- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- e1-1553-1065/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38973-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Jurevičienė
- Kaltinamasis
- E. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, išsilavinimas – profesinis, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), neteistas, 2018 m. gruodžio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, nustatytas 2 metų laidavimo terminas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis E. V., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz ML-230“, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), jam buvo nustatytas 1,54 promilių neblaivumas, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. V. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:
Apklaustas įtariamuoju E. V. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad (duomenys neskelbtini), garaže prie savo automobilio. Garaže buvo ne vienas, o su dviem draugais, kurių įvardinti nenori. Visi trys garaže vartojo alkoholį, gėrė viskį. Kiek pamena, visi trys išgėrė vieną litrinį butelį viskio, kurio stiprumas 40 laipsnių. Nežino, gal gėrė ir kažko daugiau, bet prisimena tik viskį. Nuo viskio apsvaigo, todėl ne viską prisimena. Negali paaiškinti, kodėl nusprendė važiuoti automobiliu „Mercedes Benz“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), taip pat nežino, kur ketino važiuoti. Automobilis buvo tame pačiame garaže, kuriame vartojo alkoholį. Automobilis anksčiau priklausė jam, jį buvo savo vardu įsigijęs šių metų spalio mėnesį, tikslesnė data yra nurodyta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje. Automobilį nusipirko iš vienos įmonės, kuri yra įsikūrusi prie (duomenys neskelbtini). Automobilį pirko turėdamas tikslą jį šiek tiek paremontuoti, atlikti techninę apžiūrą ir po to parduoti. Taip ir padarė, automobilį pardavė Ž. R., pasirašė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Automobilį jis buvo spėjęs deklaruoti savo vardu, buvo gavęs SDK kodą, o naujasis pirkėjas savo vardu automobilio nepersideklaravo, todėl automobilis VĮ „Regitra“ turėtų būti registruotas jo vardu. Lietuviškų automobilio valstybinio numerio ženklų jis nebuvo išėmęs, nes tai nėra būtina. Naujasis automobilio savininkas Ž. R. automobilio iš karto nepasiėmė, prašė dar kurį laiką palaikyti pas save. Kodėl neblaivus nusprendė važiuoti šiuo automobiliu ir kur važiavo negali pasakyti, nes neprisimena. Turi tokią savybę, kad jeigu alkoholio pavartoja per daug, ne viską prisimena. Prisimena, kad tikrai iš garažo išvažiavo vienas ir automobilį vairavo pats. Kiek jau po įvykio kalbėjosi su asmenimis, su kuriais kartu vartojo alkoholį, šie sakė net nematę, kuriuo metu jis išvažiavo. Kodėl iš (duomenys neskelbtini) važiavo į (duomenys neskelbtini) pusę irgi negali paaiškinti. Gal norėjo nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo tėvai. Taip pat nepamena, kad kelyje buvo automobilį sustabdęs. Nepamena ir to, kad vairuodamas automobilį jis galėjo kliudyti kažkokią kitą transporto priemonę. Kaip jį sustabdė policijos pareigūnai irgi nepamena. Prisimena tik nuo to momento, kai jau sėdėjo pasodintas policijos automobilyje. Kaip pareigūnai jam nustatinėjo neblaivumą prisimena tik tarpais, todėl jeigu nebūtų nurodyta pranešime apie įtarimą, net nežinotų, koks girtumas jam buvo nustatytas. Ar pasirašinėjo kažkokius dokumentus irgi neprisimena, neprisimena ir to, ar sutiko su alkoholio kiekio matuoklio parodymais. Ar pareigūnai jam paaiškino, kad jeigu nesutinka su alkoholio kiekio matuoklio parodymais, gali kreiptis į gydymo įstaigą ir duoti kraujo, taip pat neprisimena. Į gydymo įstaigą jis nesikreipė ir kraujo nedavė. Kadangi Ž. R. automobilio savo vardu nebuvo užsiregistravęs ir pasiėmęs, po to, kai buvo sustabdytas vairuojantis neblaivus, automobilis buvo nuvežtas į transporto priemonių saugojimo aikštelę, jis Ž. R. grąžino už automobilį sumokėtus pinigus ir šiuo metu automobilis priklauso jam. Savo kaltę vairavęs transporto priemonę neblaivus pripažįsta ir dėl to nuoširdžiai gailisi.
