Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolitos Rasiukevičienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. R. skundą atsakovei Visuomenės informavimo etikos asociacijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. rugpjūčio 7 d. Nr. EKS-32/18 sprendimą „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimą“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad Sprendimas neatitinka tikrovės, priimtas pažeidžiant procedūrinius reikalavimus, todėl yra neteisėtas. Komisija nesigilino, koks juridinis ryšys: autorinė ar darbo sutartis pareiškėją sieja su VŠĮ „Alytaus regionine televizija“, nesiaiškino, ar pareiškėja buvo žurnalistų profesinės sąjungos nare, o tai tik įrodo, kad tyrimas atliktas atsainiai, nevisapusiškai ir neišsamiai.

Pažymi, kad su VŠĮ „Alytaus regionine televizija“ yra sudariusi televizijos eterio laiko pirkimo-pardavimo sutartį. Šios sutarties objektas yra tai, kad pardavėjas įsipareigoja sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis parduoti pirkėjui televizijos eterio laiką, o pirkėjas įsipareigoja už suteiktą eterį sumokėti pardavėjui sutartą atlygį. Tai reiškia, kad VŠĮ „Alytaus regioninė televizija“ su pareiškėja nėra sudariusi nei autorinės, nei darbo sutarties, kas akivaizdžiai įrodo, kad pareiškėja neatitinka Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme (toliau – ir Įstatymas) nurodytos žurnalisto sąvokos, todėl pareiškėjai Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas (toliau – ir Kodeksas) negali būti taikomas.

Pareiškėjos teigimu, Komisija nesilaikė savo darbo reglamente nustatytų terminų. Komisija informaciją ir pasiūlymą pateikti paaiškinimus į V. S. skundą pareiškėjai atsiuntė tik 2018 m. liepos 26 d., nustatydama paaiškinimų pateikimo terminą iki 2018 m. rugpjūčio 7 d., t. y. tik 12 dienų. Tokio trumpo termino nustatymas rodo Komisijos šališkumą.

Atsakovė Visuomenės informavimo etikos asociacija atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad Komisija 2018 m. rugpjūčio 7 d. išnagrinėjo V. S. skundą, kuriame buvo prašoma įvertinti, ar pareiškėja, būdama VšĮ „Alytaus regioninė televizija“ žurnaliste, visuomeninių tyrimų laidos „Demaskuoti“ prodiusere ir vedėja ir tuo pačiu metu dirbdama Lietuvos Respublikos Seimo nario N. P. padėjėja, nepažeidžia Kodekso 23 straipsnio nuostatų. Pareiškėja jokių paaiškinimų dėl V. S. skundo Komisijai nepateikė ir šio skundo žodiniame svarstyme nedalyvavo, tačiau iš interneto svetainėse (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) viešai skelbiamos informacijos Komisija nustatė, kad pareiškėja iš tiesų dirba Seimo nario N. P. padėjėja – sekretore ir, kad VšĮ „Alytaus regioninė televizija“ televizijos programoje „Dzūkijos TV“ reguliariai, du kartus per mėnesi yra transliuojama pareiškėjos rengiama ir jos pačios vedama programa „Demaskuoti“. Atsižvelgdama į tai, kad programa „Demaskuoti“ televizijos programoje „Dzūkijos TV“ yra transliuojama reguliariai, Komisija priėjo išvadą, kad pareiškėją, kaip šios nuolatinės programos rengėją ir vedėją, sieja sutartiniai santykiai su VšĮ „Alytaus regioninė televizija“ ir ji laikytina VšĮ „Alytaus regioninė televizija“ („Dzūkijos TV“) žurnaliste. Pažymėjo, kad apie savo sutartį su VšĮ „Alytaus regioninė televizija“ dėl programos „Demaskuoti“ pareiškėja skelbia ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateiktoje privačių interesų deklaracijoje.

Pagal Kodekso 23 straipsnį, žurnalistai, vykdydami savo profesinę veiklą, neturi teisės prisiimti jokių kitų įsipareigojimų, išskyrus profesinius įsipareigojimus viešosios informacijos rengėjui ir skleidėjui, žurnalisto profesinė veikla nesuderinama su darbu valstybės ir vietos valdžios institucijose, dalyvavimu politinių partijų veikloje. Komisija, įvertinusi visas nurodytas aplinkybes, skundžiamu Sprendimu pagrįstai ir teisėtai pripažino, kad pareiškėja, būdama VšĮ „Alytaus regioninė televizija“ (televizijos programa „Dzūkijos TV“) žurnaliste ir tuo pačiu metu dirbdama Lietuvos Respublikos Seimo nario N. P. padėjėja-sekretore, pažeidžia Kodekso 23 straipsnio nuostatas.

