Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą.

Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, ventiliacija neveikia, vėdinama tik per langus, drėgna, tamsu, neužtikrinamas tinkamas patalpos apšvietimas, natūrali šviesa labai silpnai patenka į patalpas, nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra, kameros neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, drėgnos, dažai atsilupę.

Visuomenės sveikatos saugos reikalavimus tardymo izoliatoriams nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908. Šios normos 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, pagal 14 punktą, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o 16 punktas reglamentuoja gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą, kuri turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C, santykinę oro drėgmę – nuo 35 iki 65 proc., bei oro judėjimo greitį šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15 - 0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05 – 0,15 m/s. Higienos normos 17 punktas numato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o pagal 39 punktą ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

Atsakovė į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktus (1 t., 70-91 b. l.), iš kurių matosi, kad atliekant operatyvinę arba grįžtamąją valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolę buvo patikrintos tik pareiškėjo laikymo kameros Nr. 8, 40, 44 ir 64. Kamera Nr. 8 buvo patikrinta 2018 m. balandžio 10 d., 2018 m. birželio 1 d. ir 2019 m. sausio 10 d. patikrinimų metų. 2018 m. balandžio 10 d. santykinė oro drėgmė šioje kameroje atitiko higienos normos reikalavimus, oro temperatūra ir dirbtinė apšvieta nebuvo tikrinta, vizualiai matomo pelėsio nerasta. 2018 m. birželio 1 d. konstatuota, kad kameroje Nr. 8 dirbtinio apšvietimo lempos įrengtos su gaubtais, 2019 m. sausio 10 d. nustatyta, kad šioje kameroje dirbtinė apšvieta, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitinka higienos normos reikalavimus, techniškai netvarkingų įrenginių ir pelėsio šioje kameroje nerasta (1 t., 72-75, 78-79, 89-91 b. l.). Kamera Nr. 40 patikrinta 2018 m. lapkričio 16 d., nustatyta, kad dirbtinė apšvieta šioje kameroje neatitiko higienos normos reikalavimų, nustatyti nesaugūs apšvietimo įrenginiai (HN 134:2015 12 ir 14 punktų pažeidimas), oro temperatūra nustatyta žemesnė kaip 18°C (HN 134:2015 16 punkto pažeidimas), santykinė oro drėgmė tinkama, galimybė išvėdinti kamerą per langus sudaryta, lubos nesaugios, lubų danga vietomis ištrupėjusi (pažeidžiamas HN 134:2015 12 punktas), vizualiai matomų pelėsių nėra (1 t., 86-88 b. l.). Kamera Nr. 40 buvo tikrinama ir 2019 m. sausio 10 d., patikrinimo metu užfiksuota, kad dirbtinė apšvieta, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė kameroje atitinka higienos normos reikalavimus, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nėra, vizualiai matomo pelėsio šioje kameroje nenustatyta (1 t., 89-91 b. l.). Kamera Nr. 44 patikrinta 2018 m. balandžio 10 d. ir 2018 m. lapkričio 12 d., 2018 m. balandžio 10 d. patikrinimo metu išmatuota santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apšvieta atitiko reikalavimus, tačiau nustatytas oro temperatūros pažeidimas (HN 134:2015 16 p.), nurodyta, kad galimybė išvėdinti kamerą per langus sudaryta, ant sienų ir lubų vizualiai matomo pelėsio nėra (1 t., 72-75 b. l.). 2018 m. lapkričio 12 d. kameroje Nr. 44 dirbtinė apšvieta, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus, vizualiai matomo pelėsio nėra, tačiau pažeidžiamas HN 134:2015 12 punktas (nesaugi praustuvė), galimybė išvėdinti kamerą per langus sudaryta (1 t., 80-82 b. l.). 2018 m. lapkričio 12 d. patikrinta ir kamera Nr. 64, nustatyta per žema dirbtinė apšvieta ir techniškai netvarkingas šviestuvas (pažeidžiami HN 134:2015 12 ir 14 p.), oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus, galimybė išvėdinti kamerą per langus sudaryta, vizualiai matomo pelėsio nerasta (80-82 b. l.).

