Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovui E. V., jo atstovui advokatui Gvidui Armanavičiui, atsakovei G. J., jos atstovui advokatui Mindaugui Jonaičiui, atsakovui V. L., trečiajam asmeniui J. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovams: G. J., V. L., V. G., trečiajam asmeniui J. M. dėl žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas E. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų G. J., V. L., V. G. po 2112,53 Lt žalos atlyginimą. Nurodo, kad ieškovas E. V. kartu su J. M. nutarė statyti namą, todėl pagal skelbimą internete rado atsakovus G. J. ir V. L., kurie vertėsi gyvenamųjų namų statyba, kurie turi verslo liudijimus. Ieškovas su atsakovais rangos sutarties nesudarė, bet 2011-05-02 atsakovei G. J. parašė įgaliojimą atstovauti ieškovui ir J. M. visose valstybės ir kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose dėl gyvenamojo namo statybos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Pripažįsta, jog atsakovė surinko visas reikalingas pažymas, leidimus, kitus dokumentus, užsakė ir suderino projektavimo darbų sąlygų sąvadą. Už gaunamus dokumentus ir statybines medžiagas ieškovas pinigus mokėjo V. L., kuris vadovavo statyboms kartu su atsakovų nusamdytu V. G.. V. G. buvo statybos darbų vadovas, o V. M. - techninės priežiūros vadovas. 2012-03-04 ieškovas su statinio techninės priežiūros vadovu V. M. surašė statinio apžiūros aktą, kuriame nurodė gyvenamojo namo statybos defektus: nekokybiški išorės sienų mūrijimo darbai, užfiksuoti jų supleišėjimai, nekokybiškai įstatyti langai, silpnas pamatų betonas, pro stogą vietomis prateka vanduo, kaminas sumūrytas ne iš keraminių, bet iš silikatinių plytų, betoninėse grindyse atsirado supleišėjimai. Nors namo apžiūroje dalyvavo ir atsakovai, jie atsisakė pasirašyti aktą, todėl ieškovas 2012-03-06 atsakovei G. J. išsiuntė registruotą laišką dėl atliktų darbų, tačiau atsakovai į laišką nereagavo ir defektų nepašalino. Ieškovas pats šalino statinio defektus: iš vidaus izoliavo namo pamatus, papildomai šiltino stogą ir lauko sieną iš vidinės pastato pusės, o tam, kad skylėtos silikatinės plytos atlaikytų karštį į kaminą įdėjo komplektą specialių indėklų, o siekiant apsaugoti namo pamatus nuo gamtos jėgų išorinio poveikio, juos izoliavo putų polistirolo plokšte ir iš išorės. Ieškovas pateikė išlaidas pateisinančius dokumentus ir paskaičiavo, kad dėl nekokybiškų namo statybos darbų iš viso susidarė 6337,60 Lt žala, kurią prašo priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis po 2112,53 Lt iš kiekvieno.

Ieškovo atstovas prašo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė G. J. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog ji nesitarė dėl statybos darbų ir jų neatliko, tik tvarkė dokumentaciją, tuo tikslu buvo surašytas trafaretinis įgaliojimas. Projektavimui ji prašė, kad G. tik formaliai būtų įformintas statybų vadovu, kadangi negalima gauti leidimo ir vykdyti statybų, kol nėra numatyta tokių žmonių, todėl V. G. tik pasirašė. Ji dirbo tik todėl, kad V. L. jos paprašė sutvarkyti dokumentaciją tam, kad galėtų vykdyti darbus. Atsakovė suteikė paslaugą, už kurią jai sumokėjo V. L., o ieškovas jai atlyginimo nemokėjo. Atsakovė sutvarkė projektinę dokumentaciją, kadastrinius matavimus, užsakė langus, tačiau statybos darbų nedirbo ir į šiuos reikalus nesikišo. Atsakovė, prašoma V. L., taip pat pildė statybos darbų žurnalą, kurį užpildytą atidavė užsakovui, kada pasirašė V. G. ir V. M., nežino. Žurnalas buvo objekte ir ieškovas jame pasirašinėdavo, kad kokybiškai ir gerai atlikti darbai. Sutvarkiusi dokumentaciją atsakovė įgaliojimą atidavė. Kai buvo nustatinėjami defektai, ieškovas atsakovę iškoneveikė necenzūriniais žodžiais ir išvarė.

