- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-15
- Bylos Nr.
- II-87-1217/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01919-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laura Kaupelė
- Pažeidėjas
- A. P., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įgaliotoms atstovėms I. D., N. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. VTPSI-ANR_N-890-2024,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. VTPSI-ANR_N-890-2024 (toliau – ir nutarimas) administracinio nusižengimo byloje A. P. (toliau – ir pareiškėjas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Institucijos nutarime nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyrius (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba ar NŽT) 2023 m. birželio 6 d. atliko J. P., A. P. ir I. P. nuosavybės teise priklausančio 0,1049 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) <...> ir J. S. ir J. S. nuosavybės teise priklausančio 0,090 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo nustatyta, kad dalis žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio pastato (B) yra gretimame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Institucijos 2024 m. kovo 22 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. kovo 14 d. patikrinimo vietoje nustatyti faktiniai duomenys <…> žemės sklype (duomenys neskelbtini), užfiksuotas statinys. <...> Institucija nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2023 m. birželio 6 d. patikrinimo akte nustatyti pažeidimai nepašalinti, nesiimama jokių priemonių pažeidimams pašalinti.
Šalies argumentai
A. P. pateikė skundą dėl Institucijos priimto nutarimo, prašė jį panaikinti. Jame nurodė, kad priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), su sodo nameliu nupirko Z. M.. Sodo namelis buvo sklypo ribose. Jokių ginčų dėl sklypo nebuvo. Tai, kad namelis randasi savo sklypo ribose patvirtina 1992 m. balandžio 12 d. sklypo planas ir 1994 m. sodo bendrijos toponuotrauka. Z. M. savo sklypą padovanojo dukrai O. P.. Po žmonos O. P. mirties (duomenys neskelbtini) sklypą su jame esančiu statiniu paveldėjo pareiškėjas ir jo vaikai. Pažymėjo, kad iki šiol minimas namelis stovi toje pačioje vietoje, jokie darbai, susiję su nameliu, nebuvo atliekami. 2004 m. gretimą sklypą nusipirko J. ir J. S.. Jokių ginčų ar pretenzijų dėl ribų su kaimynais nebuvo. Nurodė, kad 2024 m. spalio 22 d. gavo 2023 m. birželio 6 d. žemės patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro žemėlapio ištrauką, kuriuose užfiksuota, kad dalis jų namelio yra kaimynų sklype. Tik tada sužinojo apie kaimynų atliktus kadastrinius matavimus. 2024 m. rudenį kaimynai savo sklypo teritorijoje pagal kadastrinius matavimus užtvėrė tvorą, kuri įsiremia į jo sodo namelį. Pareiškėjas nurodė, kad po priimtos 2024 m. balandžio 3 d. nutarties laukė tyrimo rezultatų. Tyrimo metu nebuvo tikrinama, kokiu pagrindu kaimynų sklypo ribos kerta jų sklypo ribas. Pažymėjo, kad jam ir jo vaikams nebuvo pranešta apie numatytus sklypo kadastrinius matavimus, nebuvo išsiųsti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopija ir žemės sklypo plano fragmentas.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į pareiškėjo skundo prašė jo netenkinti bei nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad 2024 m. vasario 22 d. buvo gautas asmens prašymas atlikti pakartotinį situacijos vertinimą ir imtis visų reikiamų priemonių kaimyninio sklypo savininkų pažeidimams pašalinti, taip pat, minėtus asmenis įpareigoti apsaugoti arba pašalinti nesaugų statinį keliantį pavojų aplinkiniams žmonėms, statiniams ir kitam turtui. Gauto asmens prašymo pagrindu, 2024 m. kovo 21 d. žemės sklype atliktas neplaninis patikrinimas ir 2024 m. kovo 22 d. surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame nurodyta, kad „ <...