- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-02-27
- Bylos Nr.
- 1-575-446/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04510-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Kaltinamasis
- G. B.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.13Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės (BK 65 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės Dianos Vileikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-04510-18, kurioje
G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, turintis pagrindinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis G. B. 2018 m. sausio 26 d. apie 13 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), S. Š. nuomojamame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiu sudavė tris kartus savo broliui S. Š. į kairę ausį ir vieną kartą kumščiu į galvą, padarydamas žaizdą kairės ausies būgnelyje, sukėlusią ausies būgnelio trauminį uždegimą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam S. Š. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis G. B. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pripažino visiškai ir paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su sugyventine J. J.. 2018 m. sausio 25 d. pas jį atėjo brolis S. Š., su kuriuo vartojo alkoholinius gėrimus. 2018 m. sausio 26 d. apie 8 val. brolis išėjo, o jis su sugyventine nuėjo miegoti. Apie 13–14 val. jis pabudo ir neradęs namuose sugyventinės, išėjo jos ieškoti pas brolį S. Š.. Broliui pasakius, kad pas jį sugyventinės nėra, jis ant brolio supyko dėl to, kad šis meluoja, ir sudavė broliui tris kartus kumščiu į kairę ausį ir vieną kartą į galvą. Jis nematė kraujo ir sužalojimų ant S. Š. veido ir galvos. Kai jis sudavė broliui, šis paskambino į policiją. Tai pamatęs, jis išėjo namo, kur buvo sulaikytas atvykusių pareigūnų. Kaltinamasis anksčiau nėra smurtavęs prieš brolį. Dėl to, kad sudavė broliui, jis nuoširdžiai gailisi. Kaltinamasis prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę (b. l. 95–96, 104).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo G. B. kaltė įrodyta.
Nukentėjusysis S. Š. parodė, kad 2018 m. sausio 26 d. apie 13 val. 50 min. jis buvo namuose, (duomenys neskelbtini). Jam sėdint kambaryje ant suoliuko ir rūkant, pro neužrakintas namo duris į kambarį įėjo brolis G. B., kuris buvo piktas ir atrodė neblaivus, ir jo paklausė, kur yra šio sugyventinė J. J.. Nukentėjusiajam atsakius, kad nežino, brolis du kartus dešinės rankos kumščiu sudavė jam į kairę ausį. Jam atsistojus nuo suoliuko, brolis sudavė dar vieną kartą dešinės rankos kumščiu į kairę ausį ir vieną kartą į galvą. Nuo suduotų smūgių nukentėjusysis juto fizinį skausmą. Jis iškvietė policiją, o brolis pasišalino iš jo namų. Į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir greitosios pagalbos medikai. Nukentėjusysis buvo pristatytas į viešosios įstaigos Kelmės ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo apžiūrėtas ir išleistas gydytis į namus. 2018 m. sausio 29 d. jis buvo nuvykęs pas gydytoją, kuri nurodė, kad jam yra trūkęs kairės ausies būgnelis. Nukentėjusysis skundėsi, kad jis ėmė prasčiau girdėti kaire ausimi, juto ausyje spengimą, jam skaudėjo galva, todėl pirko nuskausminamuosius vaistus bei ausų lašus, už kuriuos sumokėjo 20 Eur. Nukentėjusysis patvirtino, kad dėl vaistų prikimo patirtą turtinę žalą brolis jam atlygino, o patirtos moralinės žalos pinigine išraiška nevertina ir civilinio ieškinio reikšti neketina (b. l. 18–19, 22–23, 26–27).
Liudytoja I. J. parodė, kad ji gyvena su S. Š.. 2018 m. sausio 26 d. apie 13 val. 30 min. į jų namus atėjo G. B. sugyventinė J. J. ir pasakė, kad užrakino savo namų duris. Po kurio laiko G. B. parašė J. J. SMS žinutę ir pareikalavo, kad ši atrakintų namų duris. Kadangi J. J. bijojo grįžti į namus, liudytoja nuėjo ir atrakino sugyventinio brolio namo duris, o sugrįžusi J. J. kambaryje neberado. Po kelių minučių atėjo G. B. ir paklausė S. Š., kur yra jo sugyventinė J. J.. S. Š. atsakius, kad nežino, G. B. šiam, sėdinčiam ant suoliuko, sudavė kumščiu į kairę ausį. Liudytoja tuo metu stovėjo prie lango ir traukėsi nuo konfliktuojančių vyrų. Po to ji matė, kaip G. B. atsistojusiam S. Š. kumščiu ar delnu sudavė į galvą. S. Š. tuo metu kvietė policijos pareigūnus. Ji į konfliktą nesikišo. S. Š. G. B. jokių smūgių nesudavė. S. Š. atsisėdo ant suoliuko, susiėmė rankomis kairę ausį ir sakė, kad jam labai skauda ir skausmas stiprėja. G. B., supratęs, kad atvyks pareigūnai, išėjo. Atvykę greitosios pagalbos medikai išvežė S. Š. į Kelmės ligoninę. Iš ligoninės grįžęs uždengta ausimi S. Š. minėjo, kad jam yra trūkęs ar plyšęs kairės ausies būgnelis. Kiek tiksliai smūgių G. B. sudavė S. Š., ji nežino, matė, kad sudavė vieną kartą kumščiu į kairę ausį ir po to delnu ar kumščiu į galvą (b. l. 38–39, 43–44).
