- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-27
- Bylos Nr.
- I-992-281/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02404-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- M. C.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos
- Advokatai
- Piotras Orlovas
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiškėjui M. C., jo atstovui advokatui Piotrui Orlovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. C. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas M. C. 2012-09-18 teismui padavė skundą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos (b. l. 1-4).
Pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia kalinimu Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis, pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Pareiškėjo teigimu jis buvo kalinamas Lukiškių TI-K, nors turėjo būti laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, be to, buvo kalinamas mažesnėse, nei nustatyto dydžio, kamerose, antisanitarinėmis sąlygomis, buvo su rūkančiais asmenimis, nors yra nerūkantis. Dėl to patyrė neturtinę žalą, didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pablogėjo sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, yra dirglus, jaučia padidėjusią baimę aplinkai, dėl ko sumažėjo bendravimo galimybės.
Per teismo posėdį pareiškėjas prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 20-25).
Nurodė, kad dalį pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laiko kamerų plotas atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Be to, atsakovė negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, nepriimti į įstaigą neturi teisės. Nuolat reikalaujama, kad kaliniai palaikytų tvarką kamerose, išduodamas reikalingas inventorius; siekiant palaikyti švarą, sudaryta paslaugų teikimo sutartis dėl vabzdžių ir graužikų naikinimo, kameros pritaikytos vėdinimui, atitinka higienos normų reikalavimus. Kameros Nr. 104 ir 125 yra išdėstytos 8 priežiūros poste, kuriame yra karantino patalpos, tokiame poste laikomi visi atvykę asmenys, iš ten jie paskirstomi į kameras. Esant būtinumui, pareiškėjui buvo teikiama reikiama pagalba ir gydymas, rimtų sveikatos sutrikimų pareiškėjas neturėjo. Mano, kad civilinė atsakomybė negalima.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 105-108).
Nurodė, kad pareiškėjui atvykus į Lukiškių TI-K, buvo užpildytas blankas su jo asmens duomenimis, pareiškėjas išreiškė norą būti laikomas kartu su nerūkančiais asmenimis. Pareiškėjo teiginys, kad jis buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, pagrįsti negalima jokiais duomenimis. Dėl pareiškėjo laikymo Lukiškėse, paaiškino, kad Departamente buvo gautas Klaipėdos apskrities vyr. policijos komisariato 2011-09-13 raštas Nr. 307-S-8391, kuriame buvo prašoma pareiškėją laikyti Lukiškių TI-K tam, kad įtariamasis nesusižinotų su kitais galimais nusikaltimo bendrininkais. Departamentas neturėjo ir neturi pagrindo abejoti minėtame rašte išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis. Pažymėjo, kad pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais dėl žalos atlyginimo, nepagrindžia civilinės atsakomybės sąlygų. Bylose dėl žalos atlyginimo pareiga įrodyti patirtos žalos dydį, pateikiant įrodymus, tenka pareiškėjui.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2011-09-15 iki 2012-08-13: 7,31 m² ploto kameroje Nr. 109 (3 asmenys), 7,95 m² ploto kameroje Nr. 345 (2 asmenys), 7,64 m² ploto kameroje Nr. 325 (3-4 asmenys), 7,42 m² ploto kameroje Nr. 123 (4 asmenys), 7,87 m² ploto kameroje Nr. 299 (3-4 asmenys), 7,38 m² ploto kameroje Nr. 104 (4 asmenys), 7,94 m² ploto kameroje Nr. 132 (3-4 asmenys), 6,43 m² ploto kameroje Nr. 113 (3-4 asmenys), 7,69 m² ploto kameroje Nr. 283 (3-4 asmenys), 7,31 m² ploto kameroje Nr. 119 (2 asmenys), 7,68 m² ploto kameroje Nr. 324 (3-4 asmenys), 7,87 m² ploto kameroje Nr. 128 (3-4 asmenys), 7,08 m² ploto kameroje Nr. 285 (2-4 asmenys), 7,31 m² ploto kameroje Nr. 114 (4-5 asmenys), 8,20 m² ploto kameroje Nr. 293 (2-4 asmenys), 7,31 m² ploto kameroje Nr. 109 (3 asmenys), 7,94 m² ploto kameroje Nr. 142 (1-4 asmenys), 7,45 m² ploto kameroje Nr. 115 (3 asmenys), 7,84 m² ploto kameroje Nr. 344 (2-4 asmenys) (b. l. 26-29).