Pažymi, kad Įstatymas nenustato privalomos žurnalisto sutarties su viešosios informacijos rengėju ar skleidėju rūšies arba formos, t. y. nereikalauja, kad tai būtų būtent darbo arba autorinė sutartis, o tik – kad informacija būtų renkama ir rengiama sutartinių santykių pagrindu. Pareiškėja programą (programas) VšĮ „Alytaus regioninė televizija“ transliuojamai televizijos programai „Dzūkijos TV“ rengia šalių sudarytos sutarties pagrindu, todėl, įstatymo prasme, ji laikytina VšĮ „Alytaus regioninė televizija“ („Dzūkijos TV“) žurnaliste.

Nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad Komisija pažeidė darbo reglamento nuostatas dėl terminų. Atkreipia dėmesį, kad Komisijos darbo reglamento nuostata, nustatanti 20 dienų terminą paaiškinimams pateikti, įsigaliojo 2018 m. liepos 10 d. ir taikoma tik skundams, gautiems po jos įsigaliojimo. V. S. skundas buvo gautas 2018 m. kovo mėn., todėl Komisijos darbo reglamento 18 punkte nustatyti terminai šiuo atveju netaikomi. Be to, pareiškėja, gavusi pranešimą apie numatomą skundo svarstymą, informavo Komisiją, kad atsakymą pateiks ir pratęsti paaiškinimams pateikti nustatyto termino neprašė, todėl laikytina, kad svarstant V. S. skundą, pareiškėjos teisės ir (ar) teisėti interesai, kaip ir Komisijos darbo reglamento nuostatos, nebuvo pažeistos.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. EKS-32/18 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimą“, kuriuo pareiškėja pripažinta pažeidusi Kodekso 23 straipsnį, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2018 m. kovo 8 d. Komisijoje buvo gautas V. S. skundas „Dėl L. R. VšĮ „Alytaus regioninė televizija“ žurnalistės ir LR Seimo nario N. P. padėjėjos galimų pažeidimų“. V. S. skunde prašė ištirti ir įvertinti, ar VšĮ „Alytaus regioninė televizija“ žurnalistė, Visuomeninių tyrimų laidos „Demaskuoti“ prodiuserė ir vedėja, tuo pačiu metu dirbanti ir Lietuvos Respublikos Seimo nario N. P. padėjėja, savo elgesiu nepažeidžia Kodekso 23 straipsnio, kuriame reglamentuota, kad žurnalistai, vykdydami savo profesinę veiklą, neturi teisės prisiimti jokių kitų įsipareigojimų, išskyrus profesinius įsipareigojimus viešosios informacijos rengėjui ir skleidėjui, nuostatų. V. S. nurodė, jog jam yra žinoma aplinkybė, kad L. R. yra Seimo nario padėjėja, taip pat iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijai pateiktos L. R. interesų deklaracijos matyti, kad jos darbovietės yra VšĮ „Alytaus regioninė televizija“ bei Lietuvos Respublikos Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoja (el. bylos I t. b. l. 24).

Komisija, išnagrinėjusi V. S. 2018 m. kovo 8 d. skundą priėmė Sprendimą, kuriuo pripažino, kad pareiškėja, būdama VšĮ „Alytaus regioninė televizija“(televizijos programa „Dzūkijos TV“) žurnaliste ir tuo pačiu metu dirbdama Lietuvos Respublikos Seimo nario N. P. padėjėja – sekretore, pažeidė Kodekso 23 straipsnį. Šuo sprendimu taip pat įpareigojo VšĮ „Alytaus regioninė televizija“ paskelbti šį sprendimą televizijos programoje „Dzūkija TV“ (el. bylos I t. b. l. 5–6).

Pareiškėja nesutikdama su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja su VšĮ „Alytaus regioninė televizija“ yra sudariusi televizijos eterio laiko pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu yra VšĮ „Alytaus regioninė televizija“ transliuojamos visuomeninių tyrimų laidos „Demaskuoti“ prodiuserė ir vedėja, o tuo pačiu metu dirba ir Lietuvos Respublikos Seimo nario N. P. padėjėja.

Komisijos nuomone, negalima tokia situacija, kad asmuo, būdamas VšĮ „Alytaus regioninė televizija“ žurnalistu, vienu metu prisiimti ir kitus profesinius įsipareigojimus, nesusijusius su žurnalistiniu darbu. Tokį draudimą įtvirtina Kodekso 23 straipsnis ir tai yra esminiai argumentai, kuriais Komisija grinžia skundžiamo sprendimo argumentus.

