Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Šneiderio pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, administracine tvarka baustas, teistas:

1. 2002 m. gruodžio 23 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 3 dalį, 278 straipsnio 1 dalį paskiriant galutinę 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su turto už 500 Lt konfiskavimu. 2003 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi veikos perkvalifikuotos iš 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalies į 2000 m. BK 178 straipsnio 2 dalį ir iš 1961 m. BK 278 straipsnio 1 dalies į 2000 m. BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, turto konfiskavimo nutarta nevykdyti; 2003 m. liepos 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi veika iš 1961 m. BK 278 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į 2000 m. BK 187 straipsnio 1 dalį, likusi nutarties dali nepakeista.

2. 2004 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį paskiriant galutinę 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

3. 2004 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 3 dalį paskiriant galutinę 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

4. 2006 m. sausio 23 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį paskiriant galutinę 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

5. 2007 m. liepos 4 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskiriant galutinę 7 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. 2007 m. spalio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu veika perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 1 dalį, likusi nuosprendžio dalis nepakeista;

6. 2008 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskiriant galutinę 45 parų arešto bausmę;

7. 2009 m. liepos 17 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį paskiriant galutinę 2 metų laisvės atėmimo bausmę;

8. 2011 m. gruodžio 27 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį paskiriant galutinę 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

9. 2012 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį paskiriant galutinę 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

10. 2012 m. liepos 19 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį paskiriant galutinę 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę. 2012 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi 2011 m. gruodžio 27 d., 2012 m. birželio 5 d. ir 2012 m. liepos 19 d. nuosprendžiai subendrinti ir paskirta galutinė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

11. 2013 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį,178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį paskiriant 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Subendrinus su 2012 m. spalio 24 d. nutartimi paskirta 3 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

12. 2013 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį subendrinus su 2013 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu skirta 3 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

13. 2014 m. lapkričio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį subendrinus su 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė;

14. 2018 m. kovo 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskiriant 18 parų arešto, bausmė įvykdyta;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą, kurią laikė, gabeno iki 2018 m. lapkričio 18 d. 16.45 val., kai jis eidamas link policijos tarnybinio automobilio ant žemės numetė 2 mililitrų talpos švirkštą su psichotropine medžiaga – metamfetaminu, kurio masė yra 0,073 g bei I-os kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus)- 1- fenil- 2- propanono pėdsakais, tokiu būdu A. S. neteisėtai įgijo, laikė psichotropinę medžiagą - 0,073 g metamfetaminą.

2018 m. lapkričio 19 d. apklaustas įtariamuoju A. S. dėl pareikšto įtarimo neprisipažino ir parodė, kad pas jį kojinėje rastos tabletės – tai klonazepamo tabletės, kurias išrašė gydytojas VRM poliklinikoje užvakar, kai buvo perrišime. 2018 m. lapkričio 15 d. Lazdynų ligoninėje buvo daryta dešinio raktikaulio operacija. Pas jį rasta tabletė šešiabriaunė, pavadinimo nepamena. Tai vaistai, kuriuos jam išrašė Lazdynų ligoninėje, kai buvo išrašomas. Pas jį pareigūnai švirkšto nerado, jis neišmetė švirkšto, iš jo rankų, daiktų švirkštas neiškrito. Pareigūnai jį pakėlė nuo žemės. Švirkštas ne jo (b. l. 38).

2019 m. vasario 11 d. papildomai apklaustas A. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo prisipažįsta. Įtarime nurodytą dieną jis ėjo link policijos pareigūnų automobilio. Kai jis ėjo link automobilio, iš jo striukės iškrito švirkštas su metamfetaminu. Kai iškrito švirkštas ant žemės, jis pasilenkė jo ieškoti ir tuo metu policijos pareigūnai pamatė švirkštą. Šiuo metu neprisimena, kur įsigijo švirkštą su metamfetaminu. Gali būti, kad pirko čigonų tabore, bet tiksliai negali pasakyti (b. l. 44).

