Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. K. (toliau – ir pareiškėja) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Tauragės rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad sutinka, jog pareiškėjai būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ji įvykdė piniginę prievolę pagal 1993 m. kovo 26 d. buto pirkimo – pardavimo sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas visiškai.

Iš pareiškėjos paaiškinimo, rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1992 m. lapkričio 15 d. R. K. pateikė Tauragės valstybinei butų ūkio valdybai pareiškimą dėl privatizuojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Pareiškėja iki pareiškimo padavimo faktiškai gyveno šiame bute. 1993 m. kovo 22 d. buvo parengtas įkainojimo aktas, pagal kurį butas buvo įkainuotas 11530 rublių. 1993 m. kovo 23 d. pareiškėja sumokėjo 1405 rublius už perkamą butą. 1993 m. kovo 23 d. pareiškėja pasirašė pasižadėjimą, jog likusią sumą už butą, t. y. 10125 rublius ir 4 procentų metines palūkanas nuo įsiskolinimo sumos, įsipareigoja sumokėti per 1 metus, atliekant mokėjimus kas ketvirtį: 1993 m. - tris mokėjimus, iš viso 8896 rublius (su palūkanomis) ir 1994 m. - vieną mokėjimą 2632 rublių (su palūkanomis).

1993 m. kovo 26 d. R. K. ir Tauragės valstybinė butų ūkio valdyba, atstovaujama įgalioto asmens A. B., sudarė pirkimo- pardavimo sutartį, pagal kurią pareiškėja įsigijo 33,63 kv. m. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) už 11530 rublių, iš kurių 1405 rublius pareiškėja jau buvo sumokėjusi į Taupomojo banko Tauragės skyrių Nr. 6774, kvitu Nr. 00024, išduotu 1993 m. kovo 23 d. Likusi suma, t. y. 10125 rubliai už butą ir 1403 rubliai palūkanų turėjo būti sumokėti iki 1994 m. balandžio 1 d. pagal 1993 m. kovo 23 d. pasižadėjimą. Sutartį patvirtino Tauragės notarų biuro notarė V. K., registro Nr. (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną, tai yra 1993 m. kovo 26 d. notarė V. K. išdavė draudimą Nr. 54 (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio notariato įstatymo 26 straipsniu, pareiškėjai draudžiama butą perleisti tol, kol bus išmokėtas įsiskolinimas Tauragės rajono valdybai.

Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) nuo 1993 m. kovo 26 d. priklauso pareiškėjai R. K.. Šio išrašo 8.1 punkte nurodyta žyma „Sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui“. Šios žymos įregistravimo pagrindas – 1993 m. kovo 26 d. draudimas Nr. 54. Pareiškėja nurodė, kad apie šį įrašą VĮ Registrų centre sužinojo tik 2024 m. rugpjūčio mėnesį, kai kreipėsi į notarą dėl testamento sudarymo.

Nustatyta, kad pareiškėja nėra išsaugojusi banko kvitų apie atliktus mokėjimus. Pareiškėja kreipėsi į UAB „Tauragės šilumos tinklai“ dėl pažymos apie atsiskaitymą už butą. UAB „Tauragės šilumos tinklai“ pateikė atsakymą, jog įmokų už buto įsigijimą neadministruoja, o pareiškėja 2024 m. spalio 22 d. dienai jokių skolų už butą, adresu (duomenys neskelbtini) įmonei neturi. Pareiškėja kreipėsi į Tauragės rajono savivaldybės administraciją, siekdama gauti pažymą, jog yra tinkamai atsiskaityta už butą. Tauragės rajono savivaldybės administracija pateikė atsakymą, jog 1993-1994 m. dokumentai archyvuose nėra saugomi ir Tauragės rajono savivaldybės administracija neturi duomenų, ar buvo mokama už butą. Pareiškėja taip pat kreipėsi į Lietuvos banką, siekdama gauti archyvinę medžiagą apie vykdytus mokėjimus banke. Lietuvos bankas 2024 m. spalio 24 d. pateikė atsakymą, kuriame pasiūlė dėl Lietuvos taupomajame banke turėtų sąskaitų ir kitos informacijos kreiptis į AB „Swedbank“. AB „Swedbank“ 2024 m. spalio 31 d. pateikė raštą „Dėl informacijos pateikimo apie laikotarpiu nuo 1993-01-01 iki 1994-04-30 atliktus mokėjimus“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, jog bankas informaciją apie atliktus mokėjimus saugo 10 metų, todėl prašomos informacijos ir dokumentų apie 1993-1994 m. atliktus mokėjimus pateikti negali.

Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 (toliau – Taisyklės), 13 punkte buvo numatyta, jeigu pirkėjas gyvenamąjį namą, butą perka išsimokėtinai, jis turi miesto, rajono valdybai, įmonei, įstaigai, organizacijai parašyti patvirtintos formos pasižadėjimą, kuriame nurodoma kiekvieną ketvirtį mokama suma, palūkanos, mokėjimo terminas, delspinigiai bei kitos įsiskolinimo grąžinimo sąlygos. Įsiskolinimas turi būti dengiamas kas ketvirtį, sumokant nustatytą sumą iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 10 dienos.

Pareiškėja nurodė, kad įsiskolinimą už butą sumokėjo savalaikiai, tai yra iki 1994 m. balandžio 1 d. Teigė, kad mokėjimus vykdė pati, kiekvieną ketvirtį eidavo į banką, sumokėdavo pasižadėjime nurodytą sumą, gaudavo patvirtinantį dokumentą. Įsiskolinimą mokėjo rubliais, talonais. Kai sumokėjo visą nurodytą sumą, banko dokumentus nunešė butų ūkio valdybos įgaliotam asmeniui A. B., kuris patikrinęs patvirtino, kad visas įsiskolinimas yra padengtas. Dokumentų neišsaugojo, nes niekas nenurodė, kad juos reikia saugoti. Pareiškėjos parodymai yra nuoseklūs, sutampantys su kitomis bylos aplinkybėmis, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais netikėti.

Taisyklių 14 punkte buvo reglamentuojama įsiskolinimo už privatizuojamą butą išieškojimo tvarka, kuri numatė, kad nustatytu laiku nesumokėtas įsiskolinimas ir delspinigiai išieškomi ne ginčo tvarka, vadovaujantis valstybinių notarinių kontorų išduotais vykdomaisiais raštais. 1993 m. kovo 23 d. pasižadėjime taip pat buvo numatyta, jeigu pareiškėja laiku nesumokės nurodyto ketvirčio įnašo, po 30 dienų suma su palūkanomis ir delspinigiais bus išieškoma ne ginčo tvarka pagal notarinių kontorų išduotus vykdomuosius raštus. Nustatyta, kad per visą laiką nuo sutarties pasirašymo, tai yra nuo 1993 m. kovo 26 d. pareiškėja negavo jokių pretenzijų iš atsakingų institucijų dėl nesumokėtos privatizuoto buto kainos dalies ar palūkanų, jokių raginimų sumokėti įsiskolinimą, jokie mokėjimai iš pareiškėjos nebuvo išieškomi pagal notarinių kontorų išduotus vykdomuosius raštus. Pareiškėja po to, kai atliko visus privalomus periodinius mokėjimus už privatizuotą butą, buvo įsitikinusi, kad jai jokių teisinių veiksmų daugiau atlikti nereikia, nes to nebuvo nurodyta nei buto pirkimo sutartyje nei pasižadėjime. Daugiau nei trisdešimt metų po paskutinės atliktos įmokos už butą niekam nereiškiant pretenzijų dėl įsiskolinimo, pareiškėja pagrįstai manė, kad jos piniginė prievolė yra pasibaigusi visiškai, todėl periodinių mokėjimų kvitų nebesaugojo. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėjos R. K. piniginė prievolė, pagal 1993 m. kovo 26 d. sutartį yra įvykdyta. Suinteresuotas asmuo Tauragės rajono savivaldybės administracija sutinka, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, daro išvadą, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja įvykdė piniginę prievolę pagal 1993 m. kovo 26 d. buto pirkimo – pardavimo sutartį, tai yra ji iki 1994 m. balandžio 1 d. sumokėjo Tauragės rajono valdybai 10125 rublių įsiskolinimą už įsigytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei 1403 rublių palūkanas. Pareiškėja negali kitokiu būdu gauti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, nes pati dokumentų neišsaugojo, o Tauragės rajono savivaldybėje ir kitose institucijose dokumentai nėra išlikę.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nekilnojamojo turto registre esančios žymos apie draudimą perleisti turtą išregistravimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Tenkinti R. K. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginė prievolė pagal 1993 m. kovo 26 d. sutartį, patvirtintą notarės V. K. už įsigytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sumokant Tauragės rajono valdybai 10125,00 rublių įsiskolinimą bei 1403,00 rublių palūkanas pagal 1993 m. kovo 23 d. pasižadėjimą yra įvykdyta iki 1994 m. balandžio 1 d.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl nekilnojamojo turto registre esančios žymos apie draudimą perleisti turtą trečiajam asmeniui, išregistravimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.