Pagrindiniai argumentai, kuriais pareiškėja įrodinėja Sprendimo neteisėtumą yra tai, kad, pareiškėjos teigimu, jos atžvilgiu iš esmės negali būti taikytinos Kodekso nuostatos, nes pareiškėja su VšĮ „Alytaus regioninė televizija“ nėra sudariusi darbo sutarties, nėra laisvai samdoma autorinės sutarties pagrindu, taip pat nėra žurnalistų profesinės organizacijos narė. Taigi, pareiškėja, pagal jos VšĮ „Alytaus regioninė televizija“ vykdomos veiklos pobūdį (su VšĮ „Alytaus regioninė televizija“ yra sudariusi tik eterio laiko pirkimo-pardavimo sutartį), ji neatitinka žurnalistės sąvokos, įtvirtintos Įstatymo 2 straipsnio 91 punkte. Tuo tarpu Kodekso 23 straipsnyje įtvirtinti ribojimai išskirtinai skirti tik žurnalistui.

Dėl pareiškėjos statuso kaip žurnalistės

Pagal Įstatymo 2 straipsnio 91 dalį (2018 m. birželio 30 d. redakcija), žurnalistas – fizinis asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui pagal sutartį su juo ir (ar) yra žurnalistų profesinės organizacijos narys. Kaip matyti iš nuostatos, tam, kad asmuo būtų pripažintas žurnalistu, jis su viešosios informacijos rengėju, ar skleidėju turi būti sudaręs nebūtinai darbo, ar (ir) autorinę sutartį, ar būtinai turėtų būti žurnalistų profesinės organizacijos nariu. Tam, kad asmuo būtų prilygintas žurnalistui, užtenka fakto, kad jis renka informaciją ir ją rengia bei teikia informacijos rengėjui ir skleidėjui, o kokios konkrečiai sutarties pagrindu asmuo tai atlieka, nėra esminga.

Pagal Įstatymo 2 straipsnio 79 dalį, viešosios informacijos rengėju laikomas visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas, radijo programų transliuotojas, leidykla, kino, garso ar vaizdo studija, informacijos, reklamos ar viešųjų ryšių agentūra, redakcija, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas, nepriklausomas kūrėjas, žurnalistas ar kitas asmuo, rengiantys ar pateikiantys skleisti viešąją informaciją.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 20 d. nutartyje Nr. A-444-70/2009 yra pateikęs viešosios informacijos rengėjo ir žurnalisto sąvokų aiškinimą. Nors, šioje nutartyje nagrinėtos ginčo faktinės aplinkybės (nagrinėtas interneto tinklaraščių autorių statusas) skiriasi nuo šioje byloje nagrinėjamų, tačiau šioje nutartyje gana plačiai ir išsamiai atskleistas žurnalisto ir viešosios informacijos rengėjo sąvokų turinys bus aktualus ir nagrinėjamoje byloje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje priėmė išvadą, jog žurnalistui gali būti prilyginamas net ir asmuo, kuris skleidžia informaciją internetiniame tinklaraštyje, tais atvejais, kai jis rengia ir skleidžia viešąją informaciją Įstatymo prasme ir taip teikia sui generis (lot. tam tikras, savitas) informacinės visuomenės informavimo paslaugas, jei profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą, kurią panaudoja veikdamas kaip viešosios informacijos rengėjas. Kaip jau minėta, byloje nėra ginčo, kad pareiškėja pagal eterio pirkimo-pardavimo sutartį savarankiškai kuria ir pateikia skleisti laidas VšĮ Alytaus regioninėje televizijoje bei yra per šios televizijos programą „Dzūkijos TV“ transliuojamos visuomeninių tyrimų laidos „Demaskuoti“ prodiusere ir vedėja, todėl ji Įstatymo 2 straipsnio 79 dalies prasme, laikytina viešosios informacijos rengėja.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, jau minėtoje nutartyje vertindama internetinių tinklaraščių autorių veiklos specifiką, rėmėsi 2000 m. kovo 8 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacija Nr. R (2000) 7 dėl žurnalistų teisės neatskleisti savo informacijos šaltinio. Šioje rekomendacijoje, atspindinčioje Europos Tarybos Ministrų komiteto, t. y. ir Europos Tarybos valstybių narių nuomonę, be kita ko, nurodyta, kad žurnalistu laikomas bet koks fizinis ar juridinis asmuo, kuris reguliariai arba profesiniais pagrindais renka informaciją ir ją skleidžia visuomenei per bet kokio tipo masines informavimo priemones. Iš šio apibrėžimo aiškiai matyti, jog žurnalisto sąvoka turi būti aiškinama plačiai. Toje pačioje rekomendacijoje taip pat įtvirtinta, jog informacija laikytinas bet koks faktų, nuomonės ar idėjos pareiškimas tekstine, garsine ar vaizdine forma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į paminėtą rekomendaciją, 2009 m. balandžio 20 d. nutartyje Nr. A-444-70/2009 taip pat yra nurodęs, jog žurnalisto sąvoka turėtų būti aiškinama plačiai, siekiant suteikti šiai sąvokai platų turinį, be kita ko, atkreipiant dėmesį ne į formaliuosius informavimo priemonių organizavimo požymius, o į realiai asmens vykdomą veiklą. Nors, kaip jau minėta, šioje aptartoje nutartyje buvo nagrinėjama internetinio tinklaraščio autoriaus veikla, statusas, tačiau šioje nutartyje priimta išvada, kad, nors informacijos skleidėjo teisinis statusas formaliai ir ekspliciškai nėra reglamentuojami Įstatymo, dar nesudaro pagrindo teigti, kad jie pagal savo vykdomas funkcijas negali būti prilyginti žurnalistams, ar tai, kad jų atžvilgiu tam tikra apimtimi negali galioti Įstatymo nuostatos, numatančios žurnalistų teises bei pareigas, yra aktuali ir nagrinėjamoje byloje.

