- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-22
- Bylos Nr.
- eI1-507-423/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02648-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Asta Urbonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019-09-06 iki 2020-02-04 buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN karantino patalpoje bei gyvenamojoje patalpoje Nr. 5. Teigė, kad sanitarinis mazgas karantino patalpoje tebuvo skylė grindyse, atskirta nuo likusios patalpos sienele, kuri neužtikrino jokio privatumo. Nuolat tvyrojo nemalonus kvapas iš tualeto, kadangi ventiliacija buvo nepakankama. Gyvenamosios patalpos Nr. 5 dušo sienos ir lubos buvo apėjusios pelėsiais, sanitariniame mazge neužtekdavo tualetų, dalis unitazų neveikė, todėl tekdavo laukti eilėje. Pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje jam nebuvo paskirta spintelė, jų trūko, todėl asmeninius daiktus teko laikyti po lova. Langai nesandarūs, žiemą kambario temperatūra tesiekė 15 laipsnių šilumos. Patalpoje Nr. 5 veisėsi buitiniai kenkėjai, elektros instaliacija koridoriuje buvo netvarkinga, trūko gyvenamojo ploto. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad nebuvo įrengta pareigūnų iškvietimo sistema, pasivaikščiojimo kiemelis per mažas, jame tvyrojo nemalonus kvapas. Skundėsi ir tuo, jog neužtikrinamas privatumas naudojantis taksofonu, kuris įrengtas atviroje būdelėje, todėl aplink nuolat būdavo pareigūnų, kitų nuteistųjų. Pareiškėjas nurodė, jog jam nebuvo leidžiama atlikti religinių apeigų sekmadieniais, be to, pataisos namuose neįrengta koplytėlė, neateidavo dvasininkas, melstis tekdavo bendroje patalpoje, kur naudojamasi internetu, veikia kirpykla, laikoma medicinos įranga. Tokiu būdu buvo pažeidžiama pareiškėjo teisė atlikti religines apeigas.
Dėl tokių atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, papildomais nepatogumais, neigiamais dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu, dvasinėmis ir fizinėmis kančiomis. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad pareiškėjas turi specifinį teisinį statusą, kadangi atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo teisių ir laisvių suvaržymas yra neišvengiama bausmės dalis. Nurodė, kad miegamosios vietos ne visuomet būna užimtos, todėl asmeninio ploto nuteistiesiems tenka daugiau. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinai blogesnės sąlygos, nei kitiems nuteistiesiems. Pažymėjo, kad pareiškėjas kalėjo bendrabučio tipo patalpose, todėl galėjo judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje dienotvarkėje numatytu laiku. Gyvenamųjų patalpų tvarkymas yra pačių nuteistųjų pareiga, tam jiems išduodamos valymo priemonės. Pagal teisės aktų reikalavimus, tualetai gali būti tupiami, be to, gali būti įrengiami pisuarai arba klozetai. Karantino patalpoje veikia mechaninė ventiliacija. Pataisos namuose užtikrinamas patalpų įrengimas pagal teisės aktų reikalavimus. Buitinių kenkėjų naikinimo paslaugas pataisos namams teikia UAB „Utenos deratizacija“. Apie pastebėtus kenkėjus nuteistieji privalo pranešti įstaigos administracijai ar pareigūnams. Pareigūnų iškvietimo sistema įrengiama tik kamerų tipo patalpose, todėl pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje jos įrengimas nėra reglamentuojamas teisės aktuose. Pasivaikščiojimo kiemelius kasdien tvarko valytojas.
Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjas savo skunde rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2019-09-06 iki 2020-02-04.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnai) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1
Dėl gyvenamojo ploto.
Pareiškėjas nurodo, kad jis buvo kalinamas Pravieniškių PN 8 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 5 neužtikrinant teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto.
Ginčo laikotarpiu iki 2020-01-21 galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punkte buvo reglamentuojama, kad pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose minimalus plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, o pagal 111.2. punktą, kamerų tipo patalpose – 3,6 kv. m. Analogiškos nuostatos reglamentuojama ir nuo 2020-02-06 įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 - 2.2 punktuose.
Byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas 8 būrio patalpoje Nr. 5 buvo kalinamas nuo 2019-09-06 iki 2019-11-05, vėliau buvo kalinamas kitų būrių patalpose, tačiau jų skunde neginčija. Dėl to teismas, spręsdamas dėl kalinimo (buities) sąlygų gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose, vertins laikotarpį nuo 2019-09-06 iki 2019-11-05.
Iš bylos duomenų matyti, kad 8 būrio 5 patalpos plotas – 35,28 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad patalpose nuolat kalėjo 10 asmenų, taigi, dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra. Padalijus minėtos patalpos plotą iš joje įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus (pareiškėjas neteigė, kad patalpose buvo kalinama daugiau asmenų, nei buvo įrengta miegamųjų vietų), konstatuotina, kad pareiškėjui ginčo patalpoje buvo užtikrinta 3,5 kv. m ploto, kas atitinka teisės aktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktika (žr. 2016-10-20 sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. 2017-03-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017-03-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta pareikėjo argumentus dėl baldų užimamo ploto gyvenamojoje patalpoje, juolab, kad minimalios ploto normos pažeidimas šioje byloje nenustatytas.
Dėl sanitarinių mazgų.
Pareiškėjas teigė, kad sanitarinis mazgas karantino patalpoje tebuvo skylė grindyse, atskirta nuo likusios patalpos sienele, kuri neužtikrino jokio privatumo. Nuolat tvyrojo nemalonus kvapas iš tualeto. Gyvenamosios patalpos Nr. 5 dušo sienos ir lubos buvo apėjusios pelėsiais, sanitariniame mazge neužtekdavo pisuarų, dalis unitazų neveikė, todėl tekdavo laukti eilėje.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas II karantino patalpoje buvo laikomas nuo 2019-11-07 iki 2019-11-11. Iš atsakovės atstovo pateiktų karantino patalpos sanitarinio mazgo nuotraukų matyti, kad tualetas yra atskirtas nuo likusio patalpos ploto pertvara su durimis, jame įrengti 2 praustuvai, 1 unitazas (tupiamas).
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose atskirai ir aiškiai nurodyta, jog tualetas gali būti tupiamas. Darytina išvada, jog teisės aktuose nėra imperatyviai nustatyta, kad tualetas turi būti sėdimas.
Atsižvelgiant nustatytas aplinkybes, atmestini pareiškėjo argumentai, jog karantino patalpoje nebuvo įrengto sėdimo unitazo, o tualetas buvo neatskirtas nuo likusios patalpos.
Atsakovės atstovas nurodė ir pateikė tai patvirtinančias nuotraukas, jog 8 būrio sanitarinio mazgo patalpoje yra 7 klozetai, 7 praustuvai, 1 dušo sietelis. Pravieniškių PN nurodė, kad 8 būrio gyvenamosiose patalpose iš viso yra 72 miegamos vietos, todėl sanitariniu mazgu maksimaliai galėjo naudotis ne daugiau negu 72 asmenys. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose reglamentuojama, kad vienas tualetas (arba pisuaras) ir viena praustuvė įrengiama ne daugiau kaip 15-ai asmenų.
Pareiškėjas skunde patvirtino, kad 8 būryje gyveno apie 70 nuteistųjų, taigi, dėl nuteistųjų skaičiaus ginčo byloje nėra. Nors pareiškėjas teigė, kad veikė ne visi tualetai (veikė tik 4), taip pat nurodė, kad galėjo naudotis dviem veikiančiais pisuarais, byloje nėra jokių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų.
Vis dėlto, padalijus 8 būrio nuteistųjų skaičių tiek iš atsakovės atstovo nurodyto tualetų (7 klozetai) ir praustuvių (7 praustuvės) skaičiaus, tiek iš pareiškėjo nurodomų sanitarinių įrenginių kiekių (7 praustuvės ir 6 tualeto įrenginiai, kuriuos sudarė 4 klozetai ir 2 pisuarai), matyti, kad bet kuriuo atveju vienu tualetu (arba pisuaru) naudojosi ne daugiau kaip 15 asmenų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl įrenginių trūkumo atmestini.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus atsakovės atstovo pateiktas sanitarinio mazgo fotonuotraukas, sutiktina su pareiškėjo teiginiu, kad ant dušo lubų buvo pelėsio, paviršius nėra lygus ar lengvai valomas. Pagal Higienos normos HN 134:2015 39 punktą, ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.). Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjas šias aplinkybes konstatavo visiškai deklaratyviai, nepaaiškino, kokios konkrečios neigiamos pasekmės jam kilo būtent dėl duše esamo pelėsio. Teismo nuomone, pareiškėjui dėl minėtų aplinkybių negalėjo kilti tokio masto nepatogumų, kurie galėtų prilygti neturtinės žalos sąvokai. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2018-05-16 nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018; 2017-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017; 2017-06-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.). Pareiškėjo argumentai šioje dalyje nelaikytini pakankamais neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui, todėl atmestini.
Dėl religinių apeigų.
Pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo leidžiama atlikti religinių apeigų sekmadieniais, be to, pataisos namuose neįrengta koplytėlė, neateidavo dvasininkas, melstis tekdavo bendroje patalpoje, kur naudojamasi internetu, veikia kirpykla, laikoma medicinos įranga.
Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 106 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę atliekantys tikintys nuteistieji turi teisę dienotvarkėje numatyto laisvalaikio metu pataisos įstaigose vieni arba kartu su kitais nuteistaisiais atlikti religines apeigas. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25, 113-114 punktuose reglamentuojama, kad pataisos įstaigos administracija užtikrina nuteistųjų teisę tenkinti su religija susijusius poreikius Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bei sudaro sąlygas Lietuvos Respublikoje pripažintų tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkams lankytis pataisos įstaigoje. Pataisos įstaigoje vietos religinėms apeigoms atlikti įrengiamos pagal dvasininkų rekomendacijas.
Atsakovės atstovas nurodė ir byloje nėra priešingų įrodymų, kad pareiškėjas dėl religinių apeigų atlikimo į pataisos namų administraciją nesikreipė, taigi, pataisos namams ginčo laikotarpiu (nuo 2019-09-06 iki 2020-02-04) nekilo pareiga užtikrinti jo teisę atlikti religines apeigas su tam tikru dvasininku ar sudaryti kitas išimtines sąlygas.
Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad pataisos namuose yra įrengta atskira patalpa - koplyčia, kurioje yra religinės atributikos, suolai atsisėsti. Atsakovės atstovas nurodė, kad nuteistieji, pagal pataisos namų direktoriaus nustatytą dienotvarkę, gali laisvu laiku vaikščioti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje. Pagal byloje pateiktą 8 būrio nuteistųjų dienotvarkę, laisvas laikas numatytas 4 kartus per dieną. Pareiškėjas nenurodė, dėl kokių priežasčių sekmadieniais laisvu laiku negalėjo apsilankyti koplyčioje, tokių duomenų byloje nėra, be to, pareiškėjas ginčo laikotarpiu nusiskundimų ar su tuo susijusių pageidavimų pataisos namų administracijai neišsakė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini.
Dėl skambinimo telefonu.
Pareiškėjas skundėsi tuo, jog neužtikrinamas privatumas naudojantis taksofonu, kuris įrengtas atviroje būdelėje, todėl aplink nuolat būdavo pareigūnų, kitų nuteistųjų.
Iš atsakovės atstovo pateiktų nuotraukų matyti, kad Pirmajame sektoriuje yra įrengti trys taksofonai. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui jais naudotis buvo neleidžiama ar ši teisė nepagrįstai ribojama.
BVK 102 straipsnyje yra numatyta nuteistųjų teisė paskambinti telefonu. Pagal šio straipsnio 5 dalį, skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punkte nurodyta, be kita ko, jog pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra reglamentuojama, jog telefonai turi būti įrengti uždarose būdelėse arba atskiroje patalpoje, kur skambinantysis būtų vienas.
Pareiškėjas nenurodė, konkrečiai kada buvo apribota jo teisė pasinaudoti telefonu, kaip ir kokie pareigūnai sąmoningai trukdė pareiškėjo pokalbį, nenurodė, kad pažeidimai sąlygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimą, nepaaiškino, kaip konkrečiai pasireiškė socialinių ryšių susilpnėjimas dėl šios aplinkybės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundas šioje dalyje atmestinas.
Dėl kitų higienos ir buities sąlygų.
Pareiškėjas teigė, kad 5 gyvenamojoje patalpoje jam nebuvo paskirta asmeninė spintelė, langai nesandarūs, žiemą kambario temperatūra tesiekė 15 laipsnių šilumos. Patalpoje Nr. 5 veisėsi buitiniai kenkėjai, koridoriuose elektros instaliacija buvo netvarkinga, patalpoje neįrengta pareigūnų iškvietimo sistema, pasivaikščiojimo kiemelis per mažas, jame tvyrojo nemalonus kvapas.
Higienos normos HN 134:2015 nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. (16 p.). Laisvės atėmimo vietos įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 p.). Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka (20 p.).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 8 būrio patalpoje Nr. 5 buvo kalinamas nuo 2019-09-06 iki 2019-11-05, taigi, ne žiemos laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, jo nusiskundimai dėl prasto patalpos šildymo atmestini.
Dėl netvarkingos elektros instaliacijos teismas pažymi, jog pareiškėjas šias aplinkybes nurodė visiškai deklaratyviai, vien konstatuodamas, jog dėl to gali kilti grėsmė sveikatai ar gyvybei, tačiau nepaaiškino, kokios realios neigiamos pasekmės jam dėl to kilo, nenurodė, kokių pasekmių sveikatai galėjo sukelti netinkama elektros laidų būklė. Teismo vertinimu, minėti deklaratyvūs pareiškėjo argumentai nelaikytini pakankamais atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos konstatavimui.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 „Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, 12.11 punkte priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemos įrengimas numatytas tik nuteistųjų, priskirtų drausmės grupei, kamerose. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nusiskundimas, jog pareigūnų iškvietimo sistemos nebuvo 8 būrio 5 bendrabučio tipo patalpoje, yra teisiškai nepagrįstas. Be to, pareiškėjas išsakė tik hipotetinio pobūdžio argumentus, kad galimai kilus konfliktui ar įvykus užpuolimui jis negalėtų išsikviesti pagalbos. Tačiau byloje nėra duomenų ir pareiškėjas nenurodė konkretaus atvejo, kada ir dėl kokių konkrečių aplinkybių jam šaukiantis pareigūnų, šie neatėjo ir nesuteikė pagalbos. Minėto deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Teisės aktuose nėra reglamentuojamas pasivaikščiojimo kiemelių dydis ar minimali ploto norma, turinti tekti vienam nuteistajam pasivaikščiojimo metu, todėl šie pareiškėjo argumentai taip pat atmestini.
Savo teiginiams pagrįsti pareiškėjas pateikė fotonuotraukas, tačiau teismas pažymi, kad negali jomis vadovautis, nes neaišku, ar jos iš tiesų padarytos patalpose, kur laisvės atėmimo bausmę atliko pareiškėjas, taip pat negalima nustatyti nuotraukų autentiškumo. Be to, įrodymų pateikimas negali prieštarauti teisės aktų nustatytai tvarkai. Kadangi fotoaparatai nepatenka į Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25, 20 punkte reglamentuojamą nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašą, pareiškėjo pateiktos nuotraukos, padarytos pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką, negali būti pripažintos įrodymais šioje byloje.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN buvo sudarę sutartį su UAB „Utenos deratizacija“ dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo. Ši bendrovė reguliariai atlikdavo vabzdžių ir graužikų kontrolės ir naikinimo darbus Pravieniškių PN patalpose.
Atsižvelgiant į minėtus duomenis, darytina išvada, jog Pravieniškių PN aktyviai veikia, kad patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, vabzdžių ir graužikų nebūtų, todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtų Pravieniškių PN veiksmų ar neveikimo šiuo aspektu. Pažymėtina, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje. Higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr. LVAT 2017-03-07 nutartį byloje Nr. A-1374-624/2017). Be to, byloje nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl šios aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, kad šioje dalyje nenustatytas civilinės atsakomybės sąlygų visetas, pareiškėjo argumentai dėl buitinių parazitų veisimosi atmestini kaip nepagrįsti.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl kalinimo sąlygų. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio viseto, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo E. T. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.