- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-01
- Bylos Nr.
- 2A-1762-264/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Dalė Burdulienė, Neringa Venckienė
- Ieškovas
- R. V., P. V.
- Atsakovas
- J., J. V.
- Advokatai
- Eglė Keidošienė
- Kategorijos
- 14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Ingai Kalkauskaitei,
dalyvaujant ieškovams R. V., P. V., atsakovo J. V. individualios įmonės savininkui J. V. ir jo atstovei advokatei Eglei Keidošienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo J. V. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. V. ir P. V. ieškinį atsakovui J. V. individualiai įmonei dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai R. V. ir P. V. teismo prašo priteisti iš atsakovo J. V. individualios įmonės R. V. 4865,88 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei visas bylos vedimo išlaidas; ieškovas P. V. prašo priteisti iš atsakovo – 4868,32 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei visas bylos vedimo išlaidas. Nurodė, kad ieškovė R. V. pas atsakovą dirbo nuo 2000-08-01 iki 2009-11-16, o ieškovas P. V. nuo 2007-07-09 iki 2009-11-23. Iš darbo ieškovai atleisti patiems prašant. Atleidimo iš darbo dieną atsakovas su ieškovais neatsiskaitė ir liko skolingas.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino.
Teismas nustatė, kad atleidimo iš darbo dieną atsakovas su ieškovais neatsiskaitė ir to neginčija. Remiantis DK 141 str. 1, 2 d. teismas ieškinį šioje dalyje tenkino. Taip pat sutinkamai su LR DK 141 str. 3 d., teismas konstatavo, kad įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie svarbias priežastis, dėl kurių buvo uždelsta atsiskaityti su darbuotoju, atsakovas nepateikė. Atsižvelgiantį tai, teismas ieškinį dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelstą atsiskaityti laiką taip pat tenkino bei priteisė sumą už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo: R. V. nuo 2009-11-16 iki 2010-06-14 - 9576 Lt (skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį pagal byloje esančius duomenis – 1368 Lt x 7 mėn.); P. V. – 9576 Lt (skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį pagal byloje esančius duomenis – 1368 Lt x 7 mėn.). Taip pat teismas, vadovaudamasis LR CPK 417 str., LR DK 207 str., ieškovams priteisė delspinigių po 612,0 Lt. bei procesines palūkanas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas J. V. individuali įmonė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė į tai, jog J. V. individuali įmonė buvo įkurta santuokos tarp ieškovės R. V. ir J. V. metu, o po santuokos nutraukimo atiteko J. V., taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, jog ieškovė - R. V. yra buvusi J. V. sutuoktinė, o P. V. - J. V. sūnus. Tarp atsakovo ir ieškovų, buvo tam tikri susitarimai paremti buvusiais bei esamais šeimyniniais santykiais, t.y. atsakovas buvo susitaręs su ieškovais, jog jie geranoriškai palauks dalies neišmokėto atlyginimo ir nesikreips į teismus, nes dėl Lietuvoje esančio ekonominio nuosmukio (krizės) įmonė tuo metu neturėjo apyvartinių lėšų.
Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovai, išeidami iš darbovietės, be jokio teisinio pagrindo neatsiskaitė su darbdaviu J. V. individualia įmone ir negrąžino (pasisavino) įmonės turto už 14452,56 Lt. Ši aplinkybė taip pat sąlygojo tai, jog J. V. individuali įmonė laiku neatsiskaitė su darbuotojais - ieškovais, jų atleidimo dieną.
