- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-10
- Bylos Nr.
- I-21-644/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01538-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- D. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo D. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. A. skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 17 000 Lt (septyniolika tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti. Skunde (b.l. 6-7) pareiškėjas nurodė, kad 2009 metais tam tikrais laikotarpiais, viso apie 34 paras buvo laikomas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato areštinėje, kurioje laikymo sąlygos neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų. 2009 m. rugsėjo 8 d. LR Seimo kontrolierius pažyma Nr. 4D-2009/1-845 pripažino pareiškėjo skundą dalyje dėl kamerų netinkamo apšvietimo, neišduodamos švarios patalynės ir nesudaromos galimybės vieną valandą pasivaikščioti gryname ore iš dalies pagrįstu. Dėl įvardintų pažeidimų pareiškėjas jautė pastovų pažeminimą, dėl ko susilpnėjo jo pasitikėjimas savimi, patyrė didelių nepatogumų, nervinę įtampą, negali miegoti, sutriko savitarpio supratimo jausmas, pablogėjo sveikata – sutriko regėjimas, priverstas naudoti stiprius raminamuosius vaistus, susirgo prostata. Nurodė, kad į teismą kreipėsi todėl, kad suprato, jog buvo pažeistos jo teisės, kurias turi teisę pats ginti teisme.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą bei atsiliepimo į skundą papildyme (b.l. 36, 37) nurodė, jog vadovaujantis Dokumentų ir archyvų įstatymo (Žin.. 1995, Nr.107-2389; 2010, Nr.79-4055, 2012. Nr.44-2147) 14 straipsniu, Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykle, patvirtinta Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 ( Žin., 2011, Nr.32-1534, Nr.67-3209), Policijos įstaigų veiklos dokumentų saugojimo terminų rodykle, patvirtinta Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr.5-V-959/V-98, Šakių rajono policijos komisariato 1999-2002 metų bylų nomenklatūromis ir 2005-2011 metų dokumentacijos planais atrinktos naikinti bylos, kurių saugojimo terminas pasibaigęs, todėl dokumentacija susijusi su Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus areštinės veikla yra sunaikinta. D. A. skunde nepateikė jokių objektyvių faktų ir įrodymų, patvirtinančių, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato areštinėje dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė pažeminimą, sutriko sveikata, dėl ko jam buvo padaryta 17 000 Lt neturtinė žala. Pareiškėjo reikalavimui prašo taikyti sutrumpintą trijų metų ieškinio senatį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas D. A. skunde (b.l. 6-7) pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais - jam netinkamomis sąlygomis būnant Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato areštinėje (Toliau tekste – Marijampolės AVPK Šakių rajono PK areštinė) laikotarpiais nuo 2009 m. vasario 25 d. iki 2009 m. kovo 9 d., nuo 2009 m. balandžio 29 d. iki 2009 m. gegužės 6 d., nuo 2009 m. gegužės 27 d. iki 2009 m. birželio 3 d. ir 2009 m. birželio 10 d. iki 2009 m. birželio 17 d. Savo reikalavimą pareiškėjas grindė tuo, kad Marijampolės AVPK Šakių rajono PK areštinėje jis buvo laikomas pažeidžiant taikytinus teisės aktus – t.y. esant netinkamam kamerų apšvietimui, vėdinimui, neišduodant švarios patalynės bei nesuteikiant galimybės vieną valandą pasivaikščioti gryname ore.
Atsakovo atstovas prašo teismą pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį.
Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų aktais atlyginimo, taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos.
Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą.
Pagal CK 1.127 str. 1 d. įtvirtintą bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Nors ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką administracinėse bylose nurodė, jog sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista (2012 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-363/2012).
Kaip minėta, pareiškėjas skundžiasi, kad jis buvo laikomas Marijampolės AVPK Šakių rajono PK areštinėje pažeidžiant teisės aktuose nustatytus higienos reikalavimus (t.y. esant netinkamam kamerų apšvietimui, vėdinimui, neišduodant švarios patalynės bei nesuteikiant galimybės vieną valandą pasivaikščioti gryname ore) atskirais laikotarpiais nuo 2009 m. vasario 25 d. iki 2009 m. birželio 17 d.
Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo realią galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo patalpinimo į Marijampolės AVPK Šakių rajono PK areštinėje pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų sąlygų į areštinės darbuotojus, Marijampolės apskrities vyriausiojo komisariato vadovus. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš atsakovo atstovo.
Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apie savo teisių pažeidimą pareiškėjas žinojo 2009 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn., kreipdamasis į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą su skundu dėl netinkamų laikymo sąlygų Marijampolės AVPK Šakių rajono PK areštinėje. Pažymėtina, kad 2009 m. rugsėjo 8 d. LR Seimo kontrolierius pažyma Nr. 4D-2009/1-845 pripažino pareiškėjo skundą dalyje dėl kamerų netinkamo apšvietimo, neišduodamos švarios patalynės ir nesudaromos galimybės vieną valandą pasivaikščioti gryname ore iš dalies pagrįstu, t.y. patvirtino pareiškėjo teisių pažeidimo faktą.
Aukščiau nurodytos aplinkybės duoda pagrindą daryti išvadai, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą (t.y., kad Marijampolės AVPK Šakių rajono PK areštinėje buvo laikomas netinkamomis, teisės aktų normoms neatitinkančiomis sąlygomis) žinojo jau 2009 metais rugpjūčio - rugsėjo mėnesį, kreipdamasis į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą, tačiau į teismą kreipėsi daugiau nei po keturių metų - tik 2013 m. spalio 15 d.
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).
Teismas pažymi, kad pareiškėjas, argumentuodamas savo pozicijos pagrįstumą, nenurodė svarbių priežasčių dėl nesikreipimo į teismą įstatymo nustatytu terminu, neprašė ieškinio senaties termino atnaujinti ir nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, o įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimams.
Esant šioms aplinkybėms, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės AVPK Šakių rajono PK prašymas tenkintinas, pareiškėjo reikalavimui taikytinas ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už skunde nurodytus laikotarpius, atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 p., teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.