- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-10-24
- Bylos Nr.
- 1-1691-966/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė
- Kaltinamasis
- V. L.
- Nukentėjusysis
- Ž. L.
Žemesnės instancijos teismas
nukentėjusiajai Ž. L.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis pagal patentą automobilių dažymo meistru, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2015-03-25 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 140 str. 2 d. (5 epizodai), paskirta galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 23 val. iki 06 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 5 p., įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos, rūpybos įstaigose ar nesavivaldybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, praleistas laikinajame sulaikyme, t. y. 5 (penkios) kardomojo kalinimo (sulaikymo) dienos, jas prilyginant 10 (dešimčiai) laisvės apribojimo dienų.
2. 2016-03-18 Kauno apylinkės teismo, pagal BK 140 str. 2 d. - 54 (penkiasdešimt keturių) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., 65 str. 1 d. 2 p. c) pp., paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015-03-25 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. (penkios veikos) paskirtos (1 metų laisvės apribojimo bausmės) ir neatliktos bausmės dalimi, dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 62 (šešiasdešimt dvi) paros arešto. Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-03-03 iki 2016-03-04, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. L. 2016 m. kovo 08 d. apie 20 val. savo namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia vieną kartą delnu sudavė nukentėjusiajai Ž. L. per pakaušį, bei sugriebęs už plaukų ir liemenės pargriovė ją ant grindų, tuo padarydamas Ž. L. poodines kraujosruvas žastuose ir abiejų kelių srityse, ir tokiu būdu sukėlė savo šeimos narei Ž. L. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, tuo pačiu metu ir vietoje, po panaudoto smurto nukentėjusiosios Ž. L. atžvilgiu, laikydamas rankose šakutę žodžiu grasino prismeigti Ž. L., dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis V. L. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2016 m. kovo 8 d. jis buvo neblaivus, todėl jo sutuoktinė Ž. L. supyko, jie susibarė. Supykęs jis sudavė jai į pakaušį, laikė ir tempė ją už liemenės, kad ji neitų į lauką, kad nekviestų pagalbos, netriukšmautų, dėl to ji paslydo ir trenkėsi į grindis. Kad grasintų su šakute, neprisimena, tačiau nemano, kad taip galėjo elgtis, nebuvo taip, kad jis galėtų ją nužudyti. Nors buvo neblaivus, tačiau viską gerai atsimena. Gal sutuoktinė taip pasakė iš pykčio, tačiau konfliktas kilo ne prie virtuvės, o prie stalo, jis negalėjo šakutės paimti, todėl ir negrasino šakute. Dėl konfliktų kaltas alkoholis, tačiau dabar jis gydosi nuo priklausomybės, gyvena toliau kartu su sutuoktine, atsiprašė jos. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo.
Nukentėjusioji Ž. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis, su juo santykiai normalūs. Įvykio smulkmenų neatsimena, nes tai vyko prieš pusę metų, be to 2016 m. liepos 26 d. ji pakliuvo į eismo įvykį, stipriai susitrenkė galvą, buvo praradusi sąmonę. Atsimena, kad V. L. grįžo išgėręs, piktas, nes dieną prieš tai buvo teismas dėl jo ankstesnės veikos. Jie apsižodžiavo. Atsimena, kad jis jai kažkur sudavė, lyg tai į galvą ar kur kitur. Kadangi ji yra po aneurizmos operacijos, tai ji labai saugo galvą. Ji norėjo išvengti tolimesnio konflikto norėjo išbėgti iš namų, o V. L. ją pagavo už liemenės, ji paslydo ant plytelių, pargriuvo. Ji