Tauragės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. M. ir E. M. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjai prašo patvirtinti 2019-07-02 sudarytą taikos sutartį dėl 6,9058 ha žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), teisinio režimo. Nurodo, kad 2007-09-21 Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-119-220/2007 nutraukta pareiškėjų santuoka, tačiau per klaidą žemės sklypas į dalintino turto balansą įtrauktas nebuvo. Tiek iškeliant civilinę bylą, tiek pasirašant santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, nurodytas žemės sklypas jau buvo įgytas pareiškėjo R. M. vardu, jis mokėjo periodines išmokas už žemę ir jį įgijo už savo asmenines lėšas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad 2007-09-21 Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-119-220/2007 nutraukta pareiškėjų santuoka ir patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Iš patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 6 punkto matyti, kad pareiškėjai konstatavo, kad santuokoje įgyto dalintino turto neturi. Pareiškėjai nurodė, kad 6,9058 ha žemės sklypo, unikalus(duomenys neskelbtini), santuokos nutraukimo byloje advokatai į dalintino turto balansą neįtraukė, kadangi šį žemės sklypą laikė R. M. asmenine nuosavybe ir galimai dėl šios priežasties apie šį žemės sklypą pamiršo. Pareiškėjai vienareikšmiškai tvirtina, kad šis žemės sklypas yra asmeninė R. M. nuosavybė.

Šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Ši bylos šalių teisė negali būti paneigta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 3.53 straipsnio 3 dalis numato galimybę buvusiems sutuoktiniams kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo. Šiuo atveju ginčo tarp pareiškėjų nėra. Pareiškėjai sudarė taikos sutartį dėl siekiamų pakeisti minėtos sutarties sąlygų. Aplinkybių, kad taikos sutarties sąlygos ir jos sudarymo aplinkybės prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, pažeidžia pareiškėjų ar įstatymų saugomus interesus, nenustatyta. Pareiškėjai supranta ir žino, kad pagal CK nuostatas taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Esant tokioms aplinkybėms taikos sutartis tvirtintina (CK 6.983 straipsnis, 6.985 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579, 580, 582 straipsniais,

nutaria:

Prašymą patenkinti.

Patvirtinti pareiškėjų R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 2019-07-02 sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

„1. Pareiškėjai, R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) konstatuoja, kad 6,9058 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2006-05-17 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, yra įgytas už asmenines R. M. lėšas ir yra asmeninė R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybė.

2. P. R. M, a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) konstatuoja, kad šią Taikos sutartį pasirašė laisva valia, niekieno neverčiami ir neįtakojami.

3. R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) konstatuoja, kad taikos sutarties patvirtinimo teisme pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos CPK 584 straipsnio l dalies 4 punkte, kad teismo nutartis, kuria bus patvirtinta taikos sutartis, gali būti vykdoma priverstinai yra išaiškintos, suprantamos ir žinomos.“

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.