Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. B. ir nukentėjusiajai R. R., nedalyvaujant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijų atstovams, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. B. skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2009-09-23 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyresnysis patrulis E. B. 2009-07-16 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F 525054 dėl to, kad jis, 2009-07-16, 14.20 val., Molėtų pl. 47B, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į pravažiuojantį automobilį ir abu automobilius sugadino. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 106 ir 119 punktų reikalavimus, administracinė atsakomybė už tokią veiką numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d. (b. l. 8).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Vilniaus apsk. VPK KPV AVS) vyresnysis specialistas 2009-09-23 nutarimu Nr. F 525054 E. B. už administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuojamo pažeidimo padarymą, vadovaudamasis ATPK 127 str. 2 d. paskyrė 150 litų baudą (b. l. 5, 9).

Teismo posėdyje 2009-11-18 E. B. palaikė skundą. Paaiškino, kad pareigūnai susidūrimo mechanizmo netyrė. Jis, pajudėjęs nuo sienos 30 cm, negalėjo sudaryti avarinės situacijos, nes aikštelėje važiuojamoji dalis yra plati. Pareigūnai įvykio vietos nefotografavo. Jo automobilis stovėjo, nes stipriai lijo, o dėl šalia stovinčio kito automobilio tamsintais stiklais, jis nieko negalėjo matyti, todėl, įjungęs avarinį signalą, sustojo. Jam pajudėjus iš vietos apie 20 cm, pajuto smūgį. Dėl įvykio buvo pažeista viena apsauginė, dekoratyvinė automobilio juostelė. Po smūgio veidrodėlyje matė, kaip automobilis „Toyota Avensis“ pravažiuoja ir už kelių metrų sustojo. Laisva važiuojamoji kelio dalis buvo 5.30 m, o automobilio „Toyota Avensis“ plotis yra apie 1.82 m. Byloje esančios fotonuotraukos įrodo, kad jis tikrai stovėjo, nes buvo kliudytas tik priekinis sparnas, o „Toyota Avensis“ sparnas toje vietoje yra ženkliai išsikišęs. Jeigu jis būtų judėjęs, tai būtų atsitrenkta į dureles. Jo automobilis nevažiavo, todėl įbrėžimai buvo labai nežymūs. Automobilių stovėjimo aikštelėje prie „Norfos“ vienpusis judėjimas. Nežino, kokiu greičiu važiavo automobilio „Toyota Avensis“ vairuotoja, tačiau atsitrenkusi į jo automobilį, sustojo tik už keletos metrų. Taip pat pažymėjo, kad neaišku kas įvykio dieną vairavo automobilį, nes schemoje nurodyta, kad vairavo R. P., o paaiškinimą tą pačią dieną rašė R. R.. Nukentėjusioji, dalyvaujanti teismo posėdyje, yra tas pats asmuo, kuris dalyvavo eismo įvykyje. Pripažino, kad dėl autoįvykio yra ir jo kaltės. Matavimai buvo atliekami nuo sienos, o ne nuo šaligatvio krašto. Schemoje užfiksuoti duomenys neteisingi. Pajudėjęs apie 20-30 cm, jis sustojo, o ne važiavo, ir R. R. į jį atsitrenkė, o ne jis į ją. Taip pat paaiškino, kad žalos atlyginimo klausimas nekyla, nes jis turi „Kasko“ draudimą ir žalą jam atlygina draudimas bet kokiu atveju. Prašė nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti

Teismo posėdyje 2009-11-18 nukentėjusioji R. R. su skundu nesutiko ir paaiškino, kad 2009-07-16, apie 14.20 val., Molėtų plente esančios parduotuvės „Norfa“ stovėjimo aikštelėje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas jos automobilis. Jai važiuojant parduotuvės „Norfa“ stovėjimo aikštele išvažiavimo link, pajuto smūgį į automobilio dešinį šoną ir supratusi, kad įvyko eismo įvykis - sustojo. Įvykio metu buvo apgadinta priekinio dešinio sparno dalis prie vairuotojo durelių, sudaužytas posūkio žibintas, priekinės vairuotojo durelės, dešinės pusės galinės durelės bei įbrėžtas galinis bamperis. Į jos automobilį atsitrenkusio automobilio „Toyota Land Cruiser“ buvo sulenktas galinis bamperis. Tuo metu smarkiai lijo. Iš karto po įvykio automobilio „Toyota Land Cruiser“ vairuotojo pageidavimu buvo iškviesta policija. Atvykę pareigūnai nubraižė įvykio schemą ir įteikė pažymą, apie jos automobilio sugadinimus, taip pat kur kreiptis dėl žalos atlyginimo. Po kelių dienų kreipėsi į draudimo kompaniją dėl žalos atlyginimo. Automobilis šiuo metu yra suremontuotas. Pažymėjo, kad E. B. skunde nurodė naujų aplinkybių, kurios nebuvo minimos nei eismo įvykio dieną, nei dar kartą analizuojant įvykį policijoje. Ji aikštele važiavo tiesiai, nesuko nei į kairę, nei į dešinę. E. B. išlipęs iš automobilio ją kaltino, kad nesilaikė dešinės rankos taisyklės. Automobilių stovėjimo aikštelėje laisvai gali prasilenkti du automobiliai. Ji važiavo dešine puse, arčiau automobilių, parkuojamų dešinėje pusėje, apie 20 km/h greičiu. Kontakto metu automobilio „Toyota Land Cruiser“ nematė. Važiuodama žiūrėjo tiesiai į kelią, nieko ant keleivio sėdynės netvarkė. Automobiliai po susidūrimo stovėjo viduryje kelio. Nei jos vyras, nei artimi giminaičiai policijoje nedirba, anksčiau jos tėvas buvo policijos pareigūnas, dirbo VRM sistemoje, tačiau dabar nedirba. Po eismo įvykio atvykęs asmuo su pėdos įtvaru buvo jos vyras. Eismo įvykio schemoje nurodyta pavardė R. P., nes po santuokos nebuvo pakeistas vairuotojo pažymėjimas, o likusius dokumentus ji pildė pagal pasą, kuriame jos pavardė yra R. R.. Prašė E. B. skundą atmesti.

Teismo posėdyje 2009-11-18 liudytoja apklausta S. Z. parodė, kad E. B. pažįsta daug metų, jis buvo klientas antikvarinėje baldų parduotuvėje, kurioje ji dirbo. Eismo įvykio dieną ji vežė pažįstamą į svečius ir buvo užvažiavusi į parduotuvę „Norfa“, esančią Molėtų pl. Privažiavusi prie parduotuvės pagrindinio įėjimo sustojo iš kairės pusės. Tuo metu stipriai lijo lietus, jos pažįstama nubėgo į parduotuvę, o ji atbuline eiga pavažiavo atgal, kad, grįžus pažįstamai, būtų lengviau ir greičiau išvažiuoti. Stovėjimo aikštelė yra sužymėta, eismas buvo intensyvus. Matė, kaip pravažiavo automobilis, kurio vairuotoja pasilenkusi kažką darė. Netrukus atsisukusi pamatė, kad automobilis sustojęs, jokio garso negirdėjo. Tik išlipus vairuotojai iš automobilio, suprato, kad įvyko kažkas negero. Vietos aikštelėje buvo daug, tačiau vairuotoja buvo neatidi ir atsitrenkė į džipą. Pačio susidūrimo nematė. Jos automobilis „Peugeot 206“ galinis stiklo valytuvas stovint įjungtas nebuvo. Išvažiuodama pasuko į kairę, pravažiavo autoįvykio dalyvius ir išvažiavo iš aikštelės. Automobiliai stovėjimo aikštelėje statomi skersai. Aikštelėje judėjimas yra vienpusis, nes išvažiavimas yra tik į dešinę pusę, iš kitos pusės išvažiavimo nėra (b. l. 50-54).

Teismo posėdyje 2010-01-21 liudytoju apklaustas G. Č. parodė, kad jis braižė autoįvykio schemą. Schemoje pažymėti atstumai matuoti nuo šaligatvio krašto, o ne nuo sienos. Administracinio teisės pažeidimo protokolą bei kitus įvykio dokumentus rašė jo porininkas, jis braižė tik įvykio schemą. Kokie šalia stovėjo automobiliai nepamena. Automobilio „Toyota Land Cruiser“ buvo apgadintas kampas, jis kliudė kitą automobilį dekoratyviniu lanku. Jei automobilis „Toyota Land Cruiser“ butų stovėjęs, automobilio „Toyota Avensis“ apgadinimai būtų kitokie. Su įvykio schema buvo supažindinti abu įvykio dalyviai, jie schemoje pasirašė ir pastabų nereiškė. Medžiaga įvykio tyrimo metu buvo grąžinta papildyti tik dėl automobilių apžiūrėjimo, tai vykdė porininkas.

Skundas netenkinamas.