Taip pat ieškovai buvo atstovaujami profesionalaus teisininko, tuo tarpu atsakovas pats asmeniškai atstovavo savo interesus teisme, byla buvo išnagrinėta vieno posėdžio metu, t.y. iš parengiamojo posėdžio iškart buvo pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės, nesuteikiant atsakovui J. V. galimybės ne tik pateikti kito posėdžio metu papildomus įrodymus, bet ir pagalvoti apie įmonės interesų gynimą su profesionalus teisininko pagalba. Todėl atsakovo J. V. individuali įmonė, atstovaujama įmonės savininko neturinčio teisinio išsilavinimo, akivaizdu, jog neturėjo galimybės ne tik tinkamai apginti savo teisių ir teisėtų interesų, bet ir tinkamai bei savalaikiai pasinaudoti jai įstatymą suteiktomis procesinėmis teisėmis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai R. V. ir P. V. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovai nurodė, kad J. V. buvo vieninteliu J. V. individualios įmonės savininku ir vadovu. Ir tik jis vienas galėjo šioje įmonėje priimti sprendimus. Jis darbo sutartimi į savo įmonę priėmė dirbti savo buvusią žmoną R. V. ir savo sūnų P. V.. Juos įmonėje siejo darbo santykiai. Santuoka tarp R. V. buvo nutraukta 2009-10-07. Santuokos nutraukimo metu buvo patvirtinta sutuoktinių pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys susitarė J. V. įmonę pripažinti J. V. asmeninės nuosavybės teise. Be to remiantis 2003-11-06 LR Individualių įmonių įstatymu Nr. IX-1805 bei Civiliniu kodeksu, įmonėje neturi būti siejami šeimos santykiai su darbo santykiais ir darbuotojų priėmimo ir atleidimo klausimai sprendžiami LR Darbo kodekso normomis, o ne šeimos teisės normomis.
Ieškovai taip pat nurodė, kad jokio žodinio susitarimo su apeliantu nebuvo, o taip teikdamas atsakovas nori išvengti atsakomybės išmokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką.
Ieškovai nurodė, kad jie atsakovui nėra skolingi. LR DK 141 straipsnyje yra vienareikšmiškai nurodyta, kad darbdavys su darbuotoju turi atsiskaityti (išmokėti darbo užmokestį) paskutinę jo atleidimo dieną. Iškilus ginčui dėl padarytos darbdaviui žalos jis per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos (LR DK 258 str.) turėjo kreiptis į teismą su ieškiniu. Tačiau jis to nepadarė. Be to, atkreiptina į tai, kad neišmokėto laiku darbo užmokesčio ieškinio reikalavimas negali būti nagrinėjamas kartu su padarytos žalos darbdaviui ieškininiu reikalavimu. Be to, negrąžinto turto sąrašas, kurį pateikė Marijampolės rajono apylinkės teismui atsakovas nėra teisingas, nes šie daiktai nėra įtraukti į įmonei priklausančio turto sąrašą (ilgalaikio turto balansą) ir jie įmonei nepriklauso.
Atsiliepimas
Ieškovai taip pat nurodė, kad apeliantas tiek pateikiant atsiliepimą į pareikštą ieškinį, tiek dalyvaujantis teisme teigė, kad jam advokato paslaugos nereikalingos. Jo teisės ir pareigos buvo pagarsinti ir teismo posėdyje, tačiau jis to atsisakė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad ieškovė R. V. atsakovo įmonėje dirbo pagal neterminuotą darbo sutartį Nr.2 nuo 2000-08-01 komercijos direktorės-kasininkės, nuo 2006-01-01 meistrės-kasininkės pareigose iki 2009-11-13 buvo atleista iš darbo DK 127 str. 1 d. pagrindu. Atleidimo iš darbo dieną 2009-11-13 atsakovas su ieškove neatsiskaitė: nesumokėjo darbo užmokesčio už 2009 m. liepos-lapkričio mėnesius ir piniginės kompensacijos už atostogas 7774, 38 Lt, iš kurių dalį sumokėjo vėliau ir liko skolingas 4865, 88 Lt( atskaičius mokesčius).
Ieškovas P. V. atsakovo įmonėje dirbo pagal neterminuotą darbo sutartį Nr. 59 nuo 2007-07-09 buhalteriu, nuo 2009-05-01 mokant jam 1800 Lt darbo užmokestį iki 2009-11-20 buvo atleistas iš darbo DK 127 str. 1 d. pagrindu. Atleidimo iš darbo dieną 2009-11-20 atsakovas su ieškovu neatsiskaitė: nesumokėjo darbo užmokesčio už 2009 m. liepos-lapkričio mėnesius ir piniginės kompensacijos už atostogas 7604, 32 Lt iš kurių dalį sumokėjo vėliau ir liko skolingas 4868, 32 Lt (atskaičius mokesčius).
