Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2024-11-07 · Civilinė byla Nr. e2-705-790/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-11-07
Bylos Nr.
e2-705-790/2024
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00450-2024-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Atsakovas
V. Z., B. Z.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Tinkasas“
Kategorijos

Civilinės bylos Nr. e2-705-790/2024 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00450-2024-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.6; 3.3.2.6.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 7 d.

VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovių V. Z. ir B. Z. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tinkasas“ ieškinį atsakovams V. Z., V. Z. ir B. Z. bei trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Sakinta“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 29 d. preliminariu sprendimu priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Tinkasas“ iš atsakovų V. Z., V. Z. ir B. Z. solidariai 380 097,58 Eur skolos, 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. balandžio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 4 947,3 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 5 d. galutiniu sprendimu nusprendė 2024 m. balandžio 29 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

3. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. rugpjūčio 5 d. gauti atsakovių V. Z. ir B. Z. apeliaciniai skundai, kuriuose prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 5 d. galutinį sprendimą arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nustatė atsakovėms V. Z. ir B. Z. septynių dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos sumokėti už apeliacinius skundus lygiomis dalimis 1 913 Eur žyminį mokestį.

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80 straipsnio 4 dalį už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Teismas nustatė, kad ieškovė šioje byloje už ieškinį sumokėjo 1 913 Eur žyminį mokestį, todėl turima sumokėti žyminio mokesčio suma už apeliacinį skundą yra 1 913 Eur.

6. Pirmosios instancijos teismas paaiškino, kad apeliacinio skundo formai ir turiniui taikytini specialieji reikalavimai, numatyti CPK 306 straipsnyje. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl nustatė atsakovėms septynių dienų terminą šiam trūkumui pašalinti, sumokant teismui žyminį mokestį ir pateikiant tai patvirtinančius įrodymus. Teismas išaiškino, kad, vadovaujantis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, 316 straipsnio 2 dalimi, jei per teismo nustatytą terminą trūkumas nebus pašalintas, apeliaciniai skundai bus laikomi nepaduotais ir grąžinti juos padavusiems asmenims.

III. Atskirųjų skundų argumentai

7. Atsakovės V. Z. ir B. Z. pateikė atskiruosius skundus, kuriais prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti atsakovių apeliacinius skundus, arba perduoti apeliacinių skundų priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirieji skundai grindžiami šiais argumentais:

7.1. Atsakovės dėl sunkios finansinės padėties neturi galimybių sumokėti 1 913 Eur žyminio mokesčio. Jos daugiau nei metus negauna jokių pajamų, santaupų, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Atsakovės turi bankrutuojančios UAB „Sakinta“ akcijų, tačiau jos yra bevertės. Atsakovių atžvilgiu yra užvesta ne viena civilinė byla, kurios pagrindas yra nutrauktos vartojimo sutartys. Šias sutartis jų vardu ir išduotu mobiliuoju parašu pasirašė tėvas V. Z. Šias sutartis atsakovės ketina ginčyti. Be to, V. Z. jų vardu su jų mobiliuoju parašu yra pasirašęs laidavimo sutartis, kurių pagrindu vyksta teisminės bylos. Nurodo, kad artimiausiu metu jų finansinė padėtis nepagerės.

Atsiliepimas

7.2. Atsakovės paaiškino, kad tik atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo garantuotų atsakovėms galimybę įgyvendinti konstitucinę teisę ginti pažeistas teises teisme. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nesuteikė galimybės atsakovėms pateikti prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ar prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas panaikino atsakovių teisę įgyvendinti pažeistas teises teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovėms nustatytas terminas apeliacinių skundų trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

10. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, vis dėlto tai nereiškia, kad ši teisė yra absoliuti ir įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ar tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis. Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu egzistuoja teisės kreiptis į teismą prielaidos ir asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja nepažeisdamas šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.

11. Teismų praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas už teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis). Žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiama viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-71-516/2020; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020).