Atsakovės atstovas prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas V. L. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir nurodo, kad G. J. tik surado projektuoją, ji pati projekto neruošė. Atsakovas su ieškovu tarėsi, kad pastatys jam namą, t. y.: padarys pamatus, pastatys sienas, uždės stogą, įstatys langus, duris, be jokių pakalimų, palėpių, be apšiltinimo. Pamatai ir turėjo būti apšiltinami ieškovo jėgomis iš išorės. Ieškovas sakė, kad pats yra statybininkas bei prižiūrėjo statybos darbus kiekvieną vakarą, jį atliekami darbai tenkino. Atsakovas pirko medžiagas, kaip tarpininkas, surado darbo jėgą, tačiau pats nieko nemūrijo. Ieškovas pasirašė, nes viskas buvo gerai. Atsakovas pripažįsta, kad vienoje vietoje buvo silpnas pamatų betonas, nes galbūt toje vietoje buvo prastas žvyras, todėl pasakė ieškovui, kad gali sustiprinti, prašė neuždengti. Kovo 4 d. buvo surašomas aktas, buvo pakviestas ir V. M.. Kadangi darbai padaryti rudenį, pamatų būklė galėjo pasikeisti, jeigu jie nebuvo apšiltinti. Stogas buvo uždengtas, tai blokeliams negalėjo pakenkti. Jeigu sutvarkytas vandens nutekėjimas - atliktas apskardinimas, tai ant pamatų nelyja, jei ne, tai lyja ant pamatų ir atėjus šalčiui betonas po truputį yra. Mūro siūlės buvo užpildytos, nors galėjo būti rastas tarpelis, tačiau mūras padarytas gerai. Jeigu yra koks brokas, tai būtina užrašyti, kokioje ašyje, kokiame aukštyje yra mūras blogas, t. y. reikia tai fiksuoti. Sienų supleišėjimų atsakovas nematė. Temperatūrinių siūlių nedarė, tad normalu, kad įtrūksta. Grindų atsakovui nepriklausė daryti, o jas padarė tik tam, kad būtų geresnis pagrindas atsiremti, todėl buvo padarytos tik juodgrindės. Kaminą mūrijo atsakovo surasti vyrai, kaminui yra reikalingi nerūdijančio plieno indėklai, o plytos neturi reikšmės. Pagal projektą buvo keraminės plytos, tačiau Lietuvoje tokios negaminamos, todėl buvo sudėtos silikatinės. Atsakovas to nesuderino su ieškovu, nes tokių plytų niekur nėra. Jeigu būtų sudėtos keraminės plytos, indėklo vis tiek reikėtų. Stogas padarytas gerai, o pro stogą prateka vanduo, kai stogas neapskardintas. Akte įrašyta, kad blogai įstatyti ir užsandarinti langai, tačiau jei langas tik apipurkštas montažine puta, neapšiltintas ir neapskardinta palangė, tai vanduo bėgs, o atsakovas neatliko skardinimo darbų. Statybos žurnalą atidavė, kai baigė darbą.

Atsakovas G. į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, atsiliepimo nepateikė.

Trečiasis asmuo J. M. prašo ieškinį tenkinti. Ji nurodo, kad su ieškovu nutarė pasistatyti nedidelį namelį. Internete susirado atsakovus ir su jais susitiko, susitikimo metu prašė pasirašyti rangos sutartį, tačiau V. L. ir G. J. atsisakė ir pasakė, kad reikia įgaliojimo. Buvo sutarta, kad atsakovai padarys pamatus, pamūrys sienas, uždengs stogą, sudės langus ir lauko duris, garažo vartus. Buvo aptarta pastatyti pavėsinę. Ją pradėjo statyti, bet eigoje sugalvojo, kad reikia papildomai už tai sumokėti. Pamatą išliejo, apšiltinti neprivalėjo. Sienas sumūrijo. Šiltinimo darbų atsakovai neturėjo atlikti. Sutarime buvo, kad pamato šiltinimas iš vidaus yra V. L. įsipareigojimas, tačiau raštu įrodymų neturi. Sumokėjo avansą V. L. medžiagų pirkimui. Buvo pristatytas cementas, kurio galiojimo laikas pasibaigęs. Gavę dokumentus ir raktus, pamatė statybos broką. Pasiėmę statybos darbų žurnalą pradėjo gilintis, kas atsakingas už darbus. Nuėjo į statybų inspekciją, ten S. B. įrašė, kad žurnalas pildytas atmestinai ir paaiškino, kad V. G. yra atsakovų interesų gynėjas, o V. M. – ieškovo ir J. M. interesų gynėjas. Namas nepriduotas, nes nebaigta statyba. Atsakovai pripažino broką, o kai buvo pareikalauta pašalinti broką ir kompensuoti papildomas išlaidas, jie trenkė durimis ir išėjo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl atliktų darbų kokybės ir defektų šalinimo išlaidų (nuostolių) atlyginimo.

