Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės,

atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovėms Ginai Vilimaitienei bei Jolantai Laužikaitei,

2016 m. balandžio 5 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. V. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2016 m. sausio 4 d. sprendimo Nr. (23.45.)-SP13-16 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja J. V. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus (minėta, toliau – ir Socialinės paramos skyrius) 2016 m. sausio 4 d. sprendimo Nr. (23.45.)-SP13-16 (toliau – ir skundžiamas sprendimas), kuriuo pareiškėjai neskirta būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacija, teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus skundžiamą sprendimą pareiškėja taip pat prašo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2015 m. spalio 1 d. prašymą-paraišką Nr. SP23-34503 dėl kompensacijos skyrimo.

Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėja J. V. 2015 m. spalio 1 d. kreipėsi į Socialinės paramos skyrių, prašydama jai paskirti piniginę socialinę paramą, t. y. prašė paskirti būsto šildymo, karšto vandens, geriamojo vandens išlaidų kompensaciją nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2016 m. gegužės mėn. (b. l. 23-27). Prašyme nurodė, kad terminuotų indėlių neturi bei įsipareigojo per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos skiriant ir (ar) mokant piniginę socialinę paramą. Minėtame prašyme-paraiškoje Socialinės paramos skyriaus darbuotojas parašu patvirtino, kad pareiškėja nėra pateikusi visų bankų sąskaitų išrašų (AB SEB banko ir banko „Swedbank“, AB) už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d.

Socialinės paramos skyrius 2015 m. spalio 2 d. raštu Nr. (23.16.)-SP13-7831 kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (minėta, toliau – ir VMI), prašydamas nurodyti kiek ir nuo kada pareiškėja J. V. turi aktyvių sąskaitų bankuose, indėlių ir paskolų įstaigose bei kredito unijose (b. l. 37). VMI 2015 m. spalio 12 d. raštu Nr. (27.4-40-4)RD-4223 Socialinės paramos skyrių informavo, kad J. V. turi 4 galiojančias sąskaitas „Swedbank“, AB (galioja nuo 2001 m. rugsėjo 24 d., 2009 m. liepos 3 d. (2 sąskaitos), 2009 m. lapkričio 3 d.) ir 1 galiojančią sąskaitą AB SEB banke (galioja nuo 2011 m. gruodžio 16 d.) (b. l. 35-36).

Bylos medžiaga bei bylos šalių paaiškinimais taip pat nustatyta, kad pareiškėja Socialinės paramos skyriui pateikė AB SEB banko 2015 m. spalio 26 d. sąskaitos išrašą (b. l. 13, 33). Socialinės paramos skyriaus 2015 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. (23.45.)-SP13-9154 pareiškėja informuota, kad ji nepateikė visų dokumentų, reikalingų piniginei socialinei paramai skirti (b. l. 22). Pareiškėjai nurodyta iki 2015 m. lapkričio 20 d. atvykti į Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrį pas vyresniąja specialistę V. K. ir pateikti visų turimų bankų sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d. Nurodė, jog nepateikus trūkstamų dokumentų iki 2015 m. lapkričio 20 d., piniginė socialinė parama nebus skiriama.

Pareiškėja 2015 m. gruodžio 3 d. Socialinės paramos skyriui pateikė banko „Swedbank“, AB sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. – 2015 m. spalio 1 d., kuriame nurodyta, kad terminuotų indėlių nėra (b. l. 14, 34) bei 2015 m. gruodžio 3 d. prašymą (raštas), kuriame nurodė, kad banke „Swedbank“, AB sąskaitų daugiau ji neturi (b. l. 32).

Socialinės paramos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos 2015 m. spalio 1 d. gautą prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. SP23-34505 nusprendė jo netenkinti, sprendimą argumentuodamas tuo, kad pareiškėja laiku nepateikė visų galiojančių sąskaitų išrašų banke „Swedbank“, AB už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d. (b. l. 9). Skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindu nurodyta Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 20 straipsnio 6 dalis. Skundžiamame sprendime taip pat nurodyta, jog buvo išnagrinėtas ir pareiškėjos 2015 m. gruodžio 3 d. prašymas. Pareiškėjai priminta, kad apie piniginės socialinės paramos neskyrimo priežastis ir motyvus pareiškėja buvo informuota Socialinės paramos skyriaus 2015 m. birželio 9 d. rašte Nr. (23.45.)-SP13-4819.