2018 m. lapkričio 23 d. apklausta liudytoja L. J. parodė, kad 2018 m. lapkričio 18 d. ji patruliavo kartu su vyriausiuoju patruliu A. J.. Apie 15.44 val. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad mergina pro balkoną iš trečio aukšto mėto daiktus, kviečia pagalbą. Atvykus nurodytu adresu, prie namo (duomenys neskelbtini), ant žemes mėtėsi daiktai, stiklo šukės. Trečio aukšto buto balkono lange buvo mergina, kuri šūkavo, kad ji yra užrakinta, jos neišleidžia ir ją muša draugas. E. S. buvo isterijos priepuolis. Buto durys buvo užrakintos. Mergina paaiškino, kad neturi buto raktų, ją sumušė ir bute užrakino A. S., laiko ją per prievartą. Apie tai buvo informuotas Vilniaus AVPK OVS budėtojas. Buvo iškviesti Priešgaisrinės gelbėtojų tarnybos gelbėtojai. Jiems dar neatvykus prie namo (duomenys neskelbtini), A. J. pamatė ateinantį A. S. ir iš jo paėmė buto raktus. A. S. buvo pasodintas į tarnybinį automobilį ir ji liko jį saugoti. A. J. nuėjo atrakino buto Nr. 33 duris. Atrakinus buto duris ir išleista E. S. E. S. rankos buvo kruvinos. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Atvykę medikai apžiūrėjo E. S., tačiau ji atsisakė vykti į gydymosi įstaigą. E. S. pareiškė, kad niekam jokių pretenzijų neturi ir kad ji eis namo. A. S. pripažino, kad kartu su E. S. vartojo narkotines medžiagas (žolę), po ko jo draugei kilo isterija, todėl jis ją užrakino bute ir išėjo. A. S. teigė, kad nemušė E. S.. Išėjusi į lauką E. S. pamatė A. S. ir tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. E. pareiškė, kad rašys pareiškimą dėl A. S. veiksmų, tuomet A. S. pasakė, kad rašys pareiškimą dėl E. sugadintų daiktų. Buvo nuspręsta juos abu pristatyti į komisariatą. A. S. pasakė, kad jam reikia pasiimti striukę ir kitus daiktus prieš važiuojant į komisariatą. A. J. kartu su A. S. nuėjo su juo namo. Išėjęs iš laiptinės A. S. ėjo link tarnybinio automobilio. Eidamas pasakė „aš kažką pamečiau“. Tuomet ji pašvietė žibintuvėliu ir pamatė ant žemės švirkštą. Švirkštas į balą nebuvo įkritęs, nes buvo sausas. A. pamatęs švirkštą pasakė, kad tai ne jo. Paklausus, ką pametė, jis pasakė „kažką pamečiau“. Švirkšte buvo skystis galimai narkotinė medžiaga. E. S. ir A. S. buvo pristatyti į komisariatą. E. S. pristatė ji su A. J., A. S. kitas ekipažas – R. K. su A. G. Po to iš kolegų ji išgirdo, kad pas A. S. kojinėse buvo rastos tabletės (b. l. 9-10).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2018 m. gruodžio 28 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(5792)-IS1-7103 nurodoma, kad gelsvos spalvos skysčio iš vienkartinio švirkšto, kuris 2018 m. lapkričio 18 d. iškrito iš A. S. asmeninių daiktų vedant policijos pareigūnei jį prie tarnybinio automobilio, sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė yra 0,073 g, bei 1-os kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus)- 1-fenil-2-propanono (sinonimas: BMK) pėdsakai. Baltos spalvos tablečių su kryžminiu padalinimu (4 vnt.), 2018 m. lapkričio 18 d. apžiūros metu rastų pas A. S. kojinėje, sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – klonazepamo, kurio masė yra 0,008 g. Geltonos spalvos šešiakampės tabletės, rastos dokumentų dėkle, kurį su savimi turėjo A. S., sudėtyje narkotinių ar psichotropinių medžiagų nerasta. Vatos tamponuose, kuriais paimtos nuoplovos nuo A. S. rankų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nerasta (b. l. 16-18).