Ieškovas vadovaujasi Civilinio kodekso 6.672, 6.651 str. 1 d., 6.681 str. 4 d. bei 6.760 str. 2 d. ir prašo priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų išlaidas, kurias ieškovas patyrė šalinant statybos defektus, pirkdamas medžiagas ir atliekant įrengimo darbus. Atsakovai nurodo, jog G. J. tvarkė tik projektinę dokumentaciją, kurią suruošusi perdavė ir jos funkcijos tuo pasibaigė, nes ji statybos darbų neatliko, o atsakovas V. L. paaiškino, jog statyba vyko ūkio būdu, rangos sutartis nebuvo sudaryta, jis rūpinosi tik statybos procesu, medžiagų pirkimu, defektų nepripažįsta, o ieškovo nurodytos išlaidos nesusijusios su defektų šalinimo išlaidomis, o susijusios su projekto vykdymu.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad žemės sklypas (unikalus Nr. 4400-1944-3594), esantis (duomenys neskelbtini), po ½ dalį nuosavybės teise priklauso E. V. ir J. M. (12-13 b. l.). Šiame žemės sklype 2011-08-31Šiaulių miesto savivaldybės administracija išdavė E. V. ir J. M. leidimą statyti gyvenamąjį namą (21-29 b. l.), parengus gyvenamojo namo projektinę dokumentaciją (14-26 b. l.). Pateikti dokumentai, įrodantys, jog 2011-06-27 ieškovas ir techninės priežiūros vadovas V. M. sudarė statinio techninės priežiūros sutartį, o V. G. buvo ypatingo statinio statybos vadovas (11, 43-46 b. l.).

Byloje nustatyta, jog ieškovas pats susirado atsakovą V. L. statybos darbams organizuoti, sutarė, jog kaina yra 100 000 Lt, o pastarasis nurodė, kad dokumentaciją statybos darbams padėti gali sutvarkyti G. J., todėl 2011-05-02 ieškovas E. V. ir trečiasis asmuo J. M. kreipėsi pas notarą ir įgaliojo G. J. atstovauti jiems dėl pastato statybos jiems dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklausančiame 0,0593 ha žemės sklype unikalus, esančiame (duomenys neskelbtini), tuo tikslu gauti reikalingus dokumentus, sudaryti sutartis, pirkti statybines medžiagas, užregistruoti baigtą statybą ir t. t. , notarų biure G. J. nedalyvavo (9 b. l.).

Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovės G. J. funkcijos buvo tik sutvarkyti projektinę dokumentaciją, gauti leidimus, pažymas, pildyti statybų žurnalą, tačiau ji sutarčių dėl pastato statybos nesudarinėjo, nes tuo rūpinosi pats ieškovas, surasdamas statybininkus, o atsakovę pasiūlė ieškovui V. L., su kuriuo jau buvo tartasi dėl namo statybos. Paruošus projektinę dokumentaciją ir gavus leidimą, atsakovė G. J. daugiau funkcijų neatliko, statybos objekte nedalyvavo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog atsakovė G. J. nėra atsakinga ieškovui už jo patirtas išlaidas, šalinant defektus, nes ji statybos darbų neatliko, pagal jai suteiktą įgaliojimą nesudarė sutarčių - nepasitelkė pavedimui vykdyti trečiųjų asmenų, projektine dokumentacija rūpinosi viena, tą funkciją atliko. Ieškovas byloje įrodinėja, kad nuostolius patyrė dėl nekokybiškai atliktų statybos darbų, kurių atsakovė neatliko. todėl Civilinio kodekso 6.760 str. 6 d. atsakovei netaikytina ir jos atžvilgiu ieškinys atmestinas (CPK 178, 185 str.).