2012-03-28 pareiškėjas kreipėsi į Departamentą, prašydamas perkelti jį į Šiaulių tardymo izoliatorių, kadangi ikiteisminis tyrimas vyksta Klaipėdoje (b. l. 109).
2012-04-16 Departamentas raštu Nr. 2S-1575 informavo pareiškėją, kad, atsižvelgiant į Klaipėdos apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo biuro Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus prašymą laikyti pareiškėją Lukiškių TI-K, vadovaujantis Departamento 2007-05-05 įsakymo Nr. V-121 nuostatomis, pagrindo jį perkelti į Šiaulių tardymo izoliatorių nėra (b. l. 110).
Nustatyta, kad 2011-09-13 Klaipėdos apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo biuro Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyrius raštu Nr. 307-S-8391 kreipėsi į Departamentą, prašydamas pareiškėją laikyti Lukiškių TI-K, siekiant, kad pareiškėjas, kuris siejamas su Klaipėdos ir Tauragės nusikalstamomis grupuotėmis, nesusižinotų su kitais galimais bendrininkais baudžiamojoje byloje Nr. 68-1-00508-11. Departamentas, atsižvelgęs į šį prašymą, 2011-09-14 raštu Nr. 1S-3083 nurodė laikyti pareiškėją Lukiškių TI-K (b. l. 111).
Bylos medžiaga patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 68-1-00508-11, kurioje pareiškėjas buvo įtariamasis, užbaigtas 2012-05-11 Klaipėdos m. apylinkės prokuratūroje ir byla perduota Tauragės rajono apylinkės teismui. 2012-06-15 pareiškėjas kreipėsi į Departamentą, prašydamas perkelti jį iš Lukiškių TI-K į Šiaulių tardymo izoliatorių.
2012-07-09 Lukiškių TI-K raštu Nr. 22-1599 nurodė pareiškėjui, kad jo asmens byloje yra nurodyta, kad pareiškėjas turi būti laikomas Lukiškių TI-K. Pagal Departamento 2007-05-05 įsakymo Nr. V-121 nuostatas, Departamento direktoriaus ar jį pavaduojančio pareigūno nurodymu asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, gali būti laikomi suėmimą vykdančioje įstaigoje neatsižvelgiant į 1.1.1-1.1.4 p. nustatytą tvarką (b. l. 6).
2012-07-19 pareiškėjas padavė skundą Departamentui dėl Lukiškių TI-K 2012-07-09 rašto Nr. 22-159 ir prašė pareiškėją perkelti į Šiaulių tardymo izoliatorių (b. l. 7-8).
2012-08-22 Departamentas rašte Nr. 2S-3837 nurodė, kad skundo nagrinėjimo metu Klaipėdos apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo biuro Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyrius pranešė neprieštaraujantis, kad pareiškėjas būtų perkeltas iš Lukiškių TI-K į Šiaulių tardymo izoliatorių. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas, kurioje pareiškėjas kaltinamasis, baigtas, remiantis pareiškėjo prašymu, nurodoma pareiškėją perkelti į Šiaulių tardymo izoliatorių (b. l. 11-12).
Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas žalos atsiradimo faktą grindžia tuo, kad Lukiškių TI-K neužtikrino teisės aktų reikalavimus atitinkančių jo laikymo kameroje sąlygų, bei tuo, kad Departamento nurodymu pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K, o ne Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Kalėjimų departamento nuostatų, patvirtintų teisingumo ministro 2000 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 184, 7.14 p. nustatyta, kad Departamentas organizuoja nuteistųjų skirstymą į laisvės atėmimo vietas, kalinamųjų bei nuteistųjų etapavimą (pervežimus). Remiantis šių nuostatų 8.6 p., Departamentas turi teisę skirstyti kalinamuosius į kardomojo kalinimo, o nuteistuosius į laisvės atėmimo vietas.
Asmenų, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, skyrimą į suėmimą vykdančias įstaigas reglamentuoja Departamento direktoriaus 2007 m. gegužės 5 d. įsakymas Nr. V-121 „Dėl asmenų, kuriems teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, skyrimo į kardomąją priemonę – suėmimą vykdančias įstaigas“ (toliau – Įsakymas). Nustatyta, kad, vadovaujantis šiuo Įsakymu, į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą skiriami pilnamečiai asmenys, kuriems suėmimą skyrė Vilniaus, Alytaus, Utenos ir Marijampolės apskrityse esantys teismai ir Rokiškio rajono apylinkės teismas (1.1.1 p.); į Kauno tardymo izoliatorių – pilnamečiai asmenys, kuriems suėmimą skyrė Kauno apskrityje esantys teismai (išskyrus Raseinių rajono apylinkės teismą) (1.1.2 p.); į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems paskirtas suėmimas (1.1.3 p.); į Šiaulių tardymo izoliatorių – pilnamečiai asmenys, kuriems suėmimą skyrė Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio (išskyrus Rokiškio rajono apylinkės teismą), Tauragės, Telšių apskrityse esantys teismai ir Raseinių rajono apylinkės teismas (1.1.4 p.).
