- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-16
- Bylos Nr.
- 1A-428-172-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pavelas Frolovas (pirm.), Stasys Lemežis, Zenonas Birštonas
- Nuteistasis
- L. S., ir A
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Teisejas J. Ivanauskas Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2.; 1.1.6.2.;
1.1.6.3.; 2.1.6.2.
NUTARTIS
2008 m. gegužes 16 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla, pagal nuteistojo L. S. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo L. S. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal LR BK 284 str. 1 d. areštu trisdešimciai paru; pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. laisves atemimu vieneriems metams trims menesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str., 65 str. nuosprendžiu paskirtos bausmes subendrintos apemimo budu ir galutine subendrinta L. S. paskirta bausme laisves atemimas vieneriems metams aštuoniems menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmes vykdymas atidetas 2 metams, ipareigojant nuteistaji be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Tuo paciu nuosprendžiu nuteistas ir A. G., taciau nuosprendis del jo neapskustas.
Aprašomoji dalis
nustate:
L. S. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje ižuliu elgesiu demonstravo nepagarba aplinkiniams, aplinkai ir sutrike visuomenes rimti ir tvarka, taip pat del chuliganišku paskatu nesunkiai sutrikde žmogui sveikata, t.y. jis 2007-03-06 apie 21 val. 30 min., Žirmunu g. 54 C, Vilniuje, esancios degalines „UNO-X“ teritorijoje, veikdamas bendrininku grupeje kartu su A. G., be jokios priežasties ižeidinejo automobili plovusi K. P. necenzuriniais žodžiais ir aplaiste pastarojo automobili alumi, kumšciais sudave K. P. ne mažiau 10 kartu i ivairias kuno vietas, padarydami nukentejusiajam kaires rankos IV piršto vidurinio pirštikaulio luži su poslinkiu, del ko šis prarado nedidele dali profesinio darbingumo ir ilgai sirgo, nes del pirštikaulio lužio sveikata sutriko ilgiau nei 10 dienu. Tokiais savo veiksmais L. S. padare nusikaltimus, numatytus LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis L. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008 m. kovo 5 d. nuosprendi ir baudžiamaja byla nutraukti. Nesutinka su apylinkes teismo nuosprendžiu. Teigia, jog LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. numatytos veikos, gali buti padaromos tik tiesiogine tycia. Nusikalstamos veikos padarymo faktui pagrindimui nepakanka vien konstatuoti nesunkaus sužalojimo atsiradima susiejant ji su LR BK 284 str. pateikto viešosios tvarkos pažeidimo apibrežimo perrašymu – butina irodyti kaltininko tycia ir atskleisti jos turini. L. S. teigimu, turejo buti irodyta jo tiesiogine tycia padarant jam inkriminuotas veikas. Apeliantas nurodo, kad jo veiksmuose, bandant apginti mušama buvusi bendrakeleivi A. G. nebuvo tycios pažeisti viešaja tvarka ir iš chuliganišku paskatu sužaloti K. P.. Teismas priimdamas apkaltinamaji nuosprendi neatsižvelge i tai, kad tiek itariamieji, tiek nukentejusysis savo parodymuose nurode, kad alaus buteli apeliantas pastate ant automobilio sedynes ir jis veliau apvirtus buteliui išsipyle. Tokiu budu apeliantas neatliko jokiu aktyviu veiksmu, kuriais butu siekiama apipilti nukentejusiojo automobili alumi ir tokiu budu parodyti nepagarba jam ir aplinkiniams. Taip pat nebuvo nustatyti ir irodyti kiti veiksmai, kuriuos butu padares apeliantas ir kuriais butu demonstruojama nepagarba aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdyta visuomenes rimtis ar tvarka.
Skunde teigiama, kad teismas pateike tik bendro pobudžio išvadas, del visumos irodymu vertinimo, taciau nenurode motyvu del konkreciu irodymu ir aplinkybiu, kuriomis teismas pagrinde apelianto L. S. kalte del nusikaltimo padarymo.
Šalies argumentai
Skunde apeliantas nepripažista savo kaltes, išdesto savo ivykio versija, nurodo, kad jo pateikiama specialisto išvada patvirtina, jog gindamas buvusi bendrakeleivi pats buvo nukentejusiojo sumuštas, jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. L. S. mano, kad jis veike neperžengdamas butinosios ginties ribu ir jo veika negalejo buti vertinama kaip nusikaltimas.