Atsakovas V. L. paaiškino, jog statyba vyko ūkio būdu, rangos sutartis nebuvo sudaryta, defektai nepadaryti, todėl ieškovas be pagrindo prašo išlaidų atlyginimo.

Statybos įstatymo 2 str. 16 d. numato, jog statyba ūkio būdu – statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir tinkamas naudoti statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius rangos sutarties, naudojant statytojo darbo jėgą, jam priklausančius statybos produktus, įrenginius. Statytojo sąvoką minėto įstatymo 2 str. 41 d. aiškina taip, kad statytojas – Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui). Šiuo atveju ieškovas savo asmeninėm reikmėm investavo lėšas į statybą (statė sau gyvenamąjį namą) ir pavedė tai atlikti fiziniam asmeniui V. L., kuris turi verslo liudijimą užsiimti šia veikla, bet rašytinė rangos sutartis nebuvo sudaryta.

Byloje nustatyta, jog šalys (ieškovas ir atsakovas V. L.) sutarė tik dėl šių darbų: pamatų, sienų, stogo, langų, durų, kamino įrengimo ir dėl kainos, dalis darbų, dėl kurio buvo sutarta yra nurodyta 132 b. l. ir 2012-10-29 protokole (b. l.122-129). Taip pat nustatyta. Kad atsakovas V. L. organizavo darbus, pirko medžiagas statybai, o statybos darbus atliko kiti asmenys, kurių ieškovas į procesą netraukė.

2011-09-09 ieškovas ir ypatingo statinio vadovas - atsakovas šioje byloje V. G. pasirašė paslėptų darbų patikrinimo aktą Nr. 4, kuriame fiksavo, jog darbai atlikti pagal projektą, betonas sutankintas, kiaurymių nėra, nebuvo nukrypimų nuo projekto ir leidžiama užpilti (51 b. l.). Ieškovas ir trečiasis asmuo 2012 m. sausio-kovo mėn. teikė elektroniniu paštu atsakovei G. J. pretenzijas, nurodydami darbo trūkumus, tačiau byloje atsakymų nepateikta (133-137 b. l.). Tik vėliau statinio techninis prižiūrėtojas suorganizavo pastato apžiūrą ir 2012-03-04 statinio apžiūros akte užfiksuoti individualaus gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), defektai (10 b. l.). Akte buvo fiksuota, kad individualaus gyvenamo namo savininkams pastebėjus naujai statomame name atsirandančius defektus ir kylant abejonėms dėl naudojamų medžiagų tinkamumo, nepavykus taikiu būdu išspręsti iškilusių klausimų su statybininkais 2012 m. kovo mėn. 4 d. buvo atlikta pastato apžiūra, o apžiūros metu užfiksuoti šie defektai:

1. Nekokybiškai įstatyti ir užsandarinti langai. Pro juos bėga vanduo;

2. Nekokybiškai atlikti išorės sienų mūrijimo darbai. Blokelių mūro siūlės didele dalimi neužpildytos skiediniu ir pro jas sunkiasi vanduo. Kyla abejonių dėl panaudotų blokelių kokybės;

3. Eilėje išorinių sienų zonų užfiksuoti sienų supleišėjimai;

4. Betoninėse, įrengtų ant grunto, grindyse atsirado supleišėjimai;

5. Kaminas sumūrytas iš silikatinių plytų. (Turi būti iš keraminių);

6. Pro stogą vietomis prateka vanduo;

7. Labai silpnas pamatų betonas. Jis trupa nuo menkiausio fizinio poveikio. (Į pamatus lengvai įkalamos vinys).

Apžiūrint statinį statybininkų atstovai dalyvavo, tačiau aktą pasirašyti atsisakė. Aktą pasirašė E. V. – namo savininkas ir V. M. - atestuotas statinio techninės priežiūros vadovas. Būtent tokie defektai buvo fiksuoti dviejų asmenų parašais.