Dirbtinės apšvietos, oro temperatūros pažeidimai ir nesaugi lubų danga kameroje Nr. 40 nustatyti 2018 m. lapkričio 16 d., pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2018 m. liepos mėn., higienos normos pažeidimų pašalinimas šioje kameroje užfiksuotas tik 2019 m. sausio 10 d. patikrinimo metu, todėl laikytina, kad šie pažeidimai buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu. Oro temperatūros pažeidimas kameroje Nr. 44 nustatytas 2018 m. balandžio 10 d., o nesaugūs įrenginiai – 2018 m. lapkričio 12 d., pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas nuo 2018-03-28 iki 2018-06-11 ir nuo 2018-07-30 iki 2018-11-05, todėl laikytina, kad 12 punkto pažeidimas buvo ir viso pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu, oro temperatūros pažeidimas – pareiškėjo laikymo 2018 m. balandžio mėn. metu, 2018 m. lapkričio mėn. oro temperatūros pažeidimas nebuvo užfiksuotas. Per žema dirbtinė apšvieta ir techniškai netvarkingas šviestuvas kameroje Nr. 64 nustatyti 2018 m. lapkričio 12 d., pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2018 m. birželio – liepos mėn., todėl nėra pagrindo laikyti, kad šie pažeidimai buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu.

Iš Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymų apie 2017-2018 metais atliktus remonto darbus (1 t., 51-53, 54-64 b. l.) matosi, kad 2017 m. pareiškėjo laikymo kameros remontuojamos nebuvo, o 2018 m. suremontuotos kameros Nr. 86, 8 ir 54. 2018 m. sausio – vasario mėn. kameroje Nr. 86 nuo pelėsio nuvalytos sienos ir lubos, užtaisyti įtrūkimai, perklijuotos plytelės, perdažytos lubos ir sienos, įrengtas naujas apšvietimas, įrengti nauji WC vamzdynai ir naujas WC (1 t., 54 b. l.). 2018 m. vasario mėn. remontas atliktas ir kameroje Nr. 8 - nuo pelėsio nuvalytos ir perdažytos sienos bei lubos, užtaisyti įtrūkimai, įrengtas naujas apšvietimas (1 t., 54 b. l.). Kameroje Nr. 54 2018 m. liepos – rugsėjo mėn. nuo pelėsio nuvalytos lubos ir sienos, nudažytos grotos, o 2018 m. spalio mėn. – vėl nuvalytos lubos ir sienos, jos perdažytos, įrengti nauji WC vamzdynai ir naujas WC, sumontuota nauja WC atitvara, įrengtas naujas apšvietimas, demontuotos perteklinės lovos (1 t., 60, 63 b. l.). Pareiškėjas kameroje Nr. 86 buvo laikomas 2017 m. lapkričio – 2018 m. sausio mėn., taigi iki remonto darbų atlikimo, o tai, kad remonto metu kameroje buvo valomas pelėsis, patvirtina, jog kameroje Nr. 86 pareiškėjo laikymo metu buvo pelėsio. Kameroje Nr. 8 pareiškėjas buvo laikomas 2018 m. lapkričio mėn., taigi jau po kameros remonto. Kameroje Nr. 54 pareiškėjas buvo laikomas 2018 m. kovo mėn., pelėsis nuvalytas tik 2018 m. liepos mėn., o tai patvirtina, kad pareiškėjo laikymo metu šioje kameroje buvo pelėsio.

Taigi pateiktų dokumentų duomenys paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl netinkamos dirbtinė apšvietos, per žemos oro temperatūros, per didelės santykinė oro drėgmės, pelėsio kameroje Nr. 8, per didelės santykinė oro drėgmės ir pelėsio kameroje Nr. 40, per didelės santykinės oro drėgmės ir per žemos dirbtinės apšvietos, pelėsio kameroje Nr. 44, per žemos oro temperatūros, per didelės santykinė oro drėgmės, pelėsio kameroje Nr. 64, tačiau atsakovė nepateikė jokių duomenų apie kamerų Nr. 43, 54, 86 ir 103 dirbtinį apšvietimą, oro temperatūrą, santykinę oro drėgmę, pelėsio nebuvimą, nors pagal įrodinėjimo naštos bylose dėl žalos atlyginimo taisyklę (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, LVAT 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-227-858/2016 ir kt.) pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai. Atsižvelgdamas į teismų praktikoje nurodytą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas laiko, kad pareiškėjas kameroje Nr. 40 buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 12 punkto, numatančio, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, 14 punkto, reglamentuojančio patalpų dirbtinę apšvietą, ir 16 punkto, reglamentuojančio patalpų oro temperatūrą, reikalavimus, kameroje Nr. 44, pažeidžiant 12 punkto ir 16 punkto reikalavimus, taip pat kamerose Nr. 43, 54, 86 ir 103, nesilaikant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14, 16 ir 39 punkto, numatančio, kad ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių, reikalavimų, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.

