- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-11
- Bylos Nr.
- 2A-1572-259/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02066-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė, Anita Sereikienė
- Atsakovas
- N. G., S. Z.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Anitos Sereikienės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų N. G. ir S. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Propjovimas“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Talismanas“ ieškinį atsakovams N. G. ir S. Z. dėl administravimo išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Propjovimas“ bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Talismanas LT“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų N. G. ir S. Z. (toliau – atsakovai) 3 565,00 Eur administravimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 3-9). Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1737-390/2019 iškėlė bankroto bylą UAB „Propjovimas“, administratoriumi paskirta UAB „Talismanas LT“. 2019 m. liepos 3 d. teismo nutartyje konstatuota, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Propjovimas“, kadangi ši įmonė yra skolinga valstybės biudžetui jau nuo 2015 metų. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Propjovimas“ laiku į teismą savalaikiai nesikreipė tuo metu įmonę valdę įmonės vadovai. Įmonės vadove nuo 2015 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. sausio 2 d. buvo atsakovė S. Z., vėliau vadovu tapo atsakovas N. G., kuris įmonės akcininku buvo nuo 2015 m. gruodžio 21 d. Atsakovai nepateisinamai ilgai delsė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, didino kreditorinius įsiskolinimus ir sukūrė tokią situaciją, kad įmonė turto neturi. 2019 m. rugsėjo 9 d. Kauno apygardos teismo nutartimi įmonei taikytas supaprastintas bankrotas. 2019 m. spalio 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusi ir likviduojama dėl bankroto, bei patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata visam bankroto procesui 3 565,00 Eur, iš jų administratoriaus atlyginimui skiriant 1 665 Eur, likusi suma skirta kitoms administravimo išlaidoms padengti. Šias sumas bankroto administratorė ir prašo priteisti. Ieškovė nurodė, kad atsižvelgiant į atsakovų daugetą ir susidariusias aplinkybes, atsakovams turi būti taikoma solidarioji atsakomybė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.5 straipsniu, bei 6.6 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Bankroto administratorė, teikdama bankrutuojančiai UAB „Propjovimas“, bankroto administravimo paslaugas, turėjo administravimo išlaidų, kurios nėra apmokėtos. Todėl bankroto administratorė yra kreditorė, kuri patyrė žalą ir ji turi būti atlyginta. Nurodė, kad pagal pateiktas finansinių metų ataskaitas 2015 m. – 2018 m. matyti, kad visą minimą laikotarpį įmonė turto turėjo mažiau, nei įsipareigojimų (2015 metų ataskaita: turto – 378,00 Eur, įsipareigojimų – 1 727,00 Eur; 2016 metų ataskaita: turto – 378,00 Eur, įsipareigojimų – 8 326,00 Eur; 2017 metų ataskaita: turto – 378,00 Eur, įsipareigojimų – 8 327,00 Eur; 2018 metų ataskaita: turto – 378,00 Eur, įsipareigojimų – 8 328,00 Eur), taip pat pagal pateiktus VSDFV Kauno skyriaus duomenis, įmonė skolos turėjo jau 2015 metų IV ketvirtyje. Atsižvelgiant į tai, kad įmonės vadovai teikė finansinių metų ataskaitas ir matė įmonės finansinę padėtį, pateikdami 2015 metų finansinę ataskaitą ir matydami, kad įmonė įsipareigojimų turi daugiau nei keturis kartus daugiau, nei turto, privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kadangi 2015 metų finansinė ataskaita pateikta 2016 m. balandžio 30 d., tai į teismą dėl bankroto atsakovai turėjo kreiptis ne vėliau, kaip 2016 m. gegužės 5 d., ši data ir turėtų būti laikoma nemokumo data. Ieškovė pažymėjo, kad kiekvienas paskesniais metais įmonės finansinė padėtis tik blogėjo, t. y. turto apimtis nekito, tačiau įsipareigojimai tik didėjo. Atsakovai apie įmonės nemokumą ne tik galėjo, bet ir privalėjo sužinoti būdami įmonės vadovais, ne vėliau kaip 2016 m. gegužės 5 d. ir turėjo nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pabrėžė, kad tokią pat pareigą pareikšti teismui prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo ir N. G., kadangi jis buvo įmonės akcininkas. N. G. nuo 2019 m. sausio 2 d. tapęs įmonės vadovu turėjo nedelsiant inicijuoti įmonės bankrotą, tačiau toliau neatliko jokių veiksmų.
