Marijampolės apylinkės teismo sprendimas, e2-78-1021/2025

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-03-06
Bylos Nr.: e2-78-1021/2025
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jonas Abraitis
Ieškovas: mažosios bendrijos „Visapusiškas tobulėjimas“
Atsakovas: mažosios bendrijos „B. sodyba“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-78-1021/2025Teisminio proceso Nr.: 2-35-3-00920-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1; 2.6.1.3.1; 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.2.6.1. (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 6 d.Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis,sekretoriaujant Viktorijai Kupstienei, Vilmai Matulevičienei,

dalyvaujant: ieškovės mažosios bendrijos „Visapusiškas tobulėjimas“ atstovei advokatei S. A.,

atsakovės mažosios bendrijos „B. sodyba“ atstovui advokatui N. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Visapusiškas tobulėjimas“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „B. sodyba“ dėl nuostolių, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų esmė.

Ieškovė MB „Visapusiškas tobulėjimas“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės MB „B. sodyba“ 6288,92 Eur patirtų išlaidų (nuostolių) sumą; 6 proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuoti pradedant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; patirtas bylinėjimosi išlaidas ( e. b. 1 t., l. 1-10).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp MB „Visapusiškas tobulėjimas" ir atsakovės A. B. įmonės „Sodyba" kilo ginčas dėl bendraturčiui tenkančios dalies už bendrojo turto išlaikymą ir remonto darbus. Atsakovei geranoriškai nevykdant savo pagal įstatymą tenkančios prievolės prisidėti jai tenkančia dalimi prie bendrosios dalinės nuosavybė priklausančio nekilnojamojo turto remonto ir neatsiskaičius su rangovu, ieškovei teko padengti atsakovės mokėtiną dalį. Atsakovė iki šiol gražiuoju vengia kompensuoti ieškovei jos patirtas išlaidas ir piktybiškai ignoruoja savo, kaip bendraturtės pareigas, tokiu būdu pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus. Ieškovė, siekdama apginti savo pažeidžiamas teises ir teisėtus interesus, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 2, 5, 135 straipsniu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.76, 4.82, 4.83 straipsnių nuostatomis, reiškia šį ieškinį atsakovei dėl nuostolių atlyginimo ir grindžia jį žemiau išdėstytais motyvais. Ieškovei, atsakovei, UAB „Judema", T. R. ir M. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šiame pastate ieškovei nuosavybės teise priklauso patalpų, kurių bendra išraiška sudaro 28,13 proc. pastato dalies, atsakovei - 50,99 proc., UAB „Judema" - 9,34 proc., T. R. - 9,05 proc., M. S. 2,49 proc.. Bendrosios pastato konstrukcijos, tokios kaip pastato stogas - bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems pastato bendrasavininkams, todėl pareiga jas tinkamai prižiūrėti ir prisidėti prie bendrųjų pastato konstrukcijų remonto tenka visiems pastato savininkams pagal jiems priklausančią pastato dalį. Atsižvelgiant į tai, ieškovė dar 2022 m. pradžioje pastato bendrasavininkams išreiškė pastabas dėl pastato stogo būklės, t.y. nurodė, jog stogas yra avarinės būklės - nesandarus, per jį skverbiasi lietaus vanduo ir gadina bendras pastato konstrukcijas, drėgsta ir pelyja lubos bei sienos, todėl stogą būtina renovuoti. Be to, per stogo plyšius į pastato palėpę patenka balandžiai ir joje gyvena. Dėl balandžių išmatų pastato palėpėje yra susidariusios antisanitarinės pastato sąlygos. Tokia stogo būklė yra pavojinga ne tik pastatui, bet ir jame esančių žmonių sveikatai, tiek dėl balandžių keliamų nepatogumų, tiek ir dėl sienose bei lubose išvedžiotos elektros instaliacijos. Tačiau į šias ieškovės pastabas nebuvo tinkamai sureaguota. 2022 m. rugpjūčio 21 d. pranešimu dėl būtinumo atlikti dalinę pastato stogo renovaciją (priedas Nr. 2) ieškovė kreipėsi į bendrasavininkus, papildomai informuodama apie pastato stogo būklę ir prašė kuo skubiau raštu išreikšti savo sutikimą/nesutikimą dėl pastato dalinės stogo renovacijos. Pranešime ieškovė nurodė, jog stogui reikalinga renovacija, nes stogo danga yra avarinė, stogo būklė neatitinka namo konstrukciniam elementui teisės aktuose keliamų reikalavimų, t. y. mechaninio atsparumo ir pastovumo. Nustatyti pirminiai stogo defektai: blogas sandarumas tarp stogo dangos šiferio palei kraigą, įlajų ir stogo dangų jungtys yra nesandarios, nesandarūs kraigai, vietose, kur uždėta skarda, matomos ertmės, dėl kurių įvairiose stogo konstrukcijose vietose patenka vanduo, nesandarūs (nesandariai arba nekokybiškai apskardinta) kaminai per kuriuos bėga vanduo, šiferis nesandarus, matomos ertmės, dalyje stogo po šiferiu nėra ruberoido arba jis yra sudūlėjęs (pilnai viso esančio ruberoido būklę įvertinti tik nuėmus šiferį). Dėl visų šių stogo defektų lietaus vanduo bei sniegas patenka į po stogu esančias palėpės patalpas, kur kaupiasi ir toliau daro žalą: kaupiasi pelėsis, lubų medinės konstrukcijos pūva, per lubas į patalpas teka vanduo, tokiu būdu gadina vidinę lubų dangą, kelia pavojų elektros instaliacijai MB „Visapusiškas tobulėjimas" nuosavybės teise priklausančiose patalpose, esančiose trečiame pastato aukšte <...>. Siekiant įrodyti bendraturčiams pastato stogo kritinę būklę, ieškovė savo lėšomis užsakė specialisto stogo būklės vertinimą, kurio 2022 m. spalio 28 d. parengtoje išvadoje (priedas Nr. 4) aiškiai nurodyta, kad stogo būklės įvertinimo - apžiūros metu nustatyta vandens pratekėjimas į vidaus patalpas įvairiose vietose, todėl privaloma nedelsiant keisti stogo dangą ir lietaus nutekėjimo sistemą, sumontuoti antikondensacinę stogo plėvelę; įrengiant naują stogo dangą privaloma įvertinti esamas stogo konstrukcijas, nustačius stogo laikančių konstrukcijų pažeidimus, jas reikia keisti; privaloma sumontuoti paukščių baidykles. Šios specialisto išvados dar kartą akivaizdžiai patvirtino, jog pastato stogas yra avarinės būklės, todėl jį būtina nedelsiant remontuoti. Galiausiai, 2023 m. rugpjūčio 23 d. pastato stogo remonto klausimas buvo inicijuotas bendraturčių susirinkime, kuriame ieškovė pateikė svarstyti rangovo A. K. (toliau - rangovas) pateiktą sutarties projektą stogo remonto darbams ir UAB „Grupinis pirkimas" medžiagų sąmatą (Priedai Nr. 5, 9). 2023 m. rugsėjo 4 d. bendraturčiai sudarė susitarimą (priedas Nr. 6), kuriuo susitaria sudaryti šešiašalę sutartį dėl darbų pirkimo su rangovu A. K. bei sudaryti šešiašalę sutartį su statybinėmis medžiagomis prekiaujančia UAB „Grupinis pirkimas" (Susitarimo nepasirašė tik atsakovė). Nors atsakovė sutiko, kad būtų vykdomas stogo remontas ir būtų sudaroma sutartis su rangovu A. K. bei įsigytos medžiagos iš UAB „Grupinis pirkimas", atsakovė nesutiko su pateiktu bendraturčių susitarimu sudaryti šešiašales sutartis ir 2023 m. rugsėjo 13 d. el. laišku (priedas Nr. 7) atsakovės atstovas pateikė bendraturčiams savo koreguotą bendraturčių susitarimo projektą, nurodydamas, jog atsakovė sutinka, „geranoriškai prisidėti prie nurodytų darbų atlyginimo, proporcingai pastate esančių jo nuosavybės teise valdomų patalpų plotui, tačiau siekia, kad MB „Visapusiškas tobulėjimas'' sudarydamas sutartį su pasirinktu rangovu užtikrintų, kad rangos sutartyje būtų apibrėžta, kad rangovo atlikti darbai turės garantiją, kad rangovas prisiims atsakomybę už netinkamai atliktus darbus, užtikrins tinkamą darbų organizavimą, jų dokumentavimą ir pan.". Turėdama daugumos bendraturčių pritarimą (t. y. 2023 m. rugsėjo 4 d. susitarimą pasirašė visi bendraturčiai, išskyrus atsakovę), ieškovė vis tik tikėdamasi, kad bendraturčiai pasirašys sutartis visi kartu, parengė sutarčių su rangovu, techniniu prižiūrėtoju ir medžiagų pardavėju projektus ir 2023 m. rugsėjo 19 d. juos išsiuntė elektroniniu paštu visiems bendraturčiams susipažinti bei pateikti pasiūlymus papildymui. Tačiau atsakovė nesutiko su parengtais projektais ir atsiuntė savo koreguotus rangos, techninės priežiūros ir medžiagų pirkimo - pardavimo sutarčių projektus. Pažymėtina, jog atsakovės koreguotose projektuose esminės sąlygos - dėl darbų atlikimo, medžiagų ir jų kainos – nesikeitė, keitėsi tik atsakomybių ribos, atsakovės projektuose buvo įrašytą nepagrįstų sąlygų ir reikalavimų ne tik rangovo, bet ir ieškovės atžvilgiu, dėl ko, nei rangovas, nei ieškovė nesutiko su tokiais sutarčių projektais. Galiausiai, matydama, jog šešiašalių sutarčių pasirašyti nepavyks nesant vienbalsio bendraturčių pritarimo, ieškovė nusprendė inicijuoti visų bendraturčių balsavimą dėl sutarčių pasirašymo. Taigi 2023 m. rugsėjo 27 d. ieškovė pateikė visiems bendraturčiams bendrai nuspręsti ir balsuoti, tiek dėl rangovo pateikto rangos sutarties projekto, tiek dėl atsakovės koreguoto sutarties projekto. 2023 m. rugsėjo 29 d. įvertinus visų pastato bendrasavininkų balsavimo raštu biuletenius ir rezultatus, prabalsuotais klausimais (priedas Nr. 8), nustatyta: apibendrinant gautus rezultatus, prcziumuojama, kad visų aštuonių paastate esančių patalpų savininkai sutiko dėl pastato stogo remonto virš patalpos (duomenys neskelbtini). Patapų savininkų dauguma - 7 iš 8, pritarė remontą atlikti pagal ieškovės parengtus sutarčių projektus. 7 iš 8 patalpų savininkus tenkino be išlygų ieškovės apklausos būdu pasirinkti rangovas, statybos techninės priežiūros specialistas bei įmonė, prekiaujanti statybinėmis medžiagomis. 5 iš 8 patalpų pastate savininkai nesutiko proporcingai padengti kurio nors nesumokėjusio savininko išlaidas. Kadangi nėra vieningos bendros nuomonės dėl sutarčių projektų, o atsižvelgiant į tai, kad 7 iš 8 bendrasavininkų sutiko su ieškovės sutarčių projektais, ieškovė pasirašys sutarčių projektus visų bendraturčių vardu. 2023 m. spalio 3 d. ieškovė, vadovaudamasi bendraturčių pritarimu, pasirašė statybos rangos sutartį (priedas Nr. 10), kuria buvo sutarta bendra darbų kaina 11055 Eur, medžiagų pirkimo - pardavimo sutartį (priedas Nr. 11), kuria sutarta 2867,95 Eur statybinių medžiagų kaina, ir statybos techninės priežiūros sutartį (priedas Nr. 12), kuria sutarta bendra 726 Eur kaina (vėliau buvo sumažinta). Pradėjus pastato stogo remonto darbus, prireikė papildomų medžiagų, dėl ko išaugo ir statybinių medžiagų kainos dalis, tenkanti kiekvienam bendraturčiui. Pagal pateiktą rangovo realiai sunaudotų medžiagų kiekį - statybinių medžiagų kaina, įtraukus papildomas medžiagas, sudarė - 3829,33 Eur (įskaitant PVM). Rangovui užbaigus darbus ir informavus ieškovę apie planuojamą darbų pridavimą, ieškovė, vadovaudamasi skaidrumo ir viešumo principais, visiems bendraturčiams, įskaitant ir atsakovę, išsiuntė pranešimus apie planuojamą darbų pridavimo datą, kad visi norintys turėtų galimybę sudalyvauti, pateikti klausimus tiesiogiai rangovui, pretenzijas ir kt.. 2023 m. gruodžio 1 d. darbai priimti ir pasirašytas atliktų darbų aktas (priedas Nr. 10), kuris visiems bendraturčiams išsiųstas elektroniniu paštu. Nei vienas iš bendraturčių dėl netinkamai atliktų darbų, netinkamai panaudotų medžiagų ar netinkamai suteiktos techninės priežiūros - pretenzijų rangovui ar ieškovui, derinusiam ir prižiūrėjusiam remonto darbus, nereiškė. Užbaigus darbus visiems bendraturčiams buvo pateiktos sąskaitos faktūros apmokėjimui, paskaičiuotos pagal kiekvieno bendraturčio valdomą pastato dalį, žr. lentelę:

Bendraturtis Priklausanti pastato dalis Proc. 11055 Eur darbų kaina: 3829,33 Eur medžiagų kaina: 684 Eur Techninės priežiūros kaina: Viso, Eur: Likusi neapmokėta skolos suma: 1. A. B. įmonė „Sodyba" 50,99 5636,94 1952,58 308,02 7897,54 6288,92 Eur 2. MB „Visapusiškas tobulėjimas" 28,14 3109,77 1077,58 169,92 4357,27 0 Eur 3. UAB „Judema" 9,34 1032,54 357,66 56,42 1446,62 0 Eur 4. R. T. 9,04 999,37 346,17 54,60 1400,14 0 Eur 5. S. M. 2,49 275,27 95,34 15,67 386,28 0 Eur Viso: 100 % 11053,89 Eur 3829,33 Eur 604,63 Eur 15487,85 Eur 6288,92 Eur

Visi bendraturčiai, išskyrus atsakovę, šiai dienai yra pilnai atsiskaitę tiek su rangovu, tiek su medžiagų tiekėjų UAB „Grupinis pirkimas", tiek su techniniu prižiūrėtoju (priedai Nr. 25-27). Tuo tarpu atsakovė atsiskaitė tik už medžiagas ir tik ta dalimi, kuri buvo numatyta pradinėje sutartyje, t. y. 1608,62 Eur sumą, todėl likusi atsakovės skola už medžiagas sudaro - 343,96 Eur. Atsakovė taip pat nesumokėjo rangovui už darbus - 5636,94 Eur, ir neatsiskaitė už techninę priežiūrą 308,02 Eur. Pareikalavus atsakovės apmokėti jai tenkančią dalį - atsakovė visais įmanomais būdais siekė išvengti savo prievolės ir nors neturi jokių pretenzijų dėl atliktų darbų ir jų kokybės, bandė prievolės išvengti, reikalaudama rangovo pateikti įvairiausius dokumentus, įrodymus ir kt., tačiau tokiu būdu atsakovė tik vilkina savo pareigą atsiskaityti. Kadangi sutartis visų bendraturčių vardu pasirašinėjo ieškovė, rangovas, medžiagų tiekėjas UAB „Grupinis“ pirkimas" ir techninis prižiūrėtojas kreipėsi į ieškovę, kad ši padengtų atsakovės neapmokėtas skolas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei teko įvykdyti atsakovės prievolę, t.y., apmokėti jai tenkančią bendrojo turto priežiūros dalį už suteiktas paslaugas, medžiagas bei darbus (priedas Nr. 28-30), 2024 m. vasario 5 d. ieškovė pateikė sąskaitą - faktūrą atsakovei 6288,92 Eur sumai (priedas Nr. 31). Tačiau atsakovė iki šiol gražiuoju vengia kompensuoti ieškovei jos sumokėtą sumą, todėl ieškovė yra priversta kreiptis į teismą su šiuo ieškiniu ir reikalauti 6288,92 Eur nuostolių priteisimo iš atsakovės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.76 straipsnio nuostatomis. kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčiu nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teise į nuostoliu, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Įstatyme taip pat numatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Taigi įvertinus teisinį reglamentavimą, akivaizdu, jog įstatymų leidėjas eksplicitiškai įtvirtino bendraturčio pareigą apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir administravimo išlaidas. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, ne kartą yra pažymėjęs, kad nuosavybė įpareigoja, tuo pasireiškia socialinė nuosavybės funkcija; Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali būti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešajam interesui ar kitų asmenų teisėms laisvėms ar teisėtiems interesams. Nuosavybė turi būti prižiūrima ir naudojama taip, kad nedarytu žalos ir nekeltu grėsmės kitų asmenų turtiniams ir kitokiems interesams (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Taigi bendraturčių nuosavybės teisės į bendrą objektą įgyvendinimas apima ir jų pareigų, susijusių su tuo objektu, vykdymą. Aukščiau minėtos CK 4.76, 4.82 ir 4.83 straipsnių normos, suteikiančios teisę bendraturčiui į nuostolių, kuriuos jis turėjo, atlyginimą tuo atveju, jeigu kitas bendraturtis nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), ir sudaro nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikšto reikalavimo teisinį pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 4.76 straipsnio prasme nuostolius sudaro kitų bendraturčių padidėjusios išlaidos daikto išlaikymui dėl to, kad vienas iš bendraturčių neprisideda prie jo išlaikymo bei kiti nuostoliai, atsiradę dėl šios pareigos nevykdymo, pavyzdžiui, pablogėjusios bendro daikto kokybės atkūrimo išlaidos, dėl nepakankamos daikto priežiūros kitiems asmenims padaryti nuostoliai ir pan. Šiuo atveju buvo atliktas pastato savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto, kaip jis apibrėžiamas CK 4.82 straipsnio 1 dalyje, stogo remontas, kuris buvo būtinas šio turto išsaugojimui (blogas sandarumas tarp stogo dangos šiferio palei kraigą, įlajų ir stogo dangų jungtys yra nesandarios, nesandarūs kraigai, vietose, kur uždėta skarda, matomos ertmės, dėl kurių įvairiose stogo konstrukcijose vietose patenka vanduo, nesandarūs (nesandariai arba nekokybiškai apskardinta) kaminai per kuriuos bėga vanduo į patalpas). Pažymėtina, jog tarp bendraturčių nekilo ginčo, kad pastato stogo remontas yra būtinas. Bendraturčių daugumos sutikimu buvo pritarta pasirinktam rangovui, jo nustatytai darbų kainai, medžiagų kainai, taip pat techninio prižiūrėtoj kandidatūrai. Atlikus stogo remonto darbus, darbai priimti atliktų darbų aktu, visiems bendraturčiams pateikta panaudotų medžiagų ir įsigytų prekių ataskaita. Nei vienas bendraturtis nėra pareiškęs pretenzijos dėl netinkamai atliktų darbų ar pasirinktų medžiagų kokybės. Visi bendraturčiai išskyrus atsakovę, yra atsiskaitę pagal pateiktas sąskaitas - faktūras. Tuo tarpu atsakovė, gavusi sąskaitą apmokėti už atliktus darbus ir nupirktas medžiagas, pradėjo reikšti perteklinius reikalavimus ir paklausimus rangovui, techniniui prižiūrėtojui ir ieškovei. Nors atsakovė turi teisę reikalauti duomenų, ir įrodymų, pagrindžiančių jai pateiktas sąskaitas, tačiau atsakovė pradėjo piktnaudžiauti šiomis savo teisėmis ir nepaisant to, kad atsakovei visi duomenys bei atsakymai buvo pateikti, t.y. tiek rangovo kvalifikaciją pagrindžiantys įrodymai, tiek ir duomenys bei paaiškinimai dėl papildomų prekių įsigijimo, atsakovė ir toliau piktybiškai vengė apmokėti (ar bent iš dalies atsiskaityti) pagal pateiktas sąskaitas. Taigi, išdėstytos aplinkybės ir pridėti šias aplinkybes patvirtinantys rašytiniai įrodymai, patikimai patvirtina, kad atsakovė yra pažeidusi savo kaip pastato bendraturtės prievolę tinkamai išlaikyti ir prisidėti prie bendrųjų pastato konstrukcijų būtinųjų remonto darbų. Atsakovei nevykdant savo prievolių, elgiantis nesąžiningai, ieškovė dėl to patyrė nuostolius. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekdama apginti savo turtinės teises, ieškovė reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės 6 288,92 Eur nuostolių atlyginimo. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti ?statymu nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą suma nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už ta, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo.CK 6.210 str. 2 d. numato, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, Ieškovė, vadovaudamasi aptartomis aplinkybėmis ir šiam atvejui taikytinu įstatyminiu reglamentavimu, papildomai gerb. teismo prašo priteisti iš atsakovės Ieškovės naudai 6 procentu dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( e. b. 1 t., l. 1-10).

