Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, administracine tvarka bausta, administracinėn atsakomybėn traukiama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. lapkričio 9 d. apie 20.33 val., (duomenys neskelbtini) V. R. konfliktavo su savo sugyventiniu bendro vaiko M. R., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje. Šiais savo veiksmais nesudarė sūnui saugios aplinkos, tinkamų sąlygų vaikui harmoningai vystytis ir pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 str., 3.165 str., Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 18 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 str., 21 str., tuo panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams.

Kadangi bylą nagrinėja teisėjas vienasmeniškai, teismo posėdžio protokolas nerašomas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 285 str.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str. 2 d., byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. R. paaiškino, kad 2015 m. lapkričio 9 d. apie 20.00 val. susipyko su savo sugyventiniu A. K., kadangi grįžusi iš darbo namuose rado netvarką. Konfliktas vyko prieangyje, vaikas konflikto nematė ir negirdėjo, kadangi tuo metu miegojo kitame kambaryje. Sūnus M. R., gim. (duomenys neskelbtini), yra bendras vaikas su sugyventiniu. V. R. nurodė, kad neigia tai, jog vaikas butų verkęs dėl jos pakelto tono. Vaikas prabudo tik tuo momentu, kai V. R. buvo sugriebusi A. už megztinio, o šis bandė išsilaisvinti iš jos rankų, todėl ji atsitrenkė į prieangyje esančius stiklainius ir šie sudužo. Neigia sugyventinio žodžius, kad ji daro neigiamą įtaką savo vaikui, nuolat kelia pretenzijas, šaukia, gąsdina, kad sugyventinis nematys vaiko (b. l. 6).

V. R. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d., įrodo byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), V. R. paaiškinimas (b. l. 6), pažyma apie galiojančias nuobaudas (b. l. 7-8), Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas dėl informacijos (b. l. 9), nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 10), policijos informacinės sistemos duomenys (b. l. 11), A. K. apklausos protokolas paaiškinimas, iš kurio matyti, kad 2015 m. lapkričio 9 d. apie 20.33 val. jis paskambino policijai, kadangi tarp jo ir sugyventinės V. R. įvyko žodinis konfliktas dėl mažamečio vaiko priežiūros (b. l. 13-14), R. M. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad dažnai sulaukdavo skambučių iš V. R. motinos, kuri teigdavo, kad dukra neprižiūri savo naujagimio (b. l. 17), patikrinimo aktas (b. l. 18), A. K. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad konflikto metu smurtas jo atžvilgiu naudojamas nebuvo, tačiau sugyventinė kalbėjo pakeltu tonu, vaikas M. R. buvo tame pačiame kambaryje, Dėl sugyventinės keliamo triukšmo vaikas pradėjo verkti. Dėl sugyventinės veiksmų vaikas jaučia neigiamą įtaką, pradeda verkti. Tai ne pirmas kartas, kai V. R. vaiko akivaizdoje kelia pretenzijas (b. l. 19), tarnybiniai pranešimai dėl apsilankymo pas V. R. (b. l. 20-21; 22-23).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso3.155 str. 2 d. nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 str. 2 d. Šių duomenų kontekste akcentuotina, jog, teismų praktikoje, sprendžiant asmens atsakomybės pagal komentuojamo straipsnio nuostatas klausimą, laikomasi pozicijos, jog tiek nacionaliniuose, tiek ir tarptautiniuose teisės aktuose yra įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Vaiko akivaizdoje atlikti veiksmai, pasireiškiantys amoraliu tėvų elgesiu (fiziniu smurtu, necenzūriniais žodžiais, agresyviais barniais, keliančiais vaikui baimę), traktuojami kaip tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas, todėl vien už tokį elgesį vaiko akivaizdoje tėvai gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. (LVAT nutartys bylose Nr. N2-818/2005, Nr. N62-482/2011, Nr. N575-305/2012, Nr. N575-739/2012 ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad V. R. teisėtą motinos valdžią panaudojo priešingai savo mažamečio vaiko interesams, t. y. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. R. administracine tvarka bausta. Jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, V. R. skirtinas įspėjimas. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 23 str., 30 str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d., ir skirti jai įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.