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau – ir Įstatymas) nustato piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 5 straipsnis išskiria dvi socialinės paramos rūšis – socialinę pašalpą bei būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas, kurių gavimo sąlygos įtvirtintos Įstatymo 7 straipsnyje. Remiantis Įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas, jeigu kreipimosi dėl kompensacijų metu atitinka visus šiuos reikalavimus: 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą ir kt. Pagal Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 8 punktą, skiriant piniginę socialinę paramą, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitomos piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 580 eurų, išskyrus gautą vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų sumą ir kt. Įstatymo 20 straipsnio 6 dalis nustato, jog savivaldybės administracija gautą prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti užregistruoja prašymo-paraiškos pateikimo dieną ir prašymą-paraišką pateikusiam asmeniui įteikia informacinį lapelį. Jeigu pateikti ne visi reikiami dokumentai, informacija apie trūkstamus dokumentus įrašoma į informacinį lapelį. Piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos, išskyrus atvejus, kai pajamos piniginei socialinei paramai gauti apskaičiuojamos šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka. Kai pajamos piniginei socialinei paramai gauti apskaičiuojamos šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos. Jeigu asmuo nustatytu laiku nepateikia trūkstamų dokumentų, savivaldybės administracija per 5 darbo dienas priima sprendimą neteikti piniginės socialinės paramos ir asmeniui grąžina jo pateiktus dokumentus.

Bylos medžiaga bei bylos šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi VMI 2015 m. spalio 12 d. raštu Nr. (27.4-40-4)RD-4223, kuriame nurodyta, kad pareiškėja J. V. turi 4 galiojančias sąskaitas banke „Swedbank“, AB (galioja nuo 2001 m. rugsėjo 24 d., 2009 m. liepos 3 d. (2 sąskaitos), 2009 m. lapkričio 3 d.) ir 1 galiojančią sąskaitą AB SEB banke (galioja nuo 2011 m. gruodžio 16 d.). Minėta, jog gavęs šią informaciją, Socialinės paramos skyrius pareiškėjai nurodė pateikti papildomus dokumentus apie turimas sąskaitas bankuose už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d.

Pareiškėja Socialinės paramos skyriui pateikė AB SEB banko 2015 m. spalio 26 d. sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. spalio 26 d. bei banko „Swedbank“, AB 2015 m. gruodžio 1 d. sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d. AB SEB banko 2015 m. spalio 26 d. sąskaitos išraše nurodyta, kad pareiškėjos sąskaita 2012 m. gruodžio 17 d. yra uždaryta ir šiuo metu klientė (pareiškėja) šiame banke jokių sąskaitų neturi. Banko „Swedbank“, AB 2015 m. gruodžio 1 d. sąskaitos išraše nurodyta, kad klientė (pareiškėja) terminuotų indėlių neturi; sąskaitos likutis 2015 m. liepos 1 d. – 335,09 Eur, o 2015 m. spalio 1 d. – 0 Eur. Minėtame banko „Swedbank“, AB išraše nenurodyta, kad pareiškėja turi kokių nors kitų sąskaitų ar lėšų banke „Swedbank“, AB. Minėta, jog Socialinės paramos skyriui pareiškėja buvo pateikusi minėtų bankų sąskaitų išrašus, tačiau atsakovas nepaisant to skundžiamame sprendime konstatavo, kad pareiškėja nepateikė visų galiojančių sąskaitų išrašų banke „Swedbank“, AB už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d.

