- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-24
- Bylos Nr.
- eATP-515-312/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02004-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Kategorijos
- 3.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties, kuria jo skundas netenkintas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 21 d. nutarimas Nr. SAVAD-13N-49101309-16, kuriuo A. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 124¹ str. 4 d. ir jam paskirta 50 Eur dydžio bauda, paliktas nepakeistas, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. gruodžio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą su administraciniu nurodymu A. G. sumokėti 14 Eur dydžio baudą pagal ATPK 124¹ str. 4 d. už tai, kad A. G. 2015 m. lapkričio 11 d., 14.42 val., Teatro g. 1, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Mini Cooper S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustojo ir automobilį paliko stovėti Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) draudžiamoje vietoje, t. y. ant šaligatvio arba kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose, tuo pažeidė KET 150.5 punkto reikalavimus.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė 2016 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. SAVAD-13N-49101309-16 A. G. už šį pažeidimą pagal ATPK 124¹ str. 4 d., paskyrė 50 Eur dydžio baudą.
Nesutikdamas su priimtu nutarimu, A. G. padavė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 23 d. nutarimu A. G. skundo netenkino, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 21 d. nutarimą Nr. SAVAD-13N-49101309-16 paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. G. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir patenkinti jo 2016 m. vasario 8 d. skundą.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktinę aplinkybę, kad automobilis buvo paliktas priekiniais ratais užvažiavęs ant šaligatvio. Automobilis buvo paliktas visais keturiais ratais užvažiavęs ant šaligatvio, kaip tai leidžia KET 1 priedo ženklas Nr. 838. Nagrinėjamu atveju, nėra šio ženklo galiojimo pabaigos ar draudžiančių statyti automobilius ženklų. Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad automobilių stovėjimo vietos Teatro gatvėje būtų pažymėtos kokiomis nors techninėmis eismo reguliavimo priemonėmis, nes tokiu atveju šaligatvis būtų atribojamas nuo šaligatvio. Vadovaujantis teismo pateiktu išaiškinimu dėl automobilių statymo būdo Teatro gatvės pradžioje reikštų automobilio statymą, pažeidžiant KET 1 priedo ženklo Nr. 838 taisyklę, t. y. automobilis būtų statomas ne prie šaligatvio krašto, esančio arčiausiai važiuojamosios kelio dalies, o ten, kur, teismo manymu, yra besibaigianti automobilių stovėjimo aikštelė – prie šaligatvio krašto, esančio toliausiai važiuojamosios kelio dalies.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrius nurodo, kad A. G. skundas yra atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis yra teisėta, įrodymai įvertinti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal ATPK 257 str., administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ATPK 124¹ str. 4 d. numatyta atsakomybė už sustojimą ar stovėjimą vietose, kuriose KET draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat sustojimą ar stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai išaiškino KET 1 priedo ženklo Nr. 838 reikšmę konkrečiu atveju. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su tokiu išaiškinimu ir papildomai jo nekartoja. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad KET 1 priedo ženkle Nr. 838 yra pavaizduota važiuojamoji kelio dalis ir paaukštinta automobilių stovėjimui skirta vieta, kur automobilis statomas užvažiavus visais keturiais ratais, galiniais ratais arčiausiai krašto. Nesutinkama su apeliacinio skundo argumentu, kad automobilis „Mini Cooper S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2015 m. lapkričio 11 d., 14.42 val., Teatro g. 1, Vilniuje, buvo paliktas stovėti keturiais ratais užvažiavęs ant šaligatvio. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių nuotraukų matyti, kad du priekiniai automobilio ratai stovi ant šaligatvio, o galiniai ratai - automobilių stovėjimo vietoje (b. l. 19-23), kuri nėra laikoma šaligatviu pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 58 p., nes nėra skirta pėstiesiems. Toks parkavimosi būdas neatitinka KET 1 priedo ženklo Nr. 838 reikalavimų. Nors nagrinėjamu atveju nėra KET 1 priedo ženklo Nr. 838 galiojimo pabaigos ar draudžiančių statyti automobilius ženklų, iš tų pačių nuotraukų taip pat matyti, kad automobilių stovėjimui skirta vieta, esanti Teatro gatvėje, baigiasi būtent ties ten, kur stovi apelianto automobilis, t. y. ties Teatro ir Jono Basanavičiaus gatvių sankryža, ją nuo pėstiesiems skirto šaligatvio atskiria akivaizdžiai matomas bortelis, užvažiavimą ant kurio A. G. tikrai turėjo matyti. Toks pats bortelis atskiria automobilių stovėjimui skirtą vietą ir kitoje pusėje. Šiuo atveju, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, borteliu ne šaligatvis yra atribojamas nuo šaligatvio, o automobilių stovėjimo vieta atskiriama nuo pėsčiųjų judėjimo zonos – šaligatvio.
Įvertinus byloje esančią medžiagą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė pagrįstą išvadą, kad A. G. automobilį pastatė dviem priekiniais ratais ant šaligatvio, skirto pėstiesiems, ir suprato arba turėjo suprasti, kad automobilis pastatytas draudžiamoje vietoje, tuo pažeisdamas KET 150.5 p., už ką numatyta administracinė atsakomybė pagal ATPK 124¹ str. 4 d.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. G. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.