Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo perduotino asmens M. M. gynėjo Aido Mažeikos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. nutarties, kuria Lietuvos Respublikos pilietis M. M., gim. 1989 m. birželio 30 d., perduotas baudžiamajam persekiojimui Vokietijos Federacinei Respublikai pagal Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos teisminės institucijos – Sarbriukeno prokuratūros 2017 m. gruodžio 4 d. išduotą Europos arešto orderį (toliau – ir EAO) byloje Nr. (duomenys neskelbtini) už Vokietijos Federacinės Respublikos teritorijoje padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir Vokietijos Federacinės Respublikos BK) 244 straipsnio 1 dalies 3 punkte, su sąlyga, kad jis bus grąžintas į Lietuvą atlikti Vokietijoje paskirtą bausmę, jeigu to pareikalaus Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.

Teisėja, susipažinusi su pateiktu EAO, vykdymo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje (toliau – ir Generalinė prokuratūra) gautas Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos teisminės institucijos – Sarbriukeno prokuratūros 2017 m. gruodžio 4 d. išduotas Europos arešto orderis byloje Nr. (duomenys neskelbtini) už Vokietijos Federacinės Respublikos teritorijoje padarytą vieną nusikalstamą veiką.

1.1. EAO nurodyta, kad M. M. įtariamas Vokietijoje padaręs nusikalstamą veiką – svetimo turto pagrobimą (vagystę) įsibrovus į patalpą, o būtent: jis, 2015 m. gegužės 12 d. apie 14 val., turėdamas tikslą įsilaužti, nuvyko prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), IIlingenge. Iš pradžių įtariamasis nesėkmingai mėgino nukelti nuo vyrių terasos duris. Kai tai jam padaryti nepavyko, jis stiklinėse terasos duryse išmušė skylę ir tokiu būdu jam pasisekė paėmus už durų rankenos atsklęsti duris bei įsilaužti į namą. Čia jis iškuitė visas patalpas ir pavogė 1 400 Eur monetomis bei papuošalus.

1.2. Tokiais veiksmais M. M. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Vokietijos Federacinės Respublikos BK 244 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

2. Ilgiausias laisvės atėmimo bausmės arba įkalinimo terminas, kurį galima skirti už šį nusikaltimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje – 10 metų.

3. Generalinės prokuratūros pareiškime dėl M. M. perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai pagal EAO nurodyta, kad šis nusikaltimas atitinka dvigubo baudžiamumo principą, nes numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje.

4. Siekiant užtikrinti M. M. perdavimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK, ir BPK) 140 straipsniu, 2018 m. sausio 10 d. jis sulaikytas. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 11 d. nutartimi M. M. paskyrė kardomąją priemonę suėmimą dviem mėnesiams, ši terminą skaičiuojant nuo 2018 m. sausio 10 d.

5. Užtikrinant perduotino asmens teises, 2018 m. sausio 23 d. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė, dalyvaujant advokatui, M. M. supažindino su EAO turiniu ir jam išaiškino supaprastintą perdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarką bei tokio perdavimo teisines pasekmes. M. M. nesutiko būti perduotas Vokietijos Federacinei Respublikai supaprastinta tvarka ir neatsisakė specialiosios taisyklės. Tokią pačią poziciją jis išsakė Vilniaus apygardos teisme, nagrinėjant Generalinės prokuratūros pareiškimą dėl šio asmens perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai.

6. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs Generalinės prokuratūros pareiškimą dėl Lietuvos Respublikos piliečio M. M. perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai pagal EAO, 2018 m. vasario 5 d. nutartimi nutarė jį perduoti Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui, su sąlyga, kad jis bus grąžintas į Lietuvą atlikti Vokietijoje paskirtą bausmę, jeigu to pareikalaus Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 9¹ straipsnio 7 dalis). Teismas nenustatė jokių privalomo ar neprivalomo EAO nevykdymo pagrindų, numatytų 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendime 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų (toliau – Sprendimas 2002/584/TVR) bei Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnyje, kurie neleistų M. M. perduoti Vokietijos Federacinei Respublikai.

Motyvuojamoji dalis

8. Perduotino asmens M. M. gynėjo skundas atmetamas.

9. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis perduoti Vokietijos Federacinei Respublikai M. M. pagal EAO baudžiamajam persekiojimui, kuri Lietuvos apeliaciniame teisme revizuojama, atsižvelgiant į skunde išdėstytus argumentus, negali būti pripažinta nepagrįsta bei neteisėta.

9.1. EAO taikymo pagrindus ir sąlygas Lietuvos Respublikoje įteisina bei reglamentuoja Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio nuostatos. Šis straipsnis sudaro teisines prielaidas Lietuvos Respublikoje įgyvendinti jau minėtą Sprendimą 2002/584/TVR.

9.2. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas nutartį M. M. perduoti Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui, nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio, Lietuvos Respublikos BPK 71¹, 73 straipsnių bei Sprendimo 2002/584/TVR nustatytų reikalavimų ir pagrįstai konstatavo, kad nenustatyta jokių privalomo ar neprivalomo EAO nevykdymo pagrindų, kurie neleistų EAO išdavusiai Vokietijos Federacinei Respublikai perduoti M. M. baudžiamajam persekiojimui už šios valstybės teritorijoje galimai padarytą nusikalstamą veiką.

9.3. EAO yra ES valstybės narės teisminės institucijos sprendimas, kuriuo kita ES valstybė narė įpareigojama suimti ir perduoti šiame sprendime nurodytą asmenį siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą ar vykdyti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę ir kuris atitinka Sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus formos bei turinio reikalavimus (Lietuvos Respublikos BPK 17¹ straipsnio 1 dalis).

9.4. M. M. prašomas perduoti kitai ES valstybei narei, siekiant pradėti jo baudžiamąjį persekiojimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje dėl galimai padaryto svetimo turto pagrobimo (vagystės) įsibrovus į patalpą.

9.5. Organizuota vagystė įrašyta į EAO I skirsnyje išvardintų nusikaltimų sąrašą.

9.6. Tokio pobūdžio veika neįrašyta į nusikalstamų veikų, išvardintų Sprendimo 2002/584/TVR 2 straipsnio 2 dalyje, sąrašą, todėl kitų, į šio straipsnio 2 dalį neįrašytų, nusikalstamų veikų atvejais, perdavimas gali būti vykdomas su sąlyga, kad veikos, už kurias yra išduotas Europos arešto orderis, būtų laikomos nusikalstamomis veikomis pagal vykdančiosios valstybės narės teisę, nesvarbu, kokia būtų veikos sudėtis ar kaip ji būtų apibūdinama (Sprendimo 2002/584/TVR 2 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju EOA nurodyta veika laikoma nusikalstama ir pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. ji atitinka dvigubo baudžiamumo principą.

9.7. Sprendimo 2002/584/TVR preambulės 10 punktas numato, kad EAO mechanizmas remiasi aukštu valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu. Tai reiškia, jog išduodančioji valstybė narė netiria EAO nurodytų nusikaltimų aplinkybių ir kaltės įrodymų, nereikalauja pateikti perduotino asmens kaltę įrodančių faktinių duomenų. Vykdančiosios EAO šalies kompetentinga teisminė institucija turi pasitikėti gauta iš išdavusiosios EAO teisminės institucijos informacija ir tikėti, kad ji pagrįsta konkrečiais baudžiamosios bylos duomenimis.

9.8. Teismas, spręsdamas perdavimo pagal EAO klausimus, patikrina: 1) ar laikomasi EAO turiniui ir formai keliamų esminių reikalavimų; 2) ar nėra pagrindų, kuriais remiantis asmuo turi būti ar gali būti neperduodamas kitai ES valstybei narei, šiuo atveju Vokietijos Federacinei Respublikai.

9.9. Lietuvos apeliacinio teismo teisėja nenustatė, kad iš Vokietijos Federacinės Respublikos gautame EAO yra esminių trūkumų dėl turinio, kurie reikalautų papildomos informacijos. Šiuose dokumentuose nurodyta informacija atitinka Sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje EAO turiniui keliamus esminius reikalavimus. EAO pakankamai suprantamai ir išsamiai nurodytos aplinkybės, kurioms esant padaryta nusikalstama veika, nurodyti faktiniai ir juridiniai veikos požymiai. Lietuvos apeliacinio teismo teisėja taip pat konstatuoja, kad turima informacija apie M. M. inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus yra pakankama sprendimui pagal pateiktą EAO priimti. Spręsdamas asmens perdavimo pagal EAO klausimą, teismas netiria M. M. inkriminuojamos veikos įrodytumo.

9.10. Lietuvos apeliacinio teismo teisėja taip pat nenustatė jokių EAO privalomo ar neprivalomo nevykdymo pagrindų, kurie neleistų M. M. perduoti Vokietijos Federacinei Respublikai.

9.11. Gynėjas skunde nurodė, kad M. M. negali būti perduotas Vokietijos Federacinei Respublikai, kol dėl M. M. nebus baigtas Lietuvos Respublikoje pradėtas baudžiamasis procesas. Taigi gynėjas prašė taikyti Lietuvos Respublikos BPK 76 straipsnio 4 dalies nuostatas.

9.12. Iš tiesų Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „vykdančioji teisminė institucija, nusprendusi vykdyti Europos arešto orderį, gali atidėti prašomo perduoti asmens perdavimą, kad jis galėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn vykdančiojoje valstybėje narėje <...>.“ Tokia teismo teisė įtvirtinta ir gynėjo skunde nurodytame Lietuvos Respublikos BPK 76 straipsnyje.

9.13. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas pagrįstai netaikė minėtų teisės aktų nuostatų. Gynėjo skundo teiginiai, jog dėl M. M. yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Lietuvoje, todėl reikia sulaukti, kol bus pabaigtas baudžiamasis procesas Lietuvoje, būtent to nori ir pats M. M., neduoda pagrindo keisti skundžiamą teismo nutartį, nes visos šios aplinkybės sprendimo priėmimo metu Vilniaus apygardos teismui buvo žinomos ir jos tinkamai įvertintos.

9.14. Skundo nagrinėjimui gautoje EOA vykdymo byloje yra ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame M. M. įtariamas Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu, kontroliuojančio prokuroro Egidijaus Palaimos pranešimas apie tai, jog jis neprieštarauja dėl M. M. perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai su sąlyga, kad M. M. bus grąžintas į Lietuvą, jeigu to pareikalaus Generalinė prokuratūra. Apie tai yra pažymėta ir Generalinės prokuratūros pareiškime dėl M. M. perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai. Taigi nėra pagrindo abejoti, jog skundžiama nutartis priimta, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes.

9.15. Atmetami gynėjo skundo argumentai, susiję su M. M. galimybe tinkamai įgyvendinti savo teises ikiteisminiame tyrime. Kaip matyti iš prokuroro E. Palaimos pareiškimo, su perduotinu asmeniu šiuo metu jokie proceso veiksmai neatliekami. Be to, įtariamasis turi jo interesus atstovaujantį gynėją, dėl to nėra pagrindo šiuo metu manyti, jog dėl įtariamojo perdavimo bus sutrukdytas ikiteisminis tyrimas ir taip nebus įgyvendinta baudžiamojo proceso paskirtis.

9.16. Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuojama, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.