pradėjo šauktis pagalbos ir atbėgo kaimynas. Šaukė pagalbos, nes baimė ją užvaldė, ji labai bijojo neblaivaus sutuoktinio, nes girtas jis neprognozuojamas. Neatsimena, ar jis jai grasino su šakute, tačiau jis jos neturėjo tikslo padurti, tik iš pykčio galimai jam išsprūdo, nes prieš tai buvo teismas. Ankščiau jis jai jokiu įrankiu nėra sudavęs. Šiuo metu toliau gyvena su sutuoktiniu, santuokos nutraukti nebeketina, jis gydosi dėl priklausomybės alkoholiui, yra geras žmogus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuomet nukentėjusioji parodė, kad gyvena kartu su sutuoktiniu V. L., tačiau šiuo metu vyksta skyrybų procesas. Kitoje byloje V. L. yra paskirta kardomoji priemonė gyventi skyrium nuo jos, nes jis jau yra naudojęs prieš ją smurtą. 2016-03-08 apie 16 val. jai paskambino V. L. ir pasakė, kad nori atvažiuoti į namus pasiimti savo daiktų. Ji tam neprieštaravo, įspėjo, kad jis būtų blaivus. Apie 17.30 val. ji stovėjo stotelėje prie Kauno pilies ir pamatė savo neblaivų sutuoktinį. Išlipus iš autobuso iki namų reikėjo eiti 3 kilometrus. Jiems einant į namus, įvyko žodinis konfliktas. Grįžus į namus, apie 19 val. konfliktas tęsėsi. Apie 20.00 val. namuose jai sėdint prie stalo ir valgant, V. L. užsimojęs vieną kartą stipriai trenkė jai per pakaušį. Tai jai suskėlė fizinį skausmą, aptemo akyse. Tada ji pradėjo bėgti link durų, bet nespėjo, nes V. L. griebė jai už plaukų, bei liemenės, ir pargriovė ant grindų, laikydamas tempė nuo durų. Kai jis ją tempė, ji šaukėsi pagalbos. Kai V. L. ją tempė, ji buvo įsikibusi į durų rankeną, dėl ko pastaroji nulūžo. Tada V. L. paėmęs nuo stalo šakutę, neužsiumojęs ja, pasakė „prismeigsiu tave“. Ji tokių grasinimų išsigando, kadangi jis yra neprognozuojamas. Jos šauksmą išgirdo kaimynas V. V. ir atbėgo į jų namą, V. L. atsitraukė nuo jos. Kai V. L. pamatė, kad ji skambina policijai, pabėgo iš namų. Dėl sutuoktinio veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, nežymius sužalojimus (b. l. 3, 4, 21).
Išklausiusi savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji juos patvirtino. Paaiškino, kad šiuo metu ji tikrai grasinimo šakute neatsimena, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nemelavo. Atsimena, kad V. L. jai trenkė į pakaušį tuo metu, kai ji valgė, o kai ji šoko nuo kėdės bėgti, lygtai maistas iškrito ant grindų. Ta šakutė parodymuose atsirado dėl to, kad ji ten voliojosi ant grindų, o kai atvažiavo policijos pareigūnai, jie jai šakutę parodė ir paklausė ar negrasino. Ji ir tada sakė, kad neatsimena, kaip neatsimena ir šiai dienai. Tyrėja jos klausė, dar ir skambino tikslintis dėl tos šakutės, bet ji sakė, kad neprisimena. Tik atsimena, kaip V. L. jai sudavė, o daugiau neatsimena.
Liudytojas V. V. parodė, kad su V. L. ir Ž. L. yra kaimynai. Santykiai su kaimynais buvo geri, tačiau kai V. L. pradėjo skriausti Ž. L., nelabai bendraudavo. Ž. L. daug kartų yra pas juos nakvojusi, nes V. L. skriausdavo ją labai smarkiai. Jis porą kartų yra bėgęs pas juos į namus, nes Ž. L. klykė. Nors Ž. L. reikia užuojautos, tačiau mano, kad jos elgesyje yra ir daug šou elementų. Jis yra matęs mėlynes ant rankų, bet kraujo ar sumušimų jis nematė. Paskutinį kartą atsimena įvykį 2016 m. kovo 8 d. Tą kartą Ž. L. klykė: „gelbėkit, padėkit, užmuš“. Jis nuėjo į pagalbą, pamatė, kad Ž. L. buvo ant grindų, o V. L. buvo ją užgulęs ją, nieko rankose neturėjo. Daiktų sulaužytų, jokių įrankių nematė, nepastebėjo. V. L. sakė, kad jai nieko nedarė. Ž. L. buvo išsigandusi, bet neverkė. Vėliau jam rodė mėlynes, sakė, kad V. L. norėjo ją užmušti, bet ji visą laiką tą patį sako.
