Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-08-31 · Byla Nr. N-261-1656-07

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-08-31
Bylos Nr.
N-261-1656-07
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Vaida Urmonaitė, Stasys Gagys (pran.)
Administracinė byla Nr. N18-1656/07Procesinio sprendimo kategorija 32
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. rugpjūčio 31 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Rimanto Šalvaičio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 26d. nutarties Rimanto Šalvaičio administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė : I

2006-11-23 Raseinių policijos komisariato vyresnysis patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Rimanto Šalvaičio padaryto pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje. Protokole nurodoma, kad Rimantas Šalvaitis 2006-11-23, 10.55 val., vairuodamas automobilį „VW Golf“ valstybinis numerio ženklas JMA 069, kelio Ariogala-Raseiniai-Kryžkalnis 59 kilometre nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio užvažiavo ant kelkraščio ir kliudė priekyje važiavusį automobilį. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste KET) 172 punkto reikalavimus.

Dėl protokole nurodyto pažeidimo Raseinių policijos komisariato vyresniojo inspektoriaus 2006-12-22 nutarimu Rimantui Šalvaičiui pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį buvo paskirta nuobauda-150 Lt bauda.

Rimantas Šalvaitis nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo 2007-01-02 apskundė Šiaulių apygardos administraciniam teismui ir prašė nutarimą panaikinti, o bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad dėl padaryto teisės pažeidimo savo kaltės nepripažįsta, todėl prašo jam paskirtą administracinę nuobaudą panaikinti ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti, nes jis veikė būtinosios ginties sąlygomis. Taip pat nurodė, kad dėl kilusios autoavarijos yra kaltas ne jis, o kitą automobilį vairavęs asmuo. Įvykio dieną išvažiuodamas iš Nemakščių, jis pastebėjo jį sekantį įtartiną automobilį, vėliau šis automobilis jį aplenkė. Jis važiavo lėtai, taip pat lėtai priekyje važiavo ir jį aplenkęs automobilis. Jis išsigando, kadangi prieš tai 2006-11-23 bei anksčiau jam buvo grasinęs Leonas Kinderis, todėl jis pagalvojo, jog tai yra jo draugai. Kiek pavažiavus jis dar pamatė ir antrą automobilį. Abu automobiliai buvo be jokių skiriamųjų ženklų ar švyturėlių ir kai jie pradėjo prie jo artėti, jis pajuto realų pavojų, todėl padidino greitį. Vienas iš automobilių padidino greitį ir jį lenkdamas pradėjo rikiuotis į dešinę pusę taip jį blokuodamas, tada jis stengdamasis išvengti smūgio pasuko į kelkraštį ir kliudė šį automobilį.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007-03-26 nutartimi Rimanto Šalvaičio skundas buvo nepatenkintas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių Rimanto Šalvaičio kaltę padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 1 dalyje. Teismas pripažino, kad pagal automobilių sugadinimus bei liudytojų parodymus galima konstatuoti, jog lenkdamas priekyje tiesiai važiuojantį automobilį iš dešinės pusės, kas yra draudžiama, Rimantas Šalvaitis, kliudė šio automobilio priekinį dešinįjį sparną po ko nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi. Atsižvelgiant į tai teismas mano, jog pagrįstai yra konstatuota, jog Rimantas Šalvaitis nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, užvažiavo ant kelkraščio ir kliudė priekyje važiavusį automobilį, nuo ko įvažiavęs į kelio važiuojamąją dalį apsisuko ir nuvažiavęs nuo kelio vertėsi.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad įvertinus pažeidimo aplinkybes Rimanto Šalvaičio veiksmus negalima vertinti kaip atliktus būtinojo reikalingumo būklėje. Analogiškai teismas įvertino ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pasisakymus, jog jo veiksmai turėtų būti vertintini kaip atlikti būtinojo reikalingumo būsenoje, nes net ir menamas pavojus, teismo nuomone, galėjo būti pašalintas kitais būdais- pranešant telefonu apie kilusį pavojų, vykstant į artimiausią gyvenamąją vietovę.

II.

Rimantas Šalvaitis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 26d. nutartį.

