- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-05
- Bylos Nr.
- 2S-1453-173/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Galina Blaževič, Leonas Jachimavičius (pran.)
- Ieškovas
- A.S.
- Atsakovas
- Alytaus apskrities viršininko administracijai, Vladui V
- Trečiasis asmuo
- Bangutė Zinkienė
- Kategorijos
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Gintauto Koriagino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A.S. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo A.S. ieškinį atsakovams Alytaus apskrities viršininko administracijai, Vladui V. A., G. S., G. P. ir R. P. dėl žemės paženklinimo aktų pripažinimo negaliojančiais, įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atstatyti žemės sklypo riboženklius, trečiasis asmuo byloje Bangutė Zinkienė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. Simanvičius, patikslinęs ieškinį, teismo prašė (8-11 b.l):
1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1992-02-07 Miroslavo apylinkės tarybos sprendime Nr.14 nurodyto ieškovo tėvui S. S. paskirto išplėsto pasodybinio žemės sklypo Nr.49 ribos atitinka ištraukoje iš 1994 m. žemės reformos žemėtvarkos projekto Nr. 3 2003-03-24 pažymėto ir Kurnėnų kaimo gyventojų (S. T., R. K., A.Varnelio ir kitų) patvirtinto žemės sklypo ribas;
2) pripažinti negaliojančiu 1998-08-11 V.V. A. žemės sklypo Kurnėnų kaime paženklinimo aktą ir 2002-07-16 Alytaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 33-1179, kuriuo buvo padalintas šis sklypas ir suformuoti žemės sklypai kadastrinis Nr. 3370/0003:100 ir kadastrinis Nr. 3370/0003:101; pripažinti negaliojančiu 1989-11-03 valstiečio ūkio ribų nustatymo protokolą dėl žemės sklypo Kurnėnų k., Alytaus r. ribų nustatymo A.S., bei įpareigoti atsakovą Alytaus apskrities viršininko administraciją atstatyti ieškovo 3 ha pasodybinės žemės sklypo riboženklius Kurnėnų kaime pagal 1992-02-07 Miroslavo apylinkės tarybos sprendimą, 1994-12-21 Alytaus raj. valdybos potvarkį ir 2004-05-17 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį (12-13 b.l.). Teismas nurodė, jog prašomas nustatyti faktas, kad paskirtas 3 ha žemės sklypas atitinka kaimo gyventojų nurodytas žemės sklypo ribas, nėra juridinis, nes jis sietinas su pagrindiniu reikalavimu - atstatyti 3 ha asmeninio ūkio žemės ribas ir turi tik įrodomąją reikšmę, o įrodomąją reikšmę turintys faktai gali būti paneigti ar patvirtinti nagrinėjant bylą teisme. Nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi jokios juridinės reikšmės. Reikalavimai dėl viešo administravimo subjektų aktų panaikinimo ir žemės sklypo ribų nustatymo teismingi administraciniams teismams. Tinkamai išspręsti civilinį ginčą galima tik tada, kai tiksliai žinoma, ko ieškovas reikalauja. Ieškovas turi aiškiai suformuluoti reikalavimus ir tų reikalavimų pagrindimą, nes ieškinio elementai apibrėžia teismo veiklos ribas. Teismas taip pat nurodė, jog atsisakius priimti ieškinį, neužkerta ieškovui kelio, ištaisius trūkumus, pateikti teismui tinkamai paruoštą ieškinį.
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą, jį iš dalies patenkino, 2009 m. gegužės 28 d. nutartimi panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. nutarties dalį, kuria ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, ir perdavė ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (42-46 b.l.). Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes ieškovo prašomas nustatyti faktas nėra juridinis. Dėl kitų ieškovo reikalavimų teismas pažymėjo, jog ieškovas teismui pateiktame ieškinyje (patikslintame) aiškiai suformulavo savo reikalavimą (ieškinio dalyką) ir nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), todėl konstatavo, kad daryti išvadą, jog ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų, nėra jokio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas grąžino pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo patikslintą ieškinį (49-50 b.l.). Teismas pažymėjo, jog Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 28 d. nutartyje konstatavo, kad patikslino ieškinio dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pagrįstai, todėl šios ieškinio dalies priėmimo klausimo iš naujo nenagrinėjo. Pasisakydamas dėl ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimų dalies: pripažinti negaliojančiu 1998-08-11 V.V. A. žemės sklypo Kurnėnų kaime paženklinimo aktą ir 2002-07-16 Alytaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 33-1179, kuriuo buvo padalintas šis sklypas ir suformuoti žemės sklypai kadastrinis Nr. 3370/0003:100 ir kadastrinis Nr. 3370/0003:101; pripažinti negaliojančiu 1989-11-03 valstiečio ūkio ribų nustatymo protokolą dėl žemės sklypo Kurnėnų k., Alytaus r. ribų nustatymo A.S., bei įpareigoti atsakovą Alytaus apskrities viršininko administraciją atstatyti ieškovo 3 ha pasodybinės žemės sklypo riboženklius Kurnėnų kaime pagal 1992-02-07 Miroslavo apylinkės tarybos sprendimą, 1994-12-21 Alytaus raj. valdybos potvarkį ir 2004-05-17 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą, teismas konstatavo, kad ieškovas siekia, jog tam tikra dalis kitų asmenų valdomų ir naudojamų sklypų dalių būtų suprojektuota jam, kaip jam skirta žemė. Šie ieškinio reikalavimai grindžiami tuo, kad Alytaus apskrities viršininko administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, pažeidė Žemės reformos įstatymo, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo (grąžinant natūra žemę V.V. A.) ir Valstiečių ūkio įstatymo nuostatas. Žemės suteikimą Valstiečių ūkiui ir žemės gražinimą atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą reglamentuoja ne privatinės teisės normos, o specialiuose teisės aktuose numatytos viešosios teisės normos, be to, atitinkamų institucijų veikla, susijusi su šių teisės aktų įgyvendinimu ir administracinių sprendimų priėmimu, priskirtina viešojo administravimo sričiai, todėl ginčai kilę šioje srityje, nagrinėjami administraciniuose teismuose (Specialiosios teisėjų kolegijos 2008-01-04 nutartis byloje pagal R.A. ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai ir kt., 2005-09-05 nutartis byloje pagal pareiškėjo I.J. skundą atsakovei Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos skyriui ir kt.). Ieškovo keliamas ginčas dėl atsakovams skirtų žemės sklypų suformavimo bei suprojektavimo ir Alytaus apskrities viršininko įsakymas, kuriuo suformuoti du žemės sklypai iš vieno sklypo, atitikimo įstatymams bei kitiems teisės aktams, iš esmės atitinka Žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d. apibrėžtų ginčų kategoriją. Šis straipsnis numato, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo, nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija (Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos), o jų sprendimai, vadovaujantis administracinių bylų teisenos įstatymo 25 ir 26 str. nuostatomis, skundžiami administraciniam teismui (Specialiosios teisėjų kolegijos 2002-11-08 nutartis, Administracinių teismų praktika Nr. 3, 218-219 p.).
Dėl aukščiau nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti kaip teismingą ne bendrosios kompetencijos, o administraciniam teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A.S. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais (58-59 b.l.).
Skundžiamą Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartį atsisakyti priimti ieškinį priėmė ta pati teisėja, kuri šioje byloje 2009 m. kovo 19 d. nutartimi jau buvo atsisakiusi priimti ieškinį. Taip buvo pažeistas teismo nešališkumo principas (CPK 21 str.). Teismas atsisakymą priimti ieškinį motyvuodamas tuo, jog jis teismingas administraciniam teismui, neatsižvelgė į tai, kad ginčo žemės sklypai, kurių ribos ginčijamos, šiuo metu priklauso privatiems asmenims.Šioje byloje teismas yra priėmęs nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, teismas pripažino, kad kylą grėsmė dėl ieškovui galimai palankaus sprendimo vykdymo. Teismui atsisakius priimti ieškinį, atsakovai gali perleisti ginčo žemės sklypus iki tol, kol ieškovas iš naujo pareikš ieškinį.Skundžiama nutartis užkirto ieškovui kelią įrodymų išreikalavimui.Civilinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą, o šiuo atveju ieškovui žemės sklypo ribų nustatymas ir taip labai ilgai užsitęsė.Teismas neatsižvelgė į tai, jog administraciniame teisme nagrinėjama byla dėl įpareigojimo Alytaus apskrities viršininko administracijai inicijuoti sprendimų ir sandorių, kurių pagrindu buvo suteikta asmeninio ūkio žemė G. S. ir atkurtos nuosavybės teisės į turėtą žemę V.V. A., panaikinimą. Teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, nesvarstė prašymo dėl bylos sustabdymo.Dėl skundžiamos nutarties ieškovo teisės realiai neginamos, nes ieškovas negali realizuoti teisės kreiptis į teismą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai G. P. ir R. P. prašo atskirąjį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais (64 b.l.).
Ieškovas, neturėdamas tam teisinio pagrindo, siekia kitų asmenų valdomų ir naudojamų žemės sklypų.Nors ieškovas nurodo, kad G. P. ir R. P. žemės sklypas patenka į jam grąžinamos žemės plotą, tačiau to nepagrindžia įrodymais.Tai, jog Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartį atsisakyti priimti ieškinį priėmė ta pati teisėja, kuri šioje byloje 2009 m. kovo 19 d. nutartimi jau buvo atsisakiusi priimti ieškinį, nėra procesinis pažeidimas.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovo byloje pareikšti reikalavimai teismingi administraciniam teismui.Nei vienas iš atsakovų neketina perleisti jiems priklausančių žemės sklypų, todėl ieškovo samprotavimai apie jų galimą perleidimą yra niekuo nepagrįsti.Ieškovas, reikšdamas nepagrįstą ieškinį, piktnaudžiauja savo teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Atskirojo skundo dalykas šioje byloje yra Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovo A.S. patikslinto ieškinio dalį atsakovams Alytaus apskrities viršininko administracijai, V.V. A., G. S., G. P. ir R. P. dėl žemės paženklinimo aktų pripažinimo negaliojančiais, įsakymo panaikinimo ir Alytaus apskrities viršininko administracijos įpareigojimo atstatyti žemės sklypo riboženklius. Todėl teisėjų kolegija pasisakys tik dėl to ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti šią patikslinto ieškinio dalį. Tačiau teisėjų kolegija nevertins ar patikslinto ieškinio dalį dėl juridinio fakto nustatymo atsisakyta priimti teisėtai ir pagrįstai, nes šis klausimas yra išspręstas Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 28 d. nutartimi, kuri nėra apeliacijos objektas šioje byloje.
Be to, skundžiama Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartimi atsisakyta priimti patikslinto ieškinio dalį, o kitų klausimų, t.y. laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo, įrodymų išreikalavimo ir civilinės bylos sustabdymo, pirmosios instancijos teismas nesprendė. Todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisakys dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu šioje byloje, įrodymų išreikalavimu ir pagrindo sustabdyti civilinę bylą buvimu, nes skundžiama nutartimi šie klausimai nespręsti.
Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog ta pati teisėja, kuri šioje byloje jau buvo atsisakiusi priimti ieškinį, negalėjo iš naujo nagrinėti ieškinio priėmimo klausimo.
Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nešališkumas yra užtikrinamas įvairiomis procesinėmis priemonėmis (pvz., nušalinimu, nusišalinimu), o be to – įstatyme numatant atvejus, kuomet teisėjas negali pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą (CPK 71 str.). CPK 71 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas buvo priimtas jam dalyvaujant. Šiuo atveju sąvoka “teismo sprendimas” nėra suprantama tik siaurąja prasme, kai civilinė byla išsprendžiama iš esmės teismui priimant sprendimą (CPK 259 str. 1 d., 260, 261 str.). Ši sąvoka aiškinama kaip apimanti ir teismo nutartis dėl civilinės bylos užbaigimo nepriėmus sprendimo, kai nustatomas privalomas civilinės bylos nutraukimo pagrindas (CPK 293 str.). Toks aiškinimas grindžiamas tuo, jog šių nutarčių negali panaikinti pats pirmosios instancijos teismo teisėjas (CPK 334 str. 2 d. 1 p.). Nutartį dėl atsisakymo priimti ieškinį pirmosios instancijos teisėjas gali panaikinti pats (CPK 334 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo teisėja, kurios nutartį atsisakyti priimti ieškinį panaikino apeliacinės instancijos teismas, galėjo iš naujo nagrinėti ieškinio priėmimo klausimą. Tokiomis aplinkybėmis ieškovo atskirojo skundo argumentą dėl teismo nešališkumo principo (CPK 21 straipsnis) pažeidimo ir skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliutaus negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas) buvimo teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą.
Vertindama motyvus, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas pripažino, jog byla teisminga administraciniam teismui, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jie yra nepakankami.
Dalis patikslinto ieškinio reikalavimų, t.y. pripažinti negaliojančiu 1998-08-11 V.V. A. žemės sklypo Kurnėnų kaime paženklinimo aktą ir 2002-07-16 Alytaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 33-1179, kuriuo buvo padalintas šis sklypas ir suformuoti žemės sklypai kadastrinis Nr. 3370/0003:100 ir kadastrinis Nr. 3370/0003:101; pripažinti negaliojančiu 1989-11-03 valstiečio ūkio ribų nustatymo protokolą dėl žemės sklypo Kurnėnų k., Alytaus r. ribų nustatymo A.S., yra susiję su nuosavybės teisių atkūrimu V.V. A. ir žemės suteikimu valstiečio ūkiui A.S.. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuosavybės teisių atkūrimas ir žemės suteikimas valstiečių ūkiui yra reglamentuojamas specialiųjų teisės aktų ir laikytinas viešojo administravimo veikla. Todėl ginčai, kilę šiose srityse, nagrinėjami administraciniuose teismuose. Tai yra ne vieną kartą pabrėžusi Speciali teisėjų kolegija savo nutartyse (2005 m. birželio 28 d. nutartis byloje pagal ieškovų L. L. ir G. Č. ieškinį atsakovams Panevėžio apskrities viršininko administracijai, Pasvalio rajono savivaldybės administracijai, Pasvalio rajono tarybai ir kt.; 2005 m. gruodžio 23 d. nutartis byloje pagal pareiškėjos M. L. pareiškimą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai).
Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, jog žemės sklypas, kurio 1998-08-11 paženklinimo aktą ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu, po nuosavybės teisių atkūrimo V.V. A. 2002-07-16 Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 33-1179 buvo padalintas į du sklypus, kurių kadastriniai Nr. 3370/0003:100 ir Nr. 3370/0003:101. Vienas iš šių sklypų (Nr. 3370/0003:101) civilinės sutarties pagrindu perleistas atsakovams G. P. ir R. P.. Be to, žemės sklypas, kurio 1989-11-03 valstiečio ūkio ribų nustatymo protokolą ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu, šiuo metu priklauso ne A.S., kuriam buvo atmatuotas, o jo teisių paveldėtojui G. S.. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas A.S. savo materialinius teisinius reikalavimus byloje kildina iš paveldėjimo teisinių santykių, atsiradusių po tėvo S. S. mirties.
Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse yra nurodžiusi, kad administracinių teismų kompetencijai paprastai priskirtinas nagrinėjimas ginčų, kurių išsprendimas nėra siejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimu. Bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2004 m. liepos 7 d. nutartis, priimta byloje J. Š. ir kiti v. Č. S. ir kiti.; 2004 m. birželio 9 d. nutartis, priimta byloje Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoja v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kiti; 2003 m. sausio 14 d. nutartis, priimta byloje R. G., I. G. v. Kauno apskrities viršininko administracija, 2003 m. spalio 13 d. nutartis, priimta byloje V. K. v. Kauno apskrities viršininko administracija, kt.). Šią principinę nuostatą, sprendžiant dėl ginčų rūšinio teismingumo yra nurodęs ir Lietuvos A. T. (žr. pvz., Lietuvos A. T. išplėstinės teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. J. A. ir kt., bylos Nr. 3K-7-989/2000).
Įvertinusi išdėstytus argumentus, susijusius su atsakovų G. S., G. P. ir R. P. nuosavybės teisėmis į žemės sklypus, kurios atsirado civilinių teisinių santykių pagrindu, bei ieškinio reikalavimų, kuriuos ieškovas taip pat kildina iš civilinių teisinių (paveldėjimo) santykių, išsprendimo galimą tiesioginę įtaką susiklosčiusiems civiliniams teisiniams santykiams, teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįsti atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą bendrosios instancijos teismui. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti priimti ieškinį naikintina. Apeliacinės instancijos teismas ieškinio priėmimo klausimo išspręsti negali, nes byloje nėra reikiamo ieškinio ir jo priedų skaičiaus, kadangi visi šie dokumentai buvo grąžinti ieškovui (14-15 b.l.). Todėl ieškinio priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduotinas nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
ieškovo A.S. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartį ir perduoti patikslinto ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.