Liudytoja K. S., dirbanti Kauno apskrities VPK Nusikalstamų veikų registracijos skyriuje, parodė, kad kaltinamasis V. L. jai nežinomas asmuo, o nukentėjusiąją atsimena, nes ją apklausė ikiteisminio tyrimo metu. Atsimena, kad kaltinamasis buvo pasišalinęs, o nukentėjusiąją apklausinėjo namuose. Atsimena, kad nukentėjusioji sakė, kad ją sumušė, o daugiau ji neatsimena. Pagarsinus nukentėjusiosios apklausos protokolą (b. l. 4), liudytoja parodė, kad apklausos protokolą užpildė detaliai iš nukentėjusiosios žodžių, pabaigoje, nukentėjusioji atsakė į jos klausimus. Jei apklausoje užfiksuotas faktas dėl grasinimo šakute, tai taip pasakė nukentėjusioji. . Atsimena, kad nukentėjusiąją buvo gan sunku apklausti, ši buvo susijaudinusi, tačiau jokių abejonių dėl jos adekvatumo, gebėjimo duoti parodymus, nekilo, pavyko susikalbėti. Jei po apklausos protokolu yra apklausiamo asmens parašas, vadinasi apklausos protokolas surašytas teisingai.
Liudytoja K. S., dirbanti Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK KPS tyrėja, parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji jai yra žinomi iš ikiteisminio tyrimo, nes abu ji yra apklaususi. Tikslia neatsimena, kas įvyko, tik atsimena, kad buvo tiriama dėl smurto artimoje aplinkoje, vienas epizodas buvo, kad buvo suduoti smūgiai, o kitas – kad grasino šakute jog prismeigs. Ji šias aplinkybes prisimena iš nukentėjusiosios parodymų. Nukentėjusioji pasakojo, o ji stengėsi viską užrašyti pažodžiui. Nukentėjusioji buvo labai susijaudinusi, apie šakutę nukentėjusioji puikiai prisiminė, sakė, kad vyras laikė rankoje šakutę, grasino, kad prismeigs, ji buvo labai išsigandusi, nes galvojo, kad tuo metu V. L. buvo neprognozuojamas. Pagarsinus nukentėjusiosios parodymus (b. l. 21), liudytoja patvirtino, kad ji rašė protokolą, protokolas užrašytas iš nukentėjusiosios žodžių, nukentėjusioji perskaitė protokolą, pasakė, kad viskas teisingai, pasirašė, jai jokių priekaištų neturėjo. Ji atsimena, kad tikrai skambino nukentėjusiajai telefonu pasitikslinti dėl tos šakutės, nes norėjo apžiūrėti ją, pridėti prie bylos, bet nukentėjusioji negalėjo jos pateikti, neatsimena, ką dėl to paaiškino. Kada tai buvo, prieš apklausą, ar po jos, neatsimena. Nors nukentėjusioji buvo susijaudinusi, tačiau ne tiek, kad galėtų kažką ne taip pasakyti, mintis dėstė aiškiai, apgalvotai.
