės dydį. Nustatyti dydžiai neperžengia BK 61 str. 2 d. nustatytų reikalavimų. BK 182 str. 1 d. sankcija numato laisvės atėmimą nuo trijų mėnesių (BK 50 str. 2 d.) iki dvejų metų. M. K. paskirtos bausmės yra artimos šios bausmės sankcijoje numatytam vidurkiui, todėl nelaikytinos aiškiai per griežtos ir nešvelnintinos. Galutinė bausmė atitinka bausmių subendrinimo taisykles.

Nepagrįstas M. K. argumentas, kad jam į bausmės laiką turi būti įskaitytas laikas pagal kitą nuosprendį. Apeliantas teisingai nurodo, kad jo nurodomas laikas yra išbūtas pagal ankstesnį nuosprendį. Tačiau baudžiamieji įstatymai nenumato jokios galimybės įskaityti tą pačią bausmę du kartus. Aplinkybė, kad jis bausmės pagal kitą nuosprendį atlikimo metu buvo etapuojamas iš pataisos namų į tardymo izoliatorių, nesuteikia jokių privilegijų nuteistiesiems. Tačiau tokiu būdu užtikrinamas asmens dalyvavimas kitoje baudžiamojoje byloje.

Atmestinas ir M. K. argumentas, kad apylinkės teismas buvo šališkas, nes paskyrė kardomąją priemonę- suėmimą- tuo metu, kada jis gulėjo ligoninėje. Byloje yra duomenų, kad M. K. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti- buvo pakeista į suėmimą. Tokios apylinkės teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą tikrino apeliacinės instancijos teismas, kuris į šiuos apelianto argumentus išsamiai atsakė. Jokių duomenų, kad apylinkės teismas galėjo būti šališkas, nenustatyta.

R.E. į bausmės laiką neįskaitytinas suėmime būtas laikas, kaip to prašo prokuroras, nes jis įskaitytas 2006-01-26 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-05-02 nuosprendį, kuriuo M. K. ir R. E. išteisinti pagal BK 182 str. 1 d. dėl sukčiavimų P.R S.S. ir R. S. atžvilgiu panaikinti ir priimti naujus apkaltinamuosius nuosprendžius:

pagal BK 182 str. 1 d. už sukčiavimą, sudarant išperkamosios nuomos sutartį P.R. S. vardu ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

pagal BK 182 str. 1 d. už sukčiavimą, sudarant išperkamosios nuomos sutartį R. S. vardu ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., šias bausmes subendrinti ir su bausmėmis, paskirtomis skundžiamu nuosprendžiu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir nustatyti galutinę subendrintą trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

pagal BK 182 str. 1 d. už sukčiavimą, sudarant išperkamosios nuomos sutartį P.R. S. vardu ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir keturiems mėnesiams;

pagal BK 182 str. 1 d. už sukčiavimą, sudarant išperkamosios nuomos sutartį R. S. vardu ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 2 p., 4 d. ir 9 d., paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, bei dalinio bausmių sudėjimo būdu su Klaipėdos apygardos teismo 2006-01-26 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 159 str. ir BK 199 str. 1 d. ir nustatyti subendrintą trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., prie paskirtos bausmės pridėti Šilutės rajono apylinkės teismo 2004-02-02 nutartimi, kuria buvo subendrintos Šilutės rajono apylinkės teismo 2003-10-31 ir 2003-11-05 nuosprendžiais paskirtos bausmės, neatliktos bausmės dalį - šešis mėnesius- ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str., R.E. į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2006-01-26 nuosprendį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.