Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. L. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2016 m. kovo 8 d. jis buvo neblaivus, todėl jo sutuoktinė Ž. L. supyko, jie susibarė. Supykęs jis sudavė jai į pakaušį, laikė ir tempė ją už liemenės, kad ji neitų į lauką, kad nekviestų pagalbos, netriukšmautų, dėl to ji paslydo ir trenkėsi į grindis. Kad grasintų su šakute, neprisimena, tačiau nemano, kad taip galėjo elgtis, nebuvo taip, kad jis galėtų ją nužudyti. Nors buvo neblaivus, tačiau viską gerai atsimena. Gal sutuoktinė taip pasakė iš pykčio, tačiau konfliktas kilo ne prie virtuvės, o prie stalo, jis negalėjo šakutės paimti, todėl ir negrasino šakute. Dėl konfliktų kaltas alkoholis, tačiau dabar jis gydosi nuo priklausomybės, gyvena toliau kartu su sutuoktine, atsiprašė jos. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Nukentėjusioji Ž. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis, su juo santykiai normalūs. Įvykio smulkmenų neatsimena, nes tai vyko prieš pusę metų, be to 2016 m. liepos 26 d. ji pakliuvo į eismo įvykį, stipriai susitrenkė galvą, buvo praradusi sąmonę. Atsimena, kad V. L. grįžo išgėręs, piktas, nes dieną prieš tai buvo teismas dėl jo ankstesnės veikos. Jie apsižodžiavo. Atsimena, kad jis jai kažkur sudavė, lyg tai į galvą ar kur kitur. Kadangi ji yra po aneurizmos operacijos, tai ji labai saugo galvą. Ji norėjo išvengti tolimesnio konflikto norėjo išbėgti iš namų, o V. L. ją pagavo už liemenės, ji paslydo ant plytelių, pargriuvo. Ji pradėjo šauktis pagalbos ir atbėgo kaimynas. Šaukė pagalbos, nes baimė ją užvaldė, ji labai bijojo neblaivaus sutuoktinio, nes girtas jis neprognozuojamas. Neatsimena, ar jis jai grasino su šakute, tačiau jis jos neturėjo tikslo padurti, tik iš pykčio galimai jam išsprūdo, nes prieš tai buvo teismas. Ankščiau jis jai jokiu įrankiu nėra sudavęs. Šiuo metu toliau gyvena su sutuoktiniu, santuokos nutraukti nebeketina, jis gydosi dėl priklausomybės alkoholiui, yra geras žmogus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuomet nukentėjusioji parodė, kad gyvena kartu su sutuoktiniu V. L., tačiau šiuo metu vyksta skyrybų procesas. Kitoje byloje V. L. yra paskirta kardomoji priemonė gyventi skyrium nuo jos, nes jis jau yra naudojęs prieš ją smurtą. 2016-03-08 apie 16 val. jai paskambino V. L. ir pasakė, kad nori atvažiuoti į namus pasiimti savo daiktų. Ji tam neprieštaravo, įspėjo, kad jis būtų blaivus. Apie 17.30 val. ji stovėjo stotelėje prie Kauno pilies ir pamatė savo neblaivų sutuoktinį. Išlipus iš autobuso iki namų reikėjo eiti 3 kilometrus. Jiems einant į namus, įvyko žodinis konfliktas. Grįžus į namus, apie 19 val. konfliktas tęsėsi. Apie 20.00 val. namuose jai sėdint prie stalo ir valgant, V. L. užsimojęs vieną kartą stipriai trenkė jai per pakaušį. Tai jai suskėlė fizinį skausmą, aptemo akyse. Tada ji pradėjo bėgti link durų, bet nespėjo, nes V. L. griebė jai už plaukų, bei liemenės, ir pargriovė ant grindų, laikydamas tempė nuo durų. Kai jis ją tempė, ji šaukėsi pagalbos. Kai V. L. ją tempė, ji buvo įsikibusi į durų rankeną, dėl ko pastaroji nulūžo. Tada V. L. paėmęs nuo stalo šakutę, neužsiumojęs ja, pasakė „prismeigsiu tave“. Ji tokių grasinimų išsigando, kadangi jis yra neprognozuojamas. Jos šauksmą išgirdo kaimynas V. V. ir atbėgo į jų namą, V. L. atsitraukė nuo jos. Kai V. L. pamatė, kad ji skambina policijai, pabėgo iš namų. Dėl sutuoktinio veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, nežymius sužalojimus (b. l. 3, 4, 21).