2022 m. spalio 18 d. liudytojo Ž. R. duotais parodymais, kad E. V. pažįsta kažkur apie metus laiko, šalia jo garažo (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, jis taip pat turi garažą. Labai artimai su E. nebendrauja, tačiau susitikę pasikalba. Žino, kad E. yra gabus automobilių remontams, nes, kiek žino, (duomenys neskelbtini). Taip pat yra matęs, kad savo garaže E. remontuoja automobilius. Šių metų spalio mėnesį su E. taip pat buvo susitikęs jo garaže, matė, kad garaže E. turėjo automobilį „Mercedes Benz“, (duomenys neskelbtini), VIN kodo mintinai neprisimena. Kai su E. kalbėjosi, šis sakė, kad automobilį nusipirko turėdamas tikslą jį paremontuoti ir perparduoti, sakė norintis gauti apie vieną tūkstantį eurų. Už tokią kainą automobilis jam pasirodė visai neblogas, tinkamas važinėti po laukus, todėl E. pasiūlė automobilį nupirkti už 900 eurų. Tą pačią dieną grįžęs į namus jis atspausdino transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, su tuščiais sutarčių blankais vėl nuvažiavo į garažą pas E. ir abu pasirašė du sutarties egzempliorius. Jeigu sutartys yra pasirašytos (duomenys neskelbtini), tai vadinasi tą dieną jas su E. ir pasirašė. Tą pačią dieną jis už automobilį sumokėjo pinigus. Kadangi automobilis dar nebuvo baigtas remontuoti, jam kartais užsidegdavo ABS lemputė, E. sakė, kad gali pabaigti automobilį remontuoti ir pasilaikyti jį savo garaže. Jis su tuo sutiko ir leido automobilį pasilikti, kol bus baigtas remontas. Kad jo nusipirktą automobilį „Mersedes Benz“ E. vairavo neblaivus jam paskambinęs pasisakė pats E.. Taip pat sakė, kad automobilis įvykio vietoje buvo paimtas ir išvežtas į saugojimo aikštelę, klausė, kaip toliau bus daroma su automobiliu. Jis atsakė, kad E. gali jam atiduoti pinigus, o automobilis tegul lieka pačiam E.. Su tokiu pasiūlymu E. sutiko. Nors ir buvo tarpusavyje pasirašę transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, į VĮ „Regitra“ jis nebuvo spėjęs kreiptis ir SDK kodo dėl automobilio persiregistravimo nebuvo išsiėmęs. Kiek žino, SDK kodą dėl to, kad yra nusipirkęs šį automobilį, E. iš VĮ „Regitra“ buvo gavęs, šis kodas yra (duomenys neskelbtini), jis yra nurodytas transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje. Pasirašius sutartį jis pirmas turėjo kreiptis į VĮ „Regitra“ ir informuoti, kad ketina automobilį užsiregistruoti savo vardu, tik tuomet būtų kreipęsis pats E., tačiau to padaryti nebesuspėjo. Šiuo metu pinigai už automobilį jam yra atiduoti, nes E. juos grąžino, jis jokių pretenzijų į automobilį „Mercedes Benz“, (duomenys neskelbtini), neturi ir jų neturės ateityje. Automobilis yra ne jo ir jam nepriklauso. Kadangi, kiek žino, E. yra kreipęsis į VĮ „Regitra“ ir šiam automobiliui išsiėmęs SDK kodą, automobilio savininkas yra jis. Iš ko automobilį įsigijo pats E. jis nežino.