Taip pat L. S. teigimu, teismas priimdamas apkaltinamaji nuosprendi nepagristai padare išvada, kad apeliantas veike grupeje su A. G., kadangi paties bendrininkavimo fakto nebuvo, o jis savo veiksmais tik bande užstoti ir apginti A. G..
Be to, nuteistasis teigia, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinejant byla teisme, nebuvo nustatyta ir irodyta, kad butent apelianto veiksmais nukentejusiajam buvo padarytas kaires rankos IV piršto vidurinio pirštikaulio lužis su poslinkiu paveikus kietu buku daiktu.
Šalies argumentai
L. S. nurodo, kad teismas neatsižvelge i tai, kad 2007-04-17 nukentejusysis ikiteisminio tyrimo istaigai iteike pareiškima, kuriuo pareiške, kad L. S. ir A. G. nuostolius ir moraline žala atlygino, kad jiems pretenziju neturi. Tuo pagrindu ta pacia diena iformintas nukentejusiojo K. P. ir L. S. susitaikymas, kuris iformintas tyrejos K. J. surašytu susitaikymo protokolu. Apeliantas teigia, jog tyreja paaiškino, kad tam kad isigaliotu susitaikymas, pastarasis turi parašyti, kad prisipažista pilnai savo kalte bei analogiškai turi prisipažinti A. G.. Apeliantas pasitikedamas tyreja ir noredamas užbaigti konflikta taikiai paraše reikalaujama teksta ir papraše A. G. parašyti analogiška prisipažinima. Taciau jokie procesiniai veiksmai byloje nebuvo atliekami iki 2007-11-21, kuomet apeliantas ir A. G. buvo iškviesti i policijos komisariata, kur tyreja, motyvuodama susitaikymo isiteisejimui butinu dokumentu, pakartotinai suraše itariamojo apklausos protokola su tyrimui palankiu prisipažinimu ir liepe pasirašyti apeliantui bei A. G.. Taciau susitaikymo procedura nebuvo užbaigta ir neteisetais budais ir metodais išgauto prisipažinimo pagrindu buvo surašytas kaltinamasis aktas, o byla perduota teismui. Teisme nagrinejant byla buvo akcentuojama, kad nukentejes su apeliantu susitaike ir tuo pagrindu baudžiamoji byla turi buti nutraukta dalyje, taciau teismas i šias aplinkybes neatsižvelge ir nuosprendyje del susitaikymo nepatvirtinimo nepasisake.
Taip pat apelianto teigimu, teismas nevertino jo padarytos veikos mažareikšmiškumo.
Skunde teigiama, jog byloje surinkti irodymai nebuvo ivertinti visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybiu viseto visumoje principu, kaltinantiems irodymams buvo teikiama pirmenybe, o del išteisinanciu irodymu kritiško vertinimo teismas nepasisake bei nebuvo irodyta kaltininko tycia ir neatskleistas jos turinys, del to buvo priimtas neteisingas ir nepagristas apkaltinantis nuosprendis, kuris turetu buti panaikintas.
Apeliacines instancijos teismo posedyje gynejas praše L. S. skunda patenkinti, prokuroras praše skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo L. S. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyres bei tinkamai ivertines byloje esancius irodymus, prieme teiseta ir pagrista nuosprendi, teisingai kvalifikavo L. S. padarytas veikas ir paskyre jam tinkama bausme.
L. S. kalte, padarius nusikaltimus numatytus LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p., irodyta byloje esanciais jo paties ikiteisminio tyrimo metu bei apylinkes teisme duotais parodymais, nuteistojo A. G., nukentejusiojo K. P., liudytojo A. V. parodymais, specialisto išvada.
Nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d. objektas yra viešoji tvarka. Veika padaroma demonstruojant nepagarba aplinkiniams ar aplinkai. Nepagarbos demonstravimas aplinkai ar aplinkiniams gali pasireikšti ižuliu elgesiu, grasinimais, patyciomis arba vandališkais veiksmais. Ižulus veiksmai suprantami kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir morales požiuriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenes rimti ir pažeidžiantis viešaja tvarka. Taip pat ižulus veiksmai gali pasireikšti ir fiziniu smurtu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad L. S. kartu su A. G., 2007-03-06 apie 21 val. 30 min., degalines „UNO-X“ teritorijoje, be jokios priežasties ižeidinejo automobili plovusi nukentejusiji K. P. necenzuriniais žodžiais, išliejo jo automobilyje alu, kumšciais sudave K. P. ne mažiau 10 kartu i ivairias kuno vietas. Nukentejusysis K. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme dave analogiškus ir nuoseklius parodymus, teigdamas, kad jam beplaunant automobili, prie jo priejo du nepažistami vaikinai, pradejo prie jo kabinetis, išpyle jo automobilyje alu, veliau pradejo mušti. Kad prie degalines teritorijoje mašina plovusio nukentejusiojo prisikabino du neblaivus vaikinai ir veliau pradejo nukentejusiji mušti, ikiteisminio metu parode ir degalineje „UNO-X“ ivykio metu dirbes liudytojas A. V.. Šie nukentejusiojo ir liudytojo parodymai yra analogiški, papildantys vieni kitus, todel teismas neturi pagrindo jais netiketi.
