- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-14
- Bylos Nr.
- 2S-506-640/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Skolininkas
- E. M.
- Trečiasis asmuo
- A. M.
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės E. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) Danske Bank A/S banko prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, trečiasis asmuo A. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
pagal hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-09-19 įregistruotą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, užtikrinant E. M. iki 2008-09-08 gauto kredito grąžinimą, AB Sampo bankui buvo įkeisti nekilnojamieji daiktai – butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); butas su bendro naudojimo patalpa, pažymėta a-1 (1/2 iš 4,22 kv.m.), t.y. 2,11 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 88-90).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-07-28 nutartimi (b.l. 63-64) minėti įkeisti daiktai buvo areštuoti.
Šalies argumentai
Naujasis kreditorius Danske Bank A/S 2010-10-14 pateikė teismui pareiškimą dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytinių (b.l. 86-87). Taip pat prašė ne ginčo tvarka iš E. M., kaip skolininko ir įkeisto turto savininko, kreditoriaus naudai išieškoti 1 548 675,88 Lt negrąžintos skolos, 132 Lt žyminio mokesčio bei už laikotarpį nuo pareiškimo dėl skolos išieškojimo padavimo hipotekos skyriui iki visiško skolos sumokėjimo kreditoriui nuo negrąžintos skolos priskaičiuoti 11 proc. metinių palūkanų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010 m. spalio 18 d. nutartimi kreditoriaus prašymą patenkino, priteisė prašomas sumas, areštavo ir nutarė priverstinai parduoti iš varžytinių E. M. priklausančius nekilnojamuosius daiktus įkeistus kreditoriui hipotekos lakštu ID (duomenys neskelbtini) (b.l. 93-94).
Šalies argumentai
Skolininkė E. M. atskiruoju skundu (b.l. 118-120) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-10-18 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus prašymą netenkinti arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad ji 2010-11-05 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kredito sutarties pripažinimo galiojančia. Danske Bank A/S Lietuvos filialui vėl pradėjus bendradarbiauti su klientais E. M. ir A. M. šalys susitarė, kad ieškinys bus atsiimamas. 2011-04-08 atsakovui Danske Bank A/S sutinkant, teismas tenkino ieškovo prašymą dėl ieškinio atsiėmimo ir ieškinį civilinėje byloje Nr.2-795-803/2011 paliko nenagrinėtą. Todėl kreditorius elgiasi nesąžiningai dėl priverstinio įkeistų daiktų pardavimo. Taip pat nurodo, kad kreditorius kartu su pareiškimu dėl skolos išieškojimo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriui taip pat nepateikė duomenų patvirtinančių, kad kredito sutartis yra nutraukta ir kad buvo bandoma spręsti ginčą derybų keliu, tačiau kilusio ginčo taikiai išspręsti nepavyko. Nurodo, kad nutartis areštuoti daiktus buvo priimta 2010-07-28, o kreditorius su prašymu dėl skolos išieškojimo kreipėsi praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo pirmojo prašymo. Todėl terminas priimti nutartį dėl turto pardavimo iš varžytinių jau buvo pasibaigęs.
Atsiliepimas
Kreditorius Danske Bank A/S atsiliepimu (b.l. 141-143) į atskirąjį skundą prašo skolininkės E. M. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad kredito sutartis su skolininku ir trečiuoju asmeniu yra nutraukta vienašališkai nuo 2010 m. dėl esminio jos pažeidimo, t.y. finansinių įsipareigojimų nevykdymo. Visi duomenys apie sutarties vienašalį nutraukimą teismui buvo pateikti ir teismo vertinti priimant pirmąją nutartį dėl įkeisto turto arešto ir skolininkės bei trečiojo asmens įspėjimo. Taip pat nurodo, kad jog po to, kai šalys susitarė ir skolininkė bei tretysis asmuo atsiėmė savo ieškinį dėl neteisėto sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, jokio bendradarbiavimo nebuvo iš pačios skolininkės ir trečiojo asmens. Skolininkė nurodo, jog dviejų mėnesių terminas pradedamas skaičiuoti nuo nutarties areštuoti įkeistą daiktą priėmimo dienos, tačiau CPK 558 str. 3 d. aiškiai įtvirtinta, jog dviejų mėnesių terminas skaičiuojamas nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto turto savininkui įteikimo dienos. Todėl hipotekos kreditoriui dviejų mėnesių terminas kreiptis su pakartotiniu prašymu į hipotekos skyrių dėl priverstinio įkeistų daiktų pardavimo suėjo 2010-10-16 d. o kaip matyti iš Skundžiamos nutarties hipotekos kreditorius į hipotekos skyrių kreipėsi 2010-10-14 d., t.y. nepaleidęs dviejų mėnesių termino.