Atsiliepimas

Atsakovė MB „B. sodyba“ (toliau – atsakovė) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko visiškai, bei nurodė, kad atsakovui nekyla pareiga apmokėti išlaidų už atliktus darbus, nes atsakovas jiems nedavė pritarimo. CK 4.76 straipsnis numato, kad „kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms <...>“. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga“. „Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pavyzdinę jungtinės veiklos sutarties formą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). CK 4.83 straipsnio 4 dalis aiškiai numato, kad „Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.“. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 515/2009). CK 6.684 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinius statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus). CK 6.38 straipsnio 3 dalis nustato, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). CK 6.200 straipsnis nustato, kad vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Šis principas reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui ir pan. CK 6.183 straipsnyje nustatyta, kad rašytinė sutartis, kurioje išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti ar nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. CK 6.223 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu. Atsakovas nurodo, kad niekada neprieštaravo pastato stogo remontui. Tai atsakovas yra nurodęs ir 2023 m. rugsėjo 13 d. „Atsakyme į 2023 m. rugsėjo 11 d. el. laišką dėl bendraturčių susitarimo“ (ieškinio priedas Nr. 7), kuriame atsakovo aiškiai nurodyta, kad „Klientas sutinka geranoriškai prisidėti prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbų, tačiau nesutinka pasirašyti ieškovės parengto susitarimo dėl jo neišsamumo bei neaptartų rangovo atsakomybių jame, todėl pakartotinai teikia savo parengtą susitarimo projektą apsvarstyti iš naujo ir jį pasirašyti bendraturčiams, o tame tarpe ir ieškovei.“ Taigi ieškinyje nurodytas teiginys, kad atsakovas neva geranoriškai nesutiko prisidėti prie pastato stogo remonto darbų, yra melagingas teiginys, nes atsakovui yra žinomos CK įtvirtintos bendraturčių pareigos siekiant išlaikyti ir išsaugoti bendrą turtą, šiuo atveju pastatą ir atsakovas niekuomet nevengė šios jam tenkančios pareigos ir iš to kylančios atsakomybės. Atsakovas paaiškina, kad 2023 m. rugsėjo 5 d. jam buvo pateiktas pasirašymui ieškovo 2023 m. rugsėjo 4 d. parengtas „Susitarimas dėl dalinės stogo renovacijos (paprastojo stogo remonto (ieškinio priedas Nr. 6). Atsakovas susipažinęs su susitarimu, atsakymu informavo ieškovą, kad „Klientas pažymi, kad susipažinęs su susitarimu, nenurodė ieškovei", kad atsisako geranoriškai prisidėti prie dalinės stogo renovacijos, o tiesiog nurodė, kad jo netenkina pateikto pasirašyti susitarimo turinys, kuris iš esmės tik nurodo darbų rangovą ir darbams statybines medžiagas teikiančią įmonę, visiškai neapibrėžiant rangovo atsakomybių už darbus, darbams taikomų garantijų. Klientui vertinant pateiktą susitarimą esant neišsamiam, klientas paruošė kitą susitarimo variantą, kurį pateikė ieškovei. Kliento vertinimu, jo parengtas susitarimas yra kur kas informatyvesnis, jame aiškiai nurodyta, kokios nuostatos privalo būti aptartos ieškovės susidarysiančiuose susitarimuose su darbų rangovu, statybinių medžiagų tiekėju. Atsakovas nori pažymėti, kad ne jis iniciavo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbus, o ieškovė, tačiau atsakovė sutiko geranoriškai prisidėti prie nurodytų darbų atlyginimo, proporcingai pastate esančių jo nuosavybės teise valdomų patalpų plotui, kas reiškia, kad atsakovės prisidėjimas finansiškai yra vienas didžiausių iš visų bendraturčių, nes valdo net 50,99 proc. pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpų. Atsižvelgiant į nurodytą, klientas pagrįstai tikisi, kad statybos darbų organizatorius, šiuo atveju ieškovė, kuri yra labiausiai suinteresuota nurodytais statybos darbais pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), užtikrins, kad atlikti stogo remonto darbai turėtų garantiją, rangovas už netinkamai prisiimtus darbus neštų atsakomybę, o ne esant defektams, papildomai atsirandančių darbų kainą vėl didžiausia apimtimi dengtų atsakovė. Atsakovas pažymi, kad jis nereikalauja savo pateikto susitarimo projektu ieškovui prisiimti visą atsakomybę už stogo renovacijos darbus pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bet siekia, kad ieškovas sudarydamas sutartį su pasirinktu rangovu užtikrintų, kad rangos sutartyje būtų apibrėžta, kad rangovo atlikti darbai turės garantiją, kad rangovas prisiims atsakomybę už netinkamai atliktus darbus, užtikrins tinkamą darbų organizavimą, jų dokumentavimą ir pan., o kas liečia sutartį su statybines medžiagas tiekiančia įmone, kad statybinės medžiagos bus įgytos rinkos kaina, jų pristatymas nevėluos, vėluojant už bet kokius atsirandančius nuostolius, bus atlyginta pastarosios įmonės, o ne papildomai reikalaujama mokėti atsakovę. Atsakovė nori pabrėžti ir tai, kad jei jos pateiktas susitarimo projektas tarp bendraturčių dėl pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbų netenkina ieškovės ar kitų bendraturčių lūkesčių, ieškovė ar bet kuris kitas pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) bendraturtis, o tame tarpe ir klientas, remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi gali reikšti ieškinį teismui, kuris išspręs bendraturčių ginčą dėl pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbų, kas užtruks ilgą laiko tarpą, o tuo metu didžiausi nepatogumai dėl atidėtų stogo remonto darbų teks ieškovei, ko pasekoje atsakovė siūlė ieškovei dar kartą apsvarstyti jos pateiktą susitarimo projektą ir jį pasirašyti, nes vertintina, kad daugiausiai finansiškai prisidedančio bendraturčio – atsakovės nuomonė turėtų būti išgirsta ir į ją atsižvelgiama, siekiant maksimaliai apsaugoti jo turtinius interesus, o kartu ir visų bendraturčių turtinius interesus. Taigi, akivaizdu, kad atsakovas pritarė pastato stogo remontui, tačiau jo netenkino itin neišsamus susitarimo turinys, iš kurio buvo akivaizdu, kad esant bet kokiems papildomiems darbams, defektams ir pan., visa atsakomybė teks tik bendraturčiams, o ne rangovui, ko pasėkoje siūlė susitarti dėl pastato stogo remonto pagal atsakovo parengtą „Bendraturčių susitarimo dėl dalinės stogo renovacijos (paprastojo stogo remonto)“ projektą ( ieškinio priedas Nr. 7). Ieškovui nesutinkant su atsakovo atsakyme nurodytu, ieškovas iniciavo visų pastato bendraturčių balsavimą, susijusį su pastato stogo remonto darbais, po kurio tarp ieškovės ir A. K. buvo sudaryta statybos rangos sutartis (ieškinio priedas Nr. 10), tarp ieškovės ir UAB „Grupinispirkimas.lt“ buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis (ieškinio priedas Nr. 11), bei tarp ieškovės ir UAB „Bilsta“ sudaryta statybos techninės priežiūros sutartis Nr. 2023/10/03/01 (ieškinio priedas Nr. 12). Iš ieškovo ieškinio priedų Nr. 8 ir Nr. 9 matyti, kad pastato bendraturčių buvo klausiama, ar pastarieji sutinka, kad pastato stogo remonto darbams sutartys su rangovu, statybinių medžiagų pardavėju, techniniu prižiūrėtoju būtų sudarytos su ieškovo nurodytais subjektais, pagal jo parengtus sutarčių projektus, tačiau nebuvo klausiama ir gauta pritarimo, ar pastato bendraturčiai sutinka, kad ieškovė juos visus atstovautų sudarant pirmiau nurodytas sutartis. Svarbu pažymėti, kad CK 2.132 straipsnio 2 dalis aiškiai nurodo, kad atstovauti galima tik sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu. Iš nurodyto akivaizdu, kad ieškovė negalėjo pastato bendraturčių vardu sudaryti visų pirmiau nurodytų sutarčių bendraturčių vardu ir sutartyse nurodyti, kad ieškovė atstovauja bendraturčius, nes iš su ieškiniu pateiktų dokumentų nėra matyti, kad ieškovė būtų turėjusi pastato bendraturčių įgaliojimą juos atstovauti, sudarant visas pirmiau nurodytas sutartis, iš ko seka, kad visų sutarčių šalimi yra ne visi pastato bendraturčiai, o tik ieškovė. CK 2.133 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. Kita sandorio šalis tokiu atveju gali raštu prašyti per jos nustatytą terminą, kuris negali būti mažesnis kaip keturiolika dienų, patvirtinti arba nepatvirtinti sandorį. Jeigu per nustatytą terminą neatsakoma, laikoma, kad sandorį patvirtinti atsisakyta. Sandorio patvirtinimas turi atgalinio veikimo galią, t. y. laikoma, kad jis galioja nuo sudarymo. Atsakovas nurodo, kad jis nebuvo išreiškęs sutikimo ieškovei jį atstovauti sudarant pirmiau nurodytas sutartis bei tam ieškovas neturėjo nei įstatymo, nei teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindo, o nesant ir vėlesnio atsakovo pritarimo atstovavimui, akivaizdu, kad atsakovas nėra nei vienos ieškovės sudarytos sutarties šalimi, todėl jam nekyla jokios pareigos iš numatytų sutarčių, o tame tarpe ir apmokėti ieškovo reikalaujamą ieškiniu 6 288,92 sumą, kuri ieškovui kilo iš jo ir pirmiau nurodytų subjektų sudarytų rangos, pirkimo - pardavimo bei statybos techninės priežiūros sutarčių, kurių šalimi atsakovas nėra, nes ieškovas jo vardu neturėjo jokio teisinio pagrindo sudaryti nurodytų sutarčių. Atsakovas pažymi, kad supranta, jog ieškovo ieškiniu reikalaujama suma yra kilusi iš bendro turto, t. y. pastato išlaikymo, tačiau CK 4.83 straipsnio 4 dalis aiškiai numato, kad „Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo <...>“, todėl akivaizdu, kad ieškovė, sudariusi pirmiau nurodytas sutartis, neturėdamas jokio teisinio pagrindo atstovauti atsakovui, jų negalėjo sudaryti atsakovo vardu, todėl iš sutarčių kylantys piniginiai reikalavimai yra tik ieškovės atsakomybė ir nors tai susiję su bendru ieškovo ir atsakovo turtu, atsakovui nedavus sutikimo dėl iš UAB „Visapusiškas tobulėjimas“ sutarčių kylančioms išlaidoms, tokios išlaidos negali būti reikalaujamos atlyginti iš atsakovo, todėl ieškinys dėl 6288,92 Eur patirtų išlaidų, yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas, nes atsakovas nėra sudaręs jokių sutarčių, iš kurių nurodytos išlaidos kilo ir nėra davęs joms sutikimo. Kaip atsakovas buvo nurodęs aukščiau, CK 2.133 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. Kita sandorio šalis tokiu atveju gali raštu prašyti per jos nustatytą terminą, kuris negali būti mažesnis kaip keturiolika dienų, patvirtinti arba nepatvirtinti sandorį. Jeigu per nustatytą terminą neatsakoma, laikoma, kad sandorį patvirtinti atsisakyta. Sandorio patvirtinimas turi atgalinio veikimo galią, t. y. laikoma, kad jis galioja nuo sudarymo. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas svarstė galimybę prisidėti prie pastato stogo remonto, t. y. būtų sutikęs, kad iš ieškovo sudarytų sutarčių jam galėtų kilti atsakomybė, tai yra patvirtinti ieškovo atstovavimą atsakovo vardu sudarant visas pirmiau nurodytas sutartis, jei ieškovas, rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas būtų pagrindę visą atsakovą prašomą suteikti jam informaciją apie pastato stogo remonto darbus, jų kainą ir pan. (ieškinio priedas Nr. 19, priedas Nr. 20, priedas Nr. 22), tačiau nurodytiems subjektams to nedarius, atsakovas visiškai pagrįstai ir teisėtai, atsižvelgiant į visą išdėstyta, aukščiau atsisakė apmokėti ieškovo jam atsiųstą 2024 m. vasario 5 d. sąskaitą - faktūrą serija VT Nr. 00337 (ieškinio priedas Nr. 31), nes joje nurodyto atsakovo neva ieškovui mokėtina 6288,92 Eur suma matyti, kad kyla iš ieškovo su trečiaisiais asmenimis sudarytų sutarčių, kurių šalimi nėra atsakovas ir iš kurių kylančioms išlaidoms atsakovas nėra davęs sutikimo, todėl akivaizdu, kad atsakovas neturi ir jokios pareigos vykdyti ieškovo reikalavimą nurodytą ieškinyje – atlyginti ieškovo 6288,92 Eur nuostolius. Atsakovas pažymi ir tai, kad CK 6.183 straipsnyje nustatyta, kad rašytinė sutartis, kurioje išlyga, kad sutartį pakeisti, ar papildyti, ar nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. CK 6.223 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu. Iš tarp ieškovės ir A. K. sudarytos statybos rangos sutarties (ieškinio priedas Nr. 10) matyti, kad atsakovas neva A. K. turi mokėti 5636,94 Eur sumą, iš tarp ieškovės ir UAB „Grupinispirkimas.lt“ sudarytos pirkimo - pardavimo sutarties (ieškinio priedas Nr. 11) matyti, kad atsakovas turi mokėti 731,19 Eur, bei tarp ieškovės ir UAB „Bilsta“ sudarytos Statybos techninės priežiūros sutarties Nr. 2023/10/03/01 (ieškinio priedas Nr. 12) matyti, kad atsakovui neva tenka pareiga mokėti 600 Eur. Visose nurodytose sutartyse yra aiškiai sutarta, kad nurodytos kainos yra galutinės, tačiau nors pavyzdžiui tarp ieškovės ir UAB „Grupinispirkimas.lt“ sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties 3 dalies 1 punktas numato, kad galutinė darbų kaina yra 3154,78 Eur, prie jos pridedamoje ataskaitoje jau galutinė kaina pasidaro 3829,332 Eur, kas reiškia, kad pirmiau nurodytos sutartys visiškai be teisinio pagrindo buvo vienašališkai keičiamos ir galiausiai iš atsakovo yra reikalaujama kur kas didesnių sumų, kas yra visiškai neteisėta, jei būtų tenkintas ieškovo ieškinys, kuris dėl viso išdėstyto aukščiau akivaizdžiai yra nepagrįstas ir neteisėtas. Būtent dėl nurodytų priežasčių, ieškovo nebendradarbiavimo, neatsakymo į atsakovo prašymus suteikti jam informaciją apie pastato stogo remonto darbus, jų kainą ir pan. (ieškinio priedas Nr. 19, priedas Nr. 20, priedas Nr. 22) atsakovas geranoriškai nesutiko prisidėti prie pastato remonto darbų, jau ieškovui juos atlikus. Reziumuojant visą išdėstytą, ieškovė su A. K. sudarė Statybos rangos sutartį (ieškinio priedas Nr. 10), ieškovė ir UAB „Grupinispirkimas.lt“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (ieškinio priedas Nr. 11), bei ieškovė ir UAB „Bilsta“ sudarė Statybos techninės priežiūros sutartį Nr. 2023/10/03/01 (ieškinio priedas Nr. 12) neturėdama teisinio pagrindo, numatyto CK 2.132 straipsnio 2 dalyje atstovauti atsakovą sudarant pirmiau nurodytas sutartis, todėl atsakovas nėra nurodytų sutarčių šalis ir jam nekyla jokios teisinės pasekmės iš nurodytų sutarčių, o tame tarpe ir 6288,92 Eur patirtų išlaidų atlyginimas ieškovui, nes nors išlaidos ir patirtos ieškovo siekiant išlaikyti bendrą nuosavybę – pastatą, kuris priklauso ir atsakovui, tačiau atsakovas tokioms išlaidoms nėra davęs sutikimo ir pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį neprivalo jų atlyginti, taigi ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas. Pastato stogo darbai yra atlikti neteisėtai, todėl atsakovui nekyla pareiga prisidėti prie jų atlikimo išlaidų. 4.82 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Vadovaujantis 4.85 straipsnio 1 dalimi, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Atkreiptinas dėmesys, kad bendraturčių sutikimas privalomas ir norint gauti statybą leidžiantį dokumentą (toliau – SLD) (kai jis privalomas) atlikti statinio remontą (LR Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas). SLD privalomumas atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą nurodytas LR Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punkte, išskyrus atvejus, numatančius SLD privalomumo išimtį, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti. Avarijos grėsmė nustatoma remiantis statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatyta tvarka atlikus statinio (jo dalies) ekspertizę. Jeigu remontuojant stogą pakanka sutvarkyti tik stogo dangą (pakeisti visą ar jos dalį), nepertvarkant (nekeičiant) laikančiųjų konstrukcijų, darbai priskirtini statinio paprastajam remontui. Jei reikėtų pertvarkyti (keisti) ir šlaitinio stogo gegnes ar kitas laikančiąsias konstrukcijas, tai jau būtų statinio kapitalinis remontas. Bet kuriuo atveju SLD privalomas, jei remontuojamas ypatingasis ar neypatingasis daugiabutis namas yra mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ir remonto darbais keičiama pastato išvaizda. Taip pat SLD privalomas, jei paprastojo remonto darbais keičiama daugiabučio namo, kuris yra kultūros paveldo statinys, išvaizda. O tokio statinio kapitaliniam remontui SLD privalomas, nepriklausomai nuo to, ar kapitalinio remonto darbais keičiama pastato išvaizda, ar ne. Pastato išvaizdos keitimu laikomas šlaitinio stogo dangos keitimas (keičiant spalvą ir (ar) dangos tipą), dažymas (keičiant spalvą) (statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 5 punktas). LR Statybos įstatyme numatyta, kad statinio atitikimo esminiams statinių reikalavimams vertinimas yra statinio (jo dalies ) ekspertizės įmonės prerogatyva ir statinio (jo dalies) ekspertizę gali atlikti tik teisės aktų tvarka atestuoti juridiniai asmenys, t. y. statinio (jo dalies) ekspertizės įmonės, registruotos Valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centras (SPSC) ekspertizės įmonių registre. Statinio (jo dalies) ekspertizės negali atlikti fiziniai asmenys bei įmonės, kurių veikla nėra statinio (jo dalies) ekspertizė. Statinio (jo dalies) ekspertizės įmonė, pateikdama ekspertizės aktą su išvada, kad pažeistas vienas ar keli esminiai statinių reikalavimai, nustato esminių statinių reikalavimų pažeidimų esmę ir priežastis bei statinio ekspertizės sudėtyje pateikia privalomas pastabas, kuriose nurodo, kokius pažeidimus reikia pašalinti, kokių priemonių rekomenduojama imtis. Atliekant statybos darbus neturint galiojančio SLD arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius yra laikoma, kad tai savavališka statyba, už kurią taikoma atsakomybė. Atsakovas paaiškina, kad pastato stogo remonto darbai buvo atlikti neteisėtai, todėl už juos ieškovui padengti išlaidų, kurios buvo patirtos atsakovo savavališkai vykdant darbus ir yra reikalaujamos ieškiniu iš atsakovo, neturi jokio teisinio pagrindo, o būtent: pirma, iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo, nekyla jokių abejonių, kad ieškovas vertindamas pastato stogą esant avarinės būklės, privalėjo organizuoti pastato bendraturčių susirinkimą, kurio metu privalėjo būti sprendžiama, ar pastato bendraturčiai sutinka dėl pastato stogo ekspertizės atlikimo, kad būtų nustatyta, ar jis yra avarinės būklės, kokių darbų reikalinga imtis jo atžvilgiu. Pastato bendraturčiams pritarus pirmiau nurodytu klausimu, turėjo būti bendru bendraturčių susitarimu sprendžiama dėl atestuotos ekspertizės įmonės pasirinkimo pastato stogui įvertinti, o dar vėliau bendraturčių susitarimu sprendžiama dėl pastato stogo remonto darbų rangovo, statybinių medžiagų tiekėjo pasirinkimo ir pan. Iš ieškinio akivaizdžiai matyti, kad ieškovas ignoruodamas teisės aktų nuostatas dėl būtino bendraturčių pritarimo, kas liečia bendro turto valdymo ir naudojimo tvarką, savavališkai kreipėsi į UAB „Bilsta“ dėl pastato stogo būklės vertinimo, kuri pateikė išvadą, kad stogo būklės įvertinimo - apžiūros metu nustatyta vandens pratekėjimas į vidaus patalpas įvairiose vietose; privaloma nedelsiant keisti stogo dangą ir lietaus nutekėjimo sistemą, sumontuoti antikondensacinę stogo plėvelę; įrengiant naują stogo dangą privaloma įvertinti esamas stogo konstrukcijas. Nustačius stogo lanksčiųjų konstrukcijų pažeidimus jas reikia keisti. Taip pat privaloma sumontuoti paukščių baidykles (ieškinio priedas Nr. 4). Ieškovas remdamasis nurodyta išvada, remdamasis neva joje nustatyta Pastato stogo avarine būkle pradėjo Pastato stogo remonto darbus, pasirašė statybos rangos sutartį (ieškinio priedas Nr. 10), medžiagų pirkimo - pardavimo sutartį (ieškinio priedas Nr. 11), statybos techninės priežiūros sutartį (ieškinio priedas Nr. 12), neva visų pastato bendrasavininkų vardu, kas ankstesniame šio atsiliepimo skyriuje atsakovo buvo argumentuotai paneigta ir vėliau to pasėkoje atsakovą pradėjo reikalauti ieškiniu prašomos priteisti išlaidų dalies už pastato stogo remontą, kuris neva yra atliktas visų pastato bendraturčių susitarimu, kas akivaizdu yra visiškai netiesa, nes kaip nurodyta, visų pirma, nebuvo gautas net pastato bendraturčių pritarimas dėl pastato stogo ekspertizės atlikimo. Antra, kaip buvo atsakovo aukščiau nurodyta, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą atliekant paprastąjį pastato stogo remontą mieste, keičiant jo keičiant spalvą ir (ar) dangos tipą yra būtinas SLD, nebent yra būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti. Kaip jau buvo nurodyta, avarinė grėsmė gali būti nustatyta tik ekspertizės įmonės, registruotos Valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centras (SPSC) ekspertizės įmonių registre. Patikrinus Valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centras (SPSC) ekspertizės įmonių registre, konstatuotina, kad UAB „Bilsta“ nėra ekspertizės įmonė, kuri būtų registruota Valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centro (SPSC) ekspertizės įmonių registre. Taigi, pastato stogo avarinė grėsmė nebuvo nustatyta ekspertizės įmonės, registruotos Valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centras (SPSC) ekspertizės įmonių registre, todėl UAB „Bilsta“ išvada (ieškinio priedas Nr. 4) nepanaikina pareigos atliekant pastato stogo paprastąjį remontą gauti SLD. Pažymėtina, kad UAB „Bilsta“ išvados 6 punkte (ieškinio priedas Nr. 4) yra nurodyta, kad pastato stogas yra skardinės dangos, pačioje išvadoje nurodyta, kad būtina keisti visą dangą, o ne tik dalį jos bei esamas stogo konstrukcijas, iš medžiagų pirkimo - pardavimo sutarties (ieškinio priedas Nr. 11) matyti, kad pirkta skarda, taigi akivaizdu, kad buvo pakeista pastato stogo dangos medžiaga, kas dar kartą rodo, pagal pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kad pastato stogo remontui buvo būtinas SLD, tačiau ieškovo jis nebuvo gautas, nes neva tai buvo avariniai darbai, ką paneigia tai, kad jie buvo nustatyti nesertifikuotos įmonės. Pažymėtina, kad stogo danga visuomet iš tiesų buvo beasbestinė ir yra pakeista į skardinę. Taip pat pažymėtina, kad nustačius, kad SLD yra būtinas pastato stogo darbams, ką įrodo visa nurodyta aukščiau, pagal pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, bendraturčių sutikimas buvo privalomas ir norint gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD), tačiau dėl to į atsakovą niekas niekada nesikreipė ir tai gauta nebuvo. Reziumuojant išdėstytą, pastato stogo darbams buvo būtinas SLD, kuris nebuvo gautas, todėl pastato stogo darbai yra atlikti neteisėtai, tam neturint leidimo, pastato stogo darbų atlikimas yra savavališkai atliktas ieškovo, todėl atsakovui nekyla ir negali kilti pareiga atlyginti ieškovo turėtų išlaidų jo neteisėtiems ir savavališkiems darbams, ko pasėkoje ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas. Šioje vietoje atsakovas pažymi, kad tai galimai nėra pirmas ieškovo atliktas savavališkos statybos darbas pastate, nes anksčiau ieškovas galimai savavališkai yra išgriovęs jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose laikančią sieną be bendraturčių sutikimo ir SLD gavimo, ko pasėkoje tikėtina pastato stogui taip pat buvo padaryta žala, sąlygojusi ir pastato stogo būklės pablogėjimą. Pirmiau nurodytas faktas yra užfiksuotas antstolio. Pažymėtina, kad STR1.04.04:2017 35 punkte nustatyta, jog paprastojo remonto aprašą sudaro <...> aiškinamasis raštas, kuriame nurodoma statinio naudojimo paskirtis [5.23], patalpos (patalpų) adresas, pagrindinė naudojimo paskirtis, jei paprastojo remonto darbai bus atliekami atskirose pastato dalyse; statinio kategorija, adresas; statybinių atliekų pagal atskiras statybinių atliekų rūšis tvarkymo būdai (neprivaloma įvairiai įrangai, inžinerinėms sistemoms ar konstrukcijoms tvirtinti ant pastato fasado ar šlaitinio stogo), neapdorotų statybinių atliekų panaudojimo būdai (neprivalomi įvairiai įrangai, inžinerinėms sistemoms ar konstrukcijoms tvirtinti ant pastato fasado ar šlaitinio stogo); <...> paprastojo remonto darbų techninė specifikacija ir sąnaudų kiekių žiniaraščiai (neprivalomi įvairiai įrangai, inžinerinėms sistemoms ar konstrukcijoms tvirtinti ant pastato fasado ar šlaitinio stogo) <...> pastato fasadų brėžiniai M1:100–M1:200 (kai keičiama pastato išvaizda [5.39]) įvairios įrangos, inžinerinės sistemos ar konstrukcijos, kurios tvirtinamos ant pastato fasado ar šlaitinio stogo, atveju pastato sienos ar stogo šlaito, ant kurio tvirtinama, brėžinys M1:100–M1:200 (kai keičiama pastato išvaizda [5.39]. Iš ieškinio priedo Nr. 10 (atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktas Nr. 1) yra matyti, kad šiukšlių nukėlimas ir išvežimas kainavo 1650,00 Eur. Atsakovas ne kartą reikalavo ieškovą paaiškinti šių darbų kainų, pateikti sutartis su atliekų tvarkytojais. Ieškovo tai padaryta nebuvo. LR atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 13 punkte nustatyta, kad neturintis teisės pats apdoroti atliekas asmuo, kuris apdorojo atliekas arba kuris perdavė atliekas šio straipsnio 9 dalyje nurodytiems subjektams neturėdamas teisėtą atliekų perdavimą patvirtinančio dokumento, laikomas apdorojusiu atliekas neturint tam teisės. Atsakovo vertinimu, ieškovas galimai yra neteisėtai sutvarkęs statybines atliekas ir dirbtinai iškėlęs pastato stogo remonto kainą, kas dar kartą rodo, kad pastato stogo darbai ir su jais susiję darbai yra atlikti neteisėtai. Iš viso aukščiau nurodyto, konstatuotina, kad pastato stogo darbams atlikti buvo būtinas SLD, nes pastatas yra mieste ir atliktais darbais yra keičiama pastato stogo išvaizda, o pastato stogo avarinė būklė, kad nereikėtų SLD nebuvo nustatyta sertifikuotos įmonės, todėl nesant pastato bendraturčių sutikimo dėl SLD bei kaip nurodyta pirmiau atsakovo sutikimo ieškovui jį atstovauti, akivaizdu, kad ieškovas atliko savavališkos statybos darbus, kas įstatymiškai yra draudžiama, tad atsakovui nekyla jokia teisinė pareiga prisidėti prie ieškovo savavališkos statybos darbų išlaidų, net jei tai susiję su jų kaip bendraturčių turtu – pastatu, taigi ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas. Ieškovas nesilaiko įstatymo nustatytos pareigos bendradarbiauti su kitais bendraturčiais. Pareiga tartis yra įtvirtinta CK 4.75 straipsnyje, kuriame teigiama, kad bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Šis reikalavimas yra pagrindinis bendrosios nuosavybės teisei įgyvendinti – pagal šią įstatymo normą patys bendraturčiai sprendžia visus klausimus, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu. Tik tuo atveju, kai nesutariama, kaip tokia teisė turėtų būti įgyvendinama, sprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Atsakovas pažymi, ką jau yra nurodęs aukščiau, jis niekada neprieštaravo pastato stogo remontui. Atsakovas netgi yra sumokėjęs 1608,62 Eur sumą už pastato stogo remonto darbams reikalingas medžiagas pagal pradinėje sutartyje nurodytą sumą ( ieškinio 19 punktas). Atsakovas paaiškina, kad matydamas, kad ieškovas vykdo savavališkus statybos darbus, negavęs pastato bendraturčių pritarimo dėl ekspertizės atlikimo, vėliau pritarimo dėl SLD, pagrįstai pradėjo įtarti, kad su pastato statybos darbais yra galimai ne viskas teisėta. Atsakovas susipažinęs su visais ieškovo pateiktais dokumentais, nustatė, kad UAB „Bilsta“ nėra ekspertizės įmonė, kuri būtų registruota Valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centro (SPSC) ekspertizės įmonių registre, ko pasėkoje galima konstatuoti, kad jos parengta išvada apie pastato stogo avarinę būklę nesukelia teisės atlikti pastato stogo remontą be SLD, taip pat nustatė, kad visose ieškovo su rangovu, statybinių medžiagų ir techninės priežiūros sutartyse sutartos kainos, atlikus pastato stogo remonto darbus buvo išdidintos, nors sutartyse aiškiai buvo sutarta, kad sutartyse yra nurodomos galutinės kainos, į darbų atlikimo ir perdavimo aktus įtraukti darbai, kurių ieškovo samdyti subjektai nepagrindžia ir pan., ko pasėkoje atsakovui visiškai pagrįstai kilo abejonės dėl ieškovo galimo nesąžiningumo, nes ieškovas pats rinkosi pirmiau nurodytų sutarčių subjektus, kurie galimai yra susiję, pavyzdžiui, pasirinkta ekspertizės įmonė, neturinti kompetencijos reikiamai ekspertizei atlikti, kurios išvada remiantis pastato stogas pripažįstamas avariniu, medžiagos darbams pirktos iš UAB „Grupinis pirkimas“, kurio komerciniame pasiūlyme yra siūlomas rangovas A. K., iš ko būtų galima teigti, kad jis dirba pirmiau nurodytoje įmonėje, ko pasėkoje atliekant darbus galimai sunaudojamas kur kas didesnis kiekis medžiagų, kad bendrovė galėtų gauti daugiau pajamų ir pan. Taigi, atsakovas matydamas galimą ieškovą teisės aktų nesilaikymą ir nesąžiningumą, kad paneigti savo abejones dėl pastato stogo darbų pradėjo reikalauti ieškovą pateikti visą techninę, teisinę ir finansinę informaciją, susijusią su pastato stogo remonto darbais . Ieškovui neteikiant prašomos informacijos, atsakovas suprato, kad jo įtarimai yra visiškai pagrįsti ir pastato stogo remonto darbai atlikti savavališkai, be leidimų ir nepagrįsto dydžio lėšomis. Pažymima, kad ieškovas klaidingai ieškinyje nurodo, kad atsakovas neturėjo ieškovui pretenzijų dėl pastato stogo darbų, nes atsakovas negavęs iš ieškovo pirmiau nurodytos informacijos, negalėjo vertinti darbų kokybės, nežinodamas, nei kas turėjo būti atlikta, nei kas realiai atlikta, nes nei užsakovas, nei darbų rangovas nepateikė išsamios informacijos apie atliktus darbus. To pasėkoje atsakovui pačiam detaliai išnagrinėjus visus turimus dokumentus tapo aišku viskas kas nurodyta šiame atsiliepime, t. y. kad pastato stogo darbai yra atlikti be atsakovo sutikimo ir įgaliojimo jį ieškovui atstovauti, savavališkai, be bendraturčių sutikimo, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, yra neteisėti, galimai su itin išdidintais darbų ir medžiagų kaštais, todėl neatlygintini ieškovui, ko pasėkoje ieškinys yra nepagrįstas ir naikintinas. Atsakovas pažymi, kad jei ieškovas būtų pateikęs atsakovui visą techninę, teisinę ir finansinę informaciją, susijusią su pastato stogo remonto darbais, pagrįstą rašytiniais įrodymais, iš kurių vienareikšmiškai matytųsi, kad tai nėra savavališka statyba ir iš atsakovo reikalaujama 6288,92 Eur suma būtų pagrįsta taip pat raštiniais įrodymais, atsakovas ją būtų geranoriškai sumokėjęs, ką buvo jau padaręs sumokėdamas 1608.62 Eur pagal pradinę medžiagų pirkimo sutartį, tačiau to ieškovui nedarant, atsakovas visiškai pagrįstai atsisakė kompensuoti pastato stogo remonto darbus, kuriems nebuvo davęs sutikimo ir kurie yra ieškovo atlikti savavališkai. ( e. b. 1 t., l. 170-183).