Sistemiškai įvertinus Įstatymo 2 straipsnio 79 ir 91 dalių nuostatas, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiasiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutarties Nr. A-444-70/2009 argumentaciją, darytina išvada, kad pareiškėja, atsižvelgiant į jos realiai vykdomą veiklą, laikytina viešosios informacijos rengėja, nes yra VšĮ „Alytaus regioninė televizija“ transliuojamos visuomeninių tyrimų laidos „Demaskuoti“ prodiuserė ir vedėja, t. y. pati renka ir skleidžia informaciją per informavimo priemones, o žurnalistui būtent ir prilyginamas asmuo, kuris renka informaciją ir ją skleidžia visuomenei per bet kokio tipo masines informavimo priemones. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai, kad ji neatitinka Visuomenės informavimo įstatyme nurodytos žurnalisto sąvokos, laikytini nepagrįstais.

Dėl Kodekso 23 straipsnio pažeidimo

Pripažinus, kad pareiškėja, pagal jos vykdomą veiklą, laikytina žurnaliste Įstatymo nuostatų prasme, o pagal Kodekso 23 straipsnį žurnalisto profesinė veikla nesuderinama su darbu valstybės ir vietos valdžios institucijose, dalyvavimu politinių partijų veikloje, todėl Komisija, įvertinusi visas nurodytas aplinkybes, skundžiamu Sprendimu pagrįstai ir teisėtai pripažino, kad pareiškėja, būdama VšĮ „Alytaus regioninė televizija“ (televizijos programa „Dzūkijos TV“) žurnaliste ir tuo pačiu metu dirbdama Lietuvos Respublikos Seimo nario N. P. padėjėja-sekretore, pažeidė Kodekso 23 straipsnio nuostatas.

Iš Visuomenės informavimo etikos komisijos darbo reglamento 18 punkto nuostatos matyti, kad reikalavimas ne vėliau kaip per 20 dienų Komisijai pateikti paaiškinimus į gautą skundą įsigaliojo nuo 2018 m. liepos 10 d., todėl, kaip teisingai nurodo Komisija, V. S. skundo Komisijoje gavimo metu šioje teisės nuostatoje nurodyti terminai dar negaliojo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja paaiškinimo Komisijai nepateikė būtent dėl laiko trūkumo, todėl nėra pagrindo šių argumentų vertinti, kaip pareiškėjos teisių pažeidimo. Atkreiptina, kad į bylą taip pat nėra pateikta duomenų, kad pareiškėja būtų kreipusis į Komisiją dėl termino paaiškinimui pateikti pratęsimo. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad ši aplinkybė suvaržė pareiškėjos teises į tinkamą gynybą.

Apibendrinant darytina išvada, kad Komisija visapusiškai ir išsamiai įvertino kilusio ginčo faktines aplinkybes, tinkamai taikė jos kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus, nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuo grindžiamos Sprendime padarytos išvados, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pareiškėjos skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Netenkinus pagrindinių reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos L. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.