Atsiliepimas
2. Atsakovas N. G. atsiliepime į ieškinį nesutiko su reikalavimu priteisti administravimo išlaidas iš atsakovų solidariai. Nurodė, kad prisiima asmeninę atsakomybę dėl bankroto administratoriaus patirtų išlaidų kompensavimo. Atsakovo teigimu jis nuo UAB „Propjovimas“ įkūrimo pilnai valdė įmonę, t. y. vadovavo įmonės veiklai, disponavo jos turtu bei piniginėmis lėšomis, tiek banko sąskaitose (tik atsakovas vienas turėjo išduotą banko kortelę, kuri buvo susieta su įmonės atsiskaitomąja sąskaita, bei banko suteiktą el. bankininkystės prisijungimo priemonę), tiek kasoje, organizuodavo įmonės darbą, sudarinėjo sandorius bei valdė visą informaciją apie įmonės veiklą bei jos finansinę būklę. Atsakovas nurodė, kad ištikus finansiniams sunkumams, jis bandė normalizuoti įmonės veiklą, tačiau jam nepavyko, taip pat prarado visus įmonės dokumentus. Dėl šių priežasčių negalėjo iniciuoti ir įmonės bankroto procedūros. Nurodė, jog ieškovės solidariai atsakinga laikoma S. Z. niekada nedalyvavo įmonės valdyme, neturėjo priėjimo prie įmonės dokumentų, bei negalėjo žinoti įmonės finansinės būklės.
3. Atsakovė S. Z. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, nes žala atsirado ne dėl jos kaltės (1 t., b. l. 79-80). Atsakovė nurodė, kad nuo 2015 m. gruodžio 7 d., kai juridinių asmenų registre buvo pakeisti duomenys apie įmonės vadovą, visas faktines įmonės vadovo pareigas ir toliau atliko N. G.. Jis kartu su sūnumi E. G. dirbo UAB „Propojovimas“, vėliau N. G. tapo akcininku ir toliau valdė įmonę. Atsakovė teigia, kad ji neturėjo priėjimo prie piniginių lėšų, esančių tiek banko sąskaitoje, tiek įmonės kasoje, jai nebuvo perduotas nei įmonės antspaudas, nei jokie kiti įmonės dokumentai (jais nuo įmonės veiklos pradžios disponavo atsakovas N. G.), taip pat nevaldė įmonės turto, nepriiminėjo jokių sprendimų, susijusių su įmonės veikla, sandoriais ar mokėjimais, ieškovės nurodytu laikotarpiu atsakovė nebuvo socialiai apdrausta įmonėje, atsakovei nesiskaičiavo draudiminis stažas, ji neturėjo jokių socialinių garantijų, negavo iš įmonės jokių pajamų (nei darbo užmokesčio ar kitų rūšių pajamų) bei atlygio (pinigais ar kaip nors kitaip).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Talismanas LT“ solidariai iš atsakovo N. G., ir atsakovės S. Z. 2 140,02 Eur žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 140,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusią ieškinio dalį atmetė. Valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Talismanas LT“ priteisė 92,80 Eur žyminio mokesčio ir 9,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš atsakovo N. G. ir atsakovės S. Z. valstybei priteisė po 32,10 Eur žyminio mokesčio ir po 7,19 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo iš buvusių bendrovės vadovo ir savininko, vadovaujamasi iki Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatomis (JANĮ 155 straipsnis), nes UAB „Propjovimas“ bankroto procesas pradėtas galiojant ĮBĮ, o teisinė pareiga atsakovams kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo atsirado dar iki įsigaliojant JANĮ. Nurodė, kad ieškovė atsakovų civilinę atsakomybę kildina iš neįvykdymo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.
6. Teismas nustatė, kad UAB „Propjovimas“ savininku nuo 2015 m. gruodžio 21 d. buvo atsakovas N. G., kuris nuo 2019 m. sausio 2 d. kartu buvo ir šios įmonės direktorius. UAB „Propjovimas“ direktore nuo 2015 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. sausio 2 d. buvo atsakovė S. Z. (1 t., b. l. 46-49). Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1737-390/2019 UAB „Propjovimas“ iškėlė bankroto bylą. Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1737-390/2019 nutarė taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą, pripažino bankrutuojančią UAB „Propjovimas“ bankrutavusia ir likviduojama. Patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus: VSDFV Kauno skyriaus – 2 322,53 Eur ir uždarosios akcinės bendrovės „Termogidas“ – 223,43 Eur. Patvirtino bankrutavusios UAB „Propjovimas“ administravimo išlaidų sąmatą bendrai 3 565,00 Eur sumai nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos, nustatant, kad bankroto administratoriaus atlyginimas iš šios sumos sudaro 1 665,00 Eur.