Nurodytos higienos normos 17 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pareiškėjas nurodo, kad kameros buvo vėdinamos per langus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas higienos normos 17 punktas. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 natūralaus patalpų apšvietimo nereglamentuoja, higienos normos 15 punktas numato tik tai, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 24 val., todėl konstatuoti higienos normos pažeidimo dėl galimai netinkamos natūralios gyvenamųjų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, apšvietos teismas neturi pagrindo.

Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais, nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos.

Sanitarinių mazgų įrengimą gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose reglamentuoja 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.

Atsakovė nurodo, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Iš sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės (1 t., 45-46 b. l.) matosi, kad sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcijos pareiškėjo laikymo kamerose mūrinės arba pagamintos iš OSB plokštės, sienelių aukštis – nuo 1,81 iki 2,33 m, tačiau lentelėje nenurodyta, kokiu būdu įėjimai į sanitarinių mazgų zonas šiose kamerose atskirti nuo likusios kameros erdvės. Į bylą pateiktos ir kamerų fotonuotraukos (1 t., 97-98 b. l.), iš kurių matosi, kad tik kameroje Nr. 8 įėjimas į sanitarinį mazgą atitvertas durimis, tačiau kitose kamerose pakabintos užuolaidos. Naujausioje Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikoma, kad tais atvejais, kai sanitarinio mazgo zona nuo likusios kameros dalies atskirta pertvara ir varstomomis durimis arba užuolaida, paprastai pripažįstama, kad pareiškėjo privatumas nebuvo pažeistas (LVAT 2018 m. kovo 21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1851-502/2018), tačiau EŽTT yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (2015-03-10 sprendimas byloje Varga ir kt. prieš Vengriją ir pan.). Šiuo atveju, atsižvelgus į EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, laikytina, jog privatumas pareiškėjui naudojantis sanitariniais mazgais kamerose Nr. 64, 43, 44, 54, 64, 86 ir 103 nebuvo tinkamai užtikrintas. Be to, nagrinėjamu atveju kamerose buvo laikoma ir po 5-6 asmenis, o sanitariniam mazgui esant įrengtam pačioje gyvenamojoje kameroje ir nesant atskiros oro šalinimo sistemos, galėjo laikytis nemalonus kvapas, taigi pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, nors vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja CPT nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis išaiškinimui, pasivaikščiojimo kiemeliai neatitinka higienos normos reikalavimų, nebuvo jokių šiukšlių kibirėlių, peleninių, suoliuko, sienos pažaliavusios nuo pelėsio, nebuvo periodiškai valomi, be to, juose buvo šiferinis stogas.

Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vieną valandą kasdien pasivaikščioti gryname ore. LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte nurodyta, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numato, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių rėžiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, nei pasivaikščiojimo kiemų plotas, nei jų aprūpinimas baldais ir inventoriumi nėra reglamentuotas.

Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad vadovaujantis LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsniu, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 (galiojo iki 2017-11-22 įsakymo Nr. 1/01-358 priėmimo) suimtiesiems ir nuteistiesiems buvo nustatyta vienos valandos pasivaikščiojimo gryname ore trukmė, o 2018-04-16 įsakymu Nr. 1/01-130 - dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė suimtiesiems ir arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems, o laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems – Bausmių vykdymo kodekso 73-75 straipsnių nustatyta tvarka (1 t., 99-100 b. l.). Atsakovas nurodo, kad Šiaulių TI įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, jų dydis skirtingas - nuo 17,31 iki 22,44 kv. m., pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). 2018 m. birželio 1 d. atlikto patikrinimo metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas nustatė, kad pasivaikščiojimo kiemai švarūs, tvarkingi (1 t., 78-79 b. l.). Taigi patikrinimo akto duomenys paneigia pareiškėjo teiginius dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės, jo teiginiai dėl asbesto buvimo deklaratyvūs, be to, atsakovas atsiliepime nurodė, kad asbesto pastato konstrukcijoje nėra, pareiškėjas nurodo, kad turėjo galimybę pasivaikščioti gryname ore, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neteisėtus veiksmus ir laikyti, kad dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės ir pasivaikščiojimo trukmės pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad buvimo Šiaulių TI laikotarpiu nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, neišduodavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės puvo, tualetinio popieriaus gaudavo tik vieną rulonėlį.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 41-43 punktai numato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekavimo priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/ar dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje; draudžiama laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius perduoti kitiems asmenims; lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 (nauja redakcija nuo 2017-01-01), numato, kad suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietą, jam nemokamai išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai išduodama paklodė, užvalkalai pagalvei ir antklodei, taip pat higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas, dantų pasta, dantų šepetėlis ir dezodorantas), o jeigu asmuo su savimi turi ne visas nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi; vėliau higienos reikmenimis aprūpinami tik nemokūs asmenys, esant rašytiniam jų prašymui. Taip pat pažymėtina, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė gauti išskalbtą patalynę, o 44 straipsnio 2 dalis suteikia teisę suimtiesiems naudotis savo patalyne, jeigu jie to pageidauja, atsižvelgiant į tai, asmenys įstaigoje aprūpinami patalyne pagal jų poreikius. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas 2018 m. gegužės 10 d. patikrinimo metu (1 t., 76-77 b. l.), nustatė, kad Šiaulių TI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija. Taigi patikrinimo rezultatai paneigia pareiškėjo teiginius dėl čiužinių būklės, iš įrašų pareiškėjo aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninės sąskaitose matosi, kad patalyne ir higienos priemonėmis jis buvo aprūpintas tinkamai (1 t., 66-69 b. l.), Byloje nėra duomenų, jog dėl patalynės kiekio, jos būklės, neišdavimo pareiškėjas būtų kreipęsis į Šiaulių TI administraciją, skundęsis dėl to, ar kad būtų išreiškęs pageidavimą naudotis savo patalyne, pareiškėjas nenurodo, kad jis buvo nemokus ir raštu prašė išduoti jam tualetinį popierių, tačiau to nebuvo padaryta, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl čiužinių būklės, patalynės ir tualetinio popieriaus trūkumo atmestinos, kaip nepagrįstos.

