- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-19
- Bylos Nr.
- I-509-739/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00237-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- V. G.
- Atsakovas
- Anykščių rajono savivaldybės, atstovaujamos Anykščių rajono savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Irmantas Tumas
- Kategorijos
- 6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovo Anykščių rajono savivaldybės, atstovaujamos Anykščių rajono savivaldybės administracijos, atstovei Z. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Anykščių rajono savivaldybei, atstovaujamai Anykščių rajono savivaldybės administracijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu toje dalyje, kuria jis buvo priimtas, ir patikslintu skundu( toliau abu skundai vadinami skundu) prašo priteisti iš atsakovo 1050Lt turtinės ir 45000Lt neturtinės žalos atlyginimą(1t., 2-4, 25-27,53-56b.l.; 2t.26-28, 54 b.l.). Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje paaiškino, kad jis nesutiko su 2012-09-28 Anykščių rajono savivaldybės administracijos (toliau - ir Administracija) raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iš jo buvo pareikalauta grąžinti 350Lt socialinę pašalpą, išmokėtą už 2012m. liepos mėnesį. Administracija tokį reikalavimą grindė tuo, kad pareiškėjas nepranešė apie aplinkybes, turinčias įtakos teisei į socialinę paramą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Administracijos raštu, 2012-10-04 kreipėsi į Administraciją. Tačiau Administracija 2012-10-19 raštu (duomenys neskelbtini) pranešė, kad pareiškėjas privalo grąžinti neteisėtai už 2012 m. liepos mėnesį gautą socialinę pašalpą, be to, informavo pareiškėją, kad 3 mėnesius nemokės socialinės pašalpos, nes pareiškėjas nepranešė apie įsidarbinimą. Pareiškėjas su tokiais Administracijos sprendimais nesutiko ir juos apskundė Anykščių rajono savivaldybės administracijos Visuomeninei administracinių ginčų komisijai, kuri 2012-12-07 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundą atmetė.Pareiškėjas apskundė paminėtus sprendimus Panevėžio apygardos administraciniam teismui, tačiau jo skundas dalyje dėl reikalavimo panaikinti sprendimus nebuvo priimtas. Skunde pareiškėjas teigia, kad apie įsidarbinimą UAB (duomenys neskelbtini) atsakovui pranešė žodžiu, o teismo posėdyje paaiškino, kad pranešė telefonu. Be to, skiriant socialinę pašalpą, jam buvo įteiktas informacinis lapelis, tačiau lapelyje nebuvo nurodyta, kad nepranešus apie įsidarbinimą, trims mėnesiams nutraukiamas socialinės pašalpos mokėjimas. Todėl pareiškėjas mano, kad Administracija negalėjo jam taikyti poveikio priemonės, apie kurią nebuvo nurodyta informaciniame lapelyje. Dėl tokių Administracijos veiksmų pareiškėjui buvo padaryta 1050Lt turtinė žala, nes jis 3 mėnesius negavo socialinės pašalpos. O taip pat jis patyrė 45000Lt neturtinę žalą, nes dėl neteisėtų Administracijos veiksmų buvo paliktas be pragyvenimui būtinų lėšų, patyrė dvasinių išgyvenimų, jam teko kreiptis į įvairias institucijas, todėl patyrė nepatogumų. Neturtinę žalą pareiškėjas vertina 45000Lt. Pareiškėjo atstovas prašo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas su skundu nesutinka. Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdyje atsakovo atstovė paaiškino, kad pareiškėjas socialinę paramą gauna nuo 2004 metų. Anykščių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2012-05-23 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo paskirta socialinė pašalpa nuo 2012-05-01 iki 2012-08-01 kas mėnesį po 350Lt. Jam pasirašytinai įteiktas informacinis lapelis. Pareiškėjas nuo 2012-06-18 iki 2012-07-31 dirbo UAB (duomenys neskelbtini) viešuosius darbus, tačiau apie įsidarbinimą per mėnesį nepranešė. Atsakovo atstovė paaiškino, kad pareiškėjas, teigdamas jog apie įsidarbinimą Administracijai pranešė, nurodo vis skirtingus tokio pranešimo būdus, tai yra vienu atveju nurodo, jog pranešė telefonu, kitu – kad laišku, o skunde nurodė, jog žodžiu. Atstovė paaiškino, kad jeigu pareiškėjas nors vienu iš jo nurodytų būdų būtų pranešęs Administracijai apie savo įsidarbinimą, tai tokie duomenys būtų buvę užfiksuoti, kadangi kiekvienas Administracijos darbuotojas bet kokiu būdu iš asmenų gautų pranešimų duomenis atžymi asmens byloje ir kompiuterinėje jos versijoje. Pareiškėjo pajamos per 2012m liepos mėnesį viršijo valstybės remiamų pajamų dydį(350Lt), todėl atsakovas teigia, kad pareiškėjas socialinę paramą už 2012 metų liepos mėnesį gavo neteisėtai. 2012 metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais pareiškėjas lankėsi Anykščių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje ir jam buvo paaiškinta, kad jis privalo grąžinti 2012m. liepos mėnesį neteisėtai gautą socialinę pašalpą bei kad jam tris mėnesius nebebus skiriama socialinė pašalpa. Taip pat pareiškėjas apie tai buvo informuotas raštu. Atsakovas mano, kad Administracija neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Atsakovo atstovė prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atlyginimo turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Administracijos neteisėtų aktų, vykdant Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą (toliau - ir Piniginės socialinės paramos įstatymas).