Kaip matyti iš 2016 m. kovo 8 d. protokolo-pareiškimo, pareiškėja Ž. L. pranešė, kad 2016 m. kovo 8 d. apie 20.00 val. namų adresu (duomenys neskelbtini), svetainėje, girtas sutuoktinis V. L. kilusio žodinio konflikto metu jai sėdint prie stalo vieną kartą rankos delnu trenkė jai pakaušį, jai bėgant link lauko durų jis rankomis sugriebė jai už plaukų ir liemenės, pargriovė, taip laikydamas ją, tempė nuo durų, prismaugė. Sutuoktinis paėmė nuo stalo šakutę ir pasakė „prismeigsiu tave“. Jos riksmą išgirdęs kaimynas V. V. įbėgo į namus ir ją apgynė. Dėl sutuoktinio veiksmų patyrė fizinį skausmą, nežymius sužalojimus (b. l. 3).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G649/2016(02) nustatyta, kad Ž. L. poodinės kraujosruvos žastuose ir abiejų kelių srityse padarytos kietais bukais daiktais ne mažiau penkių trauminių poveikių pasekoje, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2016-03-08. Poodinės kraujosruvos keliuose galėjo gautis ir griuvimo metu, kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 14).
Iš Tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad policiją kvietė Ž. L., kuri nurodė, kad jos sutuoktinis V. L. jai sudavė ranka per pakaušį, ėmė smaugti kaklą suėmęs jos megztinį bei stūmė pargriaudamas ant svetainės grindų, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Ž. L. buvo išsigandusi, streso būsenoje (b. l. 5-8).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra nuosavo namo, adresu (duomenys neskelbtini), svetainė, užfiksuota nulūžusi vidinė lauko durų rankena (b. l. 9-12).
Kaip matyti iš 2016-05-30 tarnybinio pranešimo, tyrėja K. S. susiekė su nukentėjusiąja Ž. L. telefonu ir pasiteiravo, kur yra nukentėjusiosios apklausoje nurodyta šakutė, kuria pagal nukentėjusiosios parodymus jai grasino V. L., tačiau nukentėjusioji nurodė, kad nežino kur, neranda. Esant šioms aplinkybės nėra galimybės šakutės paimti ir apžiūrėti (b. l. 17).
Motyvuojamoji dalis
Veikų kvalifikavimas
Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo V. L. kaltė dėl smurtavimo prieš savo sutuoktinę Ž. L. yra įrodyta, t. y. įrodyta, kad 2016 m. kovo 08 d. apie 20 val. savo namuose, (duomenys neskelbtini), V. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia vieną kartą delnu sudavė nukentėjusiajai Ž. L. per pakaušį, bei sugriebęs už plaukų ir liemenės pargriovė ją ant grindų, tuo padarydamas Ž. L. poodines kraujosruvas žastuose ir abiejų kelių srityse, ir tokiu būdu sukėlė savo šeimos narei Ž. L. nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, nurodė veikos padarymo aplinkybes, patvirtino, kad sudavė ranka sutuoktinei per galvą, tempė už drabužių, kad ši nebėgtų iš namų ir nešauktų pagalbos, dėl ko sutuoktinė parkrito ant grindų. Kaltinamojo parodymai iš esmės sutampa ir su nukentėjusiosios parodymais, kurie dėl šių konkrečių aplinkybių buvo nuoseklūs viso ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo metu, netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo. Duomenų, kad nukentėjusioji galėtų nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį, byloje nėra, tokių duomenų nenurodė ir kaltinamasis. Liudytojas V. V., nors pats tiesiogiai įvykio nematė, tačiau patvirtino, kad nukentėjusioji šaukėsi pagalbos, jam atėjus į pagalbą, matė nukentėjusiąją parkritusią ant grindų, o kaltinamąjį ją užgulus, kas iš esmės sutampa su nukentėjusiosios parodymais, kad ji buvo pargriauta kaltinamojo. Kadangi šis liudytojas tiesiogiai įvykio nematė, teismas liudytojo parodymus vertina kartu su visais byloje esančiais įrodymais, o taip pat ir kaltinamojo parodymų kontekste. Liudytojas taip pat patvirtino, kad nukentėjusioji jau po įvykio rodė jam kraujosruvas, guodėsi, kad sutuoktinis prieš ją smurtavo. Kaltinamojo bei nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir objektyvūs bylos duomenys, t. y. specialisto išvada Nr. G649/2016(02), kurioje užfiksuoti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai kelių srityje, kurie galėjo gautis ir griuvimo metu. V. L. smurtą naudojo ne vieną kartą, pirma sudavė per galvą, vėliau tempė nukentėjusiąją nuo durų taip stipriai, kad net nulūžo durų rankena, į kurią ji buvo įsikibusi, ką patvirtina įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, tempdamas pargriovė ant grindų, kritimo metu nukentėjusioji susižalojo kelius, dėl ko jai buvo ne tik sukeltas fizinis skausmas, bet ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų kiekis, lokalizacija bei pobūdis parodo V. L. panaudoto prieš nukentėjusiąją smurto intensyvumą ir patvirtina jog V. L. konflikto metu veikė netiesiogine tyčia, o atliktų prieš nukentėjusiąją veiksmų skaičius ir kilę padariniai rodo, kad jis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, numatė, kad, jam esant žymiai fiziškai stipresniam už nukentėjusiąją, dėl jo veikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai ir, nors jų nesiekė, bet sąmoningai leido jiems kilti. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl grasinimo nužudyti
BK 145 straipsnio 1 dalies numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Pagal konstrukciją, BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-403-317/2013).