Išklausiusi savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji juos patvirtino. Paaiškino, kad šiuo metu ji tikrai grasinimo šakute neatsimena, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nemelavo. Atsimena, kad V. L. jai trenkė į pakaušį tuo metu, kai ji valgė, o kai ji šoko nuo kėdės bėgti, lygtai maistas iškrito ant grindų. Ta šakutė parodymuose atsirado dėl to, kad ji ten voliojosi ant grindų, o kai atvažiavo policijos pareigūnai, jie jai šakutę parodė ir paklausė ar negrasino. Ji ir tada sakė, kad neatsimena, kaip neatsimena ir šiai dienai. Tyrėja jos klausė, dar ir skambino tikslintis dėl tos šakutės, bet ji sakė, kad neprisimena. Tik atsimena, kaip V. L. jai sudavė, o daugiau neatsimena.

Liudytojas V. V. parodė, kad su V. L. ir Ž. L. yra kaimynai. Santykiai su kaimynais buvo geri, tačiau kai V. L. pradėjo skriausti Ž. L., nelabai bendraudavo. Ž. L. daug kartų yra pas juos nakvojusi, nes V. L. skriausdavo ją labai smarkiai. Jis porą kartų yra bėgęs pas juos į namus, nes Ž. L. klykė. Nors Ž. L. reikia užuojautos, tačiau mano, kad jos elgesyje yra ir daug šou elementų. Jis yra matęs mėlynes ant rankų, bet kraujo ar sumušimų jis nematė. Paskutinį kartą atsimena įvykį 2016 m. kovo 8 d. Tą kartą Ž. L. klykė: „gelbėkit, padėkit, užmuš“. Jis nuėjo į pagalbą, pamatė, kad Ž. L. buvo ant grindų, o V. L. buvo ją užgulęs ją, nieko rankose neturėjo. Daiktų sulaužytų, jokių įrankių nematė, nepastebėjo. V. L. sakė, kad jai nieko nedarė. Ž. L. buvo išsigandusi, bet neverkė. Vėliau jam rodė mėlynes, sakė, kad V. L. norėjo ją užmušti, bet ji visą laiką tą patį sako.

Liudytoja K. S., dirbanti Kauno apskrities VPK Nusikalstamų veikų registracijos skyriuje, parodė, kad kaltinamasis V. L. jai nežinomas asmuo, o nukentėjusiąją atsimena, nes ją apklausė ikiteisminio tyrimo metu. Atsimena, kad kaltinamasis buvo pasišalinęs, o nukentėjusiąją apklausinėjo namuose. Atsimena, kad nukentėjusioji sakė, kad ją sumušė, o daugiau ji neatsimena. Pagarsinus nukentėjusiosios apklausos protokolą (b. l. 4), liudytoja parodė, kad apklausos protokolą užpildė detaliai iš nukentėjusiosios žodžių, pabaigoje, nukentėjusioji atsakė į jos klausimus. Jei apklausoje užfiksuotas faktas dėl grasinimo šakute, tai taip pasakė nukentėjusioji. . Atsimena, kad nukentėjusiąją buvo gan sunku apklausti, ši buvo susijaudinusi, tačiau jokių abejonių dėl jos adekvatumo, gebėjimo duoti parodymus, nekilo, pavyko susikalbėti. Jei po apklausos protokolu yra apklausiamo asmens parašas, vadinasi apklausos protokolas surašytas teisingai.

Liudytoja K. S., dirbanti Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK KPS tyrėja, parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji jai yra žinomi iš ikiteisminio tyrimo, nes abu ji yra apklaususi. Tikslia neatsimena, kas įvyko, tik atsimena, kad buvo tiriama dėl smurto artimoje aplinkoje, vienas epizodas buvo, kad buvo suduoti smūgiai, o kitas – kad grasino šakute jog prismeigs. Ji šias aplinkybes prisimena iš nukentėjusiosios parodymų. Nukentėjusioji pasakojo, o ji stengėsi viską užrašyti pažodžiui. Nukentėjusioji buvo labai susijaudinusi, apie šakutę nukentėjusioji puikiai prisiminė, sakė, kad vyras laikė rankoje šakutę, grasino, kad prismeigs, ji buvo labai išsigandusi, nes galvojo, kad tuo metu V. L. buvo neprognozuojamas. Pagarsinus nukentėjusiosios parodymus (b. l. 21), liudytoja patvirtino, kad ji rašė protokolą, protokolas užrašytas iš nukentėjusiosios žodžių, nukentėjusioji perskaitė protokolą, pasakė, kad viskas teisingai, pasirašė, jai jokių priekaištų neturėjo. Ji atsimena, kad tikrai skambino nukentėjusiajai telefonu pasitikslinti dėl tos šakutės, nes norėjo apžiūrėti ją, pridėti prie bylos, bet nukentėjusioji negalėjo jos pateikti, neatsimena, ką dėl to paaiškino. Kada tai buvo, prieš apklausą, ar po jos, neatsimena. Nors nukentėjusioji buvo susijaudinusi, tačiau ne tiek, kad galėtų kažką ne taip pasakyti, mintis dėstė aiškiai, apgalvotai.