Ginčo teisiniams santykiams šioje byloje aktuali 2011-12-01 įstatymu Nr.XI-1772 priimta Piniginės socialinės paramos įstatymo redakcija. Šio įstatymo 6 straipsnis apibrėžia asmenų teisę į socialinę pašalpą. Šio straipsnio 2 punkte, be kita ko, nustatyta, kad asmens, turinčio teisę į socialinę pašalpą, pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal įstatymo 17 ir 18 straipsnius, turi būti mažesnės už valstybės remiamas pajamas vienam gyvenančiam asmeniui. Piniginės socialinės paramos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies, apibrėžiančios savivaldybės administracijos pareigas, 4 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalo 3 mėnesius neteikti socialinės pašalpos vienam gyvenančiam asmeniui, jeigu jis nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 2 ir 3 punktuose nustatytų pareigų. Paminėta įstatymo nuostata yra imperatyvi. Piniginės socialinės paramos įstatymo 25 straipsnio, apibrėžiančio piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigas, 3 punkte nustatyta, kad asmenys privalo per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui. Taigi įstatymų leidėjas savivaldybės administracijoms, teikiančioms piniginę socialinę paramą, nustatė pareigą 3 mėnesius neteikti socialinės pašalpos, jei asmuo per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą ar paramos dydžiui. Pažymėtina, kad iki 2012-01-01 galiojusios Piniginės socialinės paramos įstatymo redakcijos 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte taip pat buvo numatyta pareiga piniginę socialinę paramą gaunančiam asmeniui per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į socialinę paramą arba socialinės paramos dydžiui, tačiau iki 2012 m. sausio 1 d. galiojusioje šio įstatymo redakcijoje nebuvo nustatyta poveikio priemonių socialinę piniginę paramą gaunantiems asmenims, netinkamai vykdantiems (nevykdantiems) įstatymu nustatytas pareigas. Piniginės socialinės paramos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad nustačius, jog vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes paramos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, jis turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis. To paties straipnio 2 dalyje nurodyta, kad neteisėtai gauta piniginė socialinė parama išskaičiuojama, vadovaujantis savivaldybės administracijos priimtu sprendimu iš piniginę socialinę paramą gaunančiam asmeniui paskirtos piniginės socialinės paramos sumos. Išskaičiuojama ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį , jei nėra socialinę paramą gaunančio asmens raštu pateikto sutikimo išskaičiuoti didesnę mokėtinos sumos dalį per mėnesį ar visą mokėtiną sumą.