Iš telefoninių pranešimų informacijos (b. l. 4–6) matyti, kad 2018 m. sausio 26 d. 14 val. 03 min neprisistatęs asmuo, paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu, pranešė, kad brolis sumušė brolį.
Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 7) matyti, kad pagal telefoninį pranešimą Kelmės rajono policijos komisariato pareigūnams nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje rasti G. B. ir S. Š., kuris nurodė, jog jo brolis G. B. jam kumščiu trenkė vieną kartą į galvos sritį ir apie tris kartus kumščiu į kairę ausį, dėl patirtos ausies traumos S. Š. greitosios medicinos pagalbos tarnybos pristatytas į VšĮ Kelmės ligoninę.
Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės (b. l. 57–58) matyti, kad 2018 m. sausio 26 d. 13 val. 39 min S. Š. nustatytas trauminis sužalojimas galvoje, dėl ko pristatytas į Kelmės ligoninės priėmimo skyrių.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados (b. l. 53) matyti, kad VšĮ Kelmės ligoninės priėmimo skyriuje S. Š. nustatytas galvos sumušimas, diagnozuotas kairės vidurinės ausies trauminis uždegimas. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad S. Š. padaryta žaizda kairės ausies būgnelyje, sukėlusi ausies būgnelio trauminį uždegimą, rastas kūno sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, t. y. 2018 m. sausio 26 d. apie 13 val., rastam sužalojimui padaryti reikėjo vieno trauminio poveikio buku kietu daiktu į kairės ausies sritį, sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai, S. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Iš alkotesterio rodmenų (b. l. 71–72) matyti, kad nukentėjusiajam S. Š. 2018 m. sausio 26 d. 16 val. 05 min. nustatytas 1,41 promilių girtumas, kaltinamajam G. B. 2018 m. sausio 26 d. 13 val. 52 min. – 2,07 promilių girtumas.
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad tarp neblaivių brolių G. B. ir S. Š. kilo konfliktas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio G. B. neblaivaus brolio atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, t. y. tris kartus sudavė kumščiu į kairę ausį ir vieną kartą į galvą, padarydamas ausies sužalojimą, kuris kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiu būdu smurtaudamas G. B. sukėlė S. Š. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veika sudaro nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.
Kaltinamojo G. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš kaltinamojo paaiškinimų, nustatyto vidutinio apsvaigimo nuo alkoholio laipsnio, darytina išvada, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos neteisėtiems kaltinamojo veiksmams, todėl girtumas laikytinas aplinkybe, sunkinančia jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis G. B. kaltę pripažino visiškai (b. l. 95–96, 104) ir neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 120, 122–124).
G. B. niekur nedirba (b. l. 113), nėra registruotas darbo biržoje (b. l. 114), nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neteistas, tačiau jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo (b. l. 110), baustas administracine tvarka už tai, kad pasirodė viešoje vietoje būdamas neblaivus, turi galiojančią nuobaudą (b. l. 111–112), todėl yra pagrindo manyti, kad jo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, ji padaryta dėl netinkamo gyvenimo būdo, jis nėra linkęs laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų bendrųjų elgesio normų, todėl jam skirtina laisvės apribojimo bausmė, artima bausmės vidurkiui. Kadangi kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, prisipažino nusikaltęs, nuoširdžiai gailisi, neteisėtais veiksmais itin didelių neigiamų pasekmių nukentėjusiajam nesukėlė, padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam atlygino, todėl yra pagrindo manyti, kad paskyrus vienerių metų laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojimą, kuris galėtų pakeisti kaltinamojo elgesį ir gyvenimo būdą, bausmės tikslai būtų pasiekti. Kadangi kaltinamasis padarė smurtinio pobūdžio nusikaltimą artimajam giminaičiui (broliui), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam skirtinas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
G. B. prisipažįsta esąs kaltas, baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką G. B. įskaitomas sulaikymo laikotarpis nuo 2018 m. sausio 26 d. 15 val. 19 min. iki 2018 m. sausio 27 d. 9 val. 38 min., vieną dieną laikino sulaikymo prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (b. l. 79–80, 85).
2018 m. sausio 27 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos L. I. nutarimu kaltinamajam G. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 107–108) – paliktina galioti ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
G. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, įpareigoti G. B. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per aštuonis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į bausmę įskaityti sulaikymo laikotarpį 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. sausio 27 d., t. y. įskaityti 2 (dvi) dienas laisvės apribojimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – G. B. palikti galioti ir panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.
Išaiškinti G. B., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.