Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas), Prano Šimkaus, Evaldo Vanago,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), našlė, pensininkė, 9 klasių išsilavinimo, neteista, kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p., padarymu;

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

G. D., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, peržengdama būtinosios ginties ribas, nužudė savo šeimos narį – sutuoktinį, o būtent: 2012 m. sausio 10 d. apie 20 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, gindamasi nuo tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, tačiau peržengdama būtinosios ginties ribas, tyčia peiliu sudavė vieną smūgį savo sutuoktiniui Z. D. į kirkšnies sritį, padarydama Z. D. dešinio kirkšnies srities durtinę pjautinę žaizdą su išorinės klubinės arterijos pažeidimu, ūmiu išoriniu nukraujavimu – sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl ko, įvykus ūmiam išoriniam nukraujavimui, šokui nukentėjusysis mirė, ir taip tyčia nužudė savo šeimos narį – sutuoktinį Z. D..

Kaltinamoji G. D. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012 m. sausio 10 d. ryte ji su vyru Z. D. gavo pensijas, po to apsipirko parduotuvėje. Vyras nusipirko vyno butelį. Prieš tai jis gėrė jau 4 dienas. Grįžo namo, kur ji gėrė alaus, o vyras, išgėręs vieną butelį vyno, nusipirko antrą, paskui trečią. Tą dieną jis išgėrė 2,5 butelio 18 ° vyno. Jis pradėjo prašyti iš jos pinigų. Kadangi jos pensija nedidelė, liko tik 40 Lt maistui, ji jam atsisakė duoti pinigų alkoholiui. Tada jis priėjo prie jos, pakėlė už plaukų nuo lovos ir sudavė smūgį į veidą ir praskėlė lūpą. Ji pabėgo pas kaimynę Š., kur nusiplovė nuo veido kraują, pasėdėjo gal 10 minučių ir grįžo namo. Jai grįžus, kaip dažnai būdavo, vyras iš karto užrakino buto duris, pastūmė ją ant lovos. Nuo to momento, kai ji parėjo iš Š., praėjus gal 10-15 minučių, Z. D. išgėrė stikliuką, pasėdėjo ir, ištiesęs ranką, pradėjo eiti link jos taikydamas ją sugriebti. Kaip tuo metu jos rankose atsirado peilis ir kaip juo dūrė Z. D.- neatsimena. Tik pamena, kad jis apsisuko, atsisėdo ant lovos, atsirėmė į sieną ir viskas. Tuomet ji irgi atsigulė ir užmigo. Po kiek laiko atsikėlusi pamatė, kad vyras kaip sėdėjo, taip sėdi. Tada ji pamatė po foteliu pribėgusį kraują, o Z. D. kūnas buvo jau šaltas. Po to paskambino kaimynei, dukrai, sūnui. Vaikai atvažiavo, negalėjo durų atidaryti, ji nežinojo, kur raktas, tad jie išdaužė langą ir taip įėjo.

Kaltinamoji parodė, kad vyras išgėręs visą gyvenimą ją mušdavo. Būdavo, kad ją sumuša ir išgėrusią, mušdavo ir blaivią. Buvo, kad ji į darbą negalėjo išeiti, kaip buvo sumušta. Prieš šį įvykį paskutinį kartą buvo sumušta prieš Kalėdas. Ji nesikreipė į policiją, nes, kai jis vieną kartą buvo ją sumušęs, ji jį apskundė, o paskui pati už jį sumokėjo baudą. Todėl buvo nutarusi geriau kentėti nei į policiją kreiptis. Vyras po sumušimų jos atsiprašydavo, tačiau, kai tik išgerdavo, ir vėl mušdavo. Ji vyrui anksčiau niekada nesipriešino. Kodėl pasipriešino šį kartą, ji nežino. Jis ėjo link jos ištiesęs ranką, galvojo, kad vėl griebs už plaukų, smūgio tada jis jai nesudavė. Kad rankoje turėjo peilį, kaip ji paėmė peilį ir kur dūrė, neatsimena. Peilis- nedidelis, juoda rankena buvo padėtas ant stalo. Matyt ji paėmė peilį, nes durys užrakintos ir ji išvengti smurto kitaip negalėjo. Ji vyrui negrasino, jai net galvoje to nebuvo. Vyro sužalojimo momento neatsimena. Jis nuėjo, atsisėdo, ji galvojo, kad jau miegos, tad irgi atsigulė ir užmigo, o atsikėlusi nesuprato, kas čia buvo. Ji tą dieną buvo išgėrusi pusę „bambalio“ alaus. Jeigu jis nebūtų jos mušęs, gal to nebūtų ir atsitikę. Jeigu ji būtų buvusi girta, būtų užmigusi iki ryto ir neatsikėlusi, o dabar pagulėjo ir atsikėlė. Dėl įvykusio labai gailisi.