Iš proceso šalių paaiškinimų, rašytinių bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas Anykščių rajono savivaldybės administracijai 2012-05-17 pateikė prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti (1t., b.l. 61-62). Pateikus prašymą-paraišką, pareiškėjui pasirašytinai buvo įteiktas informacinis lapelis (forma patvirtinta Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1-183 ).Šios faktinės aplinkybės pareiškėjas neginčija.Pareiškėjui įteiktame informaciniame lapelyje nurodyta pagrindinė informacija, taip pat išaiškinta pareiga per mėnesį informuoti apie pasikeitusią materialinę padėtį ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą ar piniginės socialinės paramos dydžiui. 2012-05-23 Anykščių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui nuo 2012-05-01 iki 2012-08-01 buvo paskirta 350Lt dydžio mėnesiui socialinė pašalpa(1t., 63 b.l.). Pareiškėjas 2012-06-18 įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini), kur dirbo viešuosius darbus iki 2012-07-31(1 t., 65b.l.). Socialinę paramą gaunančiam pareiškėjui 2012 m. liepos mėnesį buvo išmokėtas darbo užmokestis. Išmokėtas darbo užmokestis turėjo įtakos teisei į socialinę paramą, nes pareiškėjo gautos pajamos viršijo valstybės remiamas pajamas, kurių dydis nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-06-05 nutarimu Nr.538”Dėl valstybės remiamų pajamų dydžio patvirtinimo” ir yra 350 Lt per mėnesį vienam Lietuvos Respublikos gyventojui. Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo gautos pajamos pripažįstamos aplinkybe, turinčia įtakos teisei į piniginę socialinę paramą, tai yra pagal Piniginės socialinės paramos įstatymo 6 straipsnį pareiškėjas neturėjo teisės į socialinę pašalpą už 2012m. liepos mėnesį. Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad pareiškėjas yra gavęs 350Lt socialinę pašalpą už 2012 metų liepos mėnesį. Pareiškėjas iš esmės neneigia, kad jis žinojo, jog privalo per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės paramos dydžiui, bei kad tokia jo pareiga buvo aiškiai nurodyta jam įteiktame informaciniame lapelyje. Tačiau pareiškėjas skunde teigia, kad jis šią pareigą įvykdė. Be to, jis mano, kad informaciniame lapelyje nesant nurodytai informacijai, apie paminėtos pareigos nevykdymo pasekmes, Piniginės socialinės paramos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos pasekmės pareiškėjui negalėjo būti taikomos.
Nors pareiškėjas teismo posėdyje tvirtino, jog apie tai, kad įsidarbino, jis pranešė Administracijai, tačiau pareiškėjo paaiškinimai dėl tokio pranešimo yra abstraktūs. Jis teigia, kad apie savo įsidarbinimą Administracijai pranešė telefonu, tačiau negali nurodyti, nei kada skambino, nei kokiu telefono numeriu, nei kas atsiliepė ir jo pranešimą išklausė. Be to, pareiškėjo paaiškinimai yra nenuoseklūs, nes pats pareiškėjas savo skunduose teismui ( 1 t. 2-4 b.l., 2 t. 26-28 b.l.) nurodo, kad apie savo įsidarbinimą pranešė žodžiu. Tuo tarpu bylos rašytiniuose įrodymuose - 2013-10-08 Lietuvos Respublikos seimo kontrolieriaus pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1t., 81 b.l.), cituojant pareiškėjo skundą, užfiksuota, jog pareiškėjas apie įsidarbinimą Anykščių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui pranešė ir laišku, ir telefonu. Tačiau pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių tokių pranešimų buvimo faktus. Be to, pareiškėjas greta savo paaiškinimų, jog apie įsidarbinimą pranešė, tuo pat metu tvirtina, kad pranešti jam nebuvo būtina, nes Administracija ir pati, vadovaujantis vieno langelio principu, gali gauti duomenis apie asmens įsidarbinimą bei gautas pajamas. Iš bylos rašytinių įrodymų, atsakovo atstovės paaiškinimų, liudytojos Z.L., kuri pagal vieno langelio principą dirbo priėmimo skyriuje visus 2012 metus, parodymų nustatyta, kad jokių pareiškėjo pranešimų apie įsidarbinimą ar kitas turinčias įtakos teisei į socialinę paramą aplinkybes nei, liudytoja, nei kiti Administracijos, Socialinės paramos skyriaus darbuotojai negavo. Aplinkybės, kad pareiškėjas 2012 metų birželio ir liepos mėnesį dirbo viešuosius darbus ir gavo pajamas paaiškėjo tik tuomet, kai pareiškėjas 2012-08-08 žodžiu kreipėsi dėl socialinės paramos sekantiems mėnesiams skyrimo. Šis pareiškėjo žodinis kreipimąsis buvo užfksuotas tos pačios dienos informaciniu pranešimu, esančiu pareiškėjo socialinės paramos teikimo asmens byloje (1t.,167b.l.). Atsakovo atstovė, liudytoja Z.L., rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad 2012-08-08 Z.L. išaiškinus pareiškėjui, jog už pareigos per mėnesį pranešti apie atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą, nevykdymą, Administracija privalo 3 mėnesius neteikti pareiškėjui socialinės paramos, pareiškėjas per 2012 metų rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesius nebesikreipė dėl socialinės pašalpos skyrimo Piniginės socialinės paramos įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka, tai yra nepateikė prašymo-paraiškos ir kitų dokumentų. Nustatyta, kad dėl socialinės pašalpos skyrimo pareiškėjas kreipėsi tik 2012-11-14(1t.,136-140b.l.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalis nustato, kad įrodymus pateikia proceso šalys. Pareiškėjas nagrinėjamoje administracinėje byloje nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo teiginius apie tai, kad jis per mėnesį Administracijai pranešė apie atsiradusias aplinkybes, turinčais įtakos jo teisei į piniginę socialinę paramą. Teismas savo iniciatyva išreikalavo iš atsakovo papildomus rašytinius įrodymus, iškvietė ir apklausė teismo posėdyje liudytoją. Byloje surinktų įrodymų visuma, nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas neįvykdė Piniginės socialinės paramos įstatymo 25 straipsnio 3 punkte nustatytos pareigos per mėnesį pranešti apie atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos jo teisei į piniginę socialinę paramą.