Pagal Įsakymo 1.2 p. nuostatas, Departamento direktoriaus arba jo pavaduotojo nurodymu asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, gali būti laikomi suėmimą vykdančiose įstaigose neatsižvelgiant į 1.1.1 – 1.1.4 punktuose nustatytą tvarką.
Bylos medžiaga patvirtina ir nėra ginčo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas Klaipėdos apygardos prokuratūroje, o baudžiamoji byla, kurioje pareiškėjas kaltinamasis, buvo nagrinėjama Tauragės rajono apylinkės teisme. Pareiškėjo teigimu, jo suėmimas turėjo būti vykdomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Remiantis Departamento pateiktu paaiškinimu, pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K priežastys yra susijusios su tam tikrais nebaigtais tirti ikiteisminiais tyrimais ir nagrinėjamomis baudžiamosiomis bylomis, dėl ko būtina užtikrinti pareiškėjo izoliaciją nuo kitų galimų nusikaltimo bendrininkų, apsaugoti daiktinius įrodymus bei netrukdomai tirti nusikaltimą. Pažymėtina, kad Departamentas, įgyvendindamas diskrecijos teisę spręsti dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K, rėmėsi Klaipėdos apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo biuro Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus prašymu. Aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo nebūtų galima laikyti Lukiškių TI-K, tai keltų ar būtų siekiama tyčia sukelti didelių nepatogumų, nenustatyta. Pareiškėjas Departamento direktoriaus sprendimo dėl paskyrimo į Lukiškių TI-K teismui neskundė. Dėl to, teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl piktybiško jo laikymo Lukiškių TI-K paremti tik subjektyvia pareiškėjo nuomone ir nėra objektyvių duomenų, paneigiančių buvusį būtinumą užtikrinti pareiškėjo izoliaciją nuo kitų galimų nusikaltimo bendrininkų. Pareiškėjo paaiškinimas teisme, kad vienas iš kartu su juo baudžiamojoje byloje kaltinamų asmenų buvo laikomas taip pat Lukiškių TI-K, nepaneigia Departamento nurodytų aplinkybių, kad buvo būtinybė užtikrinti pareiškėjo izoliaciją nuo kitų galimų nusikaltimo bendrininkų.
Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš teisės aktų reikalavimus neatitinkančių jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygų.
1996 m. sausio 18 d. Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 (redakcija iki 2013-01-01) 3 str. nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal šio įstatymo 44 str. 1 d., suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.
Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 104 p. nustatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Turi būti skiriamas ypatingas dėmesys klimato sąlygoms, ypač kubinei oro talpai, reikiamam vietos plotui, apšvietimui, šildymui ir vėdinimui.
Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 p., vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241, 6 p. numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Higienos norma minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato.
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo kalinimo 2011-09-15 – 2012-08-13 metu (viso 10 mėnesių ir 28 dienos) nebuvo visą laiką tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio kameroje. Per šį laikotarpį pareiškėjas, nepažeidžiant teisės aktais nustatyto kameros ploto vienam asmeniui, buvo laikomas: nuo 2011-09-16 iki 2011-09-18, 2011-12-16 vakare, nuo 2011-12-17 iki 2011-12-18, 2012-02-06 ryte, 2012-03-05 ryte, 2011-04-02 ryte, 2012-04-30 ryte, 2012-06-15 ryte, 2012-07-26 vakare, 2012-07-27 ryte. Be to, pareiškėjas buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K: nuo 2011-09-27 iki 2011-10-05, nuo 2011-10-27 iki 2011-11-11, nuo 2011-11-21 iki 2011-11-25, nuo 2011-12-07 iki 2011-12-16, nuo 2011-12-29 iki 2012-02-02, nuo 2012-02-27 iki 2012-03-02, nuo 2012-04-16 iki 2012-04-27, nuo 2012-05-28 iki 2012-06-14 (viso 2 mėnesiai 17 dienų), nes tais laikotarpiais jis nebuvo Lukiškių TI-K (atsiliepimo duomenys, b. l. 20-25).