Dėl defektų akte nekokybiškai įstatytų langų, stogo pratekėjimo, grindų betono supleišėjimų ieškovas reikalavimo nereiškia, nenurodo, jog dėl ieškovo nurodytų defektų šalinimo patyrė išlaidas.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju V. M. patvirtino, kad prieš pasirašydamas statybų žurnale, namą apžiūrėjo, defektai nebuvo nustatyti ir viskas buvo gerai, kol neprasidėjo pykčiai. Dėl akte minimo defekto nekokybiškai įstatytų langų liudytojas patvirtino, jog projekte nebuvo parašyta, kaip užsandarinama ir tvirtinama ir tik pagal vandens pratekėjimo žymes nustatė, jog nekokybiškai atliktas darbas. Dėl mūrijimo darbų ir siūlių užpildymo skiediniu liudytojas patvirtino, kad siūlės buvo kreivos, vietomis nepilnos, bet yra keli mūrijimo būdai-galima dėti tik keturis taškus ir blokelį pridėti, o siūlės gali būti neužpildytos skiediniu, o jeigu norima pataupyti, galima mūryti ir taškiniu būdu, neužpildant visų siūlių. Dėl sienų supleišėjimų liudytojas patvirtino, kad buvo keli kampuose keli plyšiai, bet visuose blokiniuose ir plytiniuose namuose tai yra, nes tris metus namas ,,vaikšto“. Supleišėjimai grindyse buvo ir jie dažniausiai būna, tačiau negali atsakyti, ar atsakovams priklausė atlikti šį darbą. Kad kaminas sumūrytas iš silikatinių plytų, tai buvo neprisilaikyta projekto, bet tai ne prie defektų, nes indėklas kamine dabar jau reikalingas visada, nes tokie priešgaisriniai reikalavimai ir nesvarbu, kokios plytos sumūrytos, o jeigu yra silikatinės plytos, turi būti apskardinamas. Tai, kad pro stogą prateka vanduo, tai buvo užfiksuota, galėjo būti blogai uždėta hidroizoliacija arba stogo danga, gal užleidimas nepakankamas. Kad silpnas pamatų betonas, tą gali nustatyti tik ekspertizė, o defektų akte parašyta, kad labai silpnas gal iš emocijų, apskritai pamatą galima sutvirtinti, bet nereikia (127-128 b. l.). Teismo posėdžio metu taip pat buvo apklausta liudytoja V. D., bet jos parodymai nei paneigė, nei patvirtino nurodytų aplinkybių, nes ji statybos objekte nebuvo (128 b. l.).

Taigi, iš liudytojo, kuris buvo statinio techninis prižiūrėtojas, parodymų matyti, jog realiai jis patvirtino, jog tik kaminas sumūrytas ne iš projekte numatytų plytų, kiti nustatyti trūkumai, dėl kurių ekspertizė neatlikta, statybos procese galimi ir tai neturi įtakos namo patvarumui ir pastovumui (127 b. l.).

Ieškovas nurodo, jog reikėjo izoliuoti namo pamatus iš vidaus, todėl pirko 10 ltr. bituminio grunto už 59,99 Lt. 15 m. ruberoido už 26, 60 Lt. ir 10 ltr. bituminės - kaučiukinės mastikos „Bitukas“ už 46,89 Lt, iš viso 133,48 Lt. Tai ieškovas grindžia kvitais. Nurodo, jog buvo hidroizoliuota 15 kv. m. pamatų. Ieškovas vadovaujasi internetinėje svetainėje http://vvww.samata.lt nurodyta vieno kvadratinio metro pamatų hidroizoliacijos įrengimo kaina, kuri yra 16,80 Lt, todėl prašo priteisti 385,48 Lt., t. y. taip pat reikalauja išlaidų už įrengimo darbus savo name. Taip pat nurodo, jog siekiant apsaugoti namo pamatus nuo gamtos jėgų išorinio poveikio, izoliavo pamatus putų polistirolo plokšte ir iš išorės. Tam buvo nupirkta ir sunaudota likusios putos už 178 Lt, putų polistireno, mineralinės vatos klijams sumokėjo 61,47 Lt, armavimo tinklo buvo nupirkta už 69 Lt. Darbams buvo panaudotas armavimo mišinys už 86,66 Lt ir smeigės už 39,99 Lt. Pamatų izoliavimui iš išorės buvo išleista medžiagoms įsigyti 435,12 Lt Pagal nurodytus darbų įkainius armavimo sluoksnio įrengimas, ieškovo teigimu, turi būti apmokėtas 277,50 Lt ir 25 m² išorinis pamatų apšiltinimas polistirolu turi būti apmokėtas 455,00 Lt. Iš viso už išorinį pamatų izoliavimą iš atsakovų reikalauja 1167,62 Lt.