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė 2024 m. birželio 21 d. rašytinius paaiškinimus ( e. b. 2 t., l. 27-57).

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė 2024 m. rugpjūčio 6 d. rašytinius paaiškinimus ( e. b. 2 t., l. 73-95).

Ieškovė pateikė papildomus rašytinius įrodymus ( e. b. 2 t., l. 103-106).

Šalies argumentai

Atsakovė 2024 m. rugsėjo 11 d. teismui pateikė prašymą dėl ekspertizės paskyrimo ( e. b. 2 t., l. 124-143). Ieškovė pateikė savo nuomonę dėl prašymo ( e. b. 2 t., l. 148-150). 2024 m. rugsėjo 19 d. teismo nutartimi skirta teismo statybos ekspertizė ( e. b. 2 t., l. 151-157). Ekspertizės aktas teismui pateiktas 2024 m. spalio 31 d. (e. b. 3 t., l. 39 -128).

Ieškovė pateikė 2024 m. spalio 16 d. papildomus rašytinius įrodymus ( e. b. 3 t., l. 1-38).

Ieškovė pateikė 2024 m. gruodžio 31 d. papildomus rašytinius įrodymus: rangovo A. K. rašytinius paaiškinimus, bei fotonuotraukas ( e. b. 3 t., l. 139-160).

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė 2025 m. sausio 6 d. teismui papildomus paaiškinimus ( e. b. 3 t., l. 161-173).

Atsakovė pateikė Valstybinės teritorijų palnavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybės priežiūros departamento raštą ( e. b. 4 t., l. 1-3).

II. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismo posėdyje esmė.

Ieškovės atstovė teismo posėdyje savo ieškinį palaikė iš esmės, prašė jį tenkinti bei paaiškino, kad ginčo esmė, kad ieškovė būdama su atsakove turto bendraturčiais, matydama, kad stogas, kuris yra bendroji konstrukcija, yra su defektais, kreipėsi į bendraturčiu dėl būtinų remonto darbų atlikimo. Kadangi bendras bendraturčių sutarimas, kurio pagrindu būtų pasirašyta rangos sutartis, nebuvo pasiektas, bendra sutartis nebuvo pasirašyta, ieškovė pasirašė viena rangos sutartį su kitų bendraturčių žinia. Šiai dienai atlikti darbai tinkamai, padaryti defektai buvo ištaisyti. Vienintelė bendraturtė atsakovė, iki šiol nesutinka sumokėti jai tenkančios dalies. CK 4.76 ir 4.82 straipsnio 3 dalis aiškiai numato bendraturčių pareigą prisidėti prie pastato bendrų konstrukcijų išlaikymo, remontuoti, atlikti kitus reikalingus darbus proporcingai savo daliai. CK 4.76 numatyta, kad jeigu vienas iš bendraturčių šios pareigos nevykdo, kitas bendraturtis įvykdęs šią pareigą, turi teisę kreiptis dėl šios kompensacijos priteisimo. Jie įrodinėjantys, kad pastato stogo bendroms konstrukcijoms buvo reikalingas remontas, ko atsakovė neginčija, nes atsiliepimo 8 punkte nurodė, kad neprieštaravo stogo remontui. Kad jam buvo reikalingas remontas patvirtina ir byloje esantis stogo būklės apžiūros aktas, nuotraukos, netgi byloje esantis ekspertizės aktas. Antra įrodinėjama aplinkybė, kad stogo darbai buvo atlikti. Sutartis, atliktų darbų aktas, ekspertizės aktas, rangovo paaiškinimai patvirtina, kad rangos darbai ištaisyti defektus buvo atlikti. Nei atsakovė, nei kiti bendraturčiai nereiškė reikalavimų, kad nebūtų atlikti kokie nors darbai, ar jie nebūtų atlikti tinkamai, ištaisyti kokius defektus. Byloje nėra ginčo, kad darbai būtų neatlikti. Įvertinus atsakovės poziciją, atsiliepimą, atsakovės vienintelis ginčo argumentas buvo ne dėl darbų kokybės, o dėl neva atliktų darbų neteisėtumo. Tam turintys statybų inspekcijos aktą, patvirtinantį, kad darbai atlikti teisėtai. Atsakovės buvo argumentas, kad darbai atlikti neturint reikalingo leidimo, tai Statybos inspekcija aiškiai pasisakė, kad tokiems darbams statybos leidimas nebuvo reikalingas. Darbai buvo atlikti teisėtai, tinkamai ir kokybiškai, nes nėra duomenų, kad defektai nebuvo ištaisyti, kad toliau bėgtų vanduo. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pastato stogo remonto darbai buvo būtini. Sutartis, atliktų darbų aktas, medžiagų įsigijimo aktas, atsakaita patvirtina kiek realiai buvo atlikta darbų, kokios medžiagos buvo įsigytos, ir paskaičiuota konkreti darbų ir medžiagų kaina. Kiekvienam bendraturčiui buvo paskaičiuota proporcingai turimai daliai, kiek kiekvienas turi mokėti. Ginčo iš emės dėl atliktų darbų kainos byloje nekilo. Dar prieš kreipiantis dėl darbų atlikimo, ieškovė kreipėsi į bendraturčius ir darė susirinkimus, kad pasirašyti bendrai sutartį. Su atsakove kilo ginčų dėl pačios rangos sutarties nuostatų, bet atsakovė reiškė reikalavimus tik dėl papildomų rangos sutarties nuostatų, nes norėjo įtvirtinti ieškovei kaip bendraturtei papildomą atsakomybę, įsipareigojant, kad visi darbai bus atlikti tinkamai, teisėtai ir pn. Tačiau ginčo nebuvo dėl kainos, atsakovė šio klausimo nekėlė, kol gavo sąskaitą. Darbų kaina visiems 11054 Eur buvo numatyta sutarties projekte ir nesikeitė iki darbų akto surašymo. Taip pat nesikeitė suma už techninę priežiūra, buvo šiek tiek sumažinta. Pasikeitė medžiagų kaina dėl to, kad pradėjus atlikti darbus dar reikėjo atlikti papildomus darbus, kam reikėjo įsigyti papildomai medžiagų. Yra pridėta medžiagų ataskaita, kurioje išdėstyta aiškiai visa medžiagų kaina. Jokių atsakovės pateiktų duomenų, kad tos medžiagos nebuvo įsigytos, ar įsigytos netinkamos, ar netinkama kaina nėra, todėl nėra pagrindo teigti, kad jos buvo įsigytos neteisėtai, ar nepagrįstai. Atsakovė remdamasis medžiagų pirkimo - pardavimo sutarties nuostata, kad medžiagų kaina nustatyta 2900 Eur galėjo būti padidinta daugiau kaip 10 procentų, ir kadangi šiuo atveju ji išaugo beveik 1000 Eur, tai nurodo, kad neteisėtai buvo padidinta medžiagų kaina. Ta nuostata numatyta konkrečiai toms medžiagoms, kurios buvo įtrauktos į pradinę sąmatą, tačiau šiuo atveju buvo reikalinga įsigyti papildomų medžiagų. Tai yra įprasta praktika, kad prieš atliekant rangos darbus, atvykęs rangovas paskaičiuoja ir sudaro sąmatą, paskaičiavęs kiek kokių darbų reikėtų atlikti, kokias medžiagas nupirkti. Atskirais atvejais atsiranda nenumatytų aplinkybių ir darbų, kuriems atlikti reikia įsigyti papildomų medžiagų, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Tačiau bendra darbų kaina išliko ta pati, tuo labiau pateikę rangovų paaiškinimuose, kuriuose matyti, kad darbų kaina tapo 900 Eur didesnė, bet jų rangovas papildomai iš bendraturčių jų nereikalavo. Dėl to kiti bendraturčiai priekaištų neišsakė. Nėra duomenų, kad šios medžiagos būtų įsigytos nepagrįstai, neteisėtai, per daug, todėl laikantys, kad dalis, kurios reiklaujantys iš atsakovės yra teisėtai ir pagrįstai nustatyta, turi pareigą atlyginti šią dalį. Dėl atsakovės argumentų paskutiniuose paaiškinimuose, matyti, kad atsakovė ginasi tuo, kad neva atlikus ekspertizę nustatyta, kad eilė darbų nebuvo atlikta, arba jie atlikti ne rinkos kainomis, kad neva dėl to atsakovė neturi pareigos mokėti už atliktus darbus. Konkrečiai kalbanti apie atsiliepimuose pateiktą lentelę, kuri yra 3 t., nuo 166 iki 172 lapo. Šioje byloje paskyrus ekspertizę atsakovės prašymu, ekspertas iš anksto informavo atsakovę, kad bus reikalingas patekimas ant stogo, tačiau ekspertui saugiai užlipti ant stogo galimybė taip ir nebuvo sudaryta. Todėl turintys byloje ekspertizę, kuri paremta išimtinai byloje esančiais dokumentais, tačiau realiai ekspertui neužlipus ant stogo ir neįvertinus bei nepamatavus realiai rangovo atliktų darbų, tai ekspertas pažymėjo ekspertizės akte. Šiuo atveju ekspertizės aktu negalime vienareikšmiškai remtis ir pasakyti, ir remtis tuo, kadangi tame akte nurodyti skaičiai yra kitokie negu nūsų nurodytuose dokumentuose, atliktų darbų akte, rangovo paaiškinimuose, kad neva šis ekspertizės aktas paneigia jų argumentus. Atsakovės atstovas ar sąmoningai, ar nesąmoningai, bet bando suklaidinti teismą. Ši lentelė yra parengta pagal rangovo paaiškinimuose esančią lentelę, kurioje pateikę rangovo rašytinius paaiškinimus, lentelėje patikslinant kokius papildomus darbus rangovas atliko. Akivaizdu, kad atsakovė nesutinka, kad buvo atlikti tam tikri rangos darbai, nors tokių duomenų neginčija. Atsakovo atstovas pateikė tą pačią lentelę, tiktai palygina kokia kaina buvo nurodyta samatoje, kokia darbų akte, t.y. rangovo pateiktoje lentelėje, ir ekspertizės akte. Pirmoje eilutė nurodyta samatoje 100 kv. m, o ekspertizės akte nurodyta 93 kv. m., dėl ko kaina vietoje 3600 Eur už seno stogo perdengimą, realiai jo vertinimu atmetus pastolių kainą, šiukšlių išvežimą būtų, verta tik 234 Eurus. Tokia pozicija yra visiškai neteisinga, klaidinga, tiesiog interpretacija, išvedžiojimai, kadangi ekspertizės akte lokalinėje samatoje (3 t., 71-72 l. 2 sk.) yra numatytas vienas iš darbų, kuris patenka į seno stogo perdengimo darbus, kas reiškia ne tik ardymą, bet ir uždengimą, numatyta vien tik darbų kaina 1254 Eur+PVM.. Ekspertas ekspertizės akte yra paskaičiavęs tik dalį darbų, nes atsakovė nesuteikė galimybės ekspertui užlipti ant stogo, tai kaip ekspertas gali paskaičiuoti kiek konkrečiai atlikta darbų. Ekspertas šiuo atveju skaičiavo pagal atsakovės apibrėžtą žalią plotelį, pateiktas nuotraukas, bet apskaičiuoti ne tik plokštumą, bet ir kitas dalis ekspertas neturėjo galimybės. Atsakovė nurodo dėl skardos lankstinių gamybos (2 atsakovo lentelės punktas), kad bendraturčiai tokio sprendimo nėra priėmę, ir ekspertas akte nėra nurodęs, kad buvo atlikta lankstinių gamyba, todėl preziumuojama, akd šis darbas nebuvo atliekamas. Visgi ekspertas nepaskaičiavo ir į sąmatą neįtraukė, nors šie darbai buvo nurodyti tiek išankstinėje samatoje, tiek jie atlikti. Jeigu ekspertas būtų užlipęs ant stogo, jis tai būtų pamatęs. 3 eilutė –laštakio montavimas, atsakovė teigia, kad ne 15 kv.m. kaip buvo nurodyta samatoje, o atlikta 12 kv. m., taip pat remiasi ekspertizės aktu, kad šis darbas negalėjo skirtis nuo pradinės sąmatos kainos daugiau kaip 85 procentus. Tačiau atkreipianti dėmesį, kad tokia suma buvo numatyta pačioje pradinėje sąmatoje, kurią ieškovas pateikė visiems bendraturčiams spręsti dėl darbų, Grynai 15 kv. metrų, 10 Eur už kvadratinį metrą, 150 Eur iš viso. Nei vienas iš bendraturčių, įskaitant atsakovę, nereiškė pretenzijų dėl sąmatos akte numatytų darbų kiekio ir kainos, buvo toks susitarimas. Dėl kraigo įlajos montavimo (4 eilutė) – sąmatoje buvo nurodyta 30 metrų, realiai rangovas atliko 46 metrus, atsakovas pagal ekspertizės aktą nurodo, kad buvo atlikta 23 metrai, kas kainą turėjo sumažinti. Atsakovas nebūdamas statybininku nepaskaičiavo kraigo įlajos montavimo, ekspertas išvadoje paskaičiavo krago montavimas sudarė 23,8 m., o įlajos montavimas, dar 9,1 m., tai viso 32 m. Bando paneigti jų argumentus, bet realiai jokių įrodymų nepateikia, yra tik intepretacijos. Vėjinimo darbas – sąmatoje buvo numatyta 12 metrų už 15 eurų, atsakovas teigia, kad pagal ekspertizės aktą ši kaina yra padvigubinta, nustato, kad buvo įrengta 14,8 m., tačiau kaina buvo visiškai neadekvati. Norinti pažymėti, kad tokia kaina buvo sutarta, pateikta bendraturčiams sąmatoje, nei vienas iš bendraturčių neturėjo jokių prieštaravimų. 6 eilutė ,,karnizo montavimas“, - sąmatoje buvo nurodyta 25 metrai, atsakovas paaiškinimuose nurodė, kad atliko 27 metrus, o ekspertas paskaičiavo, jog buvo atlikta 12 metrų, dėl ko atsakovas teigia, kad kaina užaukštinta, o darbų kiekis padidintas. Ekspertas negalėdamas užlipti ant stogo, negalėjo įsitikinti, faktiškai pamatuoti, suskaičiuoti, todėl karnizo matavimus sudarė iš dviejų etapų, buvo sudėtingas darbas, todėl buvo paskaičiuota ta pati kaina, kuri buvo numatyta ir sąmatoje. Eksperto paskaičiuota 12 kv. m, sudaro šiuo atveju ne karnizo matavimai, kas nurodyta atsakovo lentelėje, o karnizo aptaisymas iš apačios, tai yra klaidingai. Toje pačioje 6 eilutėje ties karnizo matavimu, buvo skaičiuojami darbai atlikti metrais, tuo tarpu atsakovas paėmęs panašų pavadinimą karnizo matavimuose skaičiuoja 12 kv. metrų, net ne metrus, o kvadratinius metrus, kas priskaičiuota prie kito darbo, t. y. prie stogo dangos perdengimo, kas išaugino visą kvadratūrą. 7 eil. - lietaus nuvedimo sistemos montavimas, jie buvo sąmatoje pateikę 15 metrų, po 15 Eur už metrą. Atsakovas nurodo, kad ekspertizės akte nurodyta, kad 10 metrų ir visai kita kaina. Tačiau tame pačiame ekspertizės akte yra papildoma eilutė, t. y. ne viską atsakovas įtraukė į savo lentelę, ir realiai ten nurodyta 22 metrai. Rangovas pateikė savo paaiškinimus, ten yra netgi 6 metrais daugiau, negu rangovas pateikė savo sąmatoje. Jie prie kiekvienos atsakovo lentelės eilutės, turintys savo argumentus, paneigiantį atsakovo dokumentuose, taip pat ekspertizės akte eksperto nustatytus paskaičiavimus. Byloje esantys įrodymai patvirtina kas konkrečiai eksperto buvo paskaičiuota netinkamai, net neužlipus ant stogo, neapžiūrėjus, neįsitikinus. Pagrindinė mintis, kad šitoje atsakovo lentelėje, palyginus su sąmatoje nurodytais darbais, rangovo pateiktuose paaiškinimuose ir ekspertizės pateiktoje lentelėje, kad visi darbai, už kuriuos rangovas yra išrašęs sąskaitas, buvo atlikti, netgi atlikta papildomai darbų. Visi papildomi darbai buvo atlikti su rangovo nuolaida, neskaičiuojant jokių papildomų sumų. Kokie konkrečiai darbai yra atlikti, yra įrodyti ir paskaičiuoti rangovo paaiškinime. Tai yra šalių susitarimas, ieškovė ir rangovas susitarė dėl tokios darbų kainos, tokia darbų sąmata buvo pateikta visiems bendraturčiams kartu spręsti dėl sutarties sudarymo, ir niekam, net atsakovei nekilo problemų. Nėra duomenų, kad kuris nors iš bendraturčių būtų kreipęsis į kurį nors kitą rangovą, būtų pateikęs savo pasiūlymus, būtų kėlęs klausimą dėl kainų neatitikimo rinkos kainoms, ką atsakovė pateikė tik gavusi ieškinį. Šioje vietoje neturintys jokių duomenų, pagrindžiančių, kad rangos sutartyje nustatytos kainos būtų neadekvačios, netinkamos, be pagrindo užaukštintos. Šie argumentai patvirtina dar vieną aplinkybę, kuria remdamiesi reikalaujantys iš atsakovės, kad ji turėjo pareigą proporcingai padengti jai tenkančią dalį. Ieškovė turi įrodyti, kad patyrė nuostolius, kad sumokėjo už atsakovę. Yra pavedimo išrašai, patvirtinantys, kad jie atliko mokėjimą bendrai 6288,92 Eur, kuri buvo priskirta procentaliai atsakovei, kuri jos nesumokėjo. Bendraturtis, sumokėjęs šią sumą ir patyręs išlaidas už atsakovę, CK 4.76-83 straipsniais remdamasis turi teisę reikalauti iš bendraturčio kompensuoti jam nuostolius. Atsakovė netgi sutiko su dalimi kainos, patvirtina ir tai, kad nors ieškovas pasirašė savo vardu medžiagų pirkimo sutartį, pirmą dalį, t. y. avanso sumą atsakovė sumokėjo, kas patvirtina, jog viskas buvo daroma su atsakovės žinia ir pritarimu. Nesuprantama tada, kodėl atsakovė būtų mokėjusi, tuo labiau, kad ji niekada savo procesiniuose dokumentuose nėra teigusi, kad remonto darbai nebuvo reikalingi. 100 proc. įsitikinę, kad jų ieškinio reikalavimas priteisti iš bendraturčio ieškovės patirtas išlaidas pagrįstas ir įrodytas byloje esančia rašytine medžiaga. Atsakovės gynybinė pozicija susidėjo iš dviejų pagrindinių argumentų, t. y. kad darbai atlikti neteisėtai, kas jau byloje paneigta, tai buvo bandymas padidinti bylos apimtį. Antrasis atsakovės argumentas buvo, kad atsakovė dėl šių darbų nedavė susitikimo. Dalis atsakovės konkliudentinių veiksmų patvirtino, kad ji kaip ir davė sutikimą darbams atlikti, netgi apmokėdama dalį medžiagų, tačiau iš kitos pusės teigia, kad tokio sutikimo nedavė. Raštu tokio sutikimo atsakovė nepasirašė. Remiantis ta pačia CK nuostata, kuria remiasi atsakovė, norinti pažymėti, kad ši galimybė bendraturčiui nemokėti, kai bendraturtis nėra davę sutikimo dėl išlaidų, taikomas tik kai yra kelios sąlygos. Pirmoji sąlyga, kad tokie darbai neturi būti susiję su privalomaisiais statinių naudojimo priežiūros reikalavimais. Šiuo atveju turintys duomenis, patvirtinančius, kad pro stogą realiai bėgo vanduo į ieškovės patalpas, byloje net yra vaizdinė medžiaga, tai buvo būtini darbai, Yra pateikę STR reikalavimui, kiti teisės aktai numato pareigą pastatų savininkams prižiūrėti statinio konstrukciją, kad ji nekeltų žalos kitiems, nei pačiam pastatui. Šiuo atveju šie darbai buvo būtini, atsakovė nepateikė jokių argumentų, kodėl šie darbai neturėjo būti atlikti, nebuvo būtini, atlikti be pagrindo. Buvo ieškovės ir rangovo susitarimas dėl papildomų darbų, minimas rangovo rašytiniuose paaiškinimuose. Rango sutarties 2.2.2 punkte šalys buvo susitarę, kad ieškovas įsipareigoja sumokėti atsakovui už faktiškai atliktą darbą, 11055 Eur sumą, šią sumą nurodant darbų priėmimo - perdavimo akte. Ieškovei vertinant šią sutarties nuostatą, rangovui pateikus atliktų darbų aktą, buvo jame nurodyta būtent ta pati suma, kaip ir sąmatoje, tačiau ieškovui buvo žinoma, kad buvo atliktas papildomų daiktų. Dėl to, kad rangovas supažindino ieškovą, kad buvo atlikta darbų čia papildomų, kadangi darbų faktiškai nebuvo atlikta mažiau nei vieno darbo. Jeigu mes skaičiuojame vieną eilutę, neskaičiuojame kitų, galbūt būtų galima taip sakyti, tačiau norinti akcentuoti, kad į tą eilutę, kur nurodyta 111 atsakovės dėl stogo perdengimo, buvo įtraukti papildomi darbai, kas sudarė net didesnį kiekį 120, dėl ko buvo palikta darbų akte 120 kv.., dėl to, kad šalys taip susitarė, rangovas gera valia nepaskaičiavo už papildomus kvadratus. Darbų tikrai nebuvo atlikta mažiau. Kokie darbai buvo atlikti byloje patvirtinta rašytine medžiaga, paties rangovo aiškiai išdėstyta, paaiškinta kvadratūra kiekvieno darbo, kas į juos įėjo, kiek buvo atlikta, ir kodėl tokia kaina. Jeigu vertintume, kad darbų akte ne visiškai teisingai nurodyta pagal visus reikalavimus kiek turėtų būti išskirstyta. Sutartyje nebuvo nurodyta, kaip darbų pridavimo aktas turėtų būti surašytas, ir kad visi darbai turėtų būti išskirstyti. Šalys taip susitarė, jokio projekto nebuvo, visi darbai buvo atlikti. Techninė priežiūra, prižiūrėjusi darbus, patvirtino, kad visi reikiami darbai atlikti, nenustatyta jokių pažeidimų, ieškovas su rangovu susitarė, kad nebus skaičiuojama už papildomai atliktus darbus, šioje vietoje tarp šalių nekilo ginčo, taip pat su kitais bendraturčiais, kurie visi turėjo galimybę susipažinti su atliktų darbų aktu, visi buvo informuoti, nei vienas nepageidavo atvykti susipažinti. Tik atsakovė pradėjo kelti daug klausimų, jų vertinimu, tai buvo bandymas gazdinti, kadangi sudarant sutartį su rangovu, nereikalavo patvirtinti, ar jis tikrai yra rangovas, ką gali atlikti, tik vėliau gavus sąskaitą, pradėjo reikalauti rangos sutarties ir visų papildomų dokumentų. Visi byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad visi darbai buvo atlikti ir tinkamai, darbų kiekis buvo toks koks sąmatoje, konkrečios eilutės gal pavadintos ne visiškai tikslios, bet reikia atsižvelgti į tai, kad rangovas nėra kažkokia didelė įmonė, dirbanti pagal griežtus reikalavimus, tai nebuvo viešasis pirkimas, sudaryta paprasta sutartis dėl paprasto remonto, tai niekaip nepaneigia, kad darbai buvo atlikti (2025 m. vasario 5 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 4 min. 50 sek.--- 41 min. 6 sek.).