Tuo tarpu nuteistasis L. S. apklausiamas 2007-03-07 10.00 val., t.y. neužilgo po ivykio, teige, jog nieko nepamena. Apklausiamas 2007-03-15, L. S. jau ivyki prisimine, prisipažino kaltu ir nurode, kad su K. P. kalbejosi apie krepšini, pastate buteli alaus ant nukentejusiojo automobilio sedynes, šis išsipyle, kilo konfliktas tarp K. P. ir A. G. ir L. S. i ji isivele, pradejo muštis su K. P.. Nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme L. S. velgi savo kaltes neneige, prisipažino, kad kilus konfliktui isivele i muštynes, sudave smugius K. P.. Sakydamas paskutini žodi teisme, L. S. nurode, kad prisipažista kaltu ir labai gailisi, nurode, kad buvo labai girtas ir nelabai suprato ka veikia (t.2, b.l. 172). Apeliaciniame skunde, L. S. jau gi nepripažista savo kaltes, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, teige, kad jo veiksmuose nebuvo tycios, savo veiksmais jis tik gyne K. P. mušama A. G.. Kolegija pažymi, jog L. S. ikiteisminio tyrimo metu, bylos nagrinejimo pirmosios instancijos teisme duoti parodymai bei apeliaciniame skunde išdestyti teiginiai prieštarauja vieni kitiems. Apeliaciniame skunde išdestytus teiginius paneigia nukentejusiojo K. P., liudytojo A. V., kito nuteistojo A. G. parodymai. L. S. apeliaciniame skunde pakeicia savo parodymus, nenurodydamas objektyviu priežasciu, kodel po apylinkes nuosprendžio priemimo pasikeite jo nuomone del savo veiksmu vertinimo. Todel, kolegijos nuomone, tokie L. S. parodymai vertintini kritiškai, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybes.
Tokiu budu, byloje yra pakankamai irodymu, patvirtinanciu, kad L. S., viešoje vietoje, t.y. degalines „UNO-X“ teritorijoje, ižuliais veiksmais, kurie pasireiške kabinejimusi prie nukentejusiojo, jo ižeidinejimu necenzuriniais žodžiais, o taip pat fizinio smurto nukentejusiojo atžvilgiu panaudojimu, sutrikde visuomenes rimti ir tvarka. Visuomenes rimties ir tvarkos sutrikdymas pasireiške fizinio smurto panaudojimu, nukentejusiojo pažeminimu, degalines darbuotojo A. V. darbo sutrikdymu. L. S. veike tiesiogine neapibrežta tycia, t.y. suprato, kad viešoje vietoje ižuliais veiksmais, fiziniu smurtu demonstruoja nepagarba aplinkiniams ar aplinkai, nekonkretizavo, koki poveiki visuomenei tures jo veiksmai, bendrais bruožais numatydamas, kad viešoji tvarka bus sutrikdyta.
Iš byloje esancios 2007-03-08 specialisto išvados Nr. G1367/07(01) matyti, kad K. P. nustatytas kaires rankos IV piršto vidurinio pirštikaulio lužis su poslinkiu, padarytas galimai aplinkybese nurodytu laiku (2007-03-06), paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Remiantis nukentejusiojo, liudytojo bei paciu nuteistuju ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duotais parodymais byloje nustatyta, kad degalineje kilus konfliktui A. G. puole K. P., veliau i muštynes isivele L. S.. Apylinkes teisme A. G. ir L. S. pripažino, kad abu sudave smugius K. P. i galva, ranka, šona. Iš nukentejusiojo, liudytojo, kito kaltinamojo A. G. parodymu aišku, kad L. S. i muštynes isivele ne gindamasis, o samoningai, tycia siekdamas sužaloti K. P.. Tokiu budu, ir šiuo atveju L. S. veike tiesiogine neapibrežta tycia – suvoke, kad puldamas mušti nukentejusiji elgiasi nusikalstamai, savo veiksmais sieke sužaloti nukentejusiji, numate, kad del jo veiksmu nukentejusysis gali buti sužalotas ir to norejo, taciau sužalojimo pobudžio nekonkretizavo.