Savo parodymus G. D. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 158-159).

Nukentėjusioji T. A. parodė, kad kaltinamoji yra jos motina, o nužudytasis buvo jos tėvas. 2012 m. sausio 10 d. apie 23 val. jam paskambino mama, ji šaukė, kad reikia gelbėti tėvą, kad ji jį papjovė, kad labai daug kraujo, prašė atvažiuoti, sakė, kad tėvas jau šaltas. Ji pradžioje nepatikėjo, nes tokie skambučiai dažnai būdavo ir iš tėvo pusės, ir iš mamos, todėl liepė išsiaiškinti patiems. Būdavo, kad ji po tokių skambučių nuvažiavusi nieko nerasdavo, būdavo ir taip, kad pas mamą būdavo tai mėlynė, tai kraujas kažkur, tai praskelta. Tačiau po kelių minučių mama vėl jai paskambino, tada ji suprato, kad nutiko kažkas rimta, todėl paskambino savo dukters draugui A. V. ir paprašė jo nuvažiuoti pas tėvus. Paskambinusi broliui sužinojo, kad ir jam motina skambino, o vėliau ir pati ten nuvyko. Buto durys buvo užrakintos ir nebuvo rakto. Motina verkė, jai sakė, kad tėvas lindo muštis, tada ji jam dūrė. Mama buvo išgėrusi. Tarp tėvų buvo pastovūs konfliktai, tėvas išgėręs mušdavo motiną ir blaivią, ir išgėrusią reikalaudamas iš jos pinigų alkoholiui ir intymių santykių. Į tėvo agresiją mama nesipriešindavo. Ji ne kartą yra mačiusi motiną tėvo sumuštą. Ji siūlė tėvams skirtis, bet mama nesiskyrė, nes sakė bijanti likti viena.

Tėvo laidotuvėmis rūpinosi ji su broliu. Civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas V. D. parodė, kad kaltinamoji yra jo motina. 2012 m. sausio 10 d. apie 22.30 val. jam paskambino mama ir paprašė atvažiuoti, sakė, kad kažkas su tėvu negerai, tačiau jis nepatikėjo. Kai vėliau paskambino sesuo, nuvažiavo. Ten jau buvo atvažiavęs sesers žentas A.. Mama buvo namuose, tačiau negalėjo atrakinti durų, nes nebuvo rakto. Tėvas turėjo įprotį išgėręs užrakinti namus, kad mama niekur nepabėgtų, nes, kai jis pradėdavo mamą mušti, ji pabėgdavo pas kaimynę. Tada A. išdaužė langą ir jis-V. D. įlipo į vidų. Motina buvo šoko būsenoje, drebėjo. Jis pribėgo prie tėvo ir pamatė kraują, tada paklausė mamos, kas čia buvo. Ji pasakė: „nežinau, neįsivaizduoju“. Tada jis paskambino greitajai, tačiau tėvas jau buvo miręs. Po to atvažiavo policija, sesuo. Kol jie laukė policijos motina pasakė, kad tėvas pirmas paėmė peilį, ji atėmė tą peilį, tada jis pradėjo tampyti, reikalauti pinigų, tuomet ji jį ar tai pastūmė, ar ką, po ko ji atsisėdo ant lovos ir užmigo. Ant motinos veido buvo kraujo.

Liudytojas taip pat parodė, kad tėvas, būdamas girtas, motiną mušdavo pastoviai reikalaudamas dar pinigų alkoholiui. Jis ją ne kartą ragino skirtis, kartą ji savaitę pragyveno pas jį, tačiau vėl grįžo pas tėvą.