Atsakovas V. L. atsikerta ir nurodo, jog lėšos, kurias prašo priteisti iš atsakovų priklauso toms lėšoms, kurias ieškovas pagal projektą turėjo įdėti, tai nėra defektų šalinimo išlaidos, nes apšiltinimo darbus atlikti turėjo pats ieškovas. Taip pat nurodo, jog ieškovo nurodytos medžiagos: bituminis gruntas, ruberoidas, kaučiukinė masė defektams taisyti nenaudojamos, nors defektų ir nėra padaryta, o putų polistirolas nesutvirtina pamatų nei betono (123,124 b. l.). Taip pat atsikerta, kad šių darbų jis neatliko, jo pareiga buvo tik surasti žmones, supirkti medžiagas.

Iš pateiktos byloje projektinės dokumentacijos matyti, jog pamatai turi būti apšiltinami termoizoliacine medžiaga ir nutinkuojami drėgmei atspariu faktūriniu tinku. Byloje nustatyta, kad statybininkai šių darbų neturėjo atlikti, nes šalys sutarė tik dėl pamatų, sienų, stogo, langų, durų įrengimo be jokių pakalimų, palėpių be apšiltinimo. Be to, ieškovas neįrodo, jog pamatai nekokybiški, kadangi liudytoju apklaustas statinio techninis prižiūrėtojas nepatvirtino, jog pamatas nekokybiškas, nes tai gali nustatyti tik ekspertai. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas atsisakė prašymo skirti ekspertizę. Byloje neįrodyta, jog pamatas statybininkų išlietas nekokybiškai ir labai silpnas. Teismo posėdžio metu atsakovas V. L. pripažino, jog dalis pamato vienoje vietoje silpna, tą jis pamatė 2012 m. pavasarį, tačiau paaiškino, jog ieškovui po pamato padarymo nurodė, kad jį turi apšiltinti, nes kai padaromas pamatas, paliekamas tarpas apšiltinimui ir jeigu jis neapšiltinamas, tai lietui lyjant vanduo per tarpus bėga ir turi įtakos betonui (124 b. l.). Iš byloje esančių dokumentų (51 b.l. ) matyti, jog aktas dėl pamato tinkamumo pasirašytas 2011-09-09 (51 b. l.), o defektų aktas surašytas 2012-03-04, t. y. po to rudens - žiemos sezono, neapšiltinus ieškovui pamato laiku, kas galėjo įtakoti pamato patvarumą. Nepagrįstai ieškovas nurodo, jog pamatui buvo naudojamas senas cementas, kadangi statybų žurnale nurodyta 2010-08-30 data reiškia sertifikato datą, o ne cemento pirkimo datą (52 b. l.). Atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškinys šioje dalyje atmestinas (CPK 178, 185 str.).

Ieškovas nurodo, jog dėl nekokybiško mūro reikėjo papildomai šiltinti stogą ir lauko sienas iš vidaus. Iš bendro stogo ploto 133,58 kv. m. nebuvo šiltinamas katilinės (6,49 kv. m.) ir garažo (21 kv. m.) stogas. 106,09 kv. m. stogui apšiltinti buvo sunaudotas tokia pati 10 cm storio akmens vatos kvadratūra, už kurią buvo sumokėta 895,00 Lt pagal pridėtus UAB „Jupojos statybinės medžiagos“ kvitus 2011-11-12 Nr.00012 ir 2011-11-16 Nr. 0006. Stogo apšiltinimui buvo išleista 772 Lt(106,09 m² X 7,28 Lt). Taip pat nurodo, jog buvo apšiltinta 114,42 m² lauko sienos iš vidinės pastato pusės. Tam buvo sunaudota 83,5 m² 5 cm storio vatos ir išleista 455,00 Lt (83,5 m² X 5,45 Lt.). Be to, 30,92 m² sienų apšiltinti dar buvo sunaudota putų polistirolo plokštė 216 Lt (apšiltintas plotas 30,92 m² X vieno m² kainos 7 Lt ). Be vatos ir putų sienų šiltinimui buvo sunaudota 11 metrų profilio po 8,00 Lt. už 1 metrą už 88,00 Lt, taip pat kaiščių už 19,34 Lt. Ieškovas nurodo, jog už pastato 83 m² sienų šiltinimą turi būti sumokėta 1834,30 Lt ir už 30 m² sienų padengimą putų polistirolo plokšte sumokėta 546 Lt, iš viso už pastato vidaus sienų šiltinimą iš atsakovų reikalaujama priteisti 3212,50 Lt.

