Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje

A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Ž. 2024 m. gegužės 17 d. apie 21.56 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ant kranto šalia Neries upės, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš N. B., t. y., staigiai priėjęs prie N. B., vieną kartą trenkė N. B. dešine ranka į kairės pusės veido sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai N. B. fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. Ž. parodė, kad kaltę pripažįsta. Sutinka su visomis pranešime apie įtarimą nurodytomis aplinkybėmis. 2024 m. gegužės 17 d. jis atvažiavo į stovyklavietę kartu su N. B., prie Neries kranto. Pripažįsta, kad staigiai priėjęs prie N. B., vieną kartą trenkė dešine ranka jai į kairės pusės veido sritį. Taip pasielgė, nes buvo išgėręs, jeigu būtų blaivas, to nebūtų įvykę. Gailisi, kad trenkė N. B. ir taip sukėlė jai fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Be A. Ž. pripažinimo, jo kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

2024 m. gegužės 17 d. N. B. pateikė pareiškimą, kuriame nurodoma, kad 2024 m. gegužės 17 d. apie 21 val. 56 min. ant kranto, šalia upės, adresu (duomenys neskelbtini), pažįstamas asmuo A. Ž., staigiai priėjęs, vieną kartą trenkė jai dešinės rankos kumščiu į veido kairę pusę, taip sukeldamas N. B. fizinį skausmą. Dėl šio įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji N. B. parodė, kad 2024 m. gegužės 17 d. apie 21 val. 50 min. atvyko į stovyklavietę, kurioje stovyklavo jos pažįstami asmenys. Atvykus joje buvo tik A. Ž., su kuriuo pasisveikino, tačiau jis nieko neatsakęs, greitai priėjęs prie jos, vieną kartą trenkė jai dešinės rankos kumščiu į veido kairę pusę, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Ji sąmonės neprarado, išsigando ir nieko nelaukusi pradėjo bėgti link gatvės pusės ir tuo metu skambino bendrajam pagalbos centrui. Jai bėgant, jis ją vijosi, tačiau pasivyti nepavyko. A. Ž. pažįsta apie metus su puse. Žino, kad jis apie savaitę vartoja alkoholinius gėrimus, dėl to yra tapęs agresyvus. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą. Civilinį ieškinį reikš tyrimo eigoje.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji N. B. papildomai parodė, kad su A. Ž. yra pažįstami, kartu negyvena, nėra sugyventiniai. 2024 m. gegužės 17 d. A. Ž. buvo išgėręs. Dėl įvykusio konflikto pretenzijų A. Ž. neturi, civilinio ieškinio nereikš.

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodyta, kad A. Ž. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Pats kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2024 m. gegužės 17 d. jis atvažiavo į stovyklavietę kartu su N. B., prie Neries kranto. Apie 21.20 val. staigiai priėjęs prie N. B., vieną kartą trenkė dešine ranka jai į kairės pusės veido sritį. A. Ž. kaltę taip pat įrodo bei jo paaiškinimus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusios N. B. duoti parodymai, kad 2024 m. gegužės 17 d. apie 21 val. 50 min. atvyko į stovyklavietę, joje buvo tik A. Ž., su kuriuo pasisveikino, tačiau jis nieko neatsakęs, greitai priėjęs prie jos, vieną kartą trenkė jai dešinės rankos kumščiu į veido kairę pusę, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Ji sąmonės neprarado, išsigando ir, nieko nelaukusi, pradėjo bėgti link gatvės pusės ir tuo metu skambino bendrajam pagalbos centrui. Jai bėgant, jis ją vijosi, tačiau pasivyti nepavyko. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai iš esmės sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi, todėl darytina išvada, kad įrodyta, jog kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku A. Ž. sudavė N. B. vieną smūgį į kairės pusės veido sritį, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą. Kaltinamojo veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Dėl bausmės

Kaltinamasis A. Ž. neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu. Nukentėjusioji prokuroro sprendimo kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu taip pat neskundė. Byloje ieškinių dėl turtinės ar neturtinės žalos nepareikšta. Bylos aplinkybės aiškios. Procesinių kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra.

A. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad jis buvo neblaivus būtent jo neblaivumas įtakojo tokį jo elgesį; nukentėjusioji taipogi nurodė, kad A. Ž. apie savaitę vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo tapęs agresyvus. Darytina išvada, kad kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl tai sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas A. Ž. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas taip pat atsižvelgia, jog kaltinamasis anksčiau Lietuvos Respublikoje teistas 11 kartų, tačiau jo teistumas išnykęs, todėl laikytinas neteistu. Per pastarųjų devynių mėnesių laikotarpį 8 kartus baustas administracine tvarka (3 kartus pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį būdamas neblaivus, važiavęs dviračiu būdamas neblaivus kliudė pėsčiąją ir nežymiai sutrikdė jai sveikatą, už važiavimą viešuoju maršrutiniu transportu be bilieto bei smulkias vagystes iš parduotuvių). Apie jam paskirtų baudų sumokėjimą informacijos nėra, nedirba, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigoje, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta A. Ž. paskyrus sankcijoje numatytą švelniausios rūšies bausmę – viešuosius darbus.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu A. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 10 (dešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Ž. paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 10 (dešimt) valandų visuomenės labui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

1. Viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka bausmę vykdanti institucija kartu su nuteistojo gyvenamosios vietos savivaldybės vykdomąja institucija ir (ar) apskrities viršininko administracija pagal bausmės vykdymo vietovėje esančių įmonių, įstaigų ar organizacijų, taip pat visuomeninių organizacijų paraiškas arba nuteistojo pageidavimą. Darbas parenkamas atsižvelgiant, kiek tai įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesiją.

2. Viešųjų darbų bausmė vykdoma tik rašytiniu nuteistojo sutikimu. Jei nuteistasis atlikti viešųjų darbų bausmę nesutinka, šią bausmę vykdanti institucija kreipiasi į nuosprendį priėmusį teismą su teikimu viešųjų darbų bausmę pakeisti kita bausme.

3. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, šaukiamas privalo atvykti į šią bausmę vykdančią instituciją. Jei nuteistasis šios pareigos be svarbių priežasčių neįvykdo, jam gali būti paskirta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 45 straipsnio 2 dalyje numatyta nuobauda.

4. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

5. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

6. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

7. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

8. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

9. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

10. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

11. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.