Liudytojas A. V. parodė, kad kaltinamąją pažįsta, giminės nėra, jis gyvena su kaltinamosios anūke. 2012 m. sausio 10 d. vakarą paskambino draugės mama T. A., paprašė nuvažiuoti iki kaltinamosios namų pažiūrėti kas ten įvyko. Jis nuvažiavo, duris rado užrakintas. Prie lango priėjo kaltinamoji, pasakė, kad neturi rakto, paprašė nuvažiuoti iškviesti greitąją, nes kažkas atsitiko su jos vyru, kad šis nekvėpuoja. Jis nuvažiavo iki greitosios, kai grįžo prie kaltinamosios namų, ten atvažiavo kaltinamosios sūnus V. D.. Jie išdaužė langą, V. D. įlipo į vidų. Atvažiavo greitoji, jis kartu su sesele irgi įlipo į vidų, kur pamatė gulintį negyvą Z. D.. Buto durų raktą vėliau kažkas rado. Kur raktas buvo, jis nežino. Kaltinamoji nieko nepasakojo, ji buvo šoko būsenoje. Ar ji buvo blaivi, ar buvo sužalota – negali pasakyti, bet akivaizdžių sužalojimų pas ją nematė. Jis iš savo draugės kalbų žino, kad vyras kaltinamąją mušdavo, bet pats asmeniškai jos sumuštos nėra matęs.

Iš 2012-01-10 įvykio vietos, daiktų ir lavono apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra namo (duomenys neskelbtini) kambaryje, kur ant prie rytinės sienos stovinčios lovos rastas ant nugaros gulintis Z. D. lavonas, kurio kirkšnies srityje, dešinėje pusėje rasta durtinė pjautinė žaizda 1,6 cm ilgio ir 0,5 cm pločio. Lavono kūnas ir drabužiai gausiai sutepti krauju. Virtuvėje ant grindų rastas buitinis peilis su juodos spalvos rankena ant kurio geležtės yra dėmės panašios į kraują. Peilio bendras ilgis – 22 cm, geležtės ilgis – 11 cm, geležtės plotis plačiausioje vietoje 1,7 cm kambaryje prie pietinės sienos stovi kėdė ant kurios padėtas mobilaus ryšio telefonas Nokia 1209, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) su įdėta SIM kortele „Pildyk“. Šalia kėdės ant grindų stovi 2 l talpos butelis alaus „Fortas“ ir 0,7 litro talpos butelis vyno „Klumpės“. Kambario viduryje stovi stalas, ant kurio guli mobilaus ryšio telefonas Nokia 7020a-2, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), su įdėta SIM kortele „Pildyk“. Po įvykio vietos apžiūros paimtas buitinis peilis, nuorūka, mobilaus ryšio telefonai Nokia 1209 ir mobilaus ryšio telefonas Nokia 7020a-2, 2 l talpos butelis alaus „Fortas“ ir 0,7 litro talpos butelis vyno „Klumpės“ (b.l. 24-36).

Iš 2012-01-10 asmens apžiūros protokolo matyti, kad nuo G. D. delnų paimtos nuoplovos dėmių, panašių į kraują (b.l. 43-44).

Iš 2012-04-25 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(892)-IS1-2653 matyti, kad ant pateikto tirti peilio, paimto 2012-01-10 įvykio vietos apžiūros metu gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), geležtės rasto vyro kraujo genotipas sutampa su Z. D. genotipu. Ant G. D. kairės rankos delno nuoplovos rasta dviejų asmenų biologinių pėdsakų, kurie priklauso G. D. ir Z. D. (b.l. 57-59).

Iš 2012-03-12 teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 11/12(08) matyti, kad Z. D. mirė dėl dešinės kirkšnies srityje padarytos durtinės pjautinės žaizdos su dešinės išorinės klubinės arterijos pažeidimu, ūmaus nukraujavimo, šoko. Tikėtina, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas duriančiu – pjaunančiu daiktu, taip pat ir užduotyje nurodytų matmenų (geležtė 11 cm. ilgio ir 1,7 cm pločio) peiliu. Z. D. lavono kraujyje rasta 2,43 promilių etilo alkoholio (b.l. 61-71).