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 straipsnio 2 dalį

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 259 straipsnio 2 dalį tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis (BK 269 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtina, kad A. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Visų pirma, jis pats papildomos apklausos metu patvirtino, kad 2018 m. lapkričio 18 d. einant link pareigūnų automobilio iš jo striukės iškrito švirkštas su metamfetaminu (b. l. 44). Šią aplinkybę duodama parodymus patvirtino liudytoja policijos pareigūnė L. J. (b. l. 9-10). Kaip matyti iš specialisto išvados Nr. 140-(5792)-IS1-7103, švirkšte buvusiame gelsvos spalvos skystyje buvo 0,073 g metamfetamino (b. l. 16-18). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. 5 dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo (su vėlesniais pakeitimais) matyti, kad metamfetaminas pagal 1971 m. psichotropinių medžiagų konvencijos 2 sąrašą priskiriamas prie psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicininiais tikslais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ bei vėlesne 2007 m. gruodžio 14 d. šio įsakymo redakcija Nr. V-1033 (su vėlesniais pakeitimais) „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo metodinių rekomendacijų“ nedidelį psichotropinės medžiagos – metamfetamino kiekį sudaro ne daugiau kaip 0,2 g šios medžiagos.

Taigi, iš aptartų duomenų akivaizdu, kad kaltinamasis disponavo psichotropine medžiaga – metamfetaminu. Jo turėtas kiekis – 0,073 g sudaro nedidelį šios medžiagos kiekį. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis būtų turėjęs tikslą platinti šią psichotropinę medžiagą. Todėl laikytina, kad A. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. S. tam pritarė ir sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 77-79).

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą, jį padarė tiesiogine tyčia. Jis yra anksčiau teistas, tame tarpe ir už BK 259 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą (b. l. 63-72), baustas administracine tvarka, baudų nemoka (b. l. 53-62). Šiuo metu nedirba, tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 51-52). Iš Respublikinio priklausomybės ligų centro išrašo matyti, kad vartoja narkotines medžiagas. Lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis yra recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokuroras siūlo kaltinamajam skirti baudos bausmę. Teismas su tokiu prokuroro siūlymu nesutinka. Teismas pažymi, jog bausmė negali būti skiriama tik formaliai, ji turi būti individualizuojama. Skirdamas bausmę teismas turi įvertinti visumą aplinkybių, pagrindžiančių, kodėl vienokia ar kitokia bausmė nagrinėjamu atveju būtų tinkamiausia ir galėtų įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirba, nemoka jam administracine tvarka skiriamų baudų, darytina išvada, jog šioje byloje paskyrus baudos bausmę, bausmė nepadarytų jokio poveikio kaltinamajam. Todėl įvertinęs bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, jog būtent arešto bausmė šiuo atveju labiausiai įgyvendins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, nustatant jos dydį, didesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali.

Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo laikiname sulaikyme nuo 2018 m. lapkričio 18 d. 16.45 val. iki 2018 m. lapkričio 19 d. 14.28 val. (b. l. 32, 39) išbūtas laikas (viena para), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama vienai arešto parai.

Proceso išlaidų byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.

Po cheminio ir daktiloskopinio tyrimo likę tyrimo objektai ir jų pakuotės (saugomi Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugykloje) įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui perduodami sunaikinti.

Dėl Policijos departamento prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje saugomo klonazepamo teismas pažymi, kad pagal VRM Medicinos centro išrašą (b. l. 30), klonazepamo tabletės 2018 m. lapkričio 16 d. A. S. buvo išrašytos medicininiais tikslais. Todėl A. S. per 1 mėnesį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pateikus duomenis (galiojantį receptą), patvirtinančius klonazepamo tablečių paskyrimą vartoti medicininiais tikslais, klonazepamas jam grąžintinas. Per nurodytą per terminą nepateikus tokių duomenų, klonazepamas perduotinas sunaikinti.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 40) paliekama galioti iki bausmės vykdymo pagal šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 20 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. S. laikiname sulaikyme nuo 2018 m. lapkričio 18 d. 16.45 val. iki 2018 m. lapkričio 19 d. 14.28 val. išbūtą laiką (vieną parą), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama vienai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Po cheminio ir daktiloskopinio tyrimo likusius tyrimo objektus ir jų pakuotes (saugomus Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugykloje) įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui perduoti sunaikinti.

Policijos departamento prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje saugomą klonazepamą grąžinti A. S., pateikusiam įrodymus (galiojantį receptą), jog klonazepamas jam paskirtas vartoti medicininiais tikslais, per 1 mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo dienos A. S. tokių įrodymų nepateikus – klonazepamą perduoti sunaikinti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pagal šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą pradžios.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo suimami, šią bausmę atlieka areštinėse. Į arešto bausmės atlikimo vietą nuteistuosius per tris paras po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.