2022 m. spalio 13 d. liudytojos A. K. duotais parodymais, kad (duomenys neskelbtini), vairavo sau priklausantį automobilį „Ford Cmax“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) metų sūnumi L. K. važiavo iš (duomenys neskelbtini) miesto į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Pravažiavus (duomenys neskelbtini), matė stovinčią (duomenys neskelbtini) spalvos transporto priemonę dešinės pusės kelio kelkraštyje, kuri buvo įsijungusi artimųjų šviesų žibintus ir ją pravažiavus ji išvažiavo į važiuojamąją kelio dalį. Važiavo apie 80 km/h greičiu ir (duomenys neskelbtini) spalvos automobilis jos automobilį lenkė, atliko lenkimo manevrą labai arti ir vos nekliudė kairės pusės jos vairuojamo automobilio galinio vaizdo matymo veidrodėlio, o aplenkęs automobilis pradėjo vinguriuoti po kelią, be jokios priežasties išvažinėdavo į priešpriešinę eismo juostą, buvo išvažiavęs gal du kartus į priešpriešinę eismo juostą. Įtarė, kad vairuotojas gali vairuoti minėtą transporto priemonę neblaivus, apie tai pranešė bendrajam pagalbos centrui. Pastebėjo, kad kai jos vairuojamą automobilį aplenkė minėta transporto priemonė, jos valstybiniai numeriai buvo (duomenys neskelbtini) registracijos, skaičiai numeryje buvo (duomenys neskelbtini), daugiau skaičių ir raidžių neįsidėmėjo, nes buvo tamsus paros metas, automobilis buvo džipas, markės ir modelio neįsidėmėjo. Kas galėjo vairuoti automobilį ir kiek asmenų jame sėdėjo, nematė, nes buvo tamsus paros metas. Važiuojant automobiliui iš paskos jis netrukus sustojo vidury kelio važiuojamosios dalies. Ji sulėtino savo vairuojamo automobilio važiavimo greitį ir stovintį minėtą automobilį aplenkė iš kairės pusės. Per savo vairuojamo automobilio galinio matymo veidrodėlį pastebėjo, kad iš galo artėja automobilio šviesos ir suprato, kad tai gali važiuoti tas pats automobilis, kurį aplenkė, nes daugiau iš galo važiavusių kitų automobilių nepastebėjo. Nėra įsitikinusi, bet dar nebuvo privažiavusi (duomenys neskelbtini) kaimo, likus apie 1 km iki to kaimo, automobilis, kuris važiavo iš paskos ir kaip suprato tas automobilis, kurį aplenkė stovintį viduryje kelio, privažiavo prie jos automobilio ir pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Ji labai išsigando ir važiavo toliau. Kažkur po minutės vėl pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Su vaiku labai išsigando, važiuojant toliau sulėtino greitį ir automobilis, kuris du kartus atsitrenkė į jos automobilio galinę dalį, pradėjo lenkti jos vairuojamą automobilį. Matė, kad tai ta pati transporto priemonė su (duomenys neskelbtini) registracijos valstybiniais numeriais, kuri buvo prieš tai sustojusi viduryje kelio. Pastebėjusi dešinėje kelio pusėje esančią autobusų sustojimo stotelę ji joje sustojo, o automobilis, kuris du kartus buvo atsitrenkęs į jos transporto priemonės galinę dalį, nuvažiavo toliau link (duomenys neskelbtini) miesto pusės. Maždaug po 3 min. prie jos privažiavo policijos pareigūnai, ji jiems paaiškino visą situaciją. Pabendravus su pareigūnais važiavo į savo namus ir nuvažiavus apie 2 km link (duomenys neskelbtini) miesto nuo sustojimo vietos, matė policijos pareigūnų automobilį, greitosios pagalbos automobilį ir kelkraštyje stovėjo tas pats automobilis su (duomenys neskelbtini) registruotais valstybiniais numeriais. Pasižiūrėti nesustojo, grįžo į savo namus, buvo labai išsigandusi. Jos vairuojamam automobiliui po smūgio buvo įstumtas ir nubrozdintas galinis bamperis. Kadangi buvo tamsus paros metas, apgadinimai gerai nesimatė, o pareigūnai išvyko prie sustabdytos (duomenys neskelbtini) spalvos transporto priemonės, kurią vairavo galimai neblaivus vairuotojas, todėl nebuvo galimybės tinkamai apžiūrėti jos automobilio apgadinimų. Į policijos įstaigą atvyko kitos dienos ryte.