Pareiškėjas nurodo, kad apatinį trikotažą plaudavo tik tuo atveju, jeigu suimtasis turėjo sąskaitoje pinigų, rūbus plaudavosi pats, o sąlygų džiovinti nebuvo.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 40 nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad suteikia visas galimybes suimtiesiems skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius ir patalynę. Į bylą pateiktas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012-10-31 įsakymu Nr. 1/10-210 patvirtintas Šiaulių TI skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos aprašas (1 t. 111-113 b. l.), kur nustatyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) jų apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė yra skalbiama Šiaulių TI skalbykloje nemokamai, ne dažniau kaip kartą per savaitę pagal asmeninių skalbinių surinkimo grafiką, suimtieji (nuteistieji), pageidaujantys išsiskalbti asmeninius skalbinius, užpildo nustatytos formos Skalbimo paslaugų užsakymo lapą, iš kiekvienos kameros asmeniniai skalbiniai sudedami į atskirą skalbinių maišą, kuris pažymimas tos kameros numerio žetonu. 2017-06-28 įsakymu Nr. 1/01-162 Šiaulių TI direktorius patvirtinto Šiaulių TI suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašą (1 t., 101-105 b. l.), kur numatyta, kad viršutinių skalbinių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos teikiamos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sąskaitose esančius pinigus, viršutiniai skalbiniai skalbti priimami kartą per mėnesį pagal surinkimo grafiką; asmenys, pageidaujantys išsiskalbti ar chemiškai valyti savo viršutinius drabužius, privalo užpildyti patvirtintos formos užsakymo lapą ir skalbinius sudėti į atitinkamą maišelį. Jeigu suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sąskaitoje neturi pakankamai lėšų, patikrinama, ar asmuo yra nemokus. Laikoma, kad asmuo yra nemokus, kai per mėnesį iki skalbimo paslaugos užsakymo savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai asmuo nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu. Viršutiniai rūbai nemokiems asmenims skalbiami įstaigos skalbykloje kartą per mėnesį. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas 2018 m. lapkričio 12 d. patikrinimo metu (1 t., 80-82 b. l.) nustatė, kad Šiaulių TI laikomiems asmenims skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius sudarytos – suimtųjų / nuteistųjų apatiniai drabužiai priimami skalbti vietoje įrengtoje skalbykloje, viršutinių skalbinių skalbimo bei valymo paslaugos teikiamos už suimtųjų / nuteistųjų asmeninėse sąskaitose esančius pinigus, skalbimo ir cheminio valymo paslaugų teikimui 2018 m. spalio 19 d. sudaryta sutartis Nr. 81/01-37 su UAB „Šiaulių skalbykla“, viršutiniai rūbai (marškiniai, sportinės kelnės ir bluzonas) nemokiems suimtiesiems / nuteistiesiems skalbiami įstaigos skalbykloje kartą per mėnesį. Taigi nepasitvirtino pareiškėjo teiginiai, kad asmeniniai rūbai Šiaulių TI neskalbiami, byloje nėra duomenų, kad dėl asmeninių drabužių ar asmeninės patalynės skalbimo pareiškėjas kreipėsi į įstaigos administraciją, kad Šiaulių TI buvo atsisakyta skalbti jo asmeninius drabužius ar patalynę, todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl to, jog jam nebuvo sudarytos sąlygos skalbti asmeninius drabužius, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI dažnai nebūna karšto vandens ir nebūna sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Atsakovė nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į dušą vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę ir visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Pareiškėjas pats patvirtina, kad kartą per savaitę jam buvo sudaryta galimybė išsimaudyti duše, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI administracija pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius suimtųjų ir nuteistųjų prausimąsi po šiltu dušu. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punkte numatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas, taigi karšto vandens tiekimas į kameras nereglamentuotas. Pareiškėjas konkrečiai nenurodo, kur nebuvo karšto vandens – duše ar kamerose, kada nebuvo, ar jis dėl to kreipėsi į Šiaulių TI administraciją su prašymu dar kartą nuvesti į dušą, šis jo teiginys nesusietas su juo pačiu, todėl tokio teiginio nepakanka konstatuoti, kad Šiaulių TI pažeidžiama prausimosi tvarka.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, administracija nevykdė jokios deratizacijos, dezinsekcijos.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius jų buvimo pėdsakus, jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) įstaiga organizuoja esant poreikiui. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas 2018 m. gegužės 13 d. ir 2018 m. lapkričio 12 d. atliktų patikrinimų metu nustatė, kad Šiaulių TI nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą kartą į ketvirtį atlieka šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ ir pažymi kenkėjų kontrolės stebėjimų bei darbų atlikimo žurnale (1 t., 76-77, 80-82 b. l.). Taigi byloje esantys duomenys paneigia pareiškėjo teiginius, kad įstaigos administracija nesiėmė priemonių parazitų ir graužikų naikinimui, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl papildomos deratizacijos ar dezinsekcijos jo laikymo kamerose atlikimo kreipėsi į Šiaulių TI administraciją, kad papildoma deratizacija ir dezinsekcija jo prašymu nebuvo atlikta, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neveikimą.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nebuvo iškvietimo mygtuko. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. p. numato, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi būti vidinio ryšio sistema, (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Nors šių taisyklių 2 punkte ir pasakyta, jog veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, atsakovas šiuo atveju nepateikė jokių argumentų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovui neįrodžius minėtų aplinkybių, darytina išvada, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.). Kita vertus, vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas dėl kuriuo pareiškėjui kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiškėjui nepateikus, šie pareiškėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.).