Atsakovės atstovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko visiškai, prašė jį atmesti, ir paaiškino, kad ieškovės situacijos pristatymas yra visiškai tendencingas, jis turintis įvertinti faktines aplinkybes, kurios dabar aiškiai matomos, ir pateiksiantis jų teisinį vertinimą. Visų pirma, ieškovės esminė informacija ir teisės norminiai aktai vertinami neteisingai. Kada kyla prievolė apmokėti savininkui už atliktus daiktus, yra du atvejai. Pirmas kada yra pastatas avarinės būklės, o ne tada kada bėga vanduo. Tuo atveju yra specialus STR, kuris nustato, kas turi būti atliekama. Ekspertas atsakė šį klausimą, kad šiuo atveju nebuvo pastatas avarinės būklės, todėl negali būti taikoma, kad bet kokiu besąlygišku atveju savininkas turi atlyginti už remonto darbus. Savininkas gali laisvanoriškai susitarti, kad jis atlygintų už tam tikrus darbus. Iš tikrųjų atsakovas sutiko pradžioje su tuo, kad stogas turėjo būti remontuojamas. Tačiau reikia sutikti su tuo, kad iki tol visą to stogo priežiūrą iki šio vykdė B. įmonės savininkas, kuris iki remonto darbų likus ne daug laiko mirė. Tada buvo bandoma pasinaudoti visiškai nesuprantančios moters esančia situacija, ką turime šioje byloje. Buvo sušauktas susirinkimas ir pateikta sąmata, kurios esminė dalis buvo tai, kad visas stogas esantis virš ieškovui priklausančių parduotuvių turi būti pakeista skarda, t. y. būtų fiziškai pakeistas naujas stogas. Atsakovė sakė, kad gerai jeigu kaina yra tokia, ir visas stogas bus pakeistas, jeigu tai bus padaryta rinkos kainomis, bus garantiniai įsipareigojimai, sutiks prisidėti prie sumokėjimo. Pasirašoma sutartis su tuo pačiu asmeniu, kuris turėjo sutartyje nurodyti, kad visi darbai bus atliekami pagal tą sąmatą, kuri buvo pateikta bendrasavininkams. Dabar atlieka darbus ir sako, kad turi mokėti. Atsakovė prašė pateikti jai dokumentus, kas iš tikrųjų buvo padaryta, nes ji įtarė, kad kažkas buvo padaryta neskaidriai. Dabar turintys aiškius įrodymus, kad jos įtarimai buvo teisingi. Pats rangovas patvirtina ir į bylą pateikia įrodymus, ir paaiškina tada, kada ekspertas iš tikrųjų užlipo ant stogo, atliko matavimus, susipažinus su ekspertizės akto 9-10 lapu 2.4-2.5 paveikslėliais, viską išmatavo, ir paaiškėjo, kad stogas, kuris tyrėjo būti perdarytas skarda, jis nebuvo perdarytas skarda. Jeigu mes kalbėsime apie ,,Bilsta“ stogo būsenos nustatymo aktą, kuris kalbėjo, kad iš tikrųjų stogui reikalingas remontas, tai 4/5 nuotraukų pateikta, kad turi būti suremontuota ta vieta, kur yra šiferis, o kur yra skarda, yra tik kelios nuotraukos. Tai tos vietose, kuriose buvo šiferis, jos nebuvo suremontuotos. O tos vietos, kur buvo skarda, buvo ne daug trūkumų, tai buvo perdėta nauja skarda. Dar daugiau pats rangovas savo 2024 m. gruodžio 30 d. paaiškinimuose pateikė savo lentelę, ir toje lentelėje pasakė, kad su pačiu ieškovu susitarė taip, kad kai kurių darbų atlikinėtų mažiau, o kitus darbus padengs šiais darbais, tai pateikė lentelėje. Tai geriausia matoma iš dangos perdengimo, 1 eilutė, kad toje sąmatoje, kurioje bendrasavininkai patvirtino, turėjo būti 120 kv., o faktiškai perdengė 111 kv., ekspertas nurodo, kad perdengė 93 kv. Čia yra esmė, kad vietoje padengti naują skardinį stogą, nusprendė sumažinti apimtis dengiamo stogo, ir vietoje to atlikinėti kitus darbus. Dar gražiau, seną šiferį atkėlė, ir jau savo paaiškinimuose sako, kad tai buvo papildomas darbas. Vietoje to, kad dengti skarda, ten paėmė dalį šiferiu, ir sako, kad atliko papildomus darbus. Dar blogiau, kad teismui buvo pateikta suklastota sąskaita, nes duomenys akte nurodoma perdengimo 111 kv., nors rangovas nurodo, kad 120 kv., bet pats teigia, kad tiek neatliko, kas reiškia, jog aktas yra suklastotas. Ieškovės atstovė pati nesuvokia suklastojimo fakto, bet čia yra akivaizdu, jeigu pats akte pripažįsti, kad atlikai stogo perdengimo darbų tik 111 kv., o akte įrašai sąmoningai 120 kv., tam, kad pridengti kitus darbus, kuriuos susitariau su ieškovu, tai yra suklastojimas. Be abejonės toks susitarimas turėjo būti atskleistas teismui kreipiantis į teismą, kad tai nebuvo padaryta yra paprasčiausiai skandalas. Tai yra apgavystė, kuri buvo įgyvendinta ir bandoma realizuoti teismo rankomis. Taip jie suprantantys faktines aplinkybes, kurios yra įvykusios, stogas nebuvo perdengtas skarda. Jeigu pasižiūrėsiantys ekspertizės 2.5 paveikslėlį, ten yra pažymėta kokia dalis turėjo būti perdengta skarda. Apie trečdalis yra neperdengta, paliktas tas pats šiferis, dėl kurio ir bėgo stogas. Kažkiek aptvarkyta, bet jokiu būdu nepakeista. Dėl tos priežasties labai svarbu įvertinti nuo ko jie turi atsikirsti.: ar kad atsakovė neturi mokėti už tuos darbus, kurie nurodyti akte, ir kuriais grindžiamas ieškinys, ar už tuos darbus, kuriuos jau po ekspertizės akto pateikimo paima ir užrašo rangovas, kad jis neva dar kitus darbus atliko, nors buvo susitarę, bet nenurodęs. Jis praeitame posėdyje pateikęs klausimą, ar yra keičiamas ieškinio pagrindas, t. y. ar prašoma apmokėti už tuos faktinius darbus, kuriuos jau dabar nurodė rangovas, ar visgi prašoma apmokėti už tuos darbus, kurie nurodyti akte. Ieškovės atstovė nurodė, kad tas, kas yra akte. Dabar viena sąvoka yra visiškai painiojama ir nesuprantama, bandoma prakišti tokia nuostata, kad stogo remontas už tam tikrą kainą buvo sutartas ir reikia mokėti, tačiau svarbiausia yra turinys. Sutari, kad už 5000 Eur gali pakeisti nauju skardiniu stogu, ko atsakovė tikėjosi, o gali iš kitos pusės paimti vieną šiferio lapelį uždėti ir sakyti, kad stogas suremontuotas. Turinys to, kas buvo pristatyta bendrasavininkams, yra visai kitas, negu buvo padaryta. Tai, kad kiti savininkai nesigilino į tai ir sumokėjo, yra jų problema. Kad atsakovė nenori mokėti už tai, kas nebuvo sutarta, yra jos teisė, numatyta įstatyme. Norintis paaiškinti, kodėl kas padaryta yra iš esmės blogai. Net 1/3 stogo, kuris turėjo būti padengtas nauja skarda, buvo paliktas šiferis. Yra keli dalykai: visų pirma ,,Bilsta“ būklės nustatymo akte yra didžioji dalis visų trūkumų nurodytų toje dalyje. Reiškia tikimybė, kad tas senas šiferis po kiek laiko pradės leisti yra pakankamai didelė. Tada reikės tvarkyti ir patirti naujas išlaidas, statyti naujus pastolius, vykdyti remonto darbus, tai antras blogas dalykas. Trečias blogas dalykas yra kaina tų darbų, kurių neatliko, ji yra pakankamai didelė, t. y. naujo skardinio stogo sudėjimo kaina yra pakankamai didelė. Ir iš to susideda teisėtumas, jeigu keiti šiferinį stogą į skardinį, reikalinga gauti statybos leidimą, atlikti visus kitus darbus. Dėl tos priežasties nuo pat pradžių ir kilo klausimas, kaip gali būti atlikti darbai teisėtai, kaip buvo šiferis, dabar pasidarė skarda. Bet ekspertas nustatė, kad šiferis nebuvo pakeistas skarda. Staiga rangovas sako, kad jis nepakeitė, kad susiderino su pačiu ieškovu, ir jie susitarė, kad tuos darbus, kuriuos neatliko, t. y. skardinimo darbus, jis padengė iš kitų papildomų neįvardintų darbų, tą pačią vietą padengė senu šiferiu. Tai faktinė situacija, dėl ko visas ginčas kilo. Nuo pat pradžios iki bylos iškėlimo atsakovė kelis kartus kreipėsi į patį rangovą, prašydamas pateikti informaciją, kokius darbus atliko. Tas pats klausimas buvo pateiktas ir ieškovei, prieš sumokant, norint įsitikinti, ar darbus atliko. Tas kas išlindo bylos nagrinėjimo metu, tą ką nustatė ekspertas, kad 1/3 stogo yra neperdengtas skarda, tai, kad egzistavo kažkoks ieškovo ir rangovo susitarimas, kad kiti darbai turi būti paslėpti po skardos neperdengimu, tai kad yra suklastotas darbų priėmimo - perdavimo aktas, tai ir paaiškėjo byloje. Tie įtarimai, kurie kilo atsakovei, jie ir pasitvirtino bylos nagrinėjimo metu. Visa tai ką kalbėjo ieškovo atstovė, nevertinama to, kas yra byloje. Atsakovė iš pradžių neturėjo argumentų, ir todėl prašė ekspertizės, nes jai neteikė dokumentų, kas yra padaryta nustatė ekspertas. Jis išmatavo, nustatė, tas kas yra nurodyta akte viršija rinkos kainas, tai, kas yra neatlikta, tai tada ir paaiškėjo visa esmė. Tai yra faktinės aplinkybės, kurios yra svarbios. Dabar jis prieis prie teisinės pusės, dėl ko ieškinys turėtų būti atmestas. LAT praktika šioje byloje yra visiškai aiški, nurodę bylą Nr. 3K-7-515/2009, kur labai aiškiai suformuota teisminė praktika, kur nurodyta, kad kyla pareiga apmokėti už bendro naudojimo turto daiktus, jeigu buvo tokie darbai atlikti ir būtini, t. y. pastatas buvo avarinės būklės; arba kitas atvejis, kada pats savininkas duoda sutikimą remonto išlaidoms ir visi bendrasavininkai priima sprendimą, kad reikia atlikti būtent tokius remonto darbus. Į pirmą atvejį atsakė ekspertas, kad nėra jokių nustatyta jokių aplinkybių, kad būtent ginčo pastatas norminių aktų nustatyta tvarka buvo laikomas avarinės būklės, todėl privalomo mokėjimo už patirtas išlaidas negali būti. Turime atsakyti į klausimą, ar iš tikrųjų buvo atsakovės sutikimas atlikti visus praktiškai atliktus darbus, ir ar tam pritarė atsakovė, nes tik tais atvejais jai kiltų atsakomybė. Pirmiausia turime į bylą pateiktą grupinispirkimas.lt sąmatą, kurioje yra tiek medžiagos, tiek darbai. Yra atliktas aktas, kuriame suma iš esmės atitinka, tačiau darbų apimtys neatitinka. Pirmas dokumentas, kuris yra svarbus (tai ką kalbantis, nurodyta jų 2025 m. sausio 3 d. paaiškinimuose), dėl ko kilo klausimas, kad kažkas vyksta neskaidriai, buvo pateikta pirkimo sąskaita, prekių pirkimo ataskaita, grupinispirkimas.lt, pagal kurią pirko medžiagas. Jeigu pasižiūrėsime pozicijas, kurios susiję su skarda, ten nurodyta, kad profiliuotos skardos įsigyta 134 kv., paskui profiliuotos skardos dar 30 kv, paskui dar skardos 78 , dar skardos 8. Skardos buvo įsigyta bendrai apie 260 kv.. Žinant, kad perdengiamo stogo dalis turėjo būti 120 kv., jau pačiai atsakovei kilo įtarimas, kad kažkas vyksta neskaidriai, kad medžiagų perkama žymiai daugiau, negu reikia atlikti darbų. Dėl šios priežasties, kada buvo atlikti darbai, atsakovė ir paprašė atsakyti, kad jeigu tiek buvo pirkta medžiagų, tai kur jos buvo panaudotos, kur atlikti darbai. Buvo prašoma rangovo, atsakovo, tačiau ši informacija nebuvo pateikta. Dėl tos priežasties į bylą buvo pateiktas vienintelis dokumentas, patvirtinantis faktinį atlikimą, tai darbų atlikimo aktas, kuris turėjo patvirtinti, kas faktiškai buvo atlikta. Teismas paskyrė ekspertizę, kurioje ekspertas atsakė į klausimus, patikrino ar faktiškai darbai atlikti, ir tada pamatę, kad dėl didžiosios darbų dalies iš viso nebuvo duotas bendrasavininko sutikimas, dėl ko atsakovei nekyla prievolė mokėti už šiuos darbus. Pirmas akto punktas yra stogo dangos perdengimas. Tiek sąmatoje, tiek akte buvo nurodyta, kad turėjo būti atlikta 120 kv. metrų perdengimas skarda. Jau gruodžio 30 d. paaiškinimuose pats rangovas nurodo, kad jis susitaręs su ieškovu suklastojo šiuos duomenis, nes nors žinojo, kad yra atlikta skardos padengimo darbų 111 kv., jis įrašė 120 kv., o ekspertas nustatė 93 kv., dar mažiau, negu pripažįsta rangovas. Jeigu pasižiūrėsime skirtumą tarp to kas buvo nurodyta akte ir faktiškai padaryto, gausis 26 kv. Dar geriau kai paimame stogo perdengimo duomenį, tai ant kiek neteisingai sudaromas aktas. Tas kas yra stogo perdengimas, vėliau yra atkartojama kitose eilutėse, kas suprantama. Tai yra ir stelažų atvežimas, įvardintas kitoje eilutėje. Kada atmetame tas eilutes, kurios išimamos iš stogo padengimo, mums lieka tik 224 Eur, kurie yra nepadengti kitose eilutėse. Tas darbas, kuris faktiškai yra nurodytas pirmuoju punktu, ir kuris pagal akte nurodomą informaciją turėtų kainuoti 3600 Eur tai yra jis praktiškai kainavo 224 Eur. Taip pat jie parašę aiškius komentarus, kad niekada savininkai nebuvo nusprendę, kad stogo turi būti dengta mažiau, t. y. 96 kv., ir tam atsakovė niekada nebuvo pritarusi. Dar daugiau, toks pakeitimas visiems savininkams yra žalingas, nes nepadengus skarda, atsiranda tikimybė, kad vėl bus pradėta leisti, vėl iš naujo mokėti už paruošiamuosius darbus, užlipimą ant stogo, vėl bus papildomos išlaidos. Šis darbų neatlikimas yra esminis ir pakeitimas yra esminis. Dėl skardos lankstinių gamybos, - to ekspertas iš viso nenustatė, be to pačioje pirminėje sąmatoje buvo numatytas mažesnis kiekis. Nematantys pagrindo, kad ši eilutė būtų įtraukta į priėmimo - perdavimo aktą, nes ekspertas nustatė, kad šie darbai nebuvo atlikti, todėl negali būti pareiga tai apmokėti. Dėl laštakio montavimo, - tai šio darbo turėjo būti nurodyta žymiai mažiau. Jeigu įvertinsime, kad už žymiai didesnį kiekį, t. y. 15 metų turėjo būti 150 Eur; o už 12 metrų turėjo būti tik 85 Eur, tai darbo kaina yra žymiai užaukštinta. Dėl tos priežasties tai neatitinka pirminės sąmatos, neturėtų būti prievolės savininkams už juos mokėti. Dėl garskylės montavimo, buvo sutarta, kad tokių darbų reikės 30 metrų, akte nurodyta 46 m., o faktiškai atlikta 23 m., t. y. darbai buvo faktiškai neatlikti, kaina viršija nurodytą sąmatoje, tokiam kiekiui nebuvo pritarę bendrasavininkai, pati atsakovė, dėl ko nekyla pareiga mokėti. Iš esmės tas pat pasakytina ir apie vėjinių montavimą, kad savininkai buvo patvirtinę, kad tokių darbų galėtų būti atlikta 12 m., tačiau buvo atlikta 15 metrų už didesnę kainą, o ekspertas padarė išvadą, kad tokių darbų kaina neatitinka rinkos kainų. Atsakovė niekada nebuvo pritarusi tokioms kainoms, dėl tokios priežasties nei jai, nei kitam savininkui nekilo prievolių mokėjimui. Dėl karnizo montavimo, - nurodyta, kad galėjo būti 25 kv. metrai karnizo, akte nurodyta 27 kv., o iš tikrųjų yra 112 kv. Kodėl taip yra, todėl, kad žymiai mažesnė stogo danga buvo padengta skarda, todėl natūraliai, kad apie tą dalį karnizas buvo montuojamas. Dėl tos priežasties akte yra sąmoningai suklastoti duomenys, ir jiems sutikimo atsakovas niekada nėra davęs, ir bendraturčiai nėra dėl to padarę sprendimo. Dėl to yra akivaizdu, kad nei vienam iš savininkų nekyla prievolė. Dėl lietaus nuvedimo sistemos, - yra suklastoti duomenys, pačioje sąmatoje buvo 15 metrų, o suklastota akte, kad yra 22 m., o faktiškai yra tik 10 metrų. Kodėl taip yra, todėl, kad skardinis stogas buvo perdengtas mažesne dalimi, dėl ko yra mažiau lietaus nuvedimo sistemų, dėl ko akivaizdu, kad tokių sprendimų nebuvo priėmę bendrasavininkai, nei buvo pritarusi atsakovė, nei vienam iš bendrasavininkų nekyla prievolė mokėti už tokus darbus. Dėl kamino skardinimo, - tiek sąmatoje, tiek atliktų darbų akte nurodytas tas pats skaičius - 700 Eur. už du kaminus. Tačiau ekspertas nurodo, kad tokių darbų kaina turėjo būti 205 Eur, tris kartus mažesnė kaina. Dėl tos pačios priežasties, niekada atsakovas nesutinka prisiimti didesnių kaštų, negu rinkos kainos, tai buvo viena iš esminių sąlygų stogo remontui. Dėl tos priežasties akivaizdu, kad ekspertas nustatė, kad viršytos rinkos kainos, ir už jas atsakovas nesutinka mokėti. Dėl kraigo (šyto) apskardinimo,- toks darbas turėjo kainuoti 5 kartus mažiau negu sąmatoje ir akte, dėl ko atsakovas nesutinka apmokėti, tokio sutikimo niekur nėra davęs, ir jam nekyla prievolė mokėti. Pastolių ardymas, - iš viso tokio darbo bendrasavininkai nebuvo numatę, kad būtų galima iš jų prašyti pinigų, todėl nei vienam bendrasavininkų montavimo ir ardymo darbų mokėti prievolė nekyla. Tuo labiau jeigu pasižiūrėsime į pirmą poziciją, kuri vadinasi stogo perdengimas, kodėl pastolių montavimas neįskaitomas į stogo perdengimą, tai kas čia per atskiras darbas, tai iš viso stogo perdengimas nieko nebereiškia. Akte jau nurodyta, kad tas darbas kainuoja 1500 Eur., nei vienas iš savininkų tokiam darbui nebuvo pritaręs, nekyla prievolė mokėti. Ekspertas nurodė, kad tokių darbų kaina turėtų būti 1079 Eur., ir jis paskaičiavo. Šiferinės dangos atkėlimas,- pats ieškovas savo iniciatyva sutarė su rangovu, kad vietoje skardinės dangos bus šiferinės dangos atkėlimas, kažkoks remontas, apie ką niekada nei vienas bendrasavininkas nebuvo informuotas, nurodė, kad tokių darbų kaina yra 800 Eur., o ekspertas iš viso nebuvo nustatęs, kad tokie darbai buvo atlikti, dėl ko nei vienam iš savininkų nekyla prievolė mokėti. Ši faktinė aplinkybė buvo nuslėpta kreipiantis į teismą, dėl ko kyla nesąžiningo ieškinio pasekmės. Šiukšlių nukėlimas ir išvežimas, - nebuvo nustatyta, kad šiukšlių išvežimas turėtų būti mokamas. Pačiame protokole buvo svarstytas klausimas, ir buvo sutarta, kad kiekvienas iš savininkų šiukšles išsiveš pats. Kita svarbus dalykas, kad skarda nėra šiukšlė, ji yra žaliava, ir rangovas ją pridavęs į metalo supirkimo punktą iš to dar pasipelnė. Iš teisinės pusės, visi savininkai buvo priėmė sprendimą, kad už tokius darbus iš viso neturi būti mokama, niekada atsakovė tam nebuvo pritarusi, todėl į aktą įrašytas šis darbas 1600 Eur neturėtų būti prievolė savininkams mokėti, tuo labiau, kad ekspertas įvertino tokią darbų kainą kaip ne didesnę negu 326 Eur. Papildomos apačios apskardinimas, tokie darbai nebuvo niekada numatyti, pagal 2024 m. gruodžio 30 d. rangovo paaiškinimą iš viso buvo atliekamas. Ant pirmo aukšto jis yra pateikęs pirmo aukšto nuotrauką, ir yra nurodęs, kad va ant kito stogo jis apskardinęs, todėl, kad paprašė pats ieškovas. Nei vienas iš savininkų apie šią faktinę aplinkybę nebuvo informuotas, nebuvo numatyta, kad ten bus skardinama, dėl ko jiems nekyla prievolė mokėti. Ventiliavimas, kamino apskardinimas, pasakytina tas pats. Nei vienam iš priėmimo - perdavimo akte nurodytų darbų atsakovas nedavė sutikimo, kad darbas būtų atliktas tokiu būdu, kokiu jis buvo atliktas, niekada nebuvo patvirtinęs tokių kainų, kurios nurodytos akte, dėl ko jam nekyla prievolė ir mokėti. Nežiūrint į tai, už stogo remontą dalį pinigų atsakovė yra sumokėjusi, kada pervedė už medžiagas, ji nereiškė priešieškinio, neprašė šių pinigų gražinti, tai jokiu būdu nėra pripažinimas visos prievolės mokėti. Atsakovė buvo sutarusi dėl visiškai kitokio remonto apimties, dėl ko neturi pareigos mokėti už tai, kas buvo faktiškai atlikta, ir už tai, kas buvo susitarta ieškovės ir rangovo, kas buvo nuslėpta nuo atsakovės. Dėl rangovo pateiktų paaiškinimų dėl eksperto išvados, - ekspertas nurodė, kad jo užlipimas ar neužlipimas ant stogo, jam netrukdė pateikti išvados, t. y. nenurodė, kad tai jam trukdo pateikti išvadą. Ieškovės teiginiai, kad dėl to eksperto išvada galėjo būti neteisinga, yra pasvarstymas, niekuo nepagrindžiamas, nenurodoma kuo neteisingai pateikta išvada, ko neįvertino ekspertas, iki šio ieškovė to nenurodė. Tie rangovo nurodyti darbų sąrašai, kurie yra nurodyti, kuriuos jis uoliai atliko, nurodyti jo gruodžio 30 d. paaiškinimuose. Jis surašė, kad atliko 44 darbus, kad jie turėtų būti vertinami, pvz. skardinė stogo dalies nuardymas, nukėlimas žemėn ir utilizavimas. Tuo atsikertantys nuo ieškinio, kuris buvo pateiktas, kad buvo sudaryta sutartis, buvo duotas pritarimas, ir faktiškai buvo atlikti tie darbai. Jie įrodę, kad tie darbai faktiškai nebuvo atlikti, dėl šių darbų ieškinio pagrindas nebuvo keičiamas, manant, kad tai yra visiškai nereikšminga. Dėl pačių pastabų ekspertui, - kad jis neva kažkokių darbų neįvertino, tai jie priėmimo - perdavimo akte irgi nėra nurodyti. Dar daugiau, ekspertizės atlikimo metu, kai ekspertas buvo atvykęs į vietą, ten dalyvavo ieškovė, ir atsakovės atstovai, ir ekspertas prašė pateikti informaciją, ar yra atlikti kokie nors kiti darbai, kurie nebuvo nurodyti aktuose, tačiau ši informacija nebuvo pateikta. Ši informacija yra nauja, dėl šios priežasties ji niekuo nepagrįsta, jie nei aktuose nurodyta, nei mes turime įrodymus, kad tokie darbai iš tikrųjų buvo nurodyti atlikti. Todėl esant tokioms aplinkybėms, manantis kad nėra pagrindo abejoti eksperto išvadomis. Esant tokioms aplinkybėms, nei įstatymo pagrindu, nei kas stogo remonto darbai turėjo būti privalomai atlikti, susitarimų mokėti už tokius darbus atsakovė taip pat sutikimo niekada nedavė, nepritarė, dėl šios priežasties jai nėra prievolės mokėti, dėl ko prašantys ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prie ,,Bilsta“ defektų akto yra pateiktos fotonuotraukos darantys prielaidą, kad yra teisingos. Nuo to, kad bėga vanduo (vaizdo įraše) stogas gali būti labai paprastai suremontuojamas. Jeigu buvo galima suremontuoti šiferinę dangą, tai tuo labiau buvo galima tai padaryti ir su skardine danga. Nuo to, kad bėga vanduo, pastatas nėra avarinės būklės, nes ir naujame stoge gali padaryti skylę, ir bėgs vanduo. Yra norminiai dokumentai, kurie leidžia konstatuoti avarinę būklę, o šiuo atveju ekspertas nurodė, kad tai nėra avarinė būklė. Galima užklijuoti skylę, ir nebėgs, bet viso nereikia pakeisti, kur šiferis ten buvo tik pataisyta. Savininkas turi imtis priemonių užtikrinti bendrų konstrukcijų tinkamą būklę. Ekspertas buvo užlipęs ant stogo, ieškovai dalyvavo, o jis pats ne. Pateikti eksperto 2.4, 2.5 paveikslėliai. Teismas suteikė praeitame posėdyje ieškovei galimybę išsikviesti ekspertą ir jam užduoti klausimus. Yra pridėta, kad darbai turi būti atliekami pagal sąmatą, kuri buvo patvirtinta, joje nėra jokio šiferio atkėlimo, kurioje nurodyta 120 kv. m., iš to galima daryti išvadą, kad visas stogas turėjo būti pakeistas skarda. O akte jau atsirado nauja eilutė šiferio atkėlimas, tai tas plotas kurio trūksta tarp 120 kv. Kad bus remontuojamas šiferis, pradinėje sąmatoje nėra. Buvo be abejonės numatyta, kad bus ir šiferis pakeistas, nes užrašytas didesnis kiekis skardos. Tas pats rangovas paaiškinimuose nurodė, kad jis susitarė su ieškovu atlikti mažiau darbų, negu numatyta sąmatoje, ir tų darbų sąskaita padengti papildomus darbus, ir ieškovės atstovė patvirtino, kad toks susitarimas buvo. Jeigu būtų buvęs pakeistas visas stogas, tai būtų 120 kv. Ekspertizės 4 pav. yra parodyta, kiek būtų 120 kv., būtų uždengtas visas stogas, o šiuo atveju uždengtas ne visas. Sąmatoje nėra eilutės apie šiferio remontą. Rangovo dokumento antrame lape nurodyta apie žodinį susitarimą su ieškovu atlikti papildomus darbus, kas neturėjo būti atlikta, atkelta ir sudėta 60 kv. šiferinės dangos, tai reiškia, jog nebuvo numatytas šiferinės dangos remontas. Jeigu atsirastų 26 kv., tai būtų pakeistas visas stogas, tai pavaizduota ekspertizės 2.4 pav.. Apie šiferio sutvarkymą neturintis įrodymų, atsakovė apie šiferio sutvarkymą nieko nežino, todėl nei ginčijantys, nei neginčijantys. Jis ieškovės pateiktu aktu į bylą nepasitikintis dėl to, kad ieškovas sako, jog susitarę su rangovu, jis jį suklastojo, todėl nepasitikintis, kad ten viskas atlikta teisingai. Eksperto išvadoje nėra parašyta, kad tas darbas buvo atliktas tinkamai. Matome iš ,,Bilsta“ dokumentų, kad ten yra senas sukirmijęs šiferis, kad ten jį atkėlei, kažką padarei, yra didelė tikimybė, kad po mėnesio vėl gali pradėti bėgti. Nėra garantinių stogo sutvarkymo terminų. Statybinės medžiagos yra išvežtos, tačiau protokole nurodyta, kad tai turėjo padaryti bendrasavininkai, kas tai padarė nežinantis, bet jam žinanti aplinkybė, kad skarda buvo priduota į metalo priėmimo punktą ir iš to rangovas dar uždirbo. Ar nuo stogo buvo išvalytos paukščių išmatos, jis nežinantis, nes nelipęs, ir nematęs. Atsakovė savo pritarimo nedavė, kiti savininkai balsavo ir sutiko, kad darbai būtų atlikti pagal pirminę sąmatą, atsakovė to nedarė. Dalį už medžiagas atsakovė sumokėjo, nes buvo pasiruošusi bendradarbiauti, ir jeigu visas stogas būtų perdengtas rinkos kainomis skarda, būtų sutikusi mokėti ir neturėdama tam prievolės. Kada pamatė, jog skardos nupirkta dvigubai daugiau, jai kilo įtarimai, o kada negavo dokumentų, kas atlikta, jai dar kilo daugiau įtarimų. Bylos nagrinėjimo metu išsiaiškinę, kad jos įtarimai yra pagrįsti, dėl ko dabar nesutinka mokėti (2025 m. vasario 5 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 41 min. 11 sek.--- 1 val. 32 min. 42 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys netenkintinas.

III. Dėl ginčo esmės

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl nekilnojamojo turto pastato bendrasavininko (ieškovės) teisės gauti nuostolių atlyginimą iš kito bendraturčio (atsakovės), pastarajai nevykdant savo pareigos tvarkyti bendrą turtą. Ieškovė, vadovaudamasi CK 4.76, 4.82, 4.83 straipsnių nuostatomis, prašo priteisti iš atsakovės 6288,92 Eur patirtų išlaidų (nuostolių) sumą, susidariusią ieškovei organizavus ir atlikus šalims bendrąja daline nuosavybe priklausančio namo stogo remontą. Atsakovė su ieškovės reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo ginasi tuo, kad atsakovė nedavė pritarimo darbams; darbai buvo atlikti neteisėtai; ieškovė nebendradarbiavo su atsakove kaip bendraturte; darbų perdavimo – priėmimo aktas yra suklastotas, nes neatitinka faktiškai atliktų darbų, atliktų darbų vertė didesnė negu rinkos.

IV. Dėl faktinių aplinkybių.

Ieškovei MB "Visapusiškas tobulėjimas" (28,13 proc.), atsakovei MB ,, B. sodyba“ (50,99 proc.), UAB ,,Judema“ (9,34 proc.) fiziniams asmenims T. R. (9,05 proc.) ir M. S. (2,49 proc.) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., l. 11-12 ). Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 21 d. pranešimu dėl būtinumo atlikti dalinę pastato stogo renovaciją kreipėsi į bendrasavininkus, tame tarpe ir į atsakovę, informuodama apie pastato stogo būklę, prašė raštu išreikšti savo sutikimą/nesutikimą dėl pastato dalinės stogo renovacijos (e. b. 1 t., l. 13).

Ieškovės prašymu buvo parengta 2022 m. spalio 28 d. UAB ,,Bilsta“ stogo būklės vertinimo išvada, kurioje nurodyta, kad įvertinus stogo būklę, nustatytas vandens pratekėjimas į vidaus patalpas įvairiose vietose, dėl ko privaloma nedelsiant keisti stogo dangą ir vandens nutekėjimo sistemą, sumontuoti antikondensacinę stogo plėvelę; įrengiant naują stogo dangą privaloma įvettinti laikančias stogo konstrukcijas, reikalui esant jas keisti, privaloma sumontuoti paukščių baidykles (e. b. 1 t., l. 18- 48).

Ieškovė 2022 m. gruodžio 1 d. išsiuntė bendraturčiams, tame tarpe ir atsakovei pretenziją, kurioje rašė pateikti sutikimą ar nesutikimą dėl stogo renovacijos atlikimo, šalinant specialisto išvadoje nurodytus trūkumus, nurodė, kad privaloma nedelsiant keisti stogo dangą, įrengti naują (e. b. 1 t., l. 14 - 17).

2023 m. rugpjūčio 23 d. bendraturčių susirinkimo protokolu nustatyta, kad jame, dalyvaujant ir atsakovės atstovei, svarstyta pastato stogo dalinės renovacijos ir apmokėjimo už ją klausimas. Susirinkimo metu buvo nuspręsta galutinai išsiaiškinti dėl pastolių ar pakylos stogo remonto darbams atlikti (atsakinga A. B. ir D. B.), galutinai nusprendus suderinti tarpusavyje žodžiu, nerengiant atskiro susirinkimo); stogo plotuose, kur yra stogo dangos pažeidimai arba nusidėvėjimas, renovuojant bus pakeistas į naują stogo dangą; papildomas išlaidas, neįtrauktas į preliminariąją sąmatą, dėl viso stogo valymo nuo paukščių išmatų, lietvamzdžių išvalymo nuo paukščių išmatų, grotelių, spyglių, tinklų tvirtinimo labiausiai paukščių būriavimosi, perėjimo vietose, įtraukti į darbų užsakymo sutartį; už šiukšlių išvežimą po stogo remonto atsakingi kiekvienas iš bendraturčių. Nutarta pasilikti prie dviejų apmokėjimo būdų: vienas iš bendraturčių užsako statybines medžiagas reikalingas stogo remontui bei sudaro darbų atlikimo sutartį su darbus atliksiančiu asmeniu; gautą bendrą sumą proporcingai, pagal Registrų centro duomenis, kiekvienam bendraturčiui, bei išrašo sąskaitas; visi penki pastato bendraturčiai pasirašo sutartį su įmone dėl statybinių medžiagų pirkimo stogo remontui, sąskaitos išrašomos proporcingai, pagal Registrų centro duomenis, kiekvienam bendraturčiui, analogiškai su darbus atliksiančiu asmeniu, galutinai nuspręsti pasitarus su teisininkais ir finansininkais, suderinti žodžiu nerengiant atskiro susirinkimo. Visiems suprantama, kad pateikta sąmata yra preliminari, nėra baigtinė, ji gali kisti darbų eigoje, nuolat bendraturčiams kontaktuoti tarpusavyje, kad darbų eiga visiems būtų aiški (e. b. 1 t., l. 49).

2023 m. rugsėjo 11 d. elektroniniu laišku atsakovės atstovei A. B. nustatyta, kad ieškovė 2023 m. rugsėjo 5 d. išsiuntė atsakovei 2023 m. rugsėjo 4 d. bendraturčių laišką, kuriame nurodė, kad prašo iki 2023 m. rugsėjo 14 d. pranešti apie geranorišką prisidėjimą ar neprisidėjimą prie dalinės stogo renovacijos, nepranešus, bus laikoma, kad atsakovė geranoriškai neprisideda (e. b. t., l. 52).

2023 m. rugsėjo 13 d. atsakovės atsakymu ieškovei nustatyta, kad atsakovė sutinka proporcingai prisidėti prie pastato stogo remonto darbų, bet jos netenkina susitarimo turinys, kuris apibrėžia tik rangovą ir statybines medžigas teikiančią įmonę, bet neapibrėžia rangovo atsakomybės už atliktus darbus, garantijos, dėl ko atsakovė ieškovei pateikė kitą susitarimo variantą, nes atsakovei proporcingai tenka didžiausia remonto kaštų dalis (50,99 proc.), tačiau sutinka, kad ieškovė prisiimtų stogo remonto organizavimą. Atsakovė nurodė, kad jeigu ieškovės netenkina atsakovės pateiktas susitarimo projektas, ji gali reikši ieškinį teisme, tačiau, kadangi tai truktų ilgą laiką, dėl ko ieškovė patirtų nepatogumus, siūlantys pasirašyti naują susitarimą, nes nesutikus pasirašyti, atsakovė svarstys spręsti ginčą tarp bendraturčių teisminiu keliu (e. b. t., l. 54-56).

2023 m. rugsėjo 14 d. ieškovės elektroniniu laišku atsakovės atstovui nustatyta, kad ieškovė siūlė susitarti, jog darbų kokybę ir garantiją prižiūrėtų statybos techninę priežiūrą atliekanti įmonė, su kuria tokios sutartie sudarymas papildomai kainuotų 300-500 Eur (e. b. t., l. 57).

2023 m. rugsėjo 20 d. atsakovės advokato elektroniniu laišku ieškovei nustatyta, kad atsakovė nurodo, jog peržiūrėjo ieškovės jiems atsiųstas sutartis, ir prašo jose padaryti jų siūlomus pridedamus prie laiško papildymus; nurodo, kad ieškovė visiškai nereagavo į jų siūlomus papildymus bendraturčių susitarime, dėl ko atsakovė siūlomas sutartis pasirašyts tik tada, jeigu ieškovė prisims visą atsakomybę už tinkamą sutarčių vykdymą ir jų pagrinu atsiradusią atsakomybę. Jos nuomone sutartys gali būti sudarytos tik po to, kai susitarimą pasirašys bendraturčiai, dėl ko nesant susitarimo ieškovė užsakiusi ramonto darbus atsakys už šių darbų tinkamumą ir apmokėjimą (e. b. t., l. 59-81).

2023 m. rugsėjo 28 d. ieškovės laišku nustatyta, kad ieškovė laiške nurodo, kad nesutinka prisiimti atsakovės siūlomų rangovo atsakomybės ir garantijų, bei siūlo bendraturčiams, kadangi artėjo ruduo, išreikšti savo valią, ir sprendimas bus priimtas bendraturčių balsų dauguma, bei pridedamas balsavimo biuletenis, kuriame prašoma dėl sutikimo pagal ieškovės ir atsakovės projektus, dėl sutikimo su ieškovės parinktu rangovu, UAB ,,Bilsta“ technine priežiūra, medžiagų pirkimu iš UAB ,,Grupinispirkimas.lt“. Iš pateiktų balsavimo biuleteninių matyti, kad su ieškovės pasiūlymais nesutiko tik atsakovė (e. b. t., l. 82 -99).

UAB ,,Grupinispirkimas.lt“ 2023 m. rugpjūčio 21 d. komerciniu pasiūlymu nustatyta, kad stoogo remontui medžiagų pasiūlymas pateiktas 2377,95 Eur sumai su PVM (e. b. t., l. 100). A. K. parengtu 2023 m. rugpjūčio 21 d. darbų sąrašu nustatyta, kad stogo remonto darbų vertė sudaro 7055 Eur.(ar su PVM nenurodyta)(e. b. t., l. 100). Bendra pasiūlymo vertė sudaro 9432,95 Eur.

2023 m. spalio 3 d. statybos rangos sutartimi nustatyta, kad ieškovė pasirašė statybos rangos sutartį, kurioje nurodoma, kad užsakovas yra ieškovė, atstovaujanti kitus bendraturčius, tame tarpe ir atsakovę, o rangovas yra A. K., dirbantis pagal rangos sutartį. Rangos darbų suma nurodyta 11055 Eur. Sutartyje išskirstyta kiekvieno bendraturčio mokėtina suma. Atsakovės dalis sudaro 5636,94 Eur. Sutarties priedas 2023 m. rugpjūčio 21 d. užsakymas - sąmata (e.b. 1 t., l. 102-105).

2023 m. spalio 3 d. pirkimo - pardavimo sutartimi nustatyta, kad ieškovė pasirašė sutartį, kurioje nurodoma, kad pirkėjas yra ieškovė, atstovaujanti kitus bendraturčius, tame tarpe ir atsakovę, pardavėjas UAB ,,Grupinispirkimas.lt“, kuria buvo sutarta 2867,95 Eur statybinių medžiagų kaina, pridėtas medžiagų sąrašas, kur kaina nurodyta 3829,33 Eur su PVM. Pagal sutartį pirkėjas įsipareigoja sumokėti 50 proc avansą, kuris išdėstytas visiems bendraturčiams. Atsakovės avanso dalis sudaro 731,19 Eur, bendra suma 1462,38 Eur (e. b. 1 t., l. 107-110).

2023 m. spalio 3 d. statybos techninės priežiūros sutartimi nustatyta, kad ieškovė pasirašė statybos techninės priežiūros sutartį, kurioje nurodoma, kad užsakovas yra ieškovė, atstovaujanti kitus bendraturčius, tame tarpe ir atsakovę, vykdytojas yra UAB ,,Bilsta“, sutarties kaina 726 Eur. Kiekvienas bendraturtis sumoka proporcingai turimai turto vertei, kas atsakovei sudaro 50,99 proc. nuo sumos, t.y. 370,19 Eur (e.b. 1 t., l. 111-113).

2023 m. gruodžio 1 d. darbų atlikimo perdavimo - priėmimo aktu Nr.1 nustatyta, kad buvo priimti ir pasirašytas atliktų darbų aktas sumai, nurodytai rangos sutartyje, t.y. 11055 Eur. Darbus priėmė ieškovė, bei techninis prižiūrėtojas UAB ,,Bilsta“, kitų bendraturčių, tame tarpe atsakovės parašų nėra (e.b. 1 t., l. 106).

Ieškovė, baigus darbus, visiems bendraturčiams pateikė sąskaitas apmokėti už remontą, proporcingai jų turimo turto dalims: atsakovei (6288,92 Eur.), UAB ,,Judema“ (1446,62 Eur.) fiziniams asmenims T. R. (1400,14 Eur) ir M. S. (386,28 Eur), iš jų neatsiskaitė tik atsakovė, kuri atsiskaitė tik už medžiagas ta dalimi, kuri buvo numatyta pradinėje sutartyje, t.y. 1608,62 Eur suma, todėl likusi skola už medžiagas sudaro - 343,96 Eur; rangovui už darbus 5636,94 Eur, už techninę priežiūrą 308,02 Eur.. (e. b 1. t., l. 116-120). Ieškovės pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad kiti bendraturčiai atsiskaitė už remonto darbus (e. b. 1 t., l. 136-158).

Atsakovei neapmokėjus sąskaitų, ieškovė jas apmokėjo pati, bei 2024 m. vasario 5 d. pateikė sąskaitą - faktūrą atsakovei 6288,92 Eur sumos sumokėjimui, iš kurių 5636,94 Eur sudaro mokėjimas rangovui A. K. už darbus, 343,96 Eur mokėjimas UAB ,,Grupinispirkimas.lt“ už medžiagas, 308, 02 Eur UAB ,,Bilsta“. (e.b. 1 t., l. 159). Būtent šias sumas kaip nuostolš ieškovė ir prašo priteisti iš atsakovės.

Ieškovės pateiktu susirašinėjimu su atsakove, nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 21 d. atsakovė ieškovei nurodė, kad pagal 2023 m. spalio 3 d. sutarties su UAB "Grupinis pirkimas" 3 dalies 1-ą punktą galutinė kaina negali viršyti 3154,78 Eur sumos, į ką ieškovė išsiuntė faktiškai pirktų medžiagų sąskaitą (e. b. 1 t., l. 144).

Atsakovės laišku ieškovei nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 4 d. atsakovė ieškovei nurodė, kad darbų priėmimo - perdavimo akto 10-12 pozicijose esantys darbai nebuvo numatyti nei sutartyje, nei komerciniame pasiūlyme, prašė ieškovės pateikti tai patvirtinančius dokumentus (pastolių, bokštelių nuomos ir šiukšlių išvežimo). Į tai ieškovė atsakė, kad šiuos darbus atliko rangovas savo jėgomis; sutarties 1.1 punkte numatyti darbai buvo numatyti 2023 m. rugpjūčio 21 d. užduotyje sąmatoje, kuri yra neatsiejama sutarties dalis; sutarties 1.3 p. Šie papildomi darbai numatyti užduotyje – sąmatoje, buvo atliekami sistemiškai, įgyvendinant sutarties 1.1; 1.3; 2.1.1; 2.1.3; 2.1.5; 2.1.6; 2.2.2 punktus. (e. b. 1 t., l. 121).

Atsakovės laišku nustatyta, kad ji prašo pateikti verslo liudijimą, kuriame yra įtrauktos dienos, kurių nėra pirmame verslo liudijime (e. b. 1 t., l. 122). Gautame atsakyme nurodoma, kad siunčiamas verslo liudijimas, bei nurodoma, kad negauti mokėjimai, bei nurodoma, kad negavus mokėjimų iki 2024 m. gruodžio 22 d., bus laikoma, kad atsakovė atsisako sumokėti už darbus, nurodomas rangovas A. K. (e. b. 1 t., l. 123).

Atsakovės 2023 m. gruodžio 22 d. raštu rangovui nustatyta, kad ji gavo iš rangovo sąskaitą dėl apmokėjimu už remonto darbus, bet atsisako už juos apmokėti, nes ji nėra sudariusi su rangovu jokios sutarties, sąskaita turi būti išrašyta ieškovei. Be to atliktų darbų kaina yra didesnė negu sutartyje, kas rodo sąskaitų klastojimą ir norą pasipelnyti (e. b. 1 t., l. 125-127).

Atsakovės 2023 m. gruodžio 22 d. raštu techniniam prižiūrėtojui UAB ,,Bilsta“ nustatyta, kad atsakovė gavo sąskaitą dėl apmokėjimų už techninę remonto priežiūrą, bet atsisako už juos apmokėti, nes ji nėra sudariusi jokios sutarties, sąskaita turi būti išrašyta ieškovei. Be to nesutinkama su suma (e. b. 1 t., l. 128-130).

2024 m. vasario 14 d. atsakovės raštu ieškovei nustatyta, kad ji gavusi ieškovės sąskaitas dėl atsiskaitymo rangovui, techniniam prižiūrėtojui, UAB ,,Bilsta“. Atsisakoma mokėti įtariant galimą piktnaudžiavimą, prašoma pateikti papildomą informaciją (e. b. 1 t., l. 132-133). Ieškovė el. laišku atsakė 2024 m. kovo 4 d., kad atsakymai buvo pateikti (e. b. 1 t., l. 134).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu nėra byloje ginčo, kad bendraturčiams, tame tarpe ieškovei ir atsakovei, namo stogas kaip viena iš pagrindinių namo konstrukcijų priklauso jiems kaip bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise, nes stogas – pastato konstrukcija, esanti pastato viršuje ir sauganti pastatą nuo kritulių, t.y. tarnauja visiems bendraturčiams Konstrukciniu požiūriu stogas susideda iš kelių elementų, kurie turi funkcionuoti kompleksiškai. Tie elementai yra: laikančioji konstrukcija, garo izoliacija, šilumos izoliacija, vėdinama ertmė (esant reikalui), apatinė stogo dangos konstrukcija, stogo danga. Gyvenamųjų namų šlaitinių stogų laikančiosios konstrukcijos dažniausiai būna gegnės ir gegninės sistemos, kurios remiasi į sienas. Patebėtina, kad nagrinėjamoje byloje stogo būklė ir jo remontas buvo aktualiausias būtent ieškovei, kurios patalpos trečiame namo aukšte tiesiai po stogu, kurio būklė turi tiesioginę įtaką jos interesams, skirtingai negu atsakovei, kuri neturėjo jokio tiesioginio suinteresuotumo stogo remontu. Ieškovė kaip labiausiais suinteresuotas stogo būkle bendraturtis ir ėmėsi organizuoti stogo remontą, kas yra logiška, nes dėl blogoos stogo būklės jai buvo daroma tiesioginė žala. Teismo vertinimu, kadangi kitiems trims bendraturčiams priklausė procentiškai maža dalis patalpų – penktadalis, t. y. 20,88 proc. ((UAB ,,Judema“ (9,34 proc.) fiziniams asmenims T. R. (9,05 proc.) ir M. S. (2,49 proc.)), todėl logiška, kad jie aktyviai nedalyvavo stogo remonte, ir iš esmės sutiko su viskuo, ką darė ieškovė, bei padengė procentiškai mažas stogo remonto išlaidas, nereiškė jokių pretenzijų dėl darbų ir medžiagų kokybės. Nors ieškovė labiausiai buvo suinteresuota stogo remontu, tačiau atsižvegiant į tai, kad jai priklausė 28,13 proc., o atsakovei - 50,99 proc., pagrindines stogo remonto išlaidas turėjo padengti būtent atsakovė.

Ieškovė kaip savo ieškinio teisinį pagrindą nurodo CK 4.76, 4.82, 4.83 straipsnių nuostatas. CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms; jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. CK 4.83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) taip pat turi teisę: 1) imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai; 2) reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. Teisėtais buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) interesais laikoma gyvenamojo namo vidaus tvarkos taisyklių nustatymas, tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymas, gyvenamojo namo priežiūros ūkinio ir finansinio plano parengimas, lėšų kaupimas bendrojo naudojimo objektams atnaujinti; 3) Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

Vienas iš atsakovės teisinių nesutikimo su ieškiniu argumentų yra CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Ši nuostata įtvirtina patalpų savininko teisę atsisakyti apmokėti bendros dalinės nuosavybės remonto išlaidas, kurioms jis nėra davęs sutikimo, tačiau iš straipsnio konstrukcijos matyti, kad jo toks sutikimas reikalingas ne visoms remonto išlaidoms, o tik toms, kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Antras atvejis, kai jis gali atsisakyti mokėti šias išlaidas, kai dėl jų nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Šiuo atveju darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė negali atsisakyti apmokėti remonto išlaidų remdamasi tuo, kad nėra jos sutikimo, vien tik dėl to, kad stogo remontui pritarta bedrasavininkų susirinkimo daugumos balsų persvaros sprendimu. Šio susirinkimo teisėtumo ir priimto sprendimo teisėtumo atsakovė byloje neginčijo, priešingai, nurodo, kad ji visada sutiko su stogo remonto būtinybe, niekuomet nevengė šios jai tenkančios pareigos ir iš to kylančios atsakomybės, bei padarė avansinį sumokėjimą 1608,62 Eur sumai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nors ir nebalsavo dėl stogo remonto ieškovės pasiūlytomis sąlygomis, tačiau sumokėjo avansą už medžiagas, bendraturčių sprendimo neskundė teismui, darytina išvada, kad ji iš esmės sutiko su stogo remontu, bendraturčių sutartomis remonto sąlygomis ir pagal ieškovės pateiktus sutarčių projektus.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovė tiek atsiliepime, tiek teismo posėdyje teismui nurodė priežastis, kodėl ji nesutiko su bendraturčių pasirašyto susitarimo dėl stogo remonto sąlygomis, siūlė savo variantus, kaltino ieškovę nebendradarbiavus, nesikoperavus ir t. t.. Teismas dėl šių atsakovės argumentų pažymi tai, kad 2023 m. rugsėjo 4 d. susitarimu dėl dalinės stogo renovacijos (paprasto stogo remonto) nustatyta, kad juo namo bendraturčiai, išskyrus atsakovę, sudarė susitarimą, kuriuo susitarė sudaryti šešiašalę sutartį dėl darbų pirkimo su rangovu A. K. bei sudaryti šešiašalę sutartį su statybinėmis medžiagomis prekiaujančia UAB „Grupinis pirkimas"; susitarime bendraturčiai įsipareigojo pervesti 50 proc. avansą už medžiagas UAB „Grupinis pirkimas", iš kurių 606,26 Eur dalis sudarė atsakovės dalis (e. b. t., l. 50-51), t. y. bendraturčiai dauguma balsų priėmė sprendimą, kuris atitinka CK 4.83 straipsnio 4 dalies, 4.84 ir 4.85 nuostatas, dėl ko atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Nors atsakovė turi daugiau kaip 50 proc. bendros dalinės nuosavybės, t.y. daugiau kaip visi kiti bendraturčiai, tačiau kadangi kiekvienas bendraturtis turi po balsą, o sprendimai priimami balsų daugumą, ji turėjo laikytis daugumos bendraturčių valios ir ją vykdyti.

Teismo vertinimu atsakovė nepagrįstai remiasi tuo, kad neva ieškovė nesutikdama su remonto sąlygomis turėjo spręsti ginčą teisme. CK 4.75 straipsnio 1 dalis yra bendro pobūdžio norma, kurioje nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Tačiau teismo vertinimu, kadangi ši norma yra bendroji, o CK 83 straipsnio 4 dalies nuostata, 4.84 ir 4.85 straipsnių nuostatos jos atžvilgiu yra specialiosios, taikytinos jos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad esant bendraturčių daugumos balsų persvara pasirašytam susitarimui, t.y. priimtam sprendimui dėl namo stogo remonto, rangovo ir techninio prižiūrėtojo pasirinkimo, remonto kainos, ne ieškovė turėjo kreiptis į teismą su ieškiniu, o būtent atsakovė turėjo ginčyti priimtą bendraturčių sprendimą kreipdamasi į teismą, tačiau kaip matyti ji to nedarė viso proceso metu, o reiškė pretenzijas tik pačiai ieškovei. CK 4.85 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad buto ar kitos patalpos savininko teisei apskųsti šiame straipsnyje nustatyta tvarka priimtus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, kas rodo, jog atsakovė nesutikdama su priimtu sprendimu turėjo teisę jį per 6 mėnesius nuo priėmimo apskųsti teismui. Neginčydama priimto sprendimo dėl remonto sąlygų įstatymų nustatyta tvarka, ieškovė turėjo sutikti su bendraturčių valia, o ne reikšti pretenzijas ieškovei, tuo labiau, kad jos pačios siūlytas susitarimo dėl stogo remonto variantas bendraturčių balsavimo metu buvo atmestas. Todėl teismo vertinimu atsakovės reiškiami argumentai, kodėl ji nesutiko su priimtu bendraturčių priimtu sprendimu dėl stogo remonto sąlygų, neturi teisinės reikšmės vertinant tai, ar ji turi prievolę ieškovei atlyginti jos nuostolius, ieškovei pačiai apmokėjus atsakovei tenkančią dalį už stogo remontą.

Atsakovė savo atsiliepime, teismo vertinimu, nepagrįstai nurodo LAT 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, kaip teismo praktiką, kurioje jos teigimu viskas išaiškinta jos naudai, remdamasi ja toje dalyje, kad neva atsakovė turėtų pareigą atlyginti ieškovui jos patirtus nuostolius, nedavus sutikimo remontui, tik tuo atveju, jeigu būtų remontuojamas avarinės būklės stogas, tačiau teismo vertimu paminėta LAT nutartis tai išaiškina priešingai negu teigia atsakovė. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.73 straipsnio 1, 2 dalys). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai. Remiantis tuo darytina išvada, kad CK 4.76 straipsnyje, CK 4.83 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos yra ribojančios bendraturčio (šiuo atveju atsakovės) teises kitų bendraturčių (šiuo atveju ieškovės) naudai. Toliau minėtoje LAT nutartyje nurodyta, kad pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kitokia įranga. DNSBĮ 2 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas). Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis). Teismo vertinimu šios LAT nutarties nuostatos reiškia, jog ieškovė su kitais bendraturčiais galėjo ir turėjo teisę priimti sprendimą dėl stogo remonto, ir šis sprendimas buvo privalomas ir galiojo atsakovei kaip bendraturtei, tačiau ji turėjo galimybę jį skųsti teismui.

Toliau atsakovės paminėtoje LAT nutartyje nurodoma, kad išplėstinė teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste konstatuoja, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti; pagal nurodytą bendrąją taisyklę pareiga daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčiams proporcingai apmokėti išlaidas atsiranda ir, pavyzdžiui, tokiu atveju, kai, esant būtinumui, yra naujomis pakeičiamos vienerios iš dvi ar daugiau laiptinių turinčio daugiabučio gyvenamojo namo laiptinės durys. Toliau nutartyje teigiama, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka; toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo; 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų, tačiau pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, aiškinantis gramatiškai ir logiškai šias įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad bendraturtis neprivalo mokėti kitam bendraturčiui, kuris pvz. pakeis bendro naudojimo duris be jo sutikimo, bet jis neturi teisės atsisakyti jas mokėti tuo atveju, jeigu bendraturtis patirs išlaidas, susijusius su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, kurie nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“. Tačiau jeigu bendrasavininkai CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka balsų dauguma nuspręs keisti minėtas duris, tai sutikimo nedavęs bendrasavininkas vis tiek privalės atlyginti proporcingai jam tenkančią išlaidų dalį už tas duris.

Atsakovė kitą argumentą dėl ko nekyla jai pareiga mokėti ieškovei jos patirtų nuostolių nurodo tai, kad ji nepasirašė statybos rangos sutarties su rangovu A. K., su UAB „Bilsta“ sudarytos statybos techninės priežiūros sutarties, su UAB „Grupinispirkimas.lt“ sudarytos pirkimo - pardavimo sutarties, t. y. ji nebuvo šios sutarties šalis, be to šias sutartis ieškovė pasirašė neturėdama kitų bendraturčių įgaliojimą jiems atstovauti. Teismas sutinka, kad atsakovė neturi pareigos sumokėti tiesiogiai rangovui A. K., remonto techninę priežiūrą vykdžiusiai UAB „Bilsta“, UAB „Grupinispirkimas.lt“ už medžiagas, ką ji teisėtai ir padarė, atsisakydama tai mokėti. Teismo vertinimu, atsakovei pareiga atlyginti nuostolius ieškovei kyla ne iš pastarosios sudarytų sutarčių su rangovu A. K., su UAB „Bilsta“, su UAB „Grupinispirkimas.lt“, o CK 4.76 straipsnio pagrindu, kaip pareiga atlyginti ieškovės kaip bendraturtės patirtus nuostolius susijusius su bendro turto išlaikymo išlaidomis. Akivaizdu, kad atsakovei nesutikus su bendraturčių susitarimu, ji nebūtų davusi ir įgaliojimo ieškovei veikti jos vardu, dėl ko ieškovė nebūtų galėjusi organizuoti stogo darbų ir įgyvendinti stogo remontų, todėl toks atsakovės argumentas yra nepagrįstas. Teismas toliau sprendimo eigoje pasisakys dėl ieškovės veikimo kitų bendraturčių vardu, neturinti įgaliojimo.

Kitas atsakovės teisinis argumentas yra tai, kad darbai atlikti neteisėtai, neva dėl ko nekyla atsakovei pareiga padengti ieškovės nuostolius. Teismas darbų teisėtumo nevertina, kadangi nėra statybos ekspertas, o vadovaujasi ieškovės reikalavimu teismo iš atsakovės išreikalautu rašytiniu įrodymu - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybės priežiūros departamento 2024 m. lapkričio 6 d. raštu. Šiame rašte nurodyta, kad Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos (toliau - VTPSI) buvo gautas atsakovės 2024 m. spalio 8 d. pranešimas (VTPS1 dokumentų valdymo informacinėje sistemoje užregistruotas 2024-10-08, Nr. 3D-3622), kurio VTPSI informuoja, kad minėto pranešimo nagrinėjimas nutraukiamas, nes skundas paduotas dėl pažeidimų vykdant statybų, kai statybos darbams nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybų leidžiančio dokumento. Šiame rašte nurodyta, kad sprendimas gali būti skundžiamas per 1 mėnesį nuo šio sprendimo įteikimo - regionų administraciniam teismui. Atsakovė teismui nenurodė, kad šis sprendimas būtų apskųstas teismui, teismo posėdyje nenurodė, kad su juo nesutinka, kad jį skųs, dėl ko laikytina, jog jis įsiteisėjęs ir teismas juo vadavaujasi. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiuo raštu paneigtas atsakovės argumentas dėl atliktų darbų neteisėtumo ( e. b. 4 t., l. 1 - 3).

Teismo vertinimu, nuostolių atlyginimo ir jų dydžio klausimas kiltų tik tuo atveju, jeigu būtu nustatyta, kad atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovei nuostolius dėl bendro turto remonto darbų. Teismo posėdyje atsakovės atstovas tvirtino, kad stogo remonto kainos buvo išdidintos, įtraukti papildomi darbai, darbų perdavimo - priėmimo aktas yra suklastotas, buvo nukrypta nuo priimto susitarimo su kitais bendraturčiais, tai įrodinėjo atliktos teismo statybos ekspertizės akto išvadomis, rangos sutartimi, jos priedu, darbų atlikimo aktu bei kitais rašytiniais įrodymais, kas teismo vertinimu gali turėti įtakos ieškovės patirtų nuostolių dydžiui, bei jos prievolei atlyginti ieškovės nuostolius. Teismo vertinimu tokios pareigos atlyginti ieškovės patirtas išlaidas atsakovė neturėtų, jeigu ieškovė organizuodama stogo remonto darbus, be kitų bendraturčių balsų daugumos, nukrypo nuo bendro susitarimo sąlygų, tai yra atliko ne tai, kam savo pritarimą davė bendraturčiai, o veikė savo nuožiūra, neturėdama nei atsakovės pritarimo, nei bendraturčių bendro sutarimo, dėl ko jiems nekyla pareiga atlyginti jos nuostolius CK 4.83 straipsnio 4 dalies tvarka. Tačiau teismo vertinimu toks nukrypims turi būti esminis, lemiantis bendraturčių susitarimo buvimą ar nebuvimą, t. y. ar jam būtų bendraturčiai, ar reikėję papildomo balsavimo, ir turi nebūti bendraturčių aptartas. Siekdamas pagrįsti savo nuomonę, teismas tam pateiks paprastą pavyzdį. Pvz. asmuo susitaria su kitu asmeniu kartu pirkti tam tikros komplektacijos automobilį, tai įgalioja padaryti tą asmenį, kuris automobilį įgyja, tačiau pirkėjui atvykus už jį apmokėti, paaiškėja, kad automobilio variklis yra ne benzinas, o dyzelinas, spalva yra ne mėlyna, o geltona, taip pat kita automobilio komplektacija yra visai kitokia. Kiekvienam bus aišku, kad asmuo neturi pareigos susimokėti už tai, dėl ko nebuvo susitarta, jis tokiu atveju turi teisę iš viso atsisakyti apmokėti už automobilį, arba reikalauti jam pateikti susitartos komplektacijos, bet jis neturi jokios pareigos apmokėti už tokios komplektacijos automobilį, nors jo galutinė kaina ir yra sutarta kaina. Jeigu kitas asmuo nori pasilikti tokios komplektacijos automobilį, jis turi apmokėti likusią automobilio kainą ir už kitą asmenį, jam atsisakius tai daryti. Taip yra ir nagrinėjamoje byloje su stogo remontu, jeigu ieškovė iš esmės nukrypo nuo bendro susitarimo, susitardama dėl remonto konkrečių darbų kitaip su rangovu, negu buvo susitarta su kitais bendraturčiais, t. y. ji veikė savo nuožiūra ir interesais, tokiu atveju teismo vertinimu ji turi apsimokėti visą stogo remontą, ir netenka teisės reikalauti nuostolių atlyginimo iš atsakovės.

Atsakovė taip pat ginčija nuostolių (išlaidų bendro turto išlaikymui) dydį, t. y. darbų ir medžiagų apimtį, jų neatitikimą pagal darbų priėmimo - perdavimo aktą faktiškai atliktiems darbams, bendraturčių susitarimui, kas tiesiogiai susiję su ieškovės prašomų priteisti jos nuostolių dydžiu, dėl to remiasi ir jos prašymu atliktu teismo statybos ekspertizės aktu. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės CPK 476 straipsnio tvarka nuostolius, kurių apibrėžimo šiame straipsnyje nepateikiama. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Ieškovė įrodinėja, kad nuostoliai (žala išreikšta pinigais) atsirado jai apmokėjus už atsakovę bendro stogo remonto išlaidas, kadangi atsakovė atsiskaitė tik už medžiagas ta dalimi, kuri buvo numatyta pradinėje sutartyje, t. y. 1608,62 Eur sumą, dėl ko todėl likusi atsakovės skola už medžiagas sudaro - 343,96 Eur.; rangovui už darbus - 5636,94 Eur, už techninę priežiūrą 308,02 Eur., bendra suma sudaro 6288,92 Eur, kurią kreditoriams padengė pati ieškovė, sumokėdama atsakovės mokėtiną dalį. Ši aplinkybė pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais – apmokėjimo dokumentais, ko atsakovė ir neginčija (e.b. 1 t., l. 156-158).

Atsakovė su ieškovės patirtų nuostolių dydžiu nesutinka, atsiliepime nurodydama, kad visose ieškovo su rangovu, statybinių medžiagų ir techninės priežiūros sutartyse sutartos kainos, atlikus pastato stogo remonto darbus, buvo išdidintos; į darbų atlikimo ir perdavimo aktus įtraukti darbai, kurių ieškovo samdyti subjektai nepagrindžia; atliekant darbus galimai sunaudojamas kur kas didesnis kiekis medžiagų, kad bendrovė galėtų gauti daugiau pajamų, tačiau nenurodė su kokia konkrečia nuostolių dalimi (Eur) sutinkanti, to nepadarė ir bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu. Iš esmės atsakovė darbų kokybės neatitikimo neginčijo ir neįrodinėjo, kilo ginčas tik dėl atliktų darbų kiekio ir apimties, kainos. Ieškovės atstovė teismo posėdyje teigė, kad darbų apimties ir kainų neatitikimas gavosi dėl to, kad reikėjo atlikti papildomus darbus, kad rangovas nėra kažkokia didelė įmonė, dirbanti pagal griežtus reikalavimus, tai nebuvo viešasis pirkimas, sudaryta paprasta sutartis dėl paprasto remonto, tai niekaip nepaneigia, kad darbai buvo atlikti. Atkreiptinas dėmesys, kad bendraturčiams nebuvo pateiktas tikslus remonto projektas, kaip matyti ir atsakovė to nereikalavo, ir neginčijo, kad jis tyrėjo būti pateiktas. Bendraturčiai susitarimą davė tik pagal jiems pateiktą rangovo darbų sudarytą sąmatą, ir medžiagų sąrašą.