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, išdėstytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Pareiškėjas skundo argumentais dėl žalos kilimo nurodo ir antisanitarines, žiaurias kalinimo sąlygas, kurias iš esmės sieja su ploto trūkumu kamerose.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Atsakovas savo atsiliepime dėl to paaiškino, kad pareiškėjui atvykus į Lukiškių TI-K, buvo užpildytas blankas, kur pareiškėjas eilutėje “Būti kameroje su rūkančiais asmenimis“ parašė „nesutinku“ ir pasirašė, todėl pagal jų turimus duomenis, kad pareiškėjas nesutinka būti laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, jis taip ir buvo laikomas. Departamentas savo atsiliepime dėl to paaiškino, kad duomenys apie rūkančius ar nerūkančius asmenis nėra kaupiami, pats pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu dėl to nesikreipė. Kadangi pareiškėjas skundų dėl to, kad būtų pažeidžiamas jo nesutikimas būti laikomam kartu su rūkančiais asmenimis, neteikė nei Lukiškių TI-K, nei Departamentui, teismo vertinimu, šiuo metu objektyviai nustatyti, ar buvo pažeista pareiškėjo teisė būti laikomam su nerūkančiais asmenimis, iš esmės nėra galimybės, nes pareiškėjas skirtingais laikotarpiais buvo laikomas įvairiose kamerose, kur pakankamai dažnai keitėsi asmenys.
Pareiškėjo teiginiai, kad būnant Lukiškių TI-K pablogėjo sveikata, objektyviais duomenimis nepagrįsti. Iš teismui pateiktų pareiškėjo medicininių dokumentų matyti, kad jis buvo tikrinamas profilaktiškai ir nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad pareiškėjui būnant Lukiškių TI-K pablogėjo jo sveikata.
Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų teikęs skundus dėl netinkamų jo laikymo sąlygų. Be abejo, teismas įvertina tas aplinkybes, kad asmuo, patekęs į kalinimo įstaigą, dėl įvairių priežasčių ir aplinkybių gali nenorėti ar negalėti surašyti skundus dėl laikymo sąlygų. Tačiau įvertinant tai, kad pareiškėjas pats asmeniškai Departamentui dar 2011-03-26 pateikė prašymą (b. l. 109) dėl jo perkėlimo iš Lukiškių TI-K į Šiaulių tardymo izoliatorių ir prašyme išdėstė argumentus, kas kelia jam sunkumus, o vėliau (b. l. 117) sudarė susitarimą su advokatu, kuris teikė skundą dėl pareiškėjo perkėlimo, daroma išvada, kad pareiškėjas, esant reikalui, turėjo galimybę pateikti tiek prašymus, tiek skundus Lukiškių TI-K bei Departamentui dėl teismui nurodomų argumentų, iš kurių jis kildina neturtinę žalą.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – ir CK) 6.250 str. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.
Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Nesant vieno iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.
Atkreiptina, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-14-653/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).
Nagrinėjamoje byloje teismas atsižvelgia į tai, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų ir neteigia, kad tokios laikymo sąlygos jo sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms savybėms sąlygojo išskirtinai neigiamą poveikį, nenurodo jokių konkrečių argumentų. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Atsižvelgtina, kad dalį pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laiko pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamam atitinkamo ploto kameroje nebuvo pažeidžiama. Teismas, taip pat vienareikšmiai neatmeta pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jo laikymo kartu su rūkančiais asmenimis, kas realiai įmanoma dėl didelės asmenų kaitos kamerose ir paties pareiškėjo patalpinimo į įvairias kameras. Neatmetama galimybė, kad pareigūnai galėjo neatkreipti dėmesio į pareiškėjo raštu išreikštą nesutikimą būti kartu su rūkančiais asmenimis, tačiau nesant objektyvių įrodymų, vertina, kad galimai paties pareiškėjo aktyvios pozicijos dėl to nebuvimas, galėjo sudaryti tokias sąlygas.
Teismas, įvertinęs objektyvius duomenis ir atsižvelgęs į visas nurodytas aplinkybes, pripažįsta, kad pareiškėjui buvo padaryta tam tikra neturtinė žala, kurios dydį įvertina 2000 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str.,
nusprendė:
pareiškėjo M. C. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti M. C. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2000 Lt (du tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.