Pažymėtina, jog VMI 2015 m. spalio 12 d. rašte Nr. (27.4-40-4)RD-4223 nurodyta, kad pareiškėja turi 1 galiojančią sąskaitą AB SEB banke (galioja nuo 2011 m. gruodžio 16 d.), nors Socialinės paramos skyriui pareiškėjos pateiktas AB SEB banko 2015 m. spalio 26 d. jos sąskaitos išrašas paneigia šią informaciją, t. y. jame nurodyta, kad pareiškėjos sąskaita 2012 m. gruodžio 17 d. yra uždaryta ir šiuo metu klientė (pareiškėja) šiame banke jokių sąskaitų neturi. Be to, iš banko „Swedbank“, AB 2015 m. gruodžio 1 d. sąskaitos(-ų) išrašo matyti, jog pareiškėja banke „Swedbank“, AB turi tik vieną galiojančią sąskaitą, nors VMI 2015 m. spalio 12 d. rašte Nr. (27.4-40-4)RD-4223 nurodyta, kad minėtame banke ji turi keturias galiojančias sąskaitas. Tai yra, minėtos aplinkybės patvirtina, kad VMI 2015 m. spalio 12 d. rašte Nr. (27.4-40-4)RD-4223 nurodyta informacija nesutampa su AB SEB banko 2015 m. spalio 26 d. bei banko „Swedbank“, AB 2015 m. gruodžio 1 d. sąskaitų išrašuose esančia informacija. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja 2015 m. gruodžio 3 d. rašte (dokumentas pavadintas prašymu) nurodė, kad jokių kitų sąskaitų banke „Swedbank“, AB neturi, o tik tą, kurios išrašą pateikė Socialinės paramos skyriui (b. l. 32).

Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnyje nustatytos savivaldybės administracijos pareigos ir teisės teikiant piniginę socialinę paramą. Pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalo: <...> 7) kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas arba patikrinimo metu kilus pagrįstam įtarimui, kad yra pateikti neteisingi duomenys arba jie nuslėpti, pareikalauti, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruotų turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, ir informuoti nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančias institucijas dėl galimai nelegaliai gautų ar gaunamų pajamų ir (ar) nelegalaus darbo ar neteisėtos veiklos, susijusios su pajamų gavimu; 8) kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu piniginė socialinė parama gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas. Įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog valstybės ir savivaldybių įmonės, institucijos, įstaigos ir organizacijos savivaldybių administracijų prašymu privalo nemokamai teikti savivaldybių administracijoms duomenis ir (ar) informaciją, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti. Įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo: <...> 2) pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus; <...> 4) savivaldybės administracijos reikalavimu deklaruoti turimą turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka; 5) sudaryti savivaldybių socialiniams darbuotojams galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą.

Pareiškėja 2015 m. spalio 1 d. užpildydama prašymą-paraišką sutiko su tuo, kad piniginės socialinės paramos teikimo tikslais apie ją ir bendrai gyvenančius asmenis informacija bus renkama iš kitų institucijų, be to, kad duomenys gali būti teikiami kitoms institucijoms, tokioms kaip VMI ir kt. (prašymo-paraiškos 4 skyriaus 4.1-4.2 punktai). Pažymėtina, jog pareiškėja taip pat sutiko teikti piniginę socialinę paramą teikiančiai institucijai (įstaigai) informaciją, reikalingą piniginei socialinei paramai gauti (prašymo-paraiškos 4 skyriaus 4.3 punktas).