2022 m. spalio 12 d. liudytojo S. Š. duotais parodymais, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriuje vyriausiuoju patruliu. (duomenys neskelbtini) dirbo kartu su to paties skyriaus vyriausiuoju patruliu K. M., apie 20.32 val. vyko iš įvykio greitosios medicininės pagalbos automobiliu „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kartu su šio automobilio ekipažu L. B. ir A. B., kai per nešiojamą radijo stotį išgirdo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), galimai neblaivaus vairuotojo vairuojamas automobilis atsitrenkė į priešais ta pačia kryptimi važiavusį automobilį ir nesustojęs nuvažiavo (duomenys neskelbtini) miesto link. Privažiavus sankryžą iš (duomenys neskelbtini) kaimo į pagrindinį kelią (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) km, įsuko automobilis „MB ML 230“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Kadangi automobilis atitiko budėtojo nurodytus požymius, paprašė GMP vairuotojo A. B. įjungti mėlynos spalvos šviesos signalizaciją. Reaguodamas į šviesos signalizaciją automobilis „MB ML 230“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasitraukė į kelkraštį ir sustojo. Tada su vyriausiuoju patruliu K. M. skubiai priėjo prie vairuotojo, pareikalavo užgesinti automobilį ir atiduoti užvedimo raktus, nes automobilio vairuotojas vinguriavo po kelią, todėl sukėlė įtarimą, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Asmuo reikalavimui atiduoti raktelius pakluso. Kaip paaiškėjo vėliau, vairuotojas buvo E. V.. Kadangi vyko GMP ekipažu, apie sustabdytą transporto priemonę informavo ekipažą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame dirbo tyrėjas A. Š. ir vyriausioji patrulė R. K., jiems atvykus vairuotojas E. V. buvo perduotas procesiniams veiksmams atlikti. E. V. alkoholio matavimo prietaisu pirmu pūtimu buvo nustatytas 1,66 promilių neblaivumas, antru pūtimu 1,54 promilių neblaivumas. Po to jis bei vyriausiasis patrulis K. M. išvyko GMP ekipažu ir įvykio vietoje dirbti paliko ekipažą ,, (duomenys neskelbtini)“. Kai sustabdė automobilį, transporto priemonėje kitų asmenų nebuvo, vairuotojas važiavo vienas. Transporto priemonės nei jis, nei K. M. neapžiūrėjo, todėl negali pasakyti, ar transporto priemonėje galėjo būti alkoholinių gėrimų. Kadangi vyko GMP ekipažu, negali pasakyti, ar jų transporto priemonėje yra įrengta vaizdo ir garso įrašymo įranga. Kai priėjo prie vairuotojo, šalia visą laiką buvo GMP darbuotojai. Kol laukė atvykstančio kito policijos pareigūnų ekipažo, vairuotojas E. V. visą laiką sėdėjo savo transporto priemonėje, su juo bendraujant kalba buvo nerišli, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas.
2022 m. spalio 12 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio S. Š. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos analogiškos aplinkybės, kaip ir liudytojo S. Š. apklausos protokole.
2022 m. spalio 12 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo A. Š. tarnybiniu pranešimu, kad (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini), policijos ekipažas ,, (duomenys neskelbtini)“ sustabdė automobilį „Mercedes ML-230“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus E. V., gim. (duomenys neskelbtini) m. Alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) (galioja nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki 2022 m. lapkričio 2 d.) 20 val. 52 min. E. V. užfiksuotas 1,66 prom. girtumas, o praėjus 18 min. nuo pirmo tikrinimo, 21.10 val., nustatytas 1,54 prom. girtumas. Automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę, E. V. įteiktas šaukimas.
2022 m. spalio 12 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra kelio (duomenys neskelbtini), po dešine kelio puse, kelkraštyje, matomas stovintis automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos. Automobilis stovi su įjungtomis avarinėmis šviesomis. Priėjus prie automobilio ir atidarius bagažinę, bagažinė yra tuščia. Atidarius automobilio dešinės pusės keleivio galines duris, matomas juodos spalvos odinis salonas. Ant galinės sėdynės, kairėje pusėje, yra vaikiška kėdutė. Dešinėje pusėje, apačioje, ant kojų kilimėlio matosi tuščias plastikinis „(duomenys neskelbtini)“ butelis. Atidarius keleivio dešinės pusės priekines duris, matomas (duomenys neskelbtini) spalvos salonas, ant kojų kilimėlio dešinėje pusėje yra piltuvėlis. Automobilio spidometro rodmenys yra (duomenys neskelbtini) km. Magnetolos modelis „(duomenys neskelbtini)“. Ant automobilio kėbulo matosi nežymūs apibraižymai. Įvykio vietoje paimtas automobilis, automobilio registracijos dokumentas ir pirkimo-pardavimo sutartis. Automobilis išvežtas į saugojimo aikštelę.