Kaip matyti iš 2016 m. kovo 8 d. protokolo-pareiškimo, pareiškėja Ž. L. pranešė, kad 2016 m. kovo 8 d. apie 20.00 val. namų adresu (duomenys neskelbtini), svetainėje, girtas sutuoktinis V. L. kilusio žodinio konflikto metu jai sėdint prie stalo vieną kartą rankos delnu trenkė jai pakaušį, jai bėgant link lauko durų jis rankomis sugriebė jai už plaukų ir liemenės, pargriovė, taip laikydamas ją, tempė nuo durų, prismaugė. Sutuoktinis paėmė nuo stalo šakutę ir pasakė „prismeigsiu tave“. Jos riksmą išgirdęs kaimynas V. V. įbėgo į namus ir ją apgynė. Dėl sutuoktinio veiksmų patyrė fizinį skausmą, nežymius sužalojimus (b. l. 3).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G649/2016(02) nustatyta, kad Ž. L. poodinės kraujosruvos žastuose ir abiejų kelių srityse padarytos kietais bukais daiktais ne mažiau penkių trauminių poveikių pasekoje, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2016-03-08. Poodinės kraujosruvos keliuose galėjo gautis ir griuvimo metu, kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 14).

Iš Tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad policiją kvietė Ž. L., kuri nurodė, kad jos sutuoktinis V. L. jai sudavė ranka per pakaušį, ėmė smaugti kaklą suėmęs jos megztinį bei stūmė pargriaudamas ant svetainės grindų, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Ž. L. buvo išsigandusi, streso būsenoje (b. l. 5-8).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra nuosavo namo, adresu (duomenys neskelbtini), svetainė, užfiksuota nulūžusi vidinė lauko durų rankena (b. l. 9-12).

Kaip matyti iš 2016-05-30 tarnybinio pranešimo, tyrėja K. S. susiekė su nukentėjusiąja Ž. L. telefonu ir pasiteiravo, kur yra nukentėjusiosios apklausoje nurodyta šakutė, kuria pagal nukentėjusiosios parodymus jai grasino V. L., tačiau nukentėjusioji nurodė, kad nežino kur, neranda. Esant šioms aplinkybės nėra galimybės šakutės paimti ir apžiūrėti (b. l. 17).

Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo V. L. kaltė dėl smurtavimo prieš savo sutuoktinę Ž. L. yra įrodyta, t. y. įrodyta, kad 2016 m. kovo 08 d. apie 20 val. savo namuose, (duomenys neskelbtini), V. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia vieną kartą delnu sudavė nukentėjusiajai Ž. L. per pakaušį, bei sugriebęs už plaukų ir liemenės pargriovė ją ant grindų, tuo padarydamas Ž. L. poodines kraujosruvas žastuose ir abiejų kelių srityse, ir tokiu būdu sukėlė savo šeimos narei Ž. L. nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, nurodė veikos padarymo aplinkybes, patvirtino, kad sudavė ranka sutuoktinei per galvą, tempė už drabužių, kad ši nebėgtų iš namų ir nešauktų pagalbos, dėl ko sutuoktinė parkrito ant grindų. Kaltinamojo parodymai iš esmės sutampa ir su nukentėjusiosios parodymais, kurie dėl šių konkrečių aplinkybių buvo nuoseklūs viso ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo metu, netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo. Duomenų, kad nukentėjusioji galėtų nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį, byloje nėra, tokių duomenų nenurodė ir kaltinamasis. Liudytojas V. V., nors pats tiesiogiai įvykio nematė, tačiau patvirtino, kad nukentėjusioji šaukėsi pagalbos, jam atėjus į pagalbą, matė nukentėjusiąją parkritusią ant grindų, o kaltinamąjį ją užgulus, kas iš esmės sutampa su nukentėjusiosios parodymais, kad ji buvo pargriauta kaltinamojo. Kadangi šis liudytojas tiesiogiai įvykio nematė, teismas liudytojo parodymus vertina kartu su visais byloje esančiais įrodymais, o taip pat ir kaltinamojo parodymų kontekste. Liudytojas taip pat patvirtino, kad nukentėjusioji jau po įvykio rodė jam kraujosruvas, guodėsi, kad sutuoktinis prieš ją smurtavo. Kaltinamojo bei nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir objektyvūs bylos duomenys, t. y. specialisto išvada Nr. G649/2016(02), kurioje užfiksuoti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai kelių srityje, kurie galėjo gautis ir griuvimo metu. V. L. smurtą naudojo ne vieną kartą, pirma sudavė per galvą, vėliau tempė nukentėjusiąją nuo durų taip stipriai, kad net nulūžo durų rankena, į kurią ji buvo įsikibusi, ką patvirtina įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, tempdamas pargriovė ant grindų, kritimo metu nukentėjusioji susižalojo kelius, dėl ko jai buvo ne tik sukeltas fizinis skausmas, bet ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų kiekis, lokalizacija bei pobūdis parodo V. L. panaudoto prieš nukentėjusiąją smurto intensyvumą ir patvirtina jog V. L. konflikto metu veikė netiesiogine tyčia, o atliktų prieš nukentėjusiąją veiksmų skaičius ir kilę padariniai rodo, kad jis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, numatė, kad, jam esant žymiai fiziškai stipresniam už nukentėjusiąją, dėl jo veikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai ir, nors jų nesiekė, bet sąmoningai leido jiems kilti. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis V. L. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad jokia šakute jis sutuoktinei negrasino, nesakė: „prismeigsiu tave“, jokio tikslo ją sužaloti ar nužudyti neturėjo, konfliktas vyko ne virtuvėje, todėl šakutės jis negalėjo turėti. Tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip gynybinę versiją, duotą siekiant sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę, ir jai nesivadovauja, kadangi jų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys.

