- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-02
- Bylos Nr.
- 2A-2007-230/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Galina Blaževič, Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- A. L.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3145-192/2010 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui A. L. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. K. ieškiniu prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. vasario 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3649/2002 nustatytą išlaikymo dydį G. L., jį padidinti ir priteisti iš atsakovo A. L. dukters G. L., gimusios 1998 m. liepos 18 d., išlaikymui periodines išmokas po 400 Lt kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters G. pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas dukrai po 125 Lt kas mėnesį iki dukros pilnametystės. Atsakovas išlaikymą dukrai teikia nereguliariai, dėl ko nukenčia dukters interesai. Ieškovės turtinė padėtis pablogėjo, kadangi darbo užmokestis sumažėjo nuo 800 iki 360 Lt per mėnesį. Ieškovė jokio nekilnojamojo turto neturi, su dukterimi gyvena pas savo motiną. Mergaitė turi specialiųjų poreikių, kadangi jos iškrypęs stuburas, nustatyta trumparegystė. Dukters transporto išlaidoms ieškovė turi skirti apie 100 Lt per mėnesį, nes dukra į mokyklą gali nuvykti tik maršrutiniu taksi, kadangi joks kitas transportas nevažiuoja. Išlaidos dukters sveikatos būklės gerinimui ir internetui sudaro 100 Lt. Dukters mokslo reikmėms, maistui, rūbams ir kitiems būtiniems daiktams ieškovė papildomai skiria dar 500 Lt. Dukteriai augant jos poreikiai didėja. Bendra išlaidų suma jos poreikiams sudaro 800 Lt per mėnesį, šiems poreikiams patenkinti ieškovė yra priversta skolintis. Atsakovo turtinė padėtis žymiai geresnė nei ieškovės: jam nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, jis verčiasi automobilių prekyba. Kadangi vieno mėnesio išlaikymo suma negali būti mažesnė už minimalią mėnesio algą (800 Lt), todėl atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį iš jo teismo sprendimu priteista išlaikymo suma po 125 Lt per mėnesį yra nepakankama ir turi būti padidinta iki 400 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. 2-3649/2002 nustatytą išlaikymo dydį, jį padidino ir priteisė iš atsakovo A. L. dukters G. L., gimusios 1998 m. liepos 18 d., išlaikymui periodines išmokas po 250 Lt kas mėnesį ir nurodė jas mokėti nuo 2009 m. gruodžio 2 d. dienos iki dukters pilnametystės. Teismas priteisė iš atsakovo valstybei 45 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 27,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas nurodė, kad šalių duktė jokių papildomų būrelių, užsiėmimų nelanko, turi sveikatos sutrikimų. Teismas padarė išvadą, jog yra nepatvirtina, kad ieškovė dukters išlaikymui per mėnesį skiria 800 Lt sumą, nes ji negauna tokio darbo užmokesčio ir tiek vaiko išlaikymui išleisti neturi galimybių. Tuo pačiu teismas nustatė, kad atsakovo pajamos kiek didesnės - 800 Lt, tačiau jis augina sūnų, gimusį antroje santuokoje, kurį taip pat privalo išlaikyti. Įvertinęs šalių įrodymus apie jų turtinę padėtį ir vaiko poreikius, teismas darė išvadą, kad išlaikymo dydis mėnesiui yra 500 Lt suma, iš kurios pusė (250 Lt) priteistina iš atsakovo, o kitą pusę turėtų teikti vaiko motina.
Šalies argumentai
Ieškovė A. K. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. sprendimą pakeisti, priteistą išlaikymo sumą padidinant nuo 250 Lt iki 400 Lt per mėnesį. Ieškovė nurodo, kad ieškinį dėl išlaikymo sumos padidinimo pateikė, nes po sprendimo priėmimo iš esmės pablogėjo jos turtinė padėtis, o dukters poreikiai išaugo. Duktė taip pat turi specialiųjų poreikių: jai yra iškrypęs stuburas, turi rimtų regos sutrikimų. Teismas nusprendė, kad vienuolikametės dukters išlaikymui pakanka 500 Lt per mėnesį ir šią sumą paskirstė abiems tėvams lygiomis dalimis. Teismo sprendimas motyvuojamas tuo, kad atsakovas turi kitą vaiką. Ieškovė su šia teismo išvada nesutinka, kadangi įstatymų leidėjas nors ir nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, bet įtvirtino, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant išlaikymą būtiniems vaiko poreikiams tenkinti, laikomas minimalios algos dydis. Teismas nevertino faktinių aplinkybių, kad ieškovė neturi jokio nekilnojamojo turto, kad ieškovės 2009 m. gautas darbo užmokestis sumažėjo nuo 1200-2400 Lt iki šiuo metu gaunamos 460 Lt sumos, taip pat nevertino aplinkybių, kad duktė turi specialių poreikių, o sprendime tik nurodė, kad mergaitė jokių papildomų būrelių ar užsiėmimų nelanko. Ieškovė nepajėgi užtikrinti būtinųjų dukters poreikių dėl prastos turtinės padėties. Teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį, kuri yra labai gera: jis verčiasi automobilių prekyba, jo vardu registruotos net 8 transporto priemonės, turi daug nekilnojamojo turto (3 garažai, du namai Kaune su žemės sklypais, butas Palangoje), kurį gali nuomoti ir gauti papildomų pajamų. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie savo išlaidas, apie 2008 m. gimusio sūnaus išlaikymo dydį, tačiau akivaizdu, kad kūdikio poreikiai negali būti vienodi su 12 metų mergaitės poreikiais. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad atsakovas pateikė tik dalį jo turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų, likusius įrodymus (apie lėšas bankų sąskaitose) nuslėpė, o teismas jų neišreikalavo. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir negali būti pateisinamas jo nevykdymas vien gaunamomis minimaliomis pajamomis. Teismas, padidindamas priteistą išlaikymo dydį nuo 125 Lt iki 250 Lt per mėnesį, nepilnai įvertino atsakovo turtinę padėtį.
Atsiliepimas
Atsakovas A. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad apeliantės prašoma priteisti išlaikymo suma po 400 Lt per mėnesį yra nepagrįstai didelė, neatitinka atsakovo ir ieškovės turtinės padėties, atsakovo galimybių teikti prašomą išlaikymą ir nepilnamečio vaiko poreikių. Ieškovė nepateikė teismui duomenų, kiek ji pati lėšų skiria vaiko išlaikymui. Ieškovės pateiktas išlaidų vaiko poreikiams paskaičiavimas neatitinka tikrovės, nes nurodytos sumos nepagrįstai didelės. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes, kad ji turi samdyti žmogų dukteriai į mokyklą vežioti. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad būdama tokios prastos turtinės padėties išnaudojo visas įstatymais numatytas galimybes gauti valstybės ar savivaldybės paramą. Atsakovas nuosavo verslo neturi, dirba pagal darbo sutartį V. G. įmonėje vadybininku, jo vidutinis atlyginimas 2010 m. yra 800 Lt. Atsakovas jau daugiau kaip 10 metų nuosavybės teise turi gyvenamąjį namą, kuriame gyvena su savo šeima. Nekilnojamojo turto, iš kurio gautų pajamų ar galėtų parduoti, neturi. Atsakovas išlaiko du nepilnamečius vaikus, be to, 2008-2009 m. ilgą laiką sirgo ir buvo nedarbingas, dėl ko sumažėjo jo pajamos. Medicininėje pažymoje nurodytos vaikui būtinos procedūros yra apmokamos valstybės (ligonių kasų) lėšomis, todėl vaiko išlaikymo dydis dėl to nesikeičia. Koreguojantys akiniai dukrai 2008 m. buvo nupirkti atsakovo lėšomis.
Apeliacinis skundas tenkintinas. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, tačiau konstatuoja, kad apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas sudaro pagrindą pakeisti priimtą teismo sprendimą (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, padidindamas teismo sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui nuo 125 Lt iki 250 Lt per mėnesį, šią savo išvadą grindė tuo, kad ieškovė neteisingai nustatė vaiko poreikių apimtį ir jų patenkinimui teiktinų lėšų dydį. Ieškovė teigė, kad nepilnametės dukros išlaikymui kas mėnesį reikia skirti 800 Lt, tuo tarpu teismas darė išvadą, jog pakankama išlaikymo suma yra 500 Lt. Teismas tokią išvadą grindė vien tuo faktu, kad ieškovė tokio dydžio darbo užmokesčio negauna, todėl negali tenkinti tokios apimties vaiko poreikių. Tačiau vaiko poreikiai negali būti nustatomi vien pagal ieškovės, su kuria gyvena nepilnametis vaikas, pajamas. Bet kuriuo atveju išlaikymo apimtis turi būti tokio dydžio, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui, mokymui ir pan. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Todėl šiuo atveju yra pagrindas remtis orientaciniu kriterijumi – minimalios algos dydžiu, ką pripažįsta ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Be to, reikia atsižvelgti ir į tai, kad šalių dukra turi sveikatos sutrikimų – jai iškrypęs stuburas, nustatyta trumparegystė, dermatitas, dėl ko atsiranda specifiniai poreikiai vartoti maisto papildus, pirkti atitinkamas odos priežiūros priemones, reikalinga gydomoji mankšta, vandens procedūros ir pan. (b.l. 6). Ieškovės pateikta išlaidų, reikalingų dukros poreikiams tenkinti, lentelė (b.l. 7), vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, laikytina pagrįsta, kadangi sudaryta, atsižvelgiant į būtinų poreikių tenkinimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvada, kad išlaikymo vertė mėnesiui yra 500 Lt, yra visiškai nepagrįsta ir neatitinka suformuotos teismų praktikos, o išlaikymo dydis minimaliems vaiko poreikiams tenkinti turėtų būti ne mažesnis kaip 800 Lt per mėnesį.
Pirmosios instancijos teismas įvertino ne visus byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius atsakovo turtinę padėtį, o rėmėsi tik rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, kad atsakovo darbo užmokestis yra 800 Lt ir kad jis turi dar vieną išlaikytinį. Iš tikrųjų byloje pateiktos pažymos (b.l. 64-65) patvirtina, kad atsakovo darbo užmokestis yra 800 Lt per mėnesį, tačiau teismas privalėjo atsižvelgti ir į kitus byloje pateiktus įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovas turi daug kilnojamojo ir nekilnojamojo turto – 8 transporto priemones (b.l. 59-61), tris garažus, du gyvenamuosius namus, žemės sklypą, poilsio patalpas Palangoje (b.l. 38-57). Turėdamas tokios apimties turtą, būdamas jauno darbingo amžiaus atsakovas tikrai turi galimybę padengti pusę nepilnametei reikalingo būtiniems poreikiams tenkinti išlaikymo išlaidų sumos, t.y. 400 Lt. Darant tokią išvadą, reikia atsižvelgti ir į tai, kad pačios ieškovės pajamos yra itin mažos, tik 364 Lt per mėnesį (b.l. 14), ir ji jokio nekilnojamojo turto neturi (b.l. 11). Be to, pats atsakovas bylos nagrinėjimo metu teigė, jog jis gali papildomai dukrai nupirkti abonementą į sporto klubą, mokėti už internetą, nupirkti akinius, rūbus (b.l. 80-83), kas rodo, jog atsakovo finansinės galimybės teikti išlaikymą neapsiriboja vien gaunamu darbo užmokesčiu. Atsakovo paaiškinimai, kad jo sveikata yra bloga, ir jo pateiktos pažymos apie sveikatos sutrikimus nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas yra nedarbingas dėl sveikatos būklės, šios pažymos tik patvirtina atsakovo laikiną nedarbingumą. Nors atsakovas turi kitą išlaikytinį – mažametį sūnų, kuriam dveji metai, (b.l. 31), tačiau atsižvelgiant į itin sunkią ieškovės turtinę padėtį, dukros amžių, dėl ko jos poreikiai yra didesni, ir į tai, kad atsakovas neįrodinėjo, jog išlaikymo mažamečiam sūnui dėl kokių nors priežasčių negali teikti ir jo sutuoktinė, darytina išvada, jog atsakovas turi prisiimti pareigą teikti dukrai bent pusės minimalaus dydžio išlaikymą.
Dėl nustatytų aplinkybių, darytina išvada, jog priteisto išlaikymo dydžio keitimas būtinas dėl pablogėjusios ieškovės turtinės padėties, padidėjusių dukros poreikių dėl amžiaus ir sveikatos sutrikimų, ir įvertinus pakankamai gerą atsakovo turtinę padėtį (CK 3.201 straipsnis). Todėl teismo sprendimas dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo - netinkamo byloje pateiktų įrodymų vertinimo (CPK 185 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis), ko pasekmėje netinkamai pritaikyti CK 3.201 straipsnio reikalavimai, keistinas, padidinant priteistą išlaikymo nepilnametei dukrai dydį iki 400 Lt kas mėnesį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. sprendimą pakeisti ir padidinti priteistą iš atsakovo A. L. dukters G. L., gimusios 1998 m. liepos 18 d., išlaikymo dydį periodinėmis išmokomis iki 400 Lt kas mėnesį nuo 2009 m. gruodžio 2 d. iki dukters G. L. pilnametystės.
Likusios sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nekeisti, papildomai priteisti iš A. L. ieškovei A. K. 600 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.