Iš 2012-03-12 teismo medicinos specialisto išvados Nr. MK 5/12(01) matyti, kad Z. D. dešinio kirkšnies žaizda yra durtinė - pjautinė, padaryta duriančių - pjaunančių savybių vienašmeniu įrankiu, turinčiu pentį neišreikštomis briaunomis, pradinėje dalyje neaštrius, o tiesioginėje dalyje aštrius ašmenis su pavieniais defektais. Geležtės ašmenys panirimo per audinius metu buvo nukreipti žemyn. Žaizdoje užsifiksuoti grupinės priklausomybės žalojusio įrankio požymiai (b.l. 72-74).

Iš 2012-02-17 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 77/12(08) matyti, kad G. D. konstatuoti sužalojimai: kairio skruosto du nubrozdinimai ir lūpų patinimas. Minėti sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, tame tarpe kumščiu, kontakto su kūnu metu. Sužalojimai priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2012-01-10 (b.l. 168).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2012-01-10 23.53 val. G. D. nustatytas 1,77 promilių girtumas (b.l. 108).

Iš pažymos matyti, kad G. D. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su Z. D. (1 t., b.l. 174).

Įvertinęs byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą teismas daro išvadą, jog kaltinamoji G. D. tyčia nužudė savo sutuoktinį Z. D. ir tai padarė peržengdama būtinosios ginties ribas.

Tokiu būdu, iš aukščiau nurodyto įrodymų viseto darytina išvada, kad 2012 m. sausio 10 d. vakare tarp sutuoktinių Z. D. ir G. D. gyvenamajame name dėl asmeninių nesutarimų – G. D. atsisakius duoti pinigų alkoholiui – tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu Z. D. pakėlė sėdinčią ant lovos G. D. ir sudavė jai į veidą, padarydamas jai 2012-02-17 specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus. Po pavartoto prieš ją smurto G. D. iš buto išbėgo. Neužilgo jai grįžus, Z. D. užrakino buto duris ir paslėpė raktą. Liudytojų V. D. ir A. V. bei nukentėjusiosios T. A. parodymai patvirtina pastarąją kaltinamosios nurodytą aplinkybę. Teismo medicinos specialisto išvada objektyviai patvirtinta, jog įvykio dieną G. D. buvo padarytas sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios T. A. ir liudytojo V. D. parodymus, visiškai patvirtinančius kaltinamosios G. D. parodymus apie tai, kad Z. D., būdamas girtas, sistemingai smurtavo prieš G. D. ir anksčiau, tame tarpe ir nagrinėjamo įvykio dieną, nėra jokio pagrindo netikėti kaltinamosios parodymais, kad kaltinamajai sėdint ant lovos, Z. D., būdamas agresyviai nusiteikęs, ėjo link jos iškėlęs ranką. Visos šios leido kaltinamajai visiškai pagrįstai manyti, jog Z. D. ketina smurtauti jos atžvilgiu ir ji turėjo teisę gintis nuo Z. D. agresijos: G. D. sveikatai ir gyvybei pavojus buvo realus ir akivaizdus. Taigi teismas, vertindamas įvykio metu susidariusią situaciją, daro išvadą, kad nukentėjusiojo Z. D. neteisėtų veiksmų pasėkoje kaltinamoji G. D. buvo priversta gintis. Nors kaltinamoji teigia neprisimenanti peilio paėmimo ir jo panaudojimo aplinkybių, tačiau Z. D. sužalojimo metu įvykio vietoje buvo tik kaltinamoji, namų durys buvo užrakintos, įvykio vietoje buvo rastas peilis su nukentėjusiojo kraujo pėdsakais. Be to ir Z. D. nurodyta aplinkybė, kad tuo metu, kai Z. D. ketino jos atžvilgiu smurtauti, ji sėdėjo iš esmės atitinka ir Z. D. nustatyto durtinio pjautinio sužalojimo lokalizaciją. Visa tai nepalieka abejonių, kad sužalojimą, sukėlusį nukentėjusiojo mirtį peiliu padarė būtent G. D., gindamasi nuo Z. D. neteisėtų veiksmų. Tačiau teismas daro išvadą, kad kaltinamoji durdama peiliu nukentėjusiajam į kirkšnies sritį peržengė būtinosios ginties ribas, jos gynyba buvo neadekvati nukentėjusiojo veiksmams pagal savo pobūdį ir intensyvumą aiškiai neatitiko Z. D. kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, žalos padarymas neatitiko ginties teisėtumo sąlygų. Kaltinamoji tyčia dūrė peiliu Z. D. į gyvybiškai svarbią kūno dalį – kirkšnį siekdama apsiginti nuo realaus fizinio smurto, suprasdama galimus padarinius, tačiau šioje situacijoje Z. D. kėsinimasis akivaizdžiai nebuvo toks pavojingas G. D. sveikatai ar gyvybei, jog šias vertybes buvo galima apginti tik atimant nukentėjusiajam gyvybę. Dėl to kolegija daro išvadą, kad G. D., gindamasi nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi peržengė būtinosios ginties ribas.

