Kauno apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei D. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. D. ir I. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į pareiškėjų pareiškimą teismo nustatytu terminu nepateikė. Pareiškimo ir jo priedų kopijos suinteresuotam asmeniui įteiktos 2017 m. lapkričio 7 d. (b. l. 17)(civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 9-10 dalys).

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė D. J. nurodė, jog su pareiškėjų pareiškimu sutinka.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. C. paaiškino, kad pareiškėjų G. D. ir I. D. tėvus S. D. ir K. D. pažinojo labai gerai. Po K. D. mirties gyvenamajame name liko gyventi pareiškėjos ir jų motina S. D..

Suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, byloje gautas prašymas bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (b. l. 25-28).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjų G. D. ir I. D. atstovės advokatės Laimutės Leonavičienės ir liudytojo V. C. paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjos G. D. ir I. D. yra S. D. ir K. D. dukros (b. l. 12-13). Pareiškėjų tėvai S. D. ir K. D. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini)(b. l. 14). Pareiškėjų tėvas K. D. mirė (duomenys neskelbtini), motina S. D. – (duomenys neskelbtini)(b. l. 9, 11). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Rumšiškių seniūnijos pažyma nustatyta, kad K. D. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini)(b. l. 5). Kaišiadorių rajono 2-o notaro biuro notarės Vidos Bietkienės liudijimu nustatyta, kad S. D. paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), po S. D. mirties jos palikimą priėmė dukros G. D. ir I. D. (b. l. 6). Po K. D. mirties paveldėjimo byla pradėta nebuvo ir paveldėjimo liudijimas neišduotas (b. l. 7-8). Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise neįregistruotas, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto naudotoju buvo įregistruotas K. D. (b. l. 10). Pareiškėjos pareiškime ir pareiškėjų atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjų motina S. D. po savo sutuoktinio (pareiškėjų tėvo) mirties rūpinosi palikėjo turtu kaip savo, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius.

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre (CK 1.63 straipsnio 1-5 dalys). Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad po palikėjo K. D. mirties (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė S. D. (įstatyminis įpėdinis) priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, nes turtu (gyvenamuoju namu, aplinka) naudojosi, jį tvarkė ir valdė, t. y. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėn. nuo palikėjo mirties, tačiau į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. Palikėjo K. D. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančių dokumentų.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjų G. D. ir I. D. motina S. D., (duomenys neskelbtini) mirus jos sutuoktiniui (pareiškėjų tėvui) K. D., palikėjo palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, o duomenų, jog suinteresuoti asmenys prieštarautų, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas, byloje nėra, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjų G. D. ir I. D. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė sutuoktinio K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.