ATPK 127 str. 2 d. nustato, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), - užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto litų iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <...>.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pabrėžė, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Bylai reikšminga ATPK 127 str. 2 d. aiškinimo ir taikymo praktika sprendžiant vieno iš kelių eismo įvykyje dalyvavusių asmenų administracinės atsakomybės klausimą. Lietuvos vyriausio administracinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą Nr. N5-1797/2007, 2007-06-11 nutartyje, apibūdindama ATPK 127 str. 2 d. aiškinimo ir taikymo praktiką, nurodė, jog iš formuojamos teismų praktikos matyti, kad kai autoįvykyje dalyvauja keli eismo dalyviai, turi būti nustatoma, ar administracinėn atsakomybėn patraukto eismo dalyvio veiksmai (Kelių eismo taisyklių pažeidimas) buvo pagrindinė (tiesioginė) neigiamų pasekmių kilimo priežastis (sąlyga) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. N – 951/2005, 2005 m. birželio 9 d. nutartis byloje Nr. N – 1017/2005, 2006 m. lapkričio 2 d. nutartis byloje Nr. N3-1548-06, 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis byloje Nr. N16–1861/2006, 2006 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. N3-1422/2006, 2006 m. lapkričio 3 d. nutartis byloje Nr. N5 – 1549/2006, 2007 m. sausio 11 d. nutartis byloje Nr. N16 – 458/2007, daugelis kitų). Nors teismų praktikoje nurodoma, kad tokiose bylose nesprendžiama dėl kito eismo dalyvio kaltės (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis byloje Nr. N3-865-07), tačiau pripažįstama, kad kito eismo įvykio dalyvio veiksmai taip pat turi būti įvertinami, kiek tai yra reikšminga sprendžiant atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybės klausimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutartis byloje Nr. N12 -635–05). KET įtvirtintos įvairios eismo dalyvių tarpusavio pareigos, taisyklių 4 punkte įtvirtintas principas, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, o 9 punkte įtvirtinta kiekvieno eismo dalyvio pareiga laikytis visų būtinų atsargumo priemonių. Todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad eismo dalyvis, kuriam tenka atitinkama pareiga, šią pareigą turi vykdyti ir atsakyti už jos nevykdymą net ir tuo atveju, kai šio dalyvio manymu kiti eismo dalyviai pažeidžia KET. Kita vertus, pripažįstama, kad eismo dalyvis nuo atsakomybės galėtų būti atleidžiamas tik susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, jei kitas eismo dalyvis, pavyzdžiui, elgtųsi visiškai neprognozuojamai, kas padarytų pareigos laikymąsi visiškai neįmanomu dalyku dėl asmens galimybių konkrečioje situacijoje suvokti tokios pareigos buvimą neturėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 10 d. nutartis byloje Nr. N12 - 1030 – 05). Teismų praktikoje analizuojama, ar atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo ir galėjo numatyti galimą kitų automobilių judėjimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis byloje Nr. N17-1663/2006, 2006 m. gruodžio 8 d. nutartis byloje Nr. N17 – 1794/2006).

Bylos medžiaga nustatyta, kad E. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis, 2009-07-16, 14.20 val., Molėtų pl. 47B, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į pravažiuojantį automobilį ir abu automobilius sugadino, tuo pažeidė KET 106 ir 119 p. reikalavimus. Vilniaus apsk. VPK KPV AVS 2009-09-23 nutarimu Nr. F 525054 E. B. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. padarymą paskyrė 150 litų baudą (b. l. 5, 8, 9).

Šios bylos svarstymo dalykas - ar E. B. veikoje yra ATPK 127 str. 2 d., įtvirtinančio administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), numatyto pažeidimo sudėtis, - t. y. ar jis padarė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą KET 106 ir 119 p. reikalavimų pažeidimą, o jei padarė – ar šis pažeidimas nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą. Administracinė atsakomybė pagal ATPK 127 str. 2 d. kyla tam eismo įvykio dalyviui, kurio veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu ir atsiradusiomis pasekmėmis. KET 106 p. (2008-07-16 Nr. 768 redakcija) nustato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, o 119 p. - važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams.

Pagal ABTĮ 256 str., įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Pagal ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, yra pagrindas teigti, kad nėra aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą (ATPK 250 str.), E. B. veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai, administracinė nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai. Kaip nustatyta administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais įrodymais - administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 8), Vilniaus m. VPK VP KPR vyresn. patrulio R. K. tarnybiniu pranešimu (b. l. 10), nukentėjusiosios R. R. rašytiniais bei teismo posėdyje duotais paaiškinimais (b. l. 12, 50-54), eismo įvykio vietos schema (b. l. 11), fotolentele (b. l. 18-19), fotonuotraukomis (b. l. 74), liudytojo G. Č. teismo posėdyje duotais parodymais, kita byloje esančia medžiaga (b. l. 26-33, 36-41).