7. Nurodė, kad iš į bylą pateikto įmonės balanso (ataskaitinis laikotarpis nuo 2015 m. gegužės 7 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) matyti, kad 2015 m. gruodžio 31 d. įmonės turtas sudarė 378,00 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 727,00 Eur (b. l. 26). Vadinasi jau 2015 m. gruodžio 31 d. įmonės įsipareigojimai 4,6 karto viršijo įmonės turimą turtą. Į bylą pateikti įmonės balansai už 2016 m. – 2018 m. patvirtina, kad įmonės turtas nesikeitė, o įsipareigojimai augo (1 t., b. l. 36, 40, 44). Teismas konstatavo, jog UAB „Propjovimas“ 2015 m. gruodžio 31 d. tapo nemoki. Tai 2021 m. gegužės 20 d. teismo posėdyje pripažino ir atsakovas N. G.. Įvertinęs atsakovo N. G. atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, jog jis nuo įmonės įkūrimo pilnai valdė įmonę, taip pat valdė visą informaciją apie įmonės veiklą bei jos finansinę būklę teismas sprendė, jog atsakovas N. G. apie įmonės nemokumą sužinojo ne vėliau nei 2015 m. gruodžio 31 d. Nurodė, kad 2015 m. gruodžio 31 d. atsirado ne tik įmonės vadovo, bet ir akcininko prievolė kreiptis dėl bankroto bylos įmonei „Propjovimas“ iškėlimo (ĮBĮ (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) 8 straipsnio 1, 4 dalys). Atsakovas N. G. žinodamas apie įmonės nemokumą pažeidė pareigą kreiptis dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Tokiu būdu šis atsakovas laikomas pažeidusiu pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnis).
8. Teismas vertino, kad atsakovė S. Z. vėliausiai apie įmonės nemokumą galėjo ir turėjo sužinoti 2016 m. kovo 26 d. (įmonės balanso už 2015 m. sudarymo data). Ji įmonės direktore buvo nuo 2015 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. sausio 2 d. bei 2015 m. – 2018 m. rengė, pasirašė bei kaip direktorė teikė įmonės finansinius dokumentus (įmonės finansines ataskaitas) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), valstybės įmonės Registrų centras Juridinių asmenų registrui (toliau – ir JAR) bei VSDFV. Teismo vertinimu atsakovės argumentai, jog ji nebuvo socialiai apdrausta įmonėje, jai nebuvo skaičiuojamas socialinio draudimo stažas, ji negavo iš įmonės jokių pajamų, nepaneigia aplinkybės, jog ji nuo pat paskyrimo įmonės direktore dienos vykdė įmonės vadovo funkcijas ir jai buvo žinoma įmonės finansinė padėtis.
Šalies argumentai
9. Atsakovės S. Z. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji ne vėliau, kaip 2016 m. kovo 26 d. sužinojusi, jog UAB „Propjovimas“ yra nemoki, pažeidė savo, kaip įmonės vadovės pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Tokiu būdu atsakovė pažeidė, jai, kaip įmonės vadovei priskirtas fiduciarines pareigas (CK 2.87 straipsnio 1 ir 2 dalys).
10. Teismas pažymėjo, kad atsakovams N. G. ir S. Z., kurie turėjo įstatyminę pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, laiku neinicijavus įmonės bankroto, ieškovė įmonės bankroto administratorė patyrė žalą administravimo išlaidų forma, kurią turi atlyginti atsakovai. Atsakovai įrodymų, paneigiančių egzistavus sąlygas jų civilinei atsakomybei taikyti, įskaitant įrodymų, paneigiančių jų kaltės prezumpciją, į bylą nepateikė. Teismas konstatavo, jog nors atsakovė S. Z. nurodė, kad nuo 2015 m. gruodžio 7 d. ji įmonės nevaldė, ir dėl to nėra jos kaltės dėl ieškovei atsiradusios žalos, tačiau įrodymų, patvirtinančių jog S. Z. įmonei faktiškai nevadovavo, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes, tai yra tai, kad S. Z. valstybiniams mokesčių administratoriams bei juridinių asmenų registro tvarkytojui 2015 m. – 2018 m. teikė jos, kaip įmonės buhalterės parengtus bei jos kaip įmonės direktorės pasirašytus finansinių ataskaitų rinkinius.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas konstatavo, kad atsakovams taikytina bendra solidarioji atsakomybė, nes atsakovas N. G., būdamas juridinio asmens dalyviu ir atsakovė S. Z., būdama valdymo organo nare (veikdami kaip tokie) bendrais neteisėtais veiksmais (neveikimu), pažeisdami jiems nustatytas pareigas, padarė žalos ieškovei.
Šalies argumentai
12. Spręsdamas dėl priteistinos žalos dydžio, teismas nurodė, kad ieškiniu ieškovė prašo solidariai iš atsakovų priteisti 3