Pažymėtina, kad sutartis su rangovu A. K., su UAB „Bilsta“, su UAB „Grupinispirkimas.lt“ ir darbų priėmimo – perdavimo aktą pasirašė pati ieškovė savo vardu (nors ir nurodė atstovaujanti kitus bendraturčius), dėl ko ji laikytina šių sutarčių šalimi - užsakovu, todėl turėjo aktyviai ginti ne tik savo, bet ir visų kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Pagrindinė iš šių sudarytų sutarčių yra rangos sutartis, kitos laikytinos tik papildomomis, skirtos įgyvendinti pagrindinę rangos sutartį. CK 6.658 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas turi teisę bet kuriuo metu tikrinti darbų atlikimo eigą ir kokybę, nesikišdamas į rangovo ūkinę komercinę veiklą. 5 dalyje nustatyta, kad jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, užsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti; šią teisę užsakovas turi ir tada, kai nustatomi paslėpti darbo trūkumai. CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, užsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti; šią teisę užsakovas turi ir tada, kai nustatomi paslėpti darbo trūkumai; tačiau užsakovas neturi tokios teisės, jeigu rangovas pakankamai užtikrina savo prievolės įvykdymą. 4 dalyje nustatyta, kad užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. CK 6.663 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Šios įstatymo normos suteikia užsakovui, šiuo atvejui ieškovei, plačias galimybės ginti savo teises santykiuose su rangovu, tačiau kaip matyti ji atliktų darbų faktiškai nepatikrino, kadangi pasirašė suklastotą darbų priėmimo-perdavimo aktą. Ieškovės atstovė teismo posėdyje teigė, kad visi stogo remonto darbai atlikti teisėtai, tinkamai ir teisėtai, visi stogo defektai pašalinti, dėl jų kokybės atsakovė pretenzijų nereiškė, sutartis, atliktų darbų aktas, medžiagų įsigijimo aktas, ataskaita patvirtina kiek realiai buvo atlikta darbų, kokios medžiagos buvo įsigytos, paskaičiuota konkreti darbų ir medžiagų kaina; darbų kaina visiems bendraturčiams 11054 Eur buvo numatyta sutarties projekte ir nesikeitė iki darbų akto surašymo; nesikeitė suma už techninę priežiūra, buvo šiek tiek sumažinta; pasikeitė medžiagų kaina dėl to, kad pradėjus atlikti darbus dar reikėjo atlikti papildomus darbus, kam reikėjo įsigyti papildomai medžiagų; yra pridėta medžiagų ataskaita, kurioje išdėstyta aiškiai visa medžiagų kaina. Kaip matyti ieškovė jokių pretenzijų rangovui nepareiškė, savo rizika pasirašė darbų atlikimo aktą, priėmė jo atliktus darbus, bei atliko apmokėjimus. Kiti bendraturčiai, nors ir nepasirašė darbų priėmimo - perdavimo akto, tačiau proporcingai savo turimo turto daliai už remontą visiškai atsiskaitė, taip konkliudentiniais veiksmais patvirtindami sutikimą su ieškovės organizuotu stogo remontu.

Byloje iškilo esminis ginčas, turintis reikšmės teismo sprendimui, dėl bendraturčių susitarimo (jo atsakovė nepasirašė) remontuoti stogą turinio, t.y. ar bendraturčių susitarimu buvo sutarta pakeisti visą stogo dangą skarda, ar tik jo dalį, paliekant dalį šifero, jo nekeičiant, atkeliant, padedant plėvelę. Ieškovės atstovė teismo posėdyje teigė, kad niekur nebuvo susitarta, kad bus visas stogas perdengtas skarda, tačiau to nepagrindžia byloje esantys rašytiniai. Priešingai, atsakovo argumentai yra logiški, ir pagrįsti bylos rašytine medžiaga.

Atsakovės nuomonė buvo tai, kad bendrasavininkai susitarė keisti visą stogo dangą (120 kv. m.) skarda, ieškovė nesutiko su tuo, sakydama, kad nebuvo jokio susitarimo pakeisti visą stogo dangą skarda, pakeičiant ir šiferį skarda. Atsakovės atstovas teismo posėdyje teigė, kad jis remiasi rangovo kartu su 2024 m. gruodžio 30 d. paaiškinimais pateikta lentele, nurodydamas, kad sąmatoje, kurioje bendrasavininkai patvirtino, turėjo būti skarda padengta 120 kv., o faktiškai perdengė 111 kv., o ekspertas ekspertizės išvadoje nurodo, kad perdengė tik 93 kv., t. y. ieškovė su rangovu vietoje to, kad padengti visą naują skardinį stogą, nusprendė sumažinti dengiamą plotą, vietoje to nusprendė atlikinėti kitus papildomus darbus, seną šiferį atkėlė, nurodo, kad tai buvo papildomas darbas, jo nepakeitė skarda, nors apie trečdalis stogo liko yra neperdengtas skarda, paliktas tas pats šiferis, dėl kurio ir bėgo stogas, dėl ko laikytina, kad darbų priėmimo – perdavimo aktas yra suklastotas. Tai jog bendra remonto kaina nepasikeitė, neatlikus tam tikrų darbų, vietoje jų atlikus kitus papildomus darbus, atsakovės nuomone nereiškia, kad stogas buvo suremontuotas taip kaip sutarta, nes atsakovė tikėjosi, kad visas stogas bus pakeistas skarda, dėl ko ji neprivalo mokėti, kas buvo nesutarta, be to viso stogo nepakeitus nauja skarda, o palikus dalyje seną šiferį, kuris jau leido vandenį, greitu laiku gali reikėti vėl daryti naują remontą, statyti pastolius, reikės gauti statybų leidimą keisti šiferinę stogo dangą nauja skardine, lipti ant stogo, dėl ko vėl reikės prisidėti atsakovei. Teismas tokią atsakovės poziciją laiko logiška ir teisinga, bei jai pritaria, kad šis darbų neatlikimas, t. y. neperdengimas viso sutarto stogo ploto nauja skarda, yra esminis susitarimo pakeitimas, kadangi stogo remonto esmė yra tai, kad nebėgtų vanduo į namo vidų, dėl ko atsakovei būtų pagrindas atsisakyti atlyginti nuostolius ieškovei. Pastebėtina, kad ieškovė į bylą pateikė 2022 m. gruodžio 1 d. pretenziją bendrasavininkams dėl pastato stogo remonto atlikimo, parengtą remiantis UAB ,,Bilsta“ specialisto išvada, ir ieškinyje ja remiasi, nurodydama, kad nustatyti pirminiai stogo defektai: blogas sandarumas tarp stogo dangos šiferio palei kraigą, įlajų ir stogo dangų jungtys yra nesandarios, nesandarūs kraigai, vietose, kur uždėta skarda, matomos ertmės, dėl kurių įvairiose stogo konstrukcijose vietose patenka vanduo, nesandarūs (nesandariai arba nekokybiškai apskardinta) kaminai per kuriuos bėga vanduo, šiferis nesandarus, matomos ertmės, dalyje stogo po šiferiu nėra ruberoido arba jis yra sudūlėjęs (pilnai viso esančio ruberoido būklę įvertinti tik nuėmus šiferį), dėl visų šių stogo defektų lietaus vanduo bei sniegas patenka į po stogu esančias palėpės patalpas, kur kaupiasi ir toliau daro žalą: kaupiasi pelėsis, lubų medinės konstrukcijos pūva, per lubas į patalpas teka vanduo, tokiu būdu gadina vidinę lubų dangą, kelia pavojų elektros instaliacijai, t. y. ieškovė akcentuoja ir ant stogo esančio šiferio problemas, kad reikia keisti stogo dangą, niekur nenurodo, kad siūlo keisti tik skardą, o šiferį palikti. Byloje nėra jokių duomenų, kad būtų nors dalis šiferio pakeista skarda, nors buvo jo defektai, kad pirktas naujas šiferis, gautas statybų leidimas šiferį pakeisti skarda, kad senas šiferis buvo priduotas į atliekų tvarkymo centrą, todėl darytina iš bylos medžiagos išvada, kad jo defektų šalinimas pasireiškė tik senos dangos atkėlimu, ir plėvelės po juo padėjimu.

Teismo vertinimu byloje svarbiausia yra nustatyta, ar buvo perdengtas visas stogas skarda (koks bendraturčių iš tikrųjų sutartas plotas padengti), kas yra pagrindinis stogo elementas, ar taip stogas padengtas kaip buvo sutarę bendraturčiai. Darbų priėmimo - perdavimo aktu nustatyta, kad seno stogo perdengimas, 120 kv.m, vieno kv.m kaina 30 Eur; bendra suma 3600 Eur; tačiau rangovas paaiškinime nurodo, kad faktiškai perdengė 111 kv. m., ekspertas nustatė 93,9 kv.m., kas patvirtina atsakovo teiginį, kad praktiškai liko neperdengta skarda 1/3 stogo. Iš grupinio pirkimo sąskaitos matyti, kad pagal ieškovės vienasmeniškai sudarytą 2023 m. spalio 3 d. pirkimo -pardavimo sutartį buvo įsigyta lygios skardos 78,75 kv/m +8,75 kv.m., 134,91 kv. m. stoginės profiliuotos dangos +30,12 kv.m. profiliuotos skardos (e. b. 1 t., b. l. 110), kai tuo tarpu ekspertas nustatė, kad tai stogo padengimas nauja skarda sudaro 93,9 kv. m., o pats rangovas nurodė, kad padengė 111 kv. m., todėl nėra aišku kur padėta dar 24 kv. m. pagal rangovą, o pagal ekspertą 41 kv. m. stoginės skardos, nes be to dar papildomai buvo įsigyta 30,12 kv. m. profilinė skardos (neaišku kur ji panaudota), taip pat 87,4 kv. m. lygios skardos. Atkreiptinas dėmesys, kad rangovas savo paaiškinimuose stogo dangos dangos darbus skaičiavo apytiksliai, ir tai su pakalimu, o kai tuo tarpu ekspertas skaičiavo tik stogo dangą, todėl nėra pagrindo netikėti ekspertizės akto išvada, kad stogo skarda buvo padengta tik 93,9 kv. m., vietoje 120 kv. m. Be to rangovas savo paaiškinimuose nenurodė kam jis panaudojo papildomai įgytą 30,12 kv. m profiliuotą stogo dangą, nes skardinimui juk buvo įsigyta dar lygios skardos 87,4 kv. m. Atkreiptinas dėmesys, kad rangovas savo paaiškinime nurodyto atliktų darbų sąrašo 21 eilutėje nurodė, kad sudėtingas skardinės stogo dangos montavimas apie 100 kv/m, kas yra dar arčiau eksperto nurodyto ploto, 3 eilutėje nurodyta, ka skardinės stogo dangos nuardymas, jos nukėlimas rankom ant žemės ir utilizavimas apie 94 kv/m, ka jau iš esmės atitinka ekspertizės akto išvadas. Iš to galima daryti išvadą, kad buvo perdengta tik 94 kv. metrai stogo dangos profiliuota stogine skarda.

Siekiant išsiaiškinti bendraturčių susitarimo dėl stogo remonto esmę, remonto apimtis ir medžiagas, išanalizuotinas jų priimtas susitarimas. 2023 m. rugpjūčio 23 d. bendraturčių susirinkimo protokolu nustatyta, kad jame, dalyvaujant ir atsakovės atstovei, svarstyta pastato stogo dalinės renovacijos ir apmokėjimo už ją klausimas. Susirinkimo metu buvo nuspręsta galutinai išsiaiškinti dėl pastolių ar pakylos stogo remonto darbams atlikti (atsakinga A. B. ir D. B.), galutinai nusprendus suderinti tarpusavyje žodžiu, nerengiant atskiro susirinkimo); stogo plotuose, kur yra stogo dangos pažeidimai arba nusidėvėjimas, renovuojant bus pakeistas į naują stogo dangą; papildomas išlaidas, neįtrauktas į preliminariąją sąmatą, dėl viso stogo valymo nuo paukščių išmatų, lietvamzdžių išvalymo nuo paukščių išmatų, grotelių, spyglių, tinklų tvirtinimo labiausiai paukščių būriavimosi, perėjimo vietose, įtraukti į darbų užsakymo sutartį; už šiukšlių išvežimą po stogo remonto atsakingi kiekvienas iš bendraturčių. Nutarta pasilikti prie dviejų apmokėjimo būdų: vienas iš bendraturčių užsako statybines medžiagas reikalingas stogo remontui bei sudaro darbų atlikimo sutartį su darbus atliksiančiu asmeniu; gautą bendrą sumą proporcingai, pagal Registrų centro duomenis, kiekvienam bendraturčiui, bei išrašo sąskaitas; visi penki pastato bendraturčiai pasirašo sutartį su įmone dėl statybinių medžiagų pirkimo stogo remontui, sąskaitos išrašomos proporcingai, pagal Registrų centro duomenis, kiekvienam bendraturčiui, analogiškai su darbus atliksiančiu asmeniu, galutinai nuspręsti pasitarus su teisininkais ir finansininkais, suderinti žodžiu nerengiant atskiro susirinkimo. Visiems suprantama, kad pateikta sąmata yra preliminari, nėra baigtinė, ji gali kisti darbų eigoje, nuolat bendraturčiams kontaktuoti tarpusavyje, kad darbų eiga visiems būtų aiški (e. b. 1 t., l. 49). Patebėtina, kad fiksuota tik susitikimo eiga, tačiau nebuvo balsuojama, ir jokie sprendimai to pagrindu nebuvo priimti, dėl ko darytina išvada, kad protokolas nelaikytinas bendraturčių susitarimu CK 4.85 straipsnio 1 dalies prasme.

2023 m. rugsėjo 4 d. susitarimu dėl dalinės stogo renovacijos (paprasto stogo remonto) nustatyta, kad juo namo bendraturčiai sudarė susitarimą, kuriuo susitarė sudaryti šešiašalę sutartį dėl darbų pirkimo su rangovu A. K. bei sudaryti šešiašalę sutartį su statybinėmis medžiagomis prekiaujančia UAB „Grupinis pirkimas". Susitarime bendraturčiai įsipareigojo pervesti 50 proc. avansą už medžiagas UAB „Grupinis pirkimas", iš kurių 606,26 Eur dalis sudarė atsakovės dalis. Susitarimo atsakovė nepasirašė (e. b. t., l. 50-51). Nors minėtame susitarime nėra konkrečiai nurodyta dėl kokių konkrečių stogo sąlygų bendraturčiai susitarė, tačiau iš 2023 m. rugsėjo 27 d. patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenio nustatyta, kad bendraturčiai balsavo ir balsų dauguma susitarė dėl dalinės stogo renovacijos (paprastojo stogo remonto); kad jis būtų parengtas pagal ieškovės parengtus sutarčių projektus; kad sutinka, jog remontą atliks rangovas A. K.; sutinka, kad propjektą prižiūrės UAB ,,Bilsta“; kad prekės bus perkamos iš UAB ,,Grupinispirkimas.lt“ (e. b. t., l. 83-85). Ieškovės pateiktu 2023 m. rugsėjo 29 d. susirašinėjimu el. paštu nustatyta, kad ieškovė bendraturčiams pranešė, kad kadangi nėra vieningo susitarimo, tad pasirašys sutartis bendraturčių vardu, bendraturčiai M. S., T. R., G. S. atrašė, kad sutinka, bet atsakovės sutikimo nėra, taip pat šiuo klausimu nebuvo balsuota (e. b. t., l. 98-99). Teismo vertinimu toks bendraturčių sutikimas nėra įgaliojimas jų vardu sudaryti sutartis, o kad tokia sutartį gali sudaryti ieškovė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad stogo remontas turėjo būti atliktas pagal ieškovės parengtus sutarčių projektus, kurias ji pati parengė ir pasirašė su kitomis šalimis. Pastebėtina, kad vėliausiame susitarime buvo nuspręsta pasirašyti daugiašales sutartis su rangovu, su statybinių medžiagų pardavėju, tačiau jas pasirašė viena ieškovė, taip išeidama iš bendrasavininkų susitarimo ribų, neturėdama jų įgaliojimo juos atstovauti. 2023 m. spalio 3 d. statybos rangos sutartimi nustatyta, kad ieškovė pasirašė statybos rangos sutartį, kurioje nurodoma, kad užsakovas yra ieškovė, save nurodė, kaip atstovaujančią kitus bendraturčius, tame tarpe ir atsakovę, o rangovas yra A. K., dirbantis pagal rangos sutartį, rangos darbų suma nurodyta 11055 Eur.; sutartyje išskirstyta kiekvieno bendraturčio mokėtina suma, sutarties priedas 2023 m. rugpjūčio 21 d. užsakymas – sąmata, tačiau sutartį ji pasirašė viena (e. b. 1 t., l. 102-105). 2023 m. spalio 3 d. pirkimo - pardavimo sutartimi nustatyta, kad ieškovė pasirašė sutartį, kurioje nurodoma, kad pirkėjas yra ieškovė, atstovaujanti kitus bendraturčius, tame tarpe ir atsakovę, pardavėjas UAB ,,Grupinispirkimas.lt“, kuria buvo sutarta 2867,95 Eur su PVM statybinių medžiagų kaina, pridėtas medžiagų sąrašas, kur kaina jau nurodyta 3829,33 Eur su PVM., t.y. 33 procentais daugiau. Pagal sutartį pirkėjas įsipareigoja sumokėti 50 proc avansą, kuris išdėstytas visiems bendraturčiams. Sutartį pasirašė tik viena ieškovė (e. b. 1 t., l. 107-110). 2023 m. spalio 3 d. statybos techninės priežiūros sutartimi nustatyta, kad ieškovė pasirašė statybos techninės priežiūros sutartį, kurioje nurodoma, kad užsakovas yra ieškovė, atstovaujanti kitus bendraturčius, tame tarpe ir atsakovę, vykdytojas yra UAB ,,Bilsta“, sutarties kaina 726 Eur. (e.b.1 t., l. 11-113). Teismo vertinimu iškyla klausimas kokiu teisiniu pagrindu ieškovė atstovavo kitus bendraturčius, nes jokio įgaliojimo ji nepateikė, be to minėtame susirinkimo protokole ir susitarime nėra susitarta, kad ji atstovaus kitus bendraturčius, o kaip tik, kad bus sudarytos daugiašalės sutartys, tačiau to nebuvo padaryta, kas reiškia jo ieškovė peržengė bendraturčių susitarimo ribas, atlikdama tai, ko nebuvo susitarta. Todėl teismas laiko, kad sutartis pasirašė ne bendraturčiai, o viena ieškovė, taip vienasmeniškai prisiimdama pagal jas teises ir pareigas, dėl ko pagal jos pagal sutartis atsakovei ir kitiems bendraturčiams jokios pareigos nekyla atsiskaityti.

Teismui įvertinus 2023 m. rugsėjo 4 d. bendrasavininkų susitarimą, balsavimo biuletinį, ieškovės sudarytas sutartis, darytina išvada, kad bendraturčių susitarimas buvo ieškovės sudarytų sutarčių, kurios jiems buvo pateiktos, ribose, todėl kiekvienas sudarytų sutarčių pakeitimas turėjo būti svarstomas bendraturčių susirinkime, turėjo būti dėl kiekvieno pakeitimo balsuojama, ir jis priimamas, nes ieškovei bendraturčiai nesuteikė nei įgaliojimo juos atstovauti santykiuose su sutarčių vykdytojais, nei jų vardu su jais tartis dėl sutarčių sąlygų pakeitimo. Teismui išanalizavus ieškovės sudarytos 2023 m. spalio 3 d. statybos rangos sąlygas darytina išvada, kad joje nėra tiksliai nurodyta, kas yra užsakovas, ar ieškovė, ar visi jos atstovaujami bendraturčiai, nes ieškovė neturėjo jokio įgaliojimo atstovauti kitus bendraturčius, tačiau visus įvardina užsakovais. Ši aplinkybė yra svarbi aiškinantis sutarties 1.2 punkto nuostatą, kad darbo kaina negali būti didinama be raštiško abiejų šalių susitarimo; papildomi darbai gali būti atliekami tik užsakovui ir rangovui raštu susitarus dėl papildomų darbų apimties ir kainos, nes šia nuostata byloje remiasi ieškovė. Jeigu ieškovė laiko, kad užsakovai yra visi bendraturčiai, kas ir buvo susitarta, tai sprendimus sutarties 1.2 punkto pagrindu turėjo priimti bendraturčių susirinkimas balsų dauguma, taip pat darbus turėjo priimti visi bendraturčiai, o ne viena ieškovė, kas matyti iš darbų priėmimo akto, kad ji priėmė viena. 2023 m. spalio 3 d. statybos rangos sutartimi nustatyta, kad sudedamoji sutarties dalis yra sutarties priedas 2023 m. rugpjūčio 21 d. užsakymas - sąmata (e.b. 1 t., l. 102-105), dėl ko darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai remiasi šia sąmata, laikydama ją bendraturčių susitarimu dėl atliktinių darbų rūšies, kiekio, vertės. Atkreiptinas dėmesys, kad bendraturčių susitarimas buvo priimtas 2023 m. rugsėjo 4 d, pagal 2023 m. rugpjūčio 21 d. sąmatą, kurioje medžiagų kaina buvo nurodyta 2867,95 Eur su PVM, tačiau jau ieškovės vienasmeniškai sudarytoje sutartyje 2023 m. spalio 3 d. pirkimo - pardavimo sutarties III dalies punkte nurodyta, kad medžiagų kaina gali padidėti, bet ne daugiau 10 proc. iki 3154,78 Eur, tačiau galiausiai ši sutarties punktas buvo pažeistas, nes prie bylos pridėtas faktiškas medžiagų sąrašas, kur medžiagų kaina jau nurodyta 3829,33 Eur su PVM (e. b. 1 t., l. 107-110). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad bendraturčių susitarimas dėl medžiagų buvo priimtas su 10 proc. paklaida maksimaliai 3154,78 Eur sumai, tačiau pažeidžiant sutartį buvo įsigyta medžiagų už 3829,33 Eur su PVM, t. y. 674,55 Eur daugiau, negu buvo maksimaliai susitarę bendraturčiai, dėl ko buvo pažeistas bendraturčių susitarimas dėl medžiagų rūšies, kiekio, vertės. Ieškovė nepateikė jokio bendraturčių susitarimo dėl remonto medžiagų kiekio padidinimo.

2023 m. gruodžio 1 d. darbų atlikimo perdavimo - priėmimo aktu Nr.1 nustatyta, kad buvo priimtas ir pasirašytas atliktų darbų aktas sumai, nurodytai rangos sutartyje, t.y. 11055 Eur. Darbus priėmė ieškovė, bei techninis prižiūrėtojas UAB ,,Bilsta“ (e.b. t., l. 106). Aktu nustatyta, kad nurodyta, jog atlikti tokie darbai: 1). Seno stogo perdengimas, 120 kv.m, vieno kv.m kaina 30 Eur; bendra suma 3600 Eur; 2). Skardos lankstinių gamyba 50 kv.m, 1 kv. m. kaina 10 Eur; bendra suma 500 Eur; 3) laštakio montavimas 15 m., 1 m. kaina 10 Eur, bendra kaina 150 Eur; 4) kraigo, įlajos montavimas 30 m., 1 m. kaina 15 Eur, bendra suma 450 Eur; 5).vėjinių montavimas 12 m., 1 m. kaina 15 Eur; bendra suma 180 Eur; 6).karnizo montavimas 25 m., 1 m. kaina 10 Eur, bendra suma 250 Eur; 7). Lietaus nuvedimo sistemos montavimas 15 m., 1 m. kaina 15 Eur, bendra kaina 225 Eur; 8) kamino skardinimas 2 vnt. vieno kamino kaina 350 Eur, bendra kaina 700 Eur; 9) Čytų apskardinimas 1 kompl., 1 koml. kaina 1000 Eur; 10) pastolių montavimas su ardymu, 1 komplektas, kaina 1550 Eur; 11) Šiferinės stogo dangos atkėlimas, 1 kompl., kaina 800 Eur; 12) Šiukšlių nukėlimas ir išvežimas, 1 kompl., kaina 1650 Eur.; bendra atliktų darbų vertė 11055 Eur. Teismas palygino šiame darbų atlikimo priėmime nurodytus darbus, jų kiekį ir kainą, su bendraturčių sutartais darbais, nurodytais 2023 m. rugpjūčio 21 d. sąmatoje ( e. b. 1 t., l. 100), ir nustatė, kad sąmatoje yra tik pirmos 9 eilutės iš darbų priėmimo - perdavimo akto, kuriose darbų pavadinimai, kiekis, kaina, suma atitinka visiškai, tačiau darbų priėmimo - perdavimo akte yra dar papildomos 3 eilutės su papildomais darbais.