Kaltinamasis V. L. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad jokia šakute jis sutuoktinei negrasino, nesakė: „prismeigsiu tave“, jokio tikslo ją sužaloti ar nužudyti neturėjo, konfliktas vyko ne virtuvėje, todėl šakutės jis negalėjo turėti. Tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip gynybinę versiją, duotą siekiant sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę, ir jai nesivadovauja, kadangi jų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys.
Nukentėjusioji Ž. L. nuo pat pareiškimo policijai, tiek pranešdama apie jos atžvilgiu padarytas nusikalstamas veikas, tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nuosekliai teigė, kad kaltinamasis, panaudojęs smurtą jos atžvilgiu, pagriebė nuo stalo šakutę ir grasino jai sakydamas: „prismeigsiu tave“. Nors nukentėjusioji teisiamo posėdžio nurodė, kad aplinkybių dėl grasinimo šakute ji neprisimena, tačiau patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodydama, kad ikiteisminio tyrimo metu nemelavo. Nors nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu abejojo, ar dėl savo būsenos po nusikalstamos veikos galėjo duoti tinkamus parodymus, tačiau teisiamojo posėdžio metu liudytojomis apklaustos tyrėjos K. S. bei K. S. parodė, kad, nors iš tiesų nukentėjusioji, duodama parodymus buvo susijaudinusi, tačiau jos būklė ir gebėjimas duoti parodymus jokių abejonių joms nesukėlė. Be to, nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta du kartus – iš karto po konflikto bei sekančią dieną, jos parodymai buvo nuoseklūs, jokių prieštaravimų dėl esminių aplinkybių juose nėra. Taip pat liudytojos parodė, kad nukentėjusiosios parodymai ikiteisminio tyrimo metu protokoluose buvo fiksuoti kiek įmanoma pažodžiui iš nukentėjusiosios žodžių. Liudytoja K. S. taip pat parodė, kad apklausos metu nukentėjusioji puikiai prisiminė ir tvirtino, kad vyras laikė rankoje šakutę, grasino, kad prismeigs, kad nukentėjusioji buvo labai išsigandusi, nes galvojo, kad tuo metu V. L. buvo neprognozuojamas. Liudytojas V. V. nurodė, kad jokių įrankių, sulaužytų daiktų, atbėgęs gelbėti nukentėjusiosios, tiesiog nepastebėjo, kas tikėtina, atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis liudytojas buvo priverstas dalyvauti konflikte. Pažymėtina ir tai, kad įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota konflikto vietoje sulaužyta kėdė, tačiau liudytojas taip pat pažymėjo, kad sulaužytų daiktų nepastebėjo. Nors kaltinamasis neigdamas savo kaltę dėl šios veikos, nurodė, kad negalėjo svetainėje turėti šakutės, tačiau šiuos jo paaiškinimus paneigia nukentėjusiosios parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kad konfliktas kilo jai valgant svetainėje prie stalo, t. y. stalo įrankiai galėjo būti ne tik virtuvėje, bet ir konflikto vietoje. Be to, iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad svetainės stalas nei nuo lauko durų, nei nuo virtuvės nėra labai nutolęs objektas, kas tik patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad kaltinamasis nuo stalo pagriebė šakutę.