> Atlikus patikrinimą žemės sklype (duomenys neskelbtini), užfiksuotas pastatytas statinys. Statinio statytojai patikrinime nedalyvavo. Kaimynės, J. S. teigimu, 2004 metais įsigijus gretimą sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), statinys jau buvo pastatytas“. Atsakant į gautą prieš tai nurodytą prašymą, 2024 m. kovo 22 d. buvo priimtas atsakymas Nr. 2D-5612 „Dėl jūsų 2024 m. vasario 21 d. skundo nagrinėjimo nutraukimo“. Pažymėjo, kad Institucija nuo 2024 m. sausio 1 d. vykdo žemės naudojimo valstybinės priežiūros funkciją, kurią iki tol vykdė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. NŽT 2023 m. birželio 6 d. atliko bendros ribos ties Pareiškėjui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu ir žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietovėje bei surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu fiksuota, kad dalis žemės sklypui priklausančio pastato yra žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). NŽT nustatė, kad J. P. savo veiksmais pažeidė įstatymais saugomus interesus, nesilaikė Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimų. Institucija atlikdama tyrimą, kurio rezultatas yra skundžiamas 2024 m. lapkričio 13 d. nutarimas, nustatė, kad Pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų nei po dar NŽT nustatyto pažeidimo, nei po teismo 2024 m. balandžio 3 d. priimtos nutarties. Inspekcija, priimdama skundžiamą 2024 m. lapkričio 13 d. nutarimą, vadovavosi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, iš kurių matyti, kad pareiškėjo žemės sklypo kaimyninis sklypas, į kurio ribas patenka pareiškėjo sodo namelio dalis, yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, Kadastro duomenų nustatymo data 2016 m. rugsėjo 26 d. Tuo tarpu, pareiškėjo žemės sklypas, suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Primintina, kad pažeidimą NŽT nustatė dar 2023 m. birželio 3 d. Teismas nutartį, kuria panaikinimo NŽT priimtą nutarimą administracinėje byloje priėmė 2024 m. balandžio 3 d. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jau prieš kurį laiką esant nustatytam pažeidimui, sąmoningai pasirinko nesiimti jokių veiksmų, t. y. ignoruodamas jam žinomą aplinkybę, kad nuosavybės teise valdomą Žemės sklypą naudoja ne tokiomis ribomis, kokios yra įregistruotos Nekilnojamojo turto kadastre – nesiėmė ir nesiima jokių veiksmų žemės naudojimo tvarkos pažeidimui pašalinti. Tokiu būdu, iš esmės sutikdamas su pažeidimu ir esama padėtimi. jis sąmoningai naudojasi sodo namelio dalimi, kuri šiai dienai galiojančiais duomenimis yra ne jam nuosavybės teise priklausančiame sklype. Institucija nurodė, kad pareiškėjas manydamas, kad jo teisės buvo pažeistos kaimyninio sklypo savininkų veiksmais, pasinaudodamas teisės aktuose numatyta teise, visais atvejais turi galimybę kreiptis į teismą dėl kitų fizinių ir juridinių asmenų veiklos, kai, jų manymu, ši veikla vykdoma ar įvykdyta neteisėtai arba pažeidžiant trečiųjų asmenų (tarp jų visuomenės) teises ir teisėtus interesus, arba kreiptis į NŽT dėl kadastrinių matavimų atlikimo teisėtumo patikrinimo. Tačiau ne esant nustatytam savo žemės sklypo naudojimo pažeidimui, pasyviai stebėti ir tikėtis, kad institucijos privalės išspręsti susidariusią situaciją. Pabrėžė, kad nei institucija, nei kita valstybę atstovaujanti institucija neturi pareigos už pareiškėją atlikti jo žemės sklypo kadastrinių matavimų, tačiau privalo vadovautis Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotais duomenimis. Šiai dienai tokie duomenys yra įregistruoti ir galiojantys.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. P. nurodė, kad nesupranta kokius veiksmus pagal inkriminuojamą jam administracinio nusižengimo sudėtį jis atliko. Parašyta nutarime, kad jis nesiėmė kažkokių priemonių pažeidimams pašalinti. Matavimai buvo atlikti 2016 metais, o tik dabar paaiškėjo, kad jiems priklausantis namelis yra svetimame sklype. Anot pareiškėjo, Nacionalinė žemės tarnyba turėjo atlikti naujus matavimus. Iš pradžių pagalvojo, kad matavimai buvo padaryti iš kvartalo, o todėl, kad namelis kraštutinis, pasirodo, kad žemės sklypas sumažėjo. Anot pareiškėjo, jie turėjo atlikti matavimus, kai atliko patikrinimą. Suprato, kad šį klausimą gali išspręsti civilinio proceso tvarka, tam, kad įrodytų, jog jo namelis savo sklypo teritorijoje. 2024 m. lapkričio mėnesį pasamdė matininką, buvo atlikti matavimai, bet nėra dar baigtų skaičiavimų. Matininkas pasakė, kad jie kai atliko skaičiavimus, paėmė iš kaimynų pusės tvoros. Pareiškėjo matininkas skaičiavo iš jo sklypo pusės ir nurodė jam, kad namelis stovi savo teritorijoje. 