12. CPK 306 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie tai, jog už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

13. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovių apeliacinių skundų priėmimo klausimą, nustatė, kad atsakovės nėra sumokėjusios žyminio mokesčio už apeliacinius skundus. Atsižvelgęs į tai, teismas nustatė atsakovėms terminą apeliacinių skundų trūkumams pašalinti – sumokėti 1 913 Eur žyminį mokestį lygiomis dalimis už apeliacinius skundus. Teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovės nesumokėjo žyminio mokesčio už apeliacinių skundų padavimą, ir teismo įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį už apeliacinius skundus pagrįstumo, atsakovės neginčija. Atsakovės atskiruosiuose skunduose pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą grindžia tuo, kad teismas, įpareigodamas atsakoves sumokėti įstatyme nustatytą žyminį mokestį, nesuteikė galimybės pateikti prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ar prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

14. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Teismo nutartis dėl šio prašymo turi būti motyvuota. CPK 84 straipsnyje reglamentuojama, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

15. Sistemiškai aiškinant CPK 83 straipsnio 3 dalies, 84 straipsnio ir 306 straipsnio 4 dalies nuostatas matyti, kad teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar apeliantas, jeigu jis nėra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalį, yra sumokėjęs žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą. Tais atvejais, kai už apeliacinį skundą yra mokėtinas žyminis mokestis, tačiau apeliantas kartu su skundu yra pateikęs prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, teismas privalo išspręsti tokį prašymą ir priimti nutartį, kurioje atitinkamai atsispindėtų prašymo išnagrinėjimo rezultatas – (ne)atleisti apeliantą nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar (ne)atidėti apeliantui žyminio mokesčio sumokėjimą. Priėmus nutartį, kuria apelianto prašymas yra patenkinamas, nesant kitų apeliacinio skundo trūkumų, teismas priima apeliacinį skundą ir nustatyta tvarka perduoda jį nagrinėti aukštesnės instancijos teismui. Jeigu apelianto prašymas yra nepatenkinamas, teismas apeliantui nustato terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti atitinkamo dydžio žyminį mokestį.

16. Teismas ex officio (savo iniciatyva) CPK 83 straipsnio 3 dalies ir 84 straipsnio pagrindu proceso šalims neatideda žyminio mokesčio sumokėjimo ir neatleidžia proceso šalių nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kadangi įstatymų leidėjas pastarosiose normose yra aiškiai ir nedviprasmiškai nustatęs, jog tam yra būtinas motyvuotas proceso šalies prašymas.

17. Nagrinėjamu atveju nei viena iš atsakovių nepateikė prašymų atleisti jas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar prašymų atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Atsakovėms nepateikus CPK 83 straipsnio 3 dalyje ir 84 straipsnyje nurodytų prašymų, pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nustatęs, kad už apeliacinius skundus nėra sumokėtas žyminis mokestis, pagrįstai nustatė terminą apeliacinių skundų trūkumams pašalinti. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasis šios nutarties 15–16 punktuose pateiktais išaiškinimais, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovių argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nesuteikė galimybės atsakovėms pateikti prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ar prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

18. Iš atsakovių atskirųjų skundų turinio galima suprasti, kad jos siekia būti visiškai atleistomis nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinius skundus. Atsakovės atskiruosiuose skunduose nurodė argumentus, galbūt patvirtinančius jų sunkią finansinę padėtį, tačiau įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes, nepateikė ir atskiro prašymo atleisti jas nuo žyminio mokesčio mokėjimo nesuformulavo. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad prašymai dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas išaiškina atsakovėms V. Z. ir B. Z. teisę pirmosios instancijos teismui pateikti motyvuotus ir įrodymais pagrįstus prašymus atleisti jas nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta – teismas tinkamai išsprendė atsakovių apeliacinių skundų priėmimo klausimą ir pagrįstai nustatė terminą apeliacinių skundų trūkumams pašalinti. Atsakovių atskiruosiuose skunduose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šią nutartį, todėl atskirieji skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi pirmosios instancijos teismo nutartimi atsakovėms nustatytas žyminio mokesčio sumokėjimo terminas pasibaigė, šia nutartimi atsakovėms nustatomas naujas terminas už apeliacinius skundus sumokėti 1 913 Eur žyminį mokestį lygiomis dalimis ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovėms V. Z. ir B. Z. 7 (septynių) dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos sumokėti 1 913 Eur lygiomis dalimis už apeliacinį skundą mokėtiną žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Teisėjas Marius Bajoras