Darbuotojų priėmimo ir atleidimo iš darbo tvarką reglamentuoja Darbo kodekso normos, todėl sprendžiant šalių ginčą 1-osios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi DK 141 str., 207 str. nuostatomis, įmonės savininkas ir darbdavys apeliantas J. V.. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybę, jog su ieškovais laiku neatsiskaitė, nes jie žadėjo geranoriškai palaukti dalies neišmokėto atlyginimo ir nesikreipti į teismus, nes įmonė tuo metu neturėjo apyvartinių lėšų. Tačiau šiai aplinkybei pagrįsti apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie tokio susitarimo su ieškovais buvimą. Iš bylos medžiagos bei šalių paaiškinimų 1-osios instancijos teisme matyti, kad šalių santykiai konfliktiški, atsakovas neatsiskaitė su ieškovais, nes įmonė neturėjo lėšų. Apeliacinės instancijos teisme ieškovai neigė buvus kokį nors susitarimą su atsakovu, nurodė, ne kartą reikalavo atsakovo su jais atsiskaityti, tačiau atsakovas nevykdė savo pareigos. Lėšų nebuvimas įmonėje ar šeimyniniai santykiai nėra tos aplinkybės, kurios paneigtų atsakovo kaltę dėl jo pareigos laiku ir pilnai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju nevykdymo, kitų įrodymų paneigiančių atsakovo kaltę atsakovas nepateikė (CPK 178 str.). Atsakovas savo apeliaciniame skunde neginčija ieškovams skundžiamu teismo sprendimu priteistų išmokų dydžio, priteisto vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį, kurie apskaičiuoti remiantis atsakovo pateiktomis pažymomis apie ieškovų darbo užmokestį, vadovaujantis Darbo kodekso 141 str. 2, 3 d. nuostatomis, laikantis suformuotos teisminės praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-01-02 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-82/2008).
Apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovai išeidami iš darbovietės, be jokio teisinio pagrindo neatsiskaitė su darbdaviu, atmestini, nes nesusiję su ieškinio pagrindu ir dalyku, ir nešalina atsakovo kaltės dėl uždelsimo atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju.
Apeliacinio skundo argumentai, jog byla išnagrinėta iš parengiamojo posėdžio iškart perėjus į bylos nagrinėjimą iš esmės, nesuteikiant atsakovui J. V. galimybės ne tik pateikti kito posėdžio metu papildomus įrodymus, bet ir pagalvoti apie įmonės interesų gynimą su profesionalus teisininko pagalba nepagrįsti. Atsakovas pranešimą bei procesinius dokumentus (ieškinį, jo priedus ir kt.) gavo 2010-05-06 ( b. l.17), į bylą pateikė 2010-05-17 atsiliepimą į ieškinį bei teismo reikalautas pažymas (b. l. 19-22), tai patvirtina, kad atsakovas pakankamai apdairus ir suprato savo procesines teises ir pareigas. Iki 2010-06-14 parengiamojo posėdžio atsakovas turėjo pakankamai laiko susirasti advokatą, iš posėdžio protokolo ( b. l. 53) matyti, kad atsakovas neprašė atidėti teismo posėdžio, pats sutiko, jog byla būtų nagrinėjama iš esmės tuoj pat, todėl CPK 231 str. 5 d. nuostatos nepažeistos. atsižvelgiant į darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, numatytus CPK XX skyriuje 410-418 straipsniuose.
Teisėjų kolegija sutinka su 1-osios instancijos teismo motyvais, išvadomis, kurių pagrindu ieškinys patenkintas pilnai.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš J. V. individualios įmonės, įmonės kodas 151426519, 13, 80 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei į surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank“, banko kodas 7300, įmokos kodas 5660.