2023 m. birželio 6 d. atliktame patikrinime nedalyvavo, nes nežinojo. Jam buvo pranešta tik apie antrą patikrinimą, susirgo ir suprato, kad nėra prasmės važiuoti, nes bus tikrinimas namelio statybos pagrįstumas. 2016 metais atliekant kadastrinius matavimus nedalyvavo, nes apie šiuos matavimus sužinojo tik prasidėjus šiems ginčams. Buvo normalus namelis, buvo galima jame gyventi, uošviai jame likdavo nakvoti. Kaimynai gyvena nuolat, o pareiškėjas savo sklypą prižiūri. Tačiau kai atvažiuoja tai plytas randa, tai stogą nuplėštą. Šiuo metu gyventi tame namelyje neįmanoma, nes nėra stogo. Pasakė sūnui tvarkyti tą namelį. Kalbėjo su kaimynais, siūlė nupirkti, tačiau jie nenorėjo. Neteko sutikti kaimynų ir pabendrauti dėl susidariusios situacijos. Kai vyko pokalbis su kaimynu dėl matavimų, jis paklausė, kodėl jam nebuvo pranešta. Kaimynas jam atsakė, kad pareiškėjas ne savininkas, todėl jam ir nepranešė. 2023 metais atlikus patikrinimą, pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų, tačiau 2024 m. lapkričio 7 d. pradėjo tvarkyti dokumentus. Namelis stovi savo teritorijoje. Kaimyninio sklypo matavimai atlikti neteisėtai. Neturėjo galimybės apskųsti, kadangi jie nedalyvavo atliekant matavimus. Pagal pareiškėjo turimus duomenis, namelis stovi savo sklype. Nesutinka, kad namelis yra kaimynų teritorijoje. Kaimynai neminėjo ir nesakė, kad pareiškėjui priklausantis namelis patenka į jų sklypą. Riboženkliai ir tvora pastatyti nebuvo tarp sklypų. Seniau buvo tvora ir stovėjo kitoje vietoje. Žemės tarnybos 2023 m. birželio 6 d. patikrinimo akte nurodyti pažeidimai neaiškūs, nes šio akto jis nebuvo gavęs. Kaimynai jam nurodė, kad apie atliktus matavimus jo neinformavo, kadangi mirė jo žmona, kuri buvo savininkė.
Atsiliepimas
Institucijos atstovės teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atsiliepimą. 2024 m. vasario 22 d. gautas asmens 2024 m. vasario 21 d. Prašymas, kuriame nurodyta, kad buvo anksčiau kreiptasi Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu įvertinti situaciją ir imtis reikiamų veiksmų. Prašoma buvo atlikti pakartotinį situacijos vertinimą ir imtis visų reikiamų priemonių kaimyninio sklypo savininkų pažeidimams pašalinti. Gauto prašymo pagrindu Inspekcijos statybos priežiūros specialistai atliko žemės sklypo neplaninį patikrinimą ir patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), užfiksuotas pastatytas statinys. Statinio statytojai patikrinime nedalyvavo. Kaimynai patvirtino, kad įsigijus gretimą sklypą, statinys jau buvo toje vietoje. Buvo nustatyta, kad statinys išties pastatytas daugiau nei prieš 10 metų, todėl buvo nutrauktas skundo nagrinėjimas. Inspekcija raštu „Dėl prašymo persiuntimo“ asmens prašymą persiuntė Nacionalinei žemės tarnybai. 2024 m. rugpjūčio 8 d. Inspekcija buvo informuota apie tai, kad Administracinių nusižengimų registre Inspekcijai yra persiųsta administracinio nusižengimo byla ir prašoma kompetencijos ribose priimti procesinį sprendimą. Inspekcija gautų duomenų pagrindu atliko papildomą tyrimą ir būtent jo pagrindu priėmė ginčijamą nutarimą. Mano, kad skundas yra nepagrįstas. Atlikus papildomą tyrimą nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnyba buvo jau skyrusi įspėjimą. Pareiškėjas skundė tą nutarimą ir buvo priimta 2024 m. balandžio 3 d. teismo nutartis. Susiklostė situacija, kad šį klausimą kompetentinga spręsti skundžiamą nutarimą priėmusi institucija. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad pareiškėjas nesiima jokių veiksmų, naudojasi toliau žemės sklypu, nesirūpina savo sklypo ribomis. Pareiškėjas neskundė žemės tarnybos priimto akto. 2016 metais kaimyninio sklypo ribos yra pažymėtos kadastriniais matavimais. Matavimai buvo padaryti kito sklypo savininkų prašymu. Anksčiau buvo atlikti preliminarūs matavimai, todėl pastatas nepateko į kaimynų sklypo ribas. Kaimynai 2016 metais atliko kadastrinius matavimus, buvo kviečiamas matininkas. Buvo nustatyta, kad žemės sklypo riba tarp kaimynų neatitinka pagal faktinį naudojimąsi. Atliekant matavimus turėjo būti kviečiami gretimo sklypo savininkai, t. y. pareiškėjas. Žemės tarnyba tokius dalykus turi tikrinti. Institucija, patikrinusi, kad duomenys yra įregistruoti, padarė prezumpciją, kad duomenys yra patikrinti, todėl užregistruota teisingai, nes nėra nuginčyta. Jeigu pareiškėjas nesutiko ir nežinojo, turėjo rūpintis savo sklypo ribomis ir atlikti kadastrinius matavimus, kreiptis ir inicijuoti teiseną su kaimynu dėl sklypo ribų, ar į Žemės tarnybą. Šiuo atveju, Institucija turi teisę tik vadovautis jau esančiais įregistruotais matavimais ir duomenimis.