Nors ikiteisminio tyrimo metu šakutė nebuvo išimta, apžiūrėta ir pridėta prie bylos, tačiau pati nukentėjusioji paaiškino, kad iš karto po įvykio tvarkydamasi namus, įmetė šakutę kartu su kitais virtuviniais įrankiais į kriauklę, todėl akivaizdu, kad vėliau tyrėjai reikalaujant ją pateikti, nukentėjusioji neturėjo galimybės tai padaryti. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti virtuvės kriauklėje sudėti virtuvės rakandai bei įrankiai.
Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad negali atsiminti, ar kaltinamasis konflikto metu grasino jai šakute, nes įvykis vyko daugiau nei prieš pusę metų, per tą laiką ji patyrė galvos traumą, kuri galimai įtakoja jos atmintį, be pateikė šią informaciją patvirtinančius duomenis (b. l. 117). Be to, tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis patvirtino, kad bylą nagrinėjant teisme jie jau yra susitaikę, kaltinamasis gydosi dėl priklausomybės alkoholiui, nukentėjusioji taip pat nurodė, kad ketina gyventi kartu su kaltinamuoju, nes daugiau nėra kas jai padeda, todėl teismas nukentėjusiosios teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus vertina kaip siekį palengvinti kaltinamojo, su kuriuo yra susitaikiusi, padėtį, minimizuoti jo elgesį savo atžvilgiu, todėl teismas vadovaujasi nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, o parodymais teisme vadovaujasi tiek, kiek jie neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams dėl esminių bylos aplinkybių.
Kaltinamasis dėl smurto artimoje aplinkoje teisiamas trečią kartą (b. l. 43-46, 59-64, 95-98). Liudytojas V. V. patvirtino, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios vyrauja konfliktiški santykiai, nukentėjusioji ne kartą yra kreipusis į kaimynus pagalbos dėl patiriamo smurto. Nukentėjusiojo nurodė, kad kaltinamojo elgesys išgėrus aplkoholio tampa agresyvus, neprognozuojamas, kaltinamasis patvirtino, kad konfliktai tarp jo ir nukentėjusiosios kildavo tik jam esant neblaiviam. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečius V. L. padarytus smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, į konfliktiškus nukentėjusiosios ir kaltinamojo santykius nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu, į byloje esančius V. L. polinkį į smurtą patvirtinančius duomenis, į tai, kad jis per pusantrų metus jau trečią kartą teisiamas dėl smurto artimoje aplinkoje prieš savo sutuoktinę, turi akivaizdų pagrindą manyti, kad nukentėjusioji Ž. L. turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas jos atžvilgiu gali būti realiai įvykdytas.
Nors kaltinamasis nurodė, kad jokiu būdu neketinio sužaloti ar nužudyti nukentėjusiosios, tačiau smurtiniai veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu savaime paneigia šią jo nurodytą aplinkybę, o be to, pagal teismų suformuotą praktiką, grasinimo realumui nėra būtina, kad grasinantis asmuo iš tikrųjų ketintų realizuoti grasinimą, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Akivaizdu, kad šeimoje nagrinėjamu laikotarpiu buvo kilę didelės problemos dėl V. L. priklausomybės alkoholiui, buvo pradėtas santuokos nutraukimo procesas, dieną prieš konfliktą teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. L. buvo kaltinamas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO sistemos duomenys), todėl kaltinamasis sąmoningai turėjo tyčią grasinti Ž. L. ją nužudyti, suvokė, kad nukentėjusiajai grasinimas atrodo realus, suvokė ir suprato, jog jo pasakytas grasinimas sukėlė baimę ir norėjo būtent tokios nukentėjusios būsenos. Esant tokioms teismo nustatytoms bylos aplinkybėms, V. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir
Bausmės skyrimas
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Šią aplinkybę nurodė nukentėjusioji, o kaltinamasis patvirtino, ką tą dieną buvo neblaivus, jo neblaivumas ir lėmė jo elgesį.