Trečiasis asmuo A. M. atsiliepimu (b. l. 110-112) į atskirąjį skundą prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-10-18 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus prašymą netenkinti arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad Danske Bank A/S Lietuvos filialui vėl pradėjus bendradarbiauti su klientais E. M. ir A. M. šalys susitarė, kad ieškinys bus atsiimamas. 2011-04-08 atsakovui Danske Bank A/S sutinkant, teismas tenkino ieškovo prašymą dėl ieškinio atsiėmimo ir ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-795-803/2011 paliko nenagrinėtą. Nurodo, kad turto pardavimas iš varžytinių gali būti naudojamas tik kai yra išnaudotos kitos galimybės ginčą išspręsti taikiai, bei atliktos kitos ikiteisminės procedūros. Nurodo, kad kreditorius ginčą turėjo spręsti taikiai. Taip pat nurodo, kad kreditorius kartu su pareiškimu dėl skolos išieškojimo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriui taip pat nepateikė duomenų patvirtinančių, kad kredito sutartis yra nutraukta ir kad buvo bandoma spręsti ginčą derybų keliu, tačiau kilusio ginčo taikiai išspręsti nepavyko. Nurodo, kad nutartis areštuoti daiktus buvo priimta 2010-07-28, o kreditorius su prašymu dėl skolos išieškojimo kreipėsi praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo pirmojo prašymo. Todėl terminas priimti nutartį dėl turto pardavimo iš varžytinių jau buvo pasibaigęs.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Hipoteka yra ne ginčo procedūrų visuma, užtikrinanti kreditoriui hipotekos reikalavimo patenkinimą. Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXVI skyrius), todėl ginčai dėl teisės bet kurioje hipotekos stadijoje, taip pat ir apeliacinės instancijos teismui tikrinant (revizuojant) hipotekos teisėjo priimtos nutarties, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas išieškoti skolą ir priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą daiktą (CPK 558 str. 2 d.), teisėtumą ir pagrįstumą, negalimi. Kadangi hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina (revizuoja) tik hipotekos teisėjo atliktus procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia dėl atskirųjų skundų argumentų, susijusių su tarp hipotekos šalių kilusiais ginčais. Toks hipotekos teisinių santykių bylų nagrinėjimo ypatumų aiškinimas remiasi kasacinio teismo praktika, formuojama hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo srityje: tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2009, 2008-01-31 nutartis c.b. Nr. 3K-3-103/2008, 2007-05-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-201/2007, 2005-10-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-523/2005). Būtent hipotekos paskirtis ir tikslai – apsaugoti skolinio įsipareigojimo įvykdymą, bei jos esmė – turto įkeitimas bei hipotekos procedūrų atlikimas suteikia kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokiai specifinei hipotekos kreditoriaus padėčiai užtikrinti, hipotekos instituto esmei išlaikyti egzistuoja ir specialiosios proceso teisės normos, įtvirtintos CPK XXXVI skyriuje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-01-19 nutartis c.b. Nr. 3K-3-12/2005), kuris, kaip minėta, nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti.
Hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos numatytos CPK 558 str. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem etapais: CPK 558 str. 1 d. pagrindu hipotekos kreditoriaus paduotas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, o CPK 558 str. 2 d. numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu – pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Pažymėtina, kad šiuo atveju kreditorius jau yra saistomas įstatymo nustatyto termino – pakartotinį pareiškimą pateikti per du mėnesius nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos. Priešingu atveju, t.y. nepateiktus tokio prašymo, hipotekos teisėjas panaikina įkeisto daikto areštą (CPK 558 str. 3 d.).