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Skundžiamu nutarimu A. P. nubaustas už administracinį nusižengimą numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirtas įspėjimas už tai, kad <...> Nacionalinės žemės tarnybos 2023 m. birželio 6 d. patikrinimo akte nustatyti pažeidimai nepašalinti, nesiimama jokių priemonių pažeidimams pašalinti.
Pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kylą už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl, traukiant asmenį atsakomybėn už administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje padarymą, būtina nustatyti, kokie konkretūs įstatymų reikalavimai buvo pažeisti.
Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
Teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad ANK 110 straipsnio prasme užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-15-693/2019, 2AT-21-489/2021, 2AT-75-495/2022, 2AT-28-697/2023 ir kt.). Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat, kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-15-693/2019, 2AT-21- 489/2021, 2AT-75-495/2022). Atsakomybė pagal ANK 110 straipsnį kyla ne tik už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą, bet ir už savavališką jų naudojimą. Šio administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir (ar) naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21-489/2021).
Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. birželio 6 d. žemės naudojimo valstybinės kontrolės pareigūnas D. S. atliko žemės naudojimo patikrinimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), turi bendrą ribą. Žemės sklype stovi apleistas pastatas, kurį rytinėje dalyje kerta bendra žemės sklypų riba. Vietovėje atlikta fotofiksacija bei pamatuotos pastato kampų koordinatės. <...> Nustatytas pažeidimas – Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktas – dalis žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio pastato patenka į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadastro žemėlapio ištraukoje matyti, kad dalis žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio pastato (B) yra žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Bendras pastato plotas 28 m². Matavimų duomenys nustatyti patikrinus žemės sklypų bendrą ribą (2023 m. birželio 6 d.) (b. l. 33-40).
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad kuomet A. P. su vaikais paveldėjo sutuoktinei priklausiusį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jame jau buvo pastatytas namelis. Anot pareiškėjo, minimą namelį su žemės sklypu dar 1982 metais nusipirko Z. M., kuri vėliau šį sklypą su nameliu padovanojo dukrai, t. y. jo sutuoktinei O. P.. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjas savavališkai kaimyninės žemės neužėmė. Tačiau teismo vertinimu, tai nešalina jo atsakomybės pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, nes pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla ne tik už savavališką žemės ar kitų objektų užėmimą, tačiau ir už savavališką jų naudojimą, kas šiuo atveju ir yra neginčytinai nustatyta. Pažymėtina, kad nors ir ne pareiškėjas savavališkai užėmė kaimyninės žemės dalį, tolesnis jos naudojimas negali būti laikomas teisėtu. Vien tai, kad, anot pareiškėjo, ankščiau jokių ginčų dėl žemės sklypų ribos nebuvo ar tai, jog kaimynai jokių jiems pretenzijų nekėlė, jo atsakomybės taip pat nešalina.