Aiškindamas Konstitucijos 52 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją kiekvienas pilietis turi teisę į socialinę apsaugą. Socialinė parama – viena iš socialinės apsaugos formų. Šiuo Konstitucijos straipsniu išreiškiamas valstybės socialinis pobūdis. Socialinės apsaugos priemonės išreiškia visuomenės solidarumo idėją; jos padeda asmeniui apsisaugoti nuo galimų socialinių rizikų. Tačiau, pilietinėje visuomenėje solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą. Todėl socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų sudarytos prielaidos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne vien pasikliauti valstybės socialine apsauga (Konstitucinio Teismo 1997 m. kovo 12 d., 1997 m. gruodžio 3 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 kovo 5 d. nutarimai). Todėl asmenys, besinaudojantys solidarumo principu grįstomis socialinės apsaugos formomis, inter alia socialine parama – socialinėmis pašalpomis, privalo nuolat patys aktyviai rūpintis savo gerove, būti sąžiningais, laikytis nustatytų socialinės paramos gavimo taisyklių. Pareiga laikytis nustatytų taisyklių negali būti siejama su už šių taisyklių pažeidimu nustatytų poveikio priemonių buvimu ar nebuvimu ar asmens nežinojimu apie nustatytas poveikio priemones.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą, t. y. viešoji civilinė atsakomybė, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos – tiek turtinės, tiek ir neturtinės – atlyginimo gali būti tenkinamas, tik nustačius visetą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš įvardintų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, CK 6.271 straipsnyje numatyta prievolė atlyginti žalą neatsiranda. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, konstatuoja, kad Administracija pagrįstai nustatė Piniginės socialinės paramos įstatymo 25 straipsnio pažeidimą, t.y. tai, kad pareiškėjas neįvykdė pareigos per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos jo teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui. Taip pat Administracija pagrįstai nustatė, kad pasikeitusios aplinkybės, tai yra pareiškėjo gautos pajamos turėjo įtakos jo teisei į socialinę paramą. Kadangi pareiškėjo pajamos 2012metų liepos mėnesį nebuvo mažesnės už valstybės remiamas pajamas, jis 350Lt socialinę pašalpą už 2012 metų liepos mėnesį gavo neteisėtai. Todėl teismas daro išvadą, kad Administracijos veiksmai, susiję paminėtų aplinkybių nustatymu ir sprendimų dėl jų priėmimu, su pareiškėjo informavimu apie neteisėtai gautos socialinės paramos grąžinimą(1 t., 5, 6-7, 64, 102, 128, 157-158b.l.), o pareiškėjui socialinės pašalpos negrąžinus, su Piniginės socialinės paramos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka atliktais išskaitymais iš pareiškėjui paskirtos piniginės socialinės paramos, nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. Tokiu būdu, teismui nenustačius, jog Administracija, atliko neteisėtus veiksmus ar priėmė neteisėtus administracinius aktus, t. y. nenustačius vienos iš viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, CK 6.271 straipsnyje numatyta prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą atsakovui neatsirado. Dėl nurodytų aplinkybių ir teisinio reguliavimo pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.