Nagrinėjamoje byloje apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties, priimtos išsprendus pareiškėjo (kreditoriaus) pakartotinį prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl teismas, neperžengdamas faktinio ir teisinio atskirojo skundo pagrindo saistomų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 str., 338 str.), pasisako tik dėl priverstinio skolos ieškojimo vykdymo procedūros antrojo etapo (CPK 558 str. 2 d. ir 3 d.), kuris prasideda nuo kreditoriaus pakartotinio kreipimosi su pareiškimu į hipotekos skyrių, teisėtumo ir pagrįstumo.
Kaip buvo nurodyta, CPK 558 str. 2 d. įtvirtinta nuostata reiškia, kad kreditorius, nusprendęs pasinaudoti šioje normoje nustatyta teise, privalo hipotekos skyriui pateikti pareiškimą dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių, o hipotekos teisėjas dėl priverstinio įkeisto turto realizavimo priima nutartį, kuri yra pagrindas hipotekos kreditoriui gauti vykdomąjį dokumentą (CPK 558 str. 2 d., 587 str. 1 p.).
Apeliantės argumentai, jog kreditorius į teismą su pareiškimu dėl turto pardavimo iš varžytinių kreipėsi praleidęs dviejų mėnesių terminą yra atmestinas. CPK 558 str. 3 d. nustato, jog dviejų mėnesių terminas skaičiuojamas nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto turto savininkui įteikimo dienos. Iš bylos duomenų matyti, jog ir po Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-07-28 nutarties, kuria buvo areštuotas apelianto įkeistas turtas, o jis įspėtas, kad jeigu per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos skola, palūkanos ir delspinigiai bei žyminio mokesčio išlaidos nebus gražinti, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių, skola nebuvo sumokėta. Tokiu būdu apeliantui buvo suteiktas papildomas įstatyme nustatytas vieno mėnesio terminas skoloms bankui padengti (CPK 558 str.). Minėta teismo nutartis 2010-08-16 apeliantui buvo įteikta asmeniškai (b.l. 78). Todėl hipotekos kreditoriui dviejų mėnesių terminas kreiptis su pakartotiniu prašymu į hipotekos skyrių dėl priverstinio įkeistų daiktų pardavimo suėjo 2010-10-16 d., o kaip matyti byloje esančio hipotekos kreditoriaus pareiškimo, į hipotekos skyrių jis kreipėsi 2010-10-14 d., t.y. nepaleidęs dviejų mėnesių termino (b.l. 86-87).
Skundo argumentai, susiję su sutarties galiojimu, nurodant, kad kredito sutarties galiojimas dar nėra pasibaigęs, yra atmestini, kadangi pačioje kredito sutartyje, kurią šalys pasirašė yra nurodytos kredito sutarties nutraukimo sąlygos, kurios ir įvyko (Sutarties 39 p.; b. l. 39). Pažymėtina, kad ginčas tarp šalių dėl kredito sutarties nutraukimo teisėtumo kilo jau po skundžiamos nutarties priėmimo (apeliantė į teismą kreipėsi 2010-11-05). Šiuo metu teisminis ginčas yra užbaigtas įsiteisėjusia nutartimi, kuria apeliantės ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu. Todėl tiek pirminio kreditoriaus kreipimosi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių metu 2010-07-22 dienai, tiek pareiškimo dėl turto pardavimo iš varžytinių padavimo 2010-10-14 dienai, kredito sutartis buvo nutraukta ir jokių ginčų dėl jos nutraukimo neteisėtumo teismuose nebuvo. Duomenų apie tai, kad kredito sutarties galiojimas būtų buvęs atnaujintas ar pratęstas, byloje apeliantai nepateikė. Todėl kreditoriui pateikus pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja 2010-10-18 nutartimi konstatavusi, jog hipoteka užtikrinta prievolė – 2005-08-08 kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nėra įvykdyta, pagrįstai CPK 558 str. 2 d. nuostatų tvarka pradėjo skolininkui priklausančio įkeisto turto realizavimo procedūrą.
Teismas nenustatė proceso teisės normų pažeidimų, todėl skundžiama nutartis paliktina galioti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.