Iš pateiktos byloje projektinės dokumentacijos matyti, jog sienos turi būti apšildomos 15 cm. termoizoliacine medžiaga, pastatas turi būti apšiltintas, o stogo apšiltinamas numatytas 20 cm. storio termoizoliacine medžiaga (17, 18 b. l.). Taigi, teismas sprendžia, jog ieškovo lėšų įdėjimas buvo numatytas jau projekte ir jis nesusijęs su ieškovo teigimu nekokybiškai atliktais mūro darbais. Neįrodyta, jog mūrijimo darbai atlikti nekokybiškai, nes to nepatvirtino ir liudytojas V. M., kuris parodė, kad siūlės buvo kreivos, vietomis nepilnos, bet nurodė, jog yra keli mūrijimo būdai-galima dėti tik keturis taškus ir blokelį pridėti, o siūlės gali būti neužpildytos skiediniu, jeigu norima pataupyti, galima mūryti ir taškiniu būdu, neužpildant visų siūlių. Taip pat patvirtino, jog sienų supleišėjimai buvo matyti, bet visuose blokiniuose ir plytiniuose namuose tai yra, nes naujas namas apie tris metus ,,vaikšto“ (127-128 b. l.). Iš byloje esančių įrodymų teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė, jog mūrijimo darbai atlikti nekokybiškai, kad tai buvo defektai, dėl kurių ieškovas patyrė išlaidas, kurias privalėtų atlyginti nurodyti atsakovai, nes ieškovo panaudotos medžiagos buvo numatytas projekte, kurį ieškovas ir įgyvendino, todėl ir šioje dalyje ieškinys atmestinas (CPK 178, 185 str.).

Ieškovas nurodo, jog tam, kad skylėtos silikatinės plytos atlaikytų karštį, į kaminą reikėjo įdėti komplektą specialių indėklų už 800,00 Lt, kuriuos pagal 2011-12-15 sąskaitą faktūrą sumokėjo šiuos darbus atlikusiam A. K. (54 b. l.).

Atsakovas V. L. atsikerta ir nurodo, jog projekte numatytų keraminių plytų negalima gauti, todėl buvo kaminas sumūrytas silikatinėmis, o dėl įdėklo (indėklo) įdėjimo patirtos išlaidos ir taip būtų buvusios, nes į kaminus dėti indėklus yra privaloma, tačiau negali pasakyti, kur tai numatyta.

Iš projektinės dokumentacijos matyti, jog dūmtraukiams per visą aukštį naudojamos degtos pilnavidurės (keraminės) molio plytos (14, 18 b. l.). Byloje nustatyta, jog šito reikalavimo pagal projektą atsakovas V. L. nesilaikė, o statybos vadovas V. G. statybos žurnale nefiksavo to, kad šis darbas atliktas ne pagal projektą ir norminių dokumentų reikalavimus, bet jį pasirašė be pastabų kaip tinkamai atliktą (45 b. l.).

Atsakovas V. L. nepagrįstai nurodo, jog keraminių plytų nėra galimybės gauti, kadangi interneto tinklapyje pateikta informacija, kuri įrodo, jog tokiomis plytomis prekiaujama ir jų galima nusipirkti (www.b-a.lt), tik jų kaina yra didesnė nei silikatinių, todėl pagrįstai ieškovas nurodo, jog kaminas sumūrytas ne iš tų plytų, todėl jis turėjo dėti įdėklą, dėl kurio patyrė 800 Lt nuostolį, kurį pagrindžia sąskaita faktūra 2011-12-05 (54 b.l.).