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI nebuvo pakankamai užtikrintas suimtųjų socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, nebuvo vykdomi kultūros, sporto, saviraiškos, mokslo ir kiti renginiai, negalėjo tinkamai sportuoti lauke. Atsakovas į bylą pateikė 2019-04-15 Šiaulių TI socialinės reabilitacijos skyriaus pažymą (1 t., 125 b. l.), kurioje nurodyta, kad Šiaulių TI vykdoma suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, pagal kurią kas mėnesį organizuojami sportiniai ir kultūriniai renginiai; suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, stalo teniso patalpą, krepšinio aikštelę pagal kiekvieną savaitę tvirtinamą grafiką; suimtieji ir nuteistieji ne rečiau kaip kartą per 15 darbo dienų turi galimybę naudotis riboto interneto prieiga, internetine telefonija, taip pat gali dalyvauti susitikimuose su katalikų kunigu ir stačiatikių šventiku; Šiaulių TI veikia biblioteka. Į bylą pateikta ir Suimtųjų bei nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa (1 t., 120-124 b. l.) bei Šiaulių TI direktoriaus patvirtinti Suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikai (1 t., 126-200, 2 t., 1-105 b. l.), iš kurių matosi, kad suimtieji (nuteistieji) kiekvieną savaitę vedami į užimtumo renginius (treniruoklių salę, teniso salę, krepšinio aikštelę, žaidimų kambarį), tame tarpe ir iš tų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Pareiškėjas nenurodo, kad jis prašė, bet jam nebuvo leista dalyvauti konkrečiuose renginiuose, varžybose, užimtumo programose, kada tai buvo padaryta, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI buvo pažeista pareiškėjo teisė į užimtumą.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės, buvo tik dvi kėdės. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punkto 6-9 papunkčiuose nurodyta, kad kamerose turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba, o 15 punkte numatyta, kad drausmės izoliatoriaus kameroje turi būti sanitarinis mazgas, praustuvas, pritvirtinta prie grindų metalinė lova, sieninė lentyna asmens higienos reikmenims sudėti, viršutinių drabužių pakaba ir pritvirtinti prie grindų stalas bei taburetė. Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtino Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, pagal kurias tardymo izoliatorių kamerose numatytas minimalus baldų kiekis: metalinės lovos (1 vnt. 1 asmeniui), spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), suolas arba kėdė, arba taburetė (1 sėdima vieta 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui), viršutinių drabužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), šiukšlių dėžė (1 vnt.), veidrodis (1 vnt.). Atsakovė atsiliepime tik išanalizavo teisės aktus, reglamentuojančius kamerų aprūpinimą baldais, tačiau visiškai nepasisakė dėl konkrečiose pareiškėjo laikymo kamerose buvusių baldų. Pažymoje apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą (1 t., 47-50 b. l.) nurodyta, kad kamerose yra stalai, taburetės arba suoliukai, gultai ir pastatomos lentynos, iš pateiktų fotonuotraukų taip pat nesimato, ar kamerose yra spintelės ir veidrodžiai (1 t., 97-98 b. l.). Kai kuriose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas (pvz., 8, 44, 54, 103) yra tik po vieną taburetę, nors šiose kamerose buvo laikoma ir po 4-6 asmenis. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo laikymo kameros nebuvo tinkamai aprūpintos privalomu inventoriumi, konkrečiai imant, spintelėmis ir tokiu taburečių skaičiumi, kad užtektų po vieną sėdimą vietą vienam asmeniui, taigi atsakovas neveikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo veikti, o pareiškėjas galėjo dėl to patirti tam tikrus nepatogumus.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių TI maistas nebuvo kaloringas ir skanus, dienos maisto davinio energetinė vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kilokalorijų, maistas paduodamas į kamerą per duris, nebuvo sveriamas, todėl dažnai neatitiko nustatyto kiekio, kol padalindavo maistą, jis atšaldavo.

LR suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintas Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2015-07-20 iki 2018-11-08, toliau – Taisyklės). Taisyklių 5 punkte numatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija, 6 punkte nurodyti asmenų maitinimo valgiaraščiai, 7 punkte nurodoma, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi, dėl netinkamo maitinimo nesiskundė. Tačiau Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2018-10-03 atlikto patikrinimo metu konstatavo, jog Šiaulių TI nėra užtikrinama patiekalų terminio apdorojimo bei pateikimo temperatūra ir nurodė užtikrinti atvežto karšto maisto laikymą atitinkamoje temperatūroje (1 t., 92-96 b. l.), taigi pasitvirtino pareiškėjo teiginys, kad maistas Šiaulių TI dalinamas atšalęs, todėl pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.