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog kaltinamoji G. D. nukentėjusiajam Z. D. tyčia dūrė peiliu į kirkšnies sritį, padarydama jam dešinio kirkšnies srities durtinę pjautinę žaizdą su išorinės klubinės arterijos pažeidimu, ūmiu išoriniu nukraujavimu – sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl ko, įvykus ūmiam išoriniam nukraujavimui, šokui nukentėjusysis mirė. Visuotinai žinoma, kad pažeidus kirkšnies srityje esančią arteriją, ją perpjovus, žmogus labai greitai gali nukraujuoti. Todėl kolegija daro išvadą, kad G. D. suvokė savo veiksmų pavojingumą, suprato, kad durdama peiliu Z. D. į kirkšnies sritį, gali jį nužudyti, t.y. bendrai numatė galimybę atsirasti tokiems savo pavojingos veikos padariniams ir vienodai norėjo bet kokių pasekmių atsiradimo – G. D. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Įvertinęs įrodymų visumą teismas konstatuoja, kad kaltinamoji tyčia nužudė savo sutuoktinį peržengdama būtinosios ginties ribas. Todėl G. D. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 28 str. 3 d. ir 129 str. 2 d. 3 p. sudėtį.

Kaltinamoji G. D. esminės padaryto nusikaltimo aplinkybes pripažino, dėl to, kas įvyko, nuoširdžiai gailisi ir tai teismas pripažįsta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Teismas pripažįsta G. D. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis dar ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.), bei tai, kad veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas (BK 59 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamoji G. D. prisipažino, kad nusikaltimo darymo metu buvo išgėrusi alaus, tačiau teigė nesijautusi girta. Pastarąją kaltinamosios nurodytą aplinkybę paneigia blaivumo testo duomenys, iš kurių matyti, kad 2012-01-10 23.53 val., t.y. po įvykio praėjus kelioms valandoms G. D. nustatytas 1,77 promilių (vidutinio sunkumo) girtumas. Atsižvelgiant į tai, bei į akivaizdų jos pasirinkto gynybos būdo neadekvatumą darytina išvada, kad G. D. girtumas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl ši aplinkybė pripažintina kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajai teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, stadiją, kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančią aplinkybes. Kaltinamoji G. D. padarė vieną, tyčinį, labai sunkų, sukėlusį neatitaisomas pasekmes, baigtą nusikaltimą, ji yra anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, priklausomybės ligų ir psichiatrijos ligų kabinetuose neregistruota, pagal gyvenamąją vietą negatyvių atsiliepimų dėl jos elgesio nėra, yra pensininkė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei į tai, kad nusikaltimą ji padarė peržengdama būtinosios ginties ribas, kad civilinis ieškinys nėra pareikštas, skiriant G. D. bausmę, taikytinos BK 28 str. 4 d., 62 str. 1 d., 2 d. 5 p., 3 d. nuostatos ir jai skirtina vienintelė įstatymo sankcijoje numatyta- laisvės atėmimo bausmė, tačiau mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatyta mažiausia bausmė. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas (BK 66 str.).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis, cigaretės nuorūka, Z. D. rūbai (kelnės, marškinėliai, glaudės, kojinės), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDŽIA:

G. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 str. 3 d., 129 str. 2 d. 3 p. ir, taikant BK 62 str. 2 d. 5 p. ir 3 d. 1 p., paskirti jai bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką – nuo 2012 m. sausio 10 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, cigaretės nuorūką, Z. D. rūbus (kelnes, marškinėlius, glaudes, kojines), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistosios – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jai dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.