V. L. padaryti nusikaltimai priskirti nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veikos tyčinės, turtinė žala nepadaryta, nusikaltimai baigti, padaryti prieš artimą šeimos narį, nukentėjusioji atleido kaltinamajam, kartu su juo gyvena, tiki, kad toks kaltinamojo elgesys nepasikartos. Kaltinamasis Psichiatrijos ligoninės įskaitoje, Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 65, 66, 67), dirba (b. l. 116), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 50). Taip pat teismas įvertintina ir tai, kad kaltinamasis nusikalto būdamas nuteistas pagal 2015 m. kovo 25 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą už analogiškas nusikalstamas veikas (BK 140 str. 2 d. (5 epizodai)), neatlikęs paskirtos 1 metų laisvės apribojimo bausmės (bausmės pabaiga 2016 m. balandžio 12 d., LITEKO sistemos duomenys), vėliau vėl buvo teistas už tokią pačią smurtinę veiką prieš nukentėjusiąją (2016 m. kovo 18 d. nuosprendžiu). Šių išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad švelnesnių bausmės rūšių V. L. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus griežtą bausmės rūšį bei asmens padarytą veiką individualizuojančią jos trukmę, todėl už BK 140 straipsnio 1 dalyje bei BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, jos terminą nustatant kiek mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Paskirtosios bausmės subendrintinos tarpusavyje vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalių taisyklėmis bei subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies bei 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, subendrintina su 2016 m. kovo 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį nurodytu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir į bausmės laiką įskaitant visiškai atliktą bausmės laiką.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra susaistytas socialiniais šeimos ir darbo ryšiais, t. y. dirbantis, padarė nesunkius nusikaltimus, nesukėlusius nukentėjusiajai sunkių padarinių, liekamųjų reiškinių, įvertinus ir nukentėjusiosios nuomonę dėl bausmės rūšies kaltinamajam parinkimo, tai, kad nukentėjusioji atleido kaltinamajam, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu gydosi dėl priklausomybės alkoholiui (b. l. 115), teismas daro išvadą, kad realus bausmės vykdymas gali neigiamai paveikti kaltinamojo socialinius ryšius, atimti iš kaltinamojo jo pasiryžimą ir galimybę dirbti ir gyventi visavertį gyvenimą. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad nors kaltinamasis ir nusikalto bausmės vykdymo metu, tačiau bausmės vykdymo sąlygas ir pareigas vykdė tinkamai, išregistruotas iš Probacijos tarnybos. Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus minėtų, tiek teigiamai, tiek neigiamai kaltinamąjį apibūdinančių aplinkybių visumą, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas kaltinamajam atidėtinas skiriant įstatymo numatytus įpareigojimus, kas bus pakankamai efektyvu, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, bei asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, kad padarytos smurtinės veikos prieš savo šeimos narį, kaltinamasis ankščiau yra smurtavęs, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė: dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 35, 36, 37, 38), pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikintinos.
Kaltinamasis laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Byloje Kauno valstybės garantuojamos teisinė pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl 69,48 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam V. L.. BPK 106 straipsnio 1 dalis numato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus ?...?. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. L. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas buvo paskirtas Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Taigi, šioje byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (kasacinė nutartis Nr. 2K-322/2014). Esant šioms aplinkybėms, išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš kaltinamojo nepriteistinos.
Daiktinių įrodymų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmes:
- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo;
- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas sudedant iš dalies ir paskirti subendrintą bausmę – 11 (vienuolika) mėnesių laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį 2016 m. kovo 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityti visiškai atliktą bausmę pagal 2016 m. kovo 18 d. nuosprendį. Bausmę, jos atlikimo atveju, paskirti atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant V. L.:
- per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
- per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje;
- per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti gydymąsi dėl priklausomybės ligų;
- per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, V. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš V. L. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.