Skunde nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino ATPK 17 ir 18 straipsnius, nutarties nemotyvavo, nepaisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio teisinio aiškumo reikalavimo teismo sprendimui (nutarčiai). Nurodo, kad teismas visiškai nevertino esminio skundo motyvo, kad 2006-11-23 atlikti veiksmai, vairuojant automobilį, buvo padaryti būtinosios ginties būklėje. Teismas nutylėjo ir vengė vertinti įrodymus. Vengimas motyvuoti padarytas išvadas rodo, kad teisingumas byloje nebuvo vykdomas. Priimtos nutarties turinys riboja, jo, apelianto, apeliacijos teisę, nes nežinodamas teismo padarytų išvadų motyvų, teisinių argumentų, konkrečių įrodymų patarimo bei įvertinimo praktiškai negali pateikti nesutikimo su teismo padarytomis išvadomis išsamių motyvų. Skunde teigia, kad jo vairuojamas automobilis buvo persekiojamas kitų dviejų automobilių. Mano, kad dėl kito vairuotojo dalyvavusio eismo įvykyje R.Varanavičiaus veiksmų, kuris pažeidė KET 180.4 punkto reikalavimus, įvyko eismo įvykis. Persekiojantys automobiliai buvo be skiriamųjų ženklų, be švyturėlių, todėl grėsmė dėl fizinio susidorojimo atrodė akivaizdi ir reali. Šiuo atveju klaida yra pateisinama, nes buvo sąžiningai suklydęs vertindamas situaciją. Net ir pripažinus pareigūnų veiksmus dėl persekiojimo teisėtais, prieš tokius veiksmus galima gintis, nes jie jokiais būdais neprisistatė, persekiojo mašinomis be skiriamųjų ženklų, be švyturėlių, be garsinių signalų, garsiakalbių ir dėl to turėjo pagrindo manyti, kad tai užpuolikai. Todėl mano, kad padaryti veiksmai negali būti laikomi kaltais ir baudžiami pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundas iš esmės yra grindžiamas netinkamu įrodymų vertinimu.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Remiantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Pirmosios instancijos teismas apklausė liudytojus, tyrė ir vertino rašytinius įrodymus. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybės, remiantis ATPK 257 straipsniu tinkamai juos įvertino ir pagrįstai pripažino Rimantą Šalvaitį kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis pažeidė KET 172 punktą, nes nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio užvažiavo ant kelkraščio ir kliudė priekyje važiavusį automobilį.

Apeliantas nurodo, kad jo veiksmai buvo padaryti būtinosios ginties būklėje. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino būtinosios ginties institutą, numatytą ATPK 18 straipsnyje, bei pagrįstai pripažino, kad būtinosios ginties sąlygų nebuvo. Tokia išvada pagrįsta surinktais ir įvertintais įrodymais. Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti, kad Rimantas Šalvaitis veikė būtinosios ginties būklėje, nes nėra įrodymų patvirtinančių, kad Rimantui Šalvaičiui buvo iškilusi reali grėsmė, kadangi Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos operatyvinės veiklos vyriausiojo specialisto 2006-11-23 tarnybinis pranešimas patvirtina, kad Rimantas Šalvaitis buvo persekiojamas automobiliais siekiant jį sulaikyti dėl pradėto ikiteisminio tyrimo. Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad jis buvo tariamosios būtinosios ginties būklėje ar veikė suklydimo įtakoje. Rimantas Šalvaitis eismo įvykio metu buvo policijos pareigūnas, todėl pagal savo profesinę patirtį turėjo ir galėjo suvokti bei tinkamai įvertinti būtinosios ginties sąlygas. Rimantas Šalvaitis nurodo, kad pastebėjo, jog jį persekioja du automobiliai. Tačiau tik ši aplinkybė savaime dar nesukūrė realios grėsmės Rimanto Šalvaičio sveikatai, jo teisėms ar laisvėms ATPK 18 straipsnio prasme. Todėl pradėjus stabdyti priekyje važiavusiam automobiliui Rimantas Šalvaitis privalėjo vadovautis KET 173 punktu ir sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti automobilį arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Tačiau Rimantas Šalvaitis kaip nurodo apeliaciniame skunde stengėsi nuo persekiotojų atitrūkti. Akivaizdu, kad tokie veiksmai prieštaravo KET 173 punkto reikalavimui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad eismo įvykis kilo dėl to, kad Rimantas Šalvaitis nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir dėl to susidūrė su kitu automobiliu ir jį apgadino. Todėl jo veika pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai. Nesant aplinkybių šalinančių veikos priešingumą teisei nuobauda Rimantui Šalvaičiui paskirta pagrįstai.

Pirmosios instancijos teismas vertindamas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnis) neprivalėjo vertinti ar kitas eismo įvykio dalyvis R.Varanavičius pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šiuo atveju reikšminga šiam ginčui aplinkybė yra dėl kurio vairuotojo KET taisyklių pažeidimo įvyko susidūrimas. Teismas šią aplinkybę nustatė, todėl apelianto teiginys, kad netinkamai ir nepilnai buvo įvertintos eismo įvykio aplinkybės yra nepagrįstas.

Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta dėl ko nutartis paliktina nepakeista, o Rimanto Šalvaičio skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

Rimanto Šalvaičio apeliacinio skundo netenkinti, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Vaida UrmonaitėVirgilijus Valančius