Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

dalyvaujant institucijos, surašiusios protokolą – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įgaliotajai atstovei J. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 351 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

atlikus patikrinimą, 2020 m. balandžio 21 d. laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 10.10 val. nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, statomas neypatingas vienbutis gyvenamasis namas be statybą leidžiančio dokumento. Tuo statytojas J. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

J. Š. 2020-04-21 teikė paaiškinimą, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, neturėdamas statybos leidimo 2019 m. rudens gale – 2020 metų žiemą įrengė namo pamatus. Pamatai yra padaryti pagal brėžinius. Gailisi padaręs pažeidimą (b. l. 18).

Teismo posėdyje J. Š. pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir paaiškino, kad vykdo individualią veiklą – stato namus ir juos parduoda. Gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Kaune, statė neturėdamas statybas leidžiančio dokumento. Leidimą gavo tik 2020-06-10. Taip pasielgė todėl, kad vykdant statybas karantino metu žmonės turėtų darbą. Gailisi dėl padaryto nusižengimo.

Institucijos, surašiusios protokolą, atstovė paaiškino, kad iš Kauno miesto savivaldybės administracijos gavo pavedimą patikrinti statybvietę (duomenys neskelbtini), Kaune. Patikrinimas buvo atliekamas 2020-04-21, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, statomas neypatingas vienbutis gyvenamasis namas be statybą leidžiančio dokumento. Surašytas savavališkos statybos aktas.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidimų faktą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę įvykdžius administracinius nusižengimus įrodo byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinių nusižengimų protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 3); Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas (b. l. 4-10); fotonuotraukos (b. l. 11-14); planas (b. l. 15); VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, iš kurio matyti, kad žemės sklypas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. Š. ir A. Š. (b. l. 16-17); J. Š. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad jis savo kaltę pripažįsta (b. l. 18); J. Š. prašymas (b. l. 19); Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Savavališkos statybos aktas (b. l. 20-23); administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus, iš kurio matyti, kad J. Š. baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 28-30).

ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už naujo neypatingo statinio savavališką statybą.

Statybos įstatymo (Įstatymo) 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog statytojas (užsakovas) privalo šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog statybą leidžiantys dokumentas yra - leidimas statyti naują statinį – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai. Įstatymo 27 straipsnio 22 dalis numato, jog statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

Savavališkos statybos aktas patvirtina, jog gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statyba buvo vykdoma be statybą leidžiančio dokumento. Tuo statytojas J. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 351 straipsnio 5 dalį, todėl jis baustinas.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

J. Š. baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą J. Š., atsižvelgiama į tai, kad yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į jo nurodytas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, J. Š. skirtina minimali bauda, numatyta ANK 351 straipsnio 5 dalies sankcijoje (ANK 34 str. 2 d.). Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

J. Š. prašė teismo skirti baudą su administraciniu nurodymu, tai yra, sumokant pusę minimalios baudos. Teismas pažymi, kad ANK 351 straipsnio 5 dalies sankcijoje yra numatyta bauda nuo 800 eurų iki 2400 eurų. Pagal ANK 610 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, administracinis nurodymas negali būti surašomas, kai straipsnio dalies sankcijoje už administracinį nusižengimą nustatyta didesnė negu 1500 eurų maksimali bauda. Atsižvelgiant į tai, J. Š. prašymas surašyti administracinį nurodymą, negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

J. Š. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio 5 dalyje ir skirti jam administracinę nuobaudą – 800 (aštuonių šimtų) eurų baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK:20116633296.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.