E. B. tiek skunde, tiek ir teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, kad į jo automobilį atsitrenkė R. R. vairuojamas automobilis, nėra patvirtinta byloje surinktais įrodymais: kaip teismo posėdyje paaiškino R. R., ji važiavo automobilių stovėjimo aikštele arčiau dešinės kelio pusės apie 20 km/h greičiu ir pajuto, kad į jos automobilio dešinį šoną atsitrenkė kitas automobilis, kontakto metu automobilio „Toyota Land Cruiser“ nematė. Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad: automobilis „Toyota Land Cruiser“ stovi įstrižu kampu į šaligatvį; atstumas nuo kelkraščio iki E. B. automobilio „Toyota Land Cruiser“ priekinio dešinio rato ašies yra 1.60 m; atstumas nuo kelkraščio iki automobilio dešinės pusės bamperio yra 1.30 m; atstumas nuo kelkraščio iki automobilio dešinės pusės galinio rato ašies yra 4 m; atstumas nuo „Toyota Land Cruiser“ galinio kairio rato ašies iki automobilio „Toyota Avensis“ dešinės pusės bamperio yra 1 m, o atstumas nuo kelkraščio iki automobilio „Toyota Avensis“ yra 6.10 m. Įvertinus minėtus duomenis (atstumus nuo kelkraščio iki E. B. automobilio „Toyota Land Cruiser“ priekinio dešinio rato ašies ir iki automobilio dešinės pusės bamperio ir kt.), į eismo įvykio vietos schemoje ir fotonuotraukoje (b. l. 74, nuotraukos Nr. 2 ir 3) užfiksuotas automobilių padėtis po susidūrimo, taip pat nesant duomenų, kurie patvirtintų E. B. nurodytą aplinkybę, kad atbulas pavažiavo tik 20-30 cm ir susidūrimo metu stovėjo, galima teigti, kad E. B. atbulas turėjo pavažiuoti didesnį atstumą ir patekti į R. R. vairuojamo automobilio judėjimo kelią, kadangi priešingu atveju transporto priemonės nebūtų susidūrusios.

E. B. nurodyta aplinkybė, kad schemoje užfiksuoti duomenys yra neteisingi, nėra patvirtintas kitais įrodymais. Eismo įvykio vietos schema buvo sudaryta iš karto po įvykio, su ja sutiko ir ją pasirašė abu eismo įvykio dalyviai, todėl netikėti įvykio vietos schemoje užfiksuotais duomenimis teismas neturi pagrindo.

E. B. skunde nurodyta aplinkybė, kad R. R. pasuko vairą kairėn ir todėl išvengė didesnių sugadinimų, prieštarauja kitiems įrodymams: kaip matyti iš įvykio schemos, R. R. automobilis po susidūrimo stovi tiesiai, atstumas tiek nuo automobilio priekinio, tiek ir nuo galinio ratų ašies iki šaligatvio yra 6.10 m.

E. B. skunde nurodyta aplinkybė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje yra vienpusis eismas, nepatvirtinta byloje esančiais įrodymais, kadangi, kaip matyti iš byloje esančių automobilių stovėjimo aikštelės fotonuotraukų bei UAB „Norfos mažmena“ rašto (b. l. 61-61), aikštelėje ženklo, kad eismas joje yra tik vienpusis – nėra, ir tik išvažiuojant iš aikštelės yra kelio ženklas, nurodantis eismo kryptį tik į dešinę.

Kiti E. B. skundo teiginiai – kad policijos pareigūnai netinkamai atliko savo pareigas, nepaskyrė autotechninės ekspertizės, nutarimas yra neįskaitomas – yra nepagrįsti: šiuo atveju policijos pareigūnai atliko procesinius veiksmus, kurie sudarė pagrindą jiems priimti ginčijamą nutarimą, pats nutarimo tekstas yra įskaitomas.

KET įtvirtintos įvairios eismo dalyvių tarpusavio pareigos, taisyklių 4 punkte įtvirtintas principas, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, o 9 punkte įtvirtinta kiekvieno eismo dalyvio pareiga laikytis visų būtinų atsargumo priemonių. Todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad eismo dalyvis, kuriam tenka atitinkama pareiga, šią pareigą turi vykdyti ir atsakyti už jos nevykdymą net ir tuo atveju, kai šio dalyvio manymu kiti eismo dalyviai pažeidžia KET. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad E. B. veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu, todėl administracinėn atsakomybėn jis patrauktas pagrįstai ir naikinti Vilniaus apsk. VPK KPV AVS 2009-09-23 nutarimą Nr. F 525054, kuriuo E. B. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymą paskirta 150 litų bauda, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 ir 4 dalimis, 128 straipsniu, 129 straipsniu,

nutaria:

E. B. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2009-09-23 nutarimą Nr. F 525054, kuriuo E. B. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymą paskirta 150 litų bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.