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad tik 2024 m. spalio 22 d. gavo NŽT 2023 m. birželio 6 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą ir tada sužinojo, kad buvo atlikti kaimynų žemės sklypo kadastriniai matavimai. Tačiau akivaizdu, kad apie atliktą patikrinimą pareiškėjas žinojo ir anksčiau, nes kaip pats nurodė savo skunde, žinodamas apie 2024 m. balandžio 3 d. nutartį priimtą jo sūnaus atžvilgiu, laukė tyrimo rezultatų. Be to, 2024 m. kovo 4 d. pareiškėjui buvo siųstas kvietimas į patikrinimą, siekiant nustatyti ar statybos darbai žemės sklype (duomenys neskelbtini), atlikti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Pats pareiškėjas nurodė teismo posėdyje, kad jam buvo pranešta apie antrą patikrinimą, tačiau nenuvyko, nes susirgo, be to, suprato, kad nėra prasmės važiuoti, nes bus tikrinimas namelio statybos pagrįstumas. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjas žinojo apie susiklosčiusią situaciją anksčiau nei pats nurodė savo skunde. Nors teismas neabejoja pareiškėjo teigimu, kad jis galimai nežinojo apie 2016 metais atliktus kaimynų užsakytus kadastrinius matavimus, tačiau akivaizdu, kad sužinojęs nesiėmė jokių priemonių ar veiksmų, su jais nesutikdamas. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad tik 2024 metų lapkričio mėnesį kreipėsi į naują matininką, kad nustatytų jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas, tačiau neturėjo jokių duomenų, patvirtinančių jo nurodytus teiginius. Be to, pažymėjo, kad nauji matavimai dar neatlikti. Todėl teismas sutinka su Institucijos išsakyta pozicija, kad pareiškėjas šiuo atžvilgiu buvo pasyvus ir privaloma vadovautis duomenimis, kurie yra įregistruoti viešame registre, kol jie nėra teisės aktų nustatyta tvarka nuginčyti. Nesutikdamas su aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, susijusiomis su naujai nustatytomis sklypų ribomis ar atliktais patikrinimais, pareiškėjas galėjo siekti aktyviais veiksmais ginti savo galimai pažeistas teises – kreiptis į teismą ar atitinkamas institucijas, kurios priėmė reikšmingus sprendimus ar atliko patikrinimus, juos ginčyti, užsakyti naujus kadastrinius matavimus, ar kreiptis dėl jau atliktų kadastrinių matavimų teisėtumo nustatymo.
Nors pareiškėjas nurodė, kad atlikti kadastriniai matavimai negalėjo būti registruoti, tačiau nepateikė jokių objektyvių jo nurodytus teiginius patvirtinančių duomenų ir rėmėsi tik savo subjektyvia nuomone. Kaip teisingai pastebėjo Institucija, ji, priimdama skundžiamą nutarimą vadovavosi oficialiais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, vadinasi, pareiškėjas anksčiau neginčijo jokių atliktų veiksmų, susijusių su jam priklausančios žemės ribomis. Nagrinėjamu atveju, kaimynų, t. y. gretimo sklypo savininkų užsakyti matavimai buvo atlikti 2016 metais, jie nėra nuginčyti ar pakeisti, todėl laikomi teisingais. Institucija tiek pateiktame atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjo sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus.
Teismas pažymi, kad naujajam savininkui, paveldėjus žemės sklypą su nameliu, pereina ne tik su įgyjamu turtu susijusios teisės, bet ir pareigos, o taip pat ir pareiga įsitikinti, kad įsigytu žemės sklypu naudojamasi nepažeidžiant kitų asmenų teisių. Nors kaip jau minėta ankščiau, ginčo objektas – namelis, buvo pastatytas dar prieš paveldint žemės sklypą ir pareiškėjas apie minėtus atliktus naujus kadastrinius matavimus sužinojo vėliau nei 2016 metais, tačiau akivaizdu, kad sužinojęs apie pasikeitusias žemės sklypo ribas t. y. kad minimo namelio dalis yra ne jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, nesiėmė jokių atitinkamų veiksmų, pašalinti nustatytą pažeidimą. Taigi visa tai leidžia daryti išvadą, kad A. P. suvokė, kad jam priklausančio namelio dalis buvo pastatyta ne pagal sklypo ribas, dėl ko, namelio dalis yra kaimynų žemės sklypo ribose, o jo sąmoningas neveikimas ir nesiėmimas priemonių pakeisti esamą situaciją, leidžia daryti išvadą, kad jis to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog A. P. veikoje nustatyti visi ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymiai, nutarimas priimtas išsamiai ištyrus bylai reikšmingas aplinkybes ir visapusiškai įvertinus surinktus įrodymus, todėl laikomas teisėtu ir pagrįstu ir dėl to paliekamas galioti, o skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. lapkričio 13 d. nutarimą Nr. VTPSI-ANR_N-890-2024 palikti nepakeistą ir A. P. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.