Atsakovas V. L. nepagrįstai nurodo, jog indėklą dėti į kaminą yra privaloma, todėl ieškovas realiai nepatyrė išlaidų, kurias atsakovai turėtų atlyginti. Tokį atsakovo argumentą paneigia1998-08-31 Aplinkos ministerijos patvirtintų įsakymu Nr. 162 patvirtintų ,Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių 4.12 punktas, kuris reglamentuoja, jog dūmtraukiai (kaminai) projektuojami, gaminami ir įrengiami vadovaujantis šių taisyklių bei Lietuvos Respublikoje galiojančių standartų reikalavimais. Molio plytų dūmtraukių (kaminų) sienelės turi būti ne plonesnės kaip 120 mm, karščiui atsparaus betono - 60 mm, ketinių ir plieninų vamzdžių - 4 mm, nerūdijančio rūgščiai atsparaus plieno - 0,6 mm, jei standartai nenustato kitaip ar jų nėra. Privalomo indėklo šios taisyklės nenumato, nes kamino indėklas privalomas tik dujų sistemos pastatuose pagal STR 2.08.01:2004. Iš projektinės dokumentacijos matyti, jog ieškovo valdomų patalpų šildymas numatytas kietu kuru nuo židinio ir nuo katilinės, papildomas šildymas – elektros šiltyduvais (24 b. l.), tai ne dujinė sistema, todėl indėklas kamine, kūrenant kietu kuru, neprivalomas.

Kadangi atsakovas V. L. buvo atsakingas už statybinių medžiagų aprūpinimą, pirkimą, buvo supažindintas su projektu, turėjo galimybę nupirkti pagal projektą numatytas keramines plytas, bet to nepadarė, pažeidė projekte numatytą šį reikalavimą, todėl ieškovas buvo priverstas į dūmtraukį dėti indėklą, dėl kurio patyrė 800 Lt išlaidas (nuostolį).

Pagal statybos įstatymo 2 str. 50 d. statinio statybos vadovas – statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas rangovui (kai statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma ūkio būdu) ir įgyvendindamas statinio projektą nuo statybos pradžios iki statybos užbaigimo, vadovauja statybos darbams, kartu gali būti bendrųjų statybos darbų vadovas, koordinuoja statinio statybos specialiųjų darbų vykdymą bei šių darbų vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir statinio normatyvinę kokybę.

Kadangi atsakovas V. G. buvo statybos vadovas, todėl privalėjo užtikrinti, kad atlikti darbai atitiktų projekto ir norminių dokumentų reikalavimus, tačiau šios pareigos tinkamai nevykdė, priimdamas kaminų mūrijimo darbus pasirašė statybų žurnale kaip už tinkamai atliktą darbą (45 b. l.), todėl taip pat yra atsakingas už tai, jog ieškovas patyrė 800 Lt nuostolius dėl indėklo pirkimo ir įdėjimo. Kaminui mūryti naudojant keramines plytas, ieškovas nebūtų patyręs šių nuostolių. Kadangi abu atsakovai pažeidė projekto ir norminių aktų reikalavimus, dėl ko ieškovas buvo priverstas sumokėti 800 Lt, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas ir ši suma iš atsakovų priteistina solidariai (CPK 178, 185 str., Statybos įstatymo 2 str., CK 6.678 str., 6.245 str. 1 d., 6.249 str., 6.279 str. 1 d.).

Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovų V. G. ir V. L. priteistina dalis, t. y. po 44,20 Lt, patirtų bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu po 13,05 Lt ir žyminio mokesčio po 12 Lt (CPK 83, 88, 93, 88, 96 str.), nes ieškovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 proc. jį atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei. Valstybė patyrė 680 Lt bylinėjimosi išlaidas, todėl dalis priteistina iš atsakovų (60, 92 b. l.). Kadangi atsakovės G. J. atžvilgiu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos iš jos nepriteistinos, tačiau ji patyrė 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų, todėl jos priteistinos iš ieškovo E. V. (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 - 270 straipsniais, teismas

n usprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovų V. L. ir V. G. solidariai ieškovui E. V. 800 Lt (aštuonių šimtų litų) nuostolių atlyginimą.

Priteisti iš ieškovo E. V. atsakovei G. J. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų V. L. ir V. G. po 69,25 Lt (šešiasdešimt devynis litus, 25 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių miesto apylinkės teisme.