Kartu su apeliaciniu skundu, L. S. pateike 2007-03-09 specialisto išvada Nr. G1376/07(01), kurioje nurodoma, kad L. S. padaryta kraujosruvos ir nubrozdinimai veide, galvos plaukuotoje dalyje, dešinio peties srityje, dešineje kojoje, galimai 2007-03-06, paveikus kietais bukais bei ribota paviršiu turinciais daiktais. Iš byloje esanciu nukentejusiojo K. P., liudytojo A. V. bei paciu nuteistuju L. S. ir A. G. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotu parodymu aišku, kad konflikta išprovokavo pastarieji. Iš A. G. parodymu seka, kad jis pirmas puole K. P.. Apklausiamas apylinkes teisme, L. S. nurode, kad isivele i tarp A. G. ir K. P. kilusias muštynes, nustume K. P. ir pats nugriuvo ant žemes. A. G. nurode, kad nukentejusysis mušesi gindamasis. (t.2, b.l. 165-166). Kad gynesi nuo užpuoliku, teisme neneige ir pats nukentejusysis K. P., ta ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir ivyki stebejes liudytojas A. V.. Taigi, bylos duomenimis paneigta, jog sužalojimai L. S. buvo padaryti šiam ginant A. G. nuo K. P.. Akivaizdu, jog sužalojimai L. S. galejo atsirasti tiek šiam griunant ant žemes, tiek K. P. ginantis nuo užpuoliku.
Kolegija pažymi, jog remiantis LR BK 38 str. kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybes, kai kaltininkas ir nukentejes asmuo susitaiko, yra teismo teise, bet ne pareiga. Apylinkes teismas netaike L. S. atžvilgiu LR BK 38 str. nuostatu, bet 2008 m. kovo 5 d. nuosprendyje teisejas del to nepasisake. Taciau, kolegijos nuomone, tai nelaikytina esminiu baudžiamojo proceso istatymo pažeidimu. Pažymetina, kad viena iš butinuju atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybes, kai kaltininkas ir nukentejes asmuo susitaiko, salygu yra prisipažinimas padarius nusikalstama veika. Apeliaciniame skunde L. S. neigia savo kalte, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, todel apeliacines instancijos teismas neturi pagrindo spresti klausima del L. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybes pagal LR BK 38 str.
Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senatas 2000 m. gruodžio 21 d. nutarime Nr. 29 „Del teismu praktikos veikas pripažistant mažareikšmemis“ išaiškina, kad veika nera pavojinga, jei ji nedaro esmines žalos istatymo ginamoms vertybems arba nekelia gresmes tokiai žalai atsirasti, t.y. nors joje yra pavojingos veikos požymiu, taciau veikos pavojingumas nesiekia to laipsnio, kuris butinas baudžiamajai atsakomybei atsirasti. Sprendžiant klausima del veikos mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek i veikos objektyviuosius, tiek i subjektyviuosius požymius. Vertinant veikos objektyviuosius požymius atsižvelgiama i baudžiamojo istatymo ginamus asmens, valstybes ar visuomenes interesus ir ju pažeidimo laipsni, nusikaltimo dalyka, taip pat i nusikalstamos veikos padarymo buda, pasekmes, irankius ir priemones, laika ir vieta. Vertinant veikos subjektyviuosius požymius, mažareikšmiškumui nustatyti gali tureti itakos kaltininko tycios kryptingumas, neatsargumo laipsnis, veikos tikslai ir motyvai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad L. S. savo tyciniais veiksmais padare nesunku ir apysunki nusikaltimus, t.y. ižuliais veiksmais sutrikde visuomenes rimti ir tvarka bei padare nukentejusiajam K. P. nesunku sveikatos sutrikdyma. Atsižvelgiant i padarytu nusikalstamu veiku pavojingumo pobudi bei laipsni, ju pasekmes, kolegija daro išvada, kad L. S. veikos negali buti pripažistamos mažareikšmemis.
Atsižvelgiant i tai, kas išdestyta, kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008 m. kovo 5 d. nuosprendis teisetas ir pagristas, nuteistojo skunde nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo panaikinti apylinkes teismo nuosprendi.
Rezoliucinė dalis
nutare:
atmesti nuteistojo L. S. apeliacini skunda.