Pagal 2023 m. rugpjūčio 21 d. sąmatą darbų vertė turėjo būti 7055 Eur, rangos sutartyje nurodyti darbai, kad darbai bus atlikti pagal šią sąmatą, jų kaina 11055 Eur., t. y. sutartyje susitarta dėl papildomų darbų, tačiau kokie jie nenurodyti, jų vertė 4000 Eur., t. y. sudaro 57 procentus pradinės vertės. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad sąmatos antrame lape mažesnėmis raidėmis kaip pastabos nurodyta, kad galima galimi papildomi darbai, kurie konkrečiai įvardinti (šiferinės stogo dangos keitimas, šiukšlių išvežimas, teritorijos aptvėrimas, bokštelio ir pastolių nuoma, suma apie 4000 Eur, kurie kainą iškelia net 36 procentais (e. b. 1 t., l. 101). Iš darbų priėmimo - perdavimo akto matyti, kad šią sumą sudarė tokie papildomi darbai pastolių montavimas su ardymu, 1 komplektas, kaina 1550 Eur; šiferinės stogo dangos atkėlimas, 1 kompl., kaina 800 Eur; šiukšlių nukėlimas ir išvežimas, 1 kompl., kaina 1650 Eur.; kurių suma atitinka lygiai sąmatoje nurodytą sumą, todėl kyla klausimas, kodėl šie darbai nebuvo surašyti tiesiai į sąmatą, o mažomis raidėmis kaip pastabos, nors 2023 m. rugpjūčio 23 d. bendraturčių susirinkimo protokole buvo kalbama, kad šiukšles išveš patys bendraturčiai, pastolius nuomos. Šiukšlių kaina išvežimo kaina remonto kainoje sudaro tikrai nemažai 1650 Eur iš 11055 Eur, t. y. 15 proc.. Atkreiptinas dėmesys, kad niekur nebuvo tartasi, kad bus šiferis remontuojamas, atkeliamas, po juo dedant plėvelę. 2023 m. rugpjūčio 23 d. bendraturčių susirinkimo protokolu nustatyta, kad stogo plotuose, kur yra stogo dangos pažeidimai arba nusidėvėjimas, renovuojant bus pakeistas į naują stogo dangą. Rangovas savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad buvo atliktas seno šiferio atkėlimas apie 60 kv. m., bei jo sudėjimas, ko pasekoje kaina jo sudarė 800 Eur.. ir tai tik dėl to, kad po juo padėti difuzinę plėvelę. Be to nustatyta, kad bendraturčiai nesitarė, kad pastolių montavimo ir išmontavimo kaina skaičiuojama atskirai, t. y. neįeina stogo pakeitimo kainą, nes sąmatoje nurodoma, jog galima tik pastolių nuoma papildomai, ko nei pagal darbų priėmimo - perdavimo aktą, nei pagal rangovo paaiškinimus nebuvo, t.y. nebuvo nuomos. 2023 m. rugpjūčio 23 d. bendraturčių susirinkime, kur dalyvavo pati atsakovė buvo nutarta išsiaiškinti dėl pastolių ar pakylos stogo remonto darbams atlikti (atsakinga A. B. ir D. B.). Iš sąmatos matyti, kad buvo sutarta už stogo dangos pakeitimą 120 kv. m. 3600 Eur kaina, kas sudaro 30 Eur už 1 kv. m.., kas sudarė daugiau kaip pusę stogo remonto kainos. Pagal šiferio atkėlimo kainą matyti, kad buvo atkelta 60 kv., bendra kaina 800, kas reiškia, jog kvadrato kaina 13,33 Eur., tai beveik pusė pakeitimo skarda kainos, dėl ko toks veiksmas teismo vertinimu nebuvo ekonomiškas.

CK 6.684 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai. 2 dalyje nustatyta, kad sutartyje privalo būti nurodyta su ja susijusių dokumentų sudėtis (normatyviniai statybos dokumentai). 4 dalyje nustatyta, kad rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui. Kaip teismas aukščiau pasisakė, ieškovė neturėdama jokių įgaliojimų atstovauti kitus bendraturčius, savo vardu sudarė statybos rangos sutartį, ir teismui nepateikė jokių rangovo jai adresuotų pranešimų apie būtinus atlikti papildomus statybos darbus, apie jų svarstymą su kiotais bendraturčiais, balsavimo protokolus, priimtus sprendimus. Tiesa, to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad rangovas tokiu atveju netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti atliktų papildomų darbų vertę, šiuo atveju rangovas nurodė, kad jis papildomai patyrė 900 Eur išlaidų, tačiau jų nereikalavo. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. 6.695 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų. 3 dalyje nustatyta, kad rangovas neatsako už smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių.

Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė teismui jokių raštiškų susitarimų dėl papildomų darbų atlikimo su rangovu, bei bendraturčių susitarimų dėl papildomų darbų atlikimo ar medžiagų įgijimo. Ieškovė tik gavusi teismo statybos ekspertizės aktą, kuriame nustatytas faktiškai atliktų darbų neatitikimas su darbų priėmimo - perdavimo aktu, pateikė teismui rangovo 2024 m. gruodžio 30 d. paaiškinimus, kai toks dokumentas turėjo būti pateiktas iš karto su ieškiniu, o ne nuslėptas nuo teismo ir atsakovės, bei kitų bendraturčių.

Sutiktina su atsakovės pozicija, kad tokiu atveju darbų atlikimo - priėmimo aktas, kuris be jokios abejonės yra oficialus dokumentas, yra suklastotas, tuo galimai padaryta nusikalstama veika, ir tokiais rangovo pavėluotais paaiškinimais siekiama išvengti galimos baudžiamosios atsakomybės už dokumentų klastojimą ir kitas su tuo susijusias nusikalstamas veikas, padarytas su ieškovės, ar be jos žinios. Nors ieškovės atstovė, ir rangovas rašytiniame paaiškinime bandė paaiškinti, kad tai nėra klastojimas, tačiau iš esmės pripažino neatitikimus tarp faktiškai atliktų darbų ir nurodytų darbų priėmimo - perdavimo akte, tai yra pats rangovas savo paaiškinimuose pripažino, kad darbų priėmimo - perdavimo akte įrašė žinomai neteisingus atliktų darbų kiekius. Pažymėtina, kad pagal ieškovės ir rangovo sudarytą statybos rangos sutarties 1.1 punktą rangovas įsipareigojo atlikti stogo dalinę renovaciją pagal pateiktą rangovui užduotį, numatytą 2023 m. rugpjūčio 21 d. UAB ,,Grupinispirkimas.lt“ pasiūlymą - sąmatą, o sutarties 1.2 punkte susitarė, kad papildomi darbai gali būti atliekami tik užsakovui ir rangovui raštu susitarus dėl papildomų darbų apimties ir kainos, tačiau tokių susitarimų ieškovė į bylą nepateikė, tai turėjo padaryti jau paduodama ieškinį, dėl ko darytina išvada, kad tokių susitarimų iš esmės ir nebuvo. Tokiasi savo veiksmais ieškovė ir rangovas pažeidė rangos sutarties 1.1 punktą, 1.2 punktą.

Ieškovės atstovė teismo posėdyje teigė, kad atsakovė, pati užsakiusi teismo statybos ekspertizę, nesudarė ekspertui galimybės užlipti ant stogo, dėl ko realiai ekspertas neužlipo ant stogo ir neįvertino bei nepamatavo realiai rangovo atliktų darbų, ką ekspertas pažymėjo ekspertizės akte; dėl ko ekspertizės aktu negalime vienareikšmiškai remtis, ir remtis tuo, kadangi tame akte nurodyti skaičiai yra kitokie negu jų nurodytuose dokumentuose, atliktų darbų akte, rangovo paaiškinimuose, kad neva šis ekspertizės aktas paneigia jų argumentus. Pati ieškovės atstovė teismo posėdyje pripažino, kad ji nėra statybos ekspertė, tačiau kažkodėl vadovavosi kaip neginčijamais įrodymais rašytiniais paaiškinimais ir jiems teikdama didesnę įrodomąją reikšmę rangovo, kuris pats paaiškinimuose pripažino darbų priėmimo - perdavimo akto suklastojimo faktą, jo atliktų darbų neatitikimą darbų pradinei sąmatai bei faktiškai atliktiems asrbams, kad darbų buvo atlikta realiai daugiau už 900 Eur, kad neva jų neprašė iš užsakovo, kas rodo jo tiesioginį suinteresuotumą išvengti galimos atsakomybės. Atsakovės atstovas į minėtą ieškovės poziciją teismo posėdyje atsikirto tuo, kad ieškovės teiginiai, kad dėl to eksperto išvada galėjo būti neteisinga, yra pasvarstymas, niekuo nepagrindžiamas, nenurodoma kuo neteisingai pateikta išvada, ko neįvertino ekspertas, iki šio ieškovė to nenurodė. Ieškovė rėmėsi rangovo paaiškinimais ko neįvertino ekspertas, todėl norėdama paneigti ekspertizės kaip didesnę įrodomąją reikšmę turinčio dokumento patikimumą, turėjo teismui pateikti prašymą apklausti ekspertą arba skirti papildomą pakartinę ekspertizę. Teismas parengiamajame posėdyje siūlė ieškovės atstovei išsikviesti į teismo posėdį ekspertizės aktą pateikusį ekspertą, jam apmokėti dalyvavimo išlaidas, išaiškino galimybę prašyti paskirti papildomą statybos ekspertizę, tačiau tokio prašymo ieškovė teismui nepateikė, dėl ko teismas vadovaujasi pateikta ekspertizės išvada, o ne rangovo, suinteresuoto bylos baigtimi, rašytiniais paaiškinimais, o tuo labiau ieškovės atstovės, kuri kaip pati teismo posėdyje pripažino, kad yra teisininkė, nėra statybos specialistė, paaiškinimais.

Teismas palygino darbų priėmimo - atlikimo akto duomenis su rangovo paaiškinimais, ir ekspertizės akto duomenimis; 2023 m. rugpjūčio 21 d. darbų sąmata. Darbų priėmimo - perdavimo aktu nustatyta, kad atlikti tokie darbai: 1). Seno stogo perdengimas, 120 kv.m, vieno kv.m kaina 30 Eur; bendra suma 3600 Eur; sąmatoje nurodyta tiek pat; rangovas paaiškinime nurodo, kad faktiškai perdengė 111 kv. m., stogo nuėmimą nurodė 94 kv.m, ekspertas nustatė 93,9 kv.m. 2). Skardos lankstinių gamyba 50 kv.m, 1 kv. m. kaina 10 Eur; bendra suma 500 Eur; sąmatoje tiek pat; rangovas nurodo, kad 87 kv. m.; ekspertas to nenustatė visai; 3) laštakio montavimas 15 m., 1 m. kaina 10 Eur, bendra kaina 150 Eur; sąmatoje tiek pat; rangovas paaiškinime nurodo 12 m; 4) kraigo, įlajos montavimas 30 m., 1 m. kaina 15 Eur, bendra suma 450 Eur; sąmatoje tiek pat; rangovas paaiškinime nurodo 46 m; ekspertas nurodė 23,8 m; 5).vėjinių montavimas 12 m., 1 m. kaina 15 Eur; bendra suma 180 Eur; sąmatoje tiek pat; rangovas paaiškinime nurodo 15 m; ekspertas – 14,8 m. 6). karnizo montavimas 25 m., 1 m. kaina 10 Eur, bendra suma 250 Eur; rangovas paaiškinime nurodo 27 m; 7). Lietaus nuvedimo sistemos montavimas 15 m., 1 m. kaina 15 Eur, bendra kaina 225 Eur; sąmatoje tiek pat; rangovas paaiškinime nurodo 22 m; ekspertas nurodo 10,01 m. 8) kamino skardinimas 2 vnt. vieno kamino kaina 350 Eur, bendra kaina 700 Eur; sąmatoje tiek pat; rangovas paaiškinime nurodo tiek pat; 9) Čytų apskardinimas 1 kompl., 1 koml. kaina 1000 Eur; sąmatoje tiek pat; rangovas paaiškinime nurodo, kad tiek pat; 10) pastolių montavimas su ardymu, 1 komplektas, kaina 1550 Eur; (sąmatoje to nebuvo); 11) Šiferinės stogo dangos atkėlimas, 1 kompl., kaina 800 Eur; (sąmatoje to nebuvo); 12) Šiukšlių nukėlimas ir išvežimas, 1 kompl., kaina 1650 Eur. (sąmatoje to nebuvo), bendra atliktų darbų vertė 11055 Eur. Be to paaiškinimuose rangovas dar nurodė papildomus darbus, kurių nebuvo sąmatoje pateiktoje bendraturčiams balsuoti, t. y. papildomą apačios apskardinimą 12 m, metro kaina 20 Eur, bendra kaina 240 Eur; ventiliacijos kamino apskardinimą, kaina 150 Eur. Jokių bendraturčių sutarimo dėl šių papildomų darbų atlikimo nebuvo, rangos sutartį sudarė pati ieškovė viena, ir kuri sutarė su rangovu, ar rangovas pats savavališkai šiuos darbus atliko (tai reikšmės neturi).

Apibendrinus, byloje nustatytas aplinkybes, pažymėtina, kad kaip anksčiau buvo paminėta, CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad ieškovė organizuodama stogo remontą, būdama labiausiai suinteresuota jo remontu, nepakankamai bendradarbiavo su atsakove, kuriai priklausė 50,99 proc. remonto išlaidų suma, nors atsakovė su remontu sutiko konkliudentiniais veiksmais sumokėdama avansą už medžiagas, kitiems bendraturčiams daugumos balsų persvara patvirtinus ieškovės siūlomas remonto sąlygas. Ieškovė pasirašinėjo rangos sutartį, pirkimo - pardavimo sutartį, techninės priežiūros sutartį viena, nors ir nurodė, kad pasirašo bendraturčių vardu, tačiau tam neturėjo jų įgaliojimų. Ieškovė pati sąmoninggai su rangovu pasirašė suklastotą darbų atlikimo - perdavimo aktą, dėl ko atsakovei kilo klausimai dėl atlikto remonto atitikimo bendraturčiams. Nesutiktina su ieškovės pozicija, kad jeigu suma liko ta pati, tai viskas gerai, kadangi esmė yra ne suma, o kokie darbai buvo atlikti, ar tokie, kuriems pritarė bendraturčiai, ir kokių jie norėjo iš tikro. Stogo remontas buvo inicijuotas pagrinde dėl skardos dangos ir šiferio dangos defektų, kas nustatyta iš UAB ,,Bilsta“ defektinio akto. 2023 m. rugpjūčio 21 d. remonto sąmatoje buvo sutarta perdengti 120 kvadratinius metrus stogo skarda (įsigyta tik skarda), tačiau skarda buvo perdengta tik 94 kv. metrai, tą patvirtino rangovas savo paaiškinime, bei ekspertas ekspertizės akte, t.y. skarda padengta 78 procentai stogo, nors profilinės skardos buvo nupirkta iš viso 165,03 kv. m., apie skardos likučius jokių paaiškinimų rangovas nepateikė. Papildomi šiferio atkėlimo darbai 800 Eur vertėje nebuvo niekur numatyti, bendraturčiai tokio susitarimo nebuvo padarę ir sutikimo nedavę, priešingai tiek susirinkimo protokole, tiek sąmatoje buvo kalbama apie defektinės dangos pakeitimą, kad reikalui esant bus keičiamas šiferis, tačiau jis pakeistas nebuvo, tik pakeista plėvelė, sudėtas tas pats senas šiferis, bendraturčiai tokio susitarimo nebuvo padarę ir sutikimo nedavę. Taip pat bendraturčiai nebuvo susitarę ir davę sutikimo dėl pastolių montavimo ir ardymo darbų sumoje 1550 Eur , sąmatoje kalbama buvo tik apie nuomą. Stogo medžiagų kaina nuo 2867,95 Eur su PVM išaugo iki 3829,33 Eur su PVM, t. y. 33 procentais, kai bendraturčiai susitarė tik dėl 10 proc. pabrangimo, dėl didesnio medžiagų kiekio bendraturčiai susitarimo nebuvo priėmę ir sutikimo nebuvo davę. Nors kiti bendraturčiai, kuriems priklauso procentaliai daug mažesnės turto dalys, ir sumokėjo ieškovės patirtas išlaidas dėl stogo remonto, tačiau tai nereiškia, kad toks buvo susitarimas, be to akivaizdu, kad jiems nebuvo žinomas pats darbų priėmimo-perdavimo akto suklastojimo faktas, galėjęs lemti jų sprendimą atlyginti ieškovės nuostolius. Šioje vietoje pažymėtina, kad ieškovei priimant vienašališkai sprendimus dėl papildomų darbų atlikimo ir papildomų išlaidų medžiagoms, nerengiant bendraturčių susirinkimų, nebalsuojant ir tuo pagrindu nesudarant rašytinių susitarimų, atsakovė neteko galimybės jų skųsti teismui, ginčyti stogo remonto sąlygų pakeitimų, tuo labiau, kad ji turėjo padengti iš visų daugiausia - 50,99 procentus visų remonto išlaidų, ir pagrįstai tikėjosi, kad stogas bus suremontuotas tinkamai kaip ir buvo susitarta. Ieškovė veikdama vienasmeniškai be bendraturčių sutikimo, keisdama darbų apimtis, pobūdį, atlikdama papildomus darbus, pasirašydama vienasmeniškai sutartis, turi prisiimti to pasekmes, kad veikdama savo nuožiūra neturės teisės iš kitų bendraturčių reikalauti nuostolių atlyginimo.

Teismas sutinka, kad atsakovė pritardama stogo remontui, pervesdama avansą už medžiagas ieškovei, taip sutikdama su stogo remontu, negavo to, dėl ko tikėjosi, kas buvo sutarta, kam ji davė sutikimą. Atsakovės atstovas teismo posėdyje teigė, kad dalis sutarto stogo perdengimo skarda, nebuvo padengta ( 26 kv. m), o kadangi,,Bilsta“ būklės nustatymo akte yra didžioji dalis visų trūkumų nurodytų toje dalyje kur buvo šiferis, tikimybė, kad tas senas šiferis po kiek laiko pradės leisti yra pakankamai didelė, dėl ko teismas neturi jokio pagrindo nesutikti. Prie ,,Bilsta“ akto yra pridėtos fotonuotraukos, kuriose matyti šiferinės dangos pažeidimai (e. b. 1 t., l. 31-39), tai lieka neaišku, kaip jie buvo pašalinti, jeigu uždėtas tas pats šiferis, kai tuo tarpu skarda buvo pakeistas, kurioje logiška, kad sutrūkimų nebūna kaip šiferyje, jų defektus patvirtinančių nuotraukų iš esmės nepateikta, ir minėtame akte apie skardos defektus nėra nurodyta, kyla abejonės dėl paties remonto kokybės, kas kelia abejones dėl ieškovės teiginio, kad stogas iš tikrųjų buvo tinkamai suremontuotas, jeigu nėra duomenų apie šiferinės dangos taisymą ar keitimą. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad tokiu atveju reikės tvarkyti iš naujo stogą ir patirti naujas išlaidas ne tik susijusias su šiferio nuėmimu, naujos dangos uždėjimu, bet vėl reikės statyti pastolius, nuimti ir iš naujo uždėti apsauginius stogo elementus, taip pat mokėti už techninės priežiūros darbus, gauti statybos leidimą, nors bendraturčiai susitarė esant reikalui esant keisti šiferį, tačiau jis nebuvo keičiamas. Akivaizdu, kad dėl to didžiausias išlaidas patirs pati atsakovė, mokėdama 50,99 procentus patiriamų išlaidų. Teismo vertinimu, kadangi jokių bendraturčių, tame tarpe ir atsakovės, sutarimo dėl mažesnio kiekio stogo perdengimo, šiferio dangos atkėlimo ir vėl uždėjimo (buvo susitarimas dėl keitimo, o ne remonto), pastolių statymo ir ardymo, nebuvo, reiškia, jog ieškovė neturi teisės reikalauti šių išlaidų iš atsakovės. Kyla klausimas, ar yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti dalį ieškovės patirtų nuostolių. Teismo vertinimu tai nebūtų sąžininga ir protinga, kadangi ieškovė pati elgėsi nesąžiningai - nuostolius patyrė padarydama mokėjimus rangovui pagal suklastotą darbų priėmimo - perdavimo aktą, kadangi buvo atlikinėjami kitokie stogo remonto darbai negu buvo sutarta, apie tai neinformuojant nei atsakovę, nei kitus bendraturčius, nesurašant jokių papildomų aktų, taip pat buvo įsigyta daugiau medžiagų negu sutarta, atliekant papildomus darbus, t. y. iš esmės stogas buvo remontuojamas ne taip kaip sutarta, o kaip susitarė pati ieškovė su rangovu, veikdama savo nuožiūra, kas yra yra esminis susitarimo pažeidimas. Susitarimo esminis pakeitimas - stogo keitimo skarda ploto žymus neatitikimo, defektuoto šiferio nekeitimas, apsiribojant plėvelės po jo padėjimu, teismo vertinimu yra nekonomiškai, tuo potencialiai padaryta žala bendraturčiams. Šio susitarimo pažeidimo pašalinimas, ištaisymas šiuo metu iš bendraturčių pareikalautų neproporcingų išlaidų. Dėl tokių ieškovės veiksmų neįgyvendinant to, kas buvo sutarta, nesitariant su bendraturčiais dėl pakeitimų, atsižvelgiant į tai, kad stogas yra visuma, ir jis iš esmės turėtų būti remontuojamas vienu metu, bendraturčiams, tame tarpe atsakovei, iškyla didelė rizika artimiausioje ateityje patirti papildomas stogo remonto išlaidas, kurių atsakovei tek didžioji dalis, t.y. 50,99 proc. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys atmestinas.

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antros šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Ieškovė sumokėjo 142 Eur žyminio mokesčio (e. b. 1 t., l. 162). Ieškovė 2024 m. rugpjūčio 2 d. pateikė dokumentus advokato atstovavimo išlaidoms apmokėti 2976,60 Eur sumai (e. b. 2 t., l. 59-68). 2024 m. rugsėjo 10 d. pateikė rašytinius įrodymus dėl 629,20 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo (e. b. 2 t., l. 117-123). 2025 m. sausio 7 d. pateikė rašytinius įrodymus dėl papildomų 1040,59 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo, iš viso prašo priteisti 3839,99 Eur atstovavimo išlaidų (e. b. 3 t., l. 178-190). Ieškovė 2025 m. vasario 5 d. pateikė prašymą dėl 1016,40 Eur papildomų atstovavimo išlaidų priteisimo, bendros išlaidos 4856,39 Eur (e. b. 4 t., l. 17-20)

Atsakovei atstovavo advokatas N. K. (e. b. 1 t., l. 168). Atsakovė 2024 m. rugpjūčio 8 d. pateikė dokumentus advokato atstovavimo išlaidoms apmokėti 786,50 Eur sumai (e. b. 2 t., l. 98-102). Atsakovė 2025 m. sausio 7 d. pateikė dokumentus advokato atstovavimo išlaidoms apmokėti 1101,10 Eur sumai (e. b. 3 t., l. 191-198).Viso išlaidos sudaro 1887,50 Eur.

Atsakovė 2024 m. rugsėjo 23 d. sumokėjo 2000 Eur avansą už teismo statybos ekspertizės atlikimą ( e. b. 2 t., l. 162- 164).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestinas, iš jos atsakovei priteistinos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 259 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270, 399, 392 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei MB „B. sodyba“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės MB „Visapusiškas tobulėjimas“, juridinio asmens kodas 305667075, buveinės adresas Rasos g. 30, Ringaudų k., LT-53331 Kauno r. sav. jos patirtas advokato atstovavimo išlaidas 1887,50 Eur.; ekspertizės išlaidas 2000 Eur, iš viso 3887,50 Eur..

Sprendimo kopijas per tris darbo dienas nuo jo paskelbimo išsiųsti jo paskelbime nedalyvavusių šalių atstovams.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.

Teisėjas Jonas Abraitis