Minėta, jog pareiškėja atsakovui pateikė AB SEB banko ir banko „Swedbank“, AB savo sąskaitų išrašus bei 2015 m. gruodžio 3 d. rašte (prašyme) nurodė, kad jokių kitų sąskaitų banke „Swedbank“, AB neturi (b. l. 32). Vadinasi, pareiškėja įvykdė prašymo-paraiškos 4 skyriaus 4.3 punkte bei Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pareigą – pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus. Todėl atsakovas manydamas, kad pareiškėja prašyme-paraiškoje nurodė ne visą turtą ir pajamas, ar kad pateikti duomenys (bankų išrašuose pateikta informacija) yra neteisingi, turėjo pareigą įsitikinti šių duomenų teisingumu (neteisingumu), užklausdamas kitas institucijas (pvz., VMI) apie pareiškėjos pajamas ir turtą (Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 24 straipsnio 2 dalis), ar pareiškėjos pareikalauti deklaruoti pajamas ir esamą turtą Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka (Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Pažymėtina, jog remiantis Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 24 punktu, 9 straipsnio 1 dalimi, gyventojai, pageidaujantys gauti piniginę socialinę paramą ir jų šeimos nariai neteisingai deklaracijoje nurodę duomenis, atsako administracine ar baudžiamąja tvarka.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas nereikalavo pareiškėją deklaruoti turtą ir pajamas Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, be to, gavęs VMI 2015 m. spalio 12 d. raštą Nr. (27.4-40-4)RD-4223 iš VMI, kuriame nurodyta informacija nesutapo su pareiškėjos pateiktose dokumentuose (bankų sąskaitų išrašuose) esančia informacija, dar kartą nesikreipė į VMI dėl šios informacijos patikslinimo. Atsakovas, neįsitikinęs pareiškėjos pateiktų domenų neteisingumu, iš pareiškėjos vis tiek reikalavo papildomų dokumentų, nors pareiškėja aiškiai buvo nurodžiusi, kad papildomų dokumentų pateikti negali, nes neturi kitų galiojančių sąskaitų banke „Swedbank“, AB.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovas neatliko Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktuose nustatytų pareigų, o šias pareigas neteisėtai ir nepagrįstai perkėlė pareiškėjai, nors 2015 m. gruodžio 3 d. rašte (prašyme) pareiškėja aiškiai buvo nurodžiusi, kad galiojančių sąskaitų Swedbank“, AB banke neturi ir dėl to ji daugiau prašomų duomenų pateikti negali.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai priėmė 2016 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. (23.45.)-SP13-16 tuo pagrindu, kad pareiškėja laiku nepateikė visų galiojančių sąskaitų išrašų iš banko „Swedbank“, AB už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d.

Atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamame sprendime nurodyta ir tai, kad buvo išnagrinėtas pareiškėjos 2015 m. gruodžio 3 d. prašymas. Pareiškėjai priminta, jog ji buvo informuota apie jai piniginės socialinės paramos neskyrimo priežastis ir motyvus Socialinės paramos skyriaus 2015 m. birželio 9 d. rašte Nr. (23.45.)-SP13-4819.

Minėta, jog pareiškėja 2015 m. gruodžio 3 d. prašyme buvo nurodžiusi, kad banke „Swedbank“, AB daugiau sąskaitų niekada neturėjo ir neturi. Taip pat nurodė, jog nori žinoti, kada jai bus grąžinta nepaskirta kompensacija už šilumą ir vandenį už laikotarpį nuo 2014 m. spalio iki 2015 m. sausio mėn.

Vertinant minėtas aplinkybes pažymėtina, jog iš skundžiamo sprendimo turinio neaišku, ar atsakovas skundžiamu sprendimu išnagrinėjo minėtą pareiškėjos 2015 m. gruodžio 3 d. prašymą, ar 2015 m. spalio 1 d. prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti, pateikdamas nuorodą į Socialinės paramos skyriaus 2015 m. birželio 9 d. raštą Nr. (23.45.)-SP13-4819, nes skundžiamo sprendimo rekvizituose nėra nurodyta į kokį(-ius) prašymą(-us) atsižvelgiant yra priimamas sprendimas.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. spalio 4 d. administracinėje byloje Nr. A502-134/2012 pabrėžė ir tai, jog viešojo administravimo subjektai yra saistomi gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai.

Remiantis minėtomis aplinkybėmis bei aptartu teisiniu reglamentavimu, teismas sprendžia, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2016 m. sausio 4 d. sprendimas Nr. (23.45.)-SP13-16 prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymui), neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, todėl naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Panaikinus skundžiamą sprendimą, tenkinamas išvestinis skundo reikalavimas ir atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2015 m. spalio 1 d. prašymą-paraišką Nr. SP23-34503 dėl kompensacijos skyrimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu

nusprendžia:

Pareiškėjos J. V. skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2016 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. (23.45.)-SP13-16.

Įpareigoti atsakovą Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2015 m. spalio 1 d. prašymą-paraišką Nr. SP23-34503 dėl kompensacijos skyrimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.