Nukentėjusioji Ž. L. nuo pat pareiškimo policijai, tiek pranešdama apie jos atžvilgiu padarytas nusikalstamas veikas, tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nuosekliai teigė, kad kaltinamasis, panaudojęs smurtą jos atžvilgiu, pagriebė nuo stalo šakutę ir grasino jai sakydamas: „prismeigsiu tave“. Nors nukentėjusioji teisiamo posėdžio nurodė, kad aplinkybių dėl grasinimo šakute ji neprisimena, tačiau patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodydama, kad ikiteisminio tyrimo metu nemelavo. Nors nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu abejojo, ar dėl savo būsenos po nusikalstamos veikos galėjo duoti tinkamus parodymus, tačiau teisiamojo posėdžio metu liudytojomis apklaustos tyrėjos K. S. bei K. S. parodė, kad, nors iš tiesų nukentėjusioji, duodama parodymus buvo susijaudinusi, tačiau jos būklė ir gebėjimas duoti parodymus jokių abejonių joms nesukėlė. Be to, nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta du kartus – iš karto po konflikto bei sekančią dieną, jos parodymai buvo nuoseklūs, jokių prieštaravimų dėl esminių aplinkybių juose nėra. Taip pat liudytojos parodė, kad nukentėjusiosios parodymai ikiteisminio tyrimo metu protokoluose buvo fiksuoti kiek įmanoma pažodžiui iš nukentėjusiosios žodžių. Liudytoja K. S. taip pat parodė, kad apklausos metu nukentėjusioji puikiai prisiminė ir tvirtino, kad vyras laikė rankoje šakutę, grasino, kad prismeigs, kad nukentėjusioji buvo labai išsigandusi, nes galvojo, kad tuo metu V. L. buvo neprognozuojamas. Liudytojas V. V. nurodė, kad jokių įrankių, sulaužytų daiktų, atbėgęs gelbėti nukentėjusiosios, tiesiog nepastebėjo, kas tikėtina, atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis liudytojas buvo priverstas dalyvauti konflikte. Pažymėtina ir tai, kad įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota konflikto vietoje sulaužyta kėdė, tačiau liudytojas taip pat pažymėjo, kad sulaužytų daiktų nepastebėjo. Nors kaltinamasis neigdamas savo kaltę dėl šios veikos, nurodė, kad negalėjo svetainėje turėti šakutės, tačiau šiuos jo paaiškinimus paneigia nukentėjusiosios parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kad konfliktas kilo jai valgant svetainėje prie stalo, t. y. stalo įrankiai galėjo būti ne tik virtuvėje, bet ir konflikto vietoje. Be to, iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad svetainės stalas nei nuo lauko durų, nei nuo virtuvės nėra labai nutolęs objektas, kas tik patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad kaltinamasis nuo stalo pagriebė šakutę.

Nors ikiteisminio tyrimo metu šakutė nebuvo išimta, apžiūrėta ir pridėta prie bylos, tačiau pati nukentėjusioji paaiškino, kad iš karto po įvykio tvarkydamasi namus, įmetė šakutę kartu su kitais virtuviniais įrankiais į kriauklę, todėl akivaizdu, kad vėliau tyrėjai reikalaujant ją pateikti, nukentėjusioji neturėjo galimybės tai padaryti. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti virtuvės kriauklėje sudėti virtuvės rakandai bei įrankiai.