(duomenys neskelbtini) neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) E. V. alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas 1,66 promilių neblaivumas, o 21 val. 10 min. nustatytas 1,54 promilių neblaivumas.
2022 m. spalio 12 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, kurioje nurodyta, kad automobilį Mercedes Benz ML 230, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pardavėjas MB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė pirkėjui E. V., gim. (duomenys neskelbtini) m.
2022 m. spalio 13 d. VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad lengvojo automobilio „Mercedes Benz ML230“ ((duomenys neskelbtini) m. laidos) vidutinė kaina Lietuvoje (su PVM) (duomenys neskelbtini) eurų.
2022 m. spalio 19 d. informacinės sistemos VRIS duomenų pažyma, kurioje nurodoma, kad naujas transporto priemonės (automobilio „Mercedes Benz ML 230“, VIN kodas (duomenys neskelbtini)) savininkas E. V..
Kaltinamojo E. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – „Mercedes Benz ML-230“, (duomenys neskelbtini), kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. atlikus tikrinimą alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), jam buvo nustatytas 1,54 promilių neblaivumas.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis E. V. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.
Prokurorė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kaltinamąjį E. V. siūlė nubausti 39 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę 26 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams ir paskirti intensyvią priežiūrą - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant E. V. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų - alkoholio, būti faktinėje savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 7 val., išskyrus, jei nebuvimas nustatytu laiku susijęs su darbu, mokslu ir gydymo paslaugomis, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kaltinamojo E. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę kaltinamajam E. V., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Kaltinamasis E. V. neteistas, 2018 m. gruodžio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindais už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių – nenustatyta, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, dirbantis. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) E. V. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, prokurorės siūlomą bausmę – 39 parų arešto.
Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. V. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.
Teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes dėl bausmės dydžio bei atsižvelgdamas į kaltinamojo E. V. asmenybę, turi pakankamą pagrindą manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, nepertraukiant turimų socialinių ryšių, o bausmės vykdymą atidedant 6 mėnesiams ir paskiriant intensyvią priežiūrą bei įpareigojimus – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant E. V. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio; būti faktinėje savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 7 val., išskyrus, jei nebuvimas nustatytu laiku susijęs su darbu, mokslu ir gydymo paslaugomis; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). Kadangi E. V. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis turima specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nustatytinas ketverių metų uždraudimo naudotis specialia teise terminas (BK 68 straipsnis).
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2022 m. spalio 13 d. nutarimu E. V. buvo skirtos kardomosios priemonės: specialiosios teisės sustabdymas, bei dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl nuo to momento E. V. realiai buvo suvaržyta galimybė naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, E. V. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo 2022 m. spalio 13 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018, 2018 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-895/2018).
Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog asmens vairuota transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, E. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto (transporto priemonės) konfiskavimas, konfiskuojant jam priklausantį, automobilį „Mercedes Benz ML-230“, (duomenys neskelbtini).
Kaltinamajam E. V. paskirtos kardomosios priemonės: specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, E. V. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas dokumentą išdavusiai institucijai – valstybės įmonei „(duomenys neskelbtini)“.
Daiktai: automobilis „Mercedes Benz ML-230“, (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu bei automobilio registracijos dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini) užsienio kalba, 1 lapas, perduotini turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,
nusprendžia:
E. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 39 (trisdešimt devynių) parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. V. 26 (dvidešimt šešių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 7 punktu, 8 punktu, 10 punktu, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant E. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio;
- būti faktinėje savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 7 val., išskyrus, jei nebuvimas nustatytu laiku susijęs su darbu, mokslu ir gydymo paslaugomis;
- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, E. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 4 (ketveriems) metams.
Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo 2022 m. spalio 13 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, E. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto (transporto priemonės) konfiskavimą, konfiskuojant jam priklausantį automobilį „Mercedes Benz ML-230“, (duomenys neskelbtini).
E. V. paskirtas kardomąsias priemones: specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, E. V. vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini), perduoti dokumentą išdavusiai institucijai – valstybės įmonei „(duomenys neskelbtini)“.
Daiktus: automobilį „Mercedes Benz ML-230“, (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu bei automobilio registracijos dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini) užsienio kalba, 1 lapas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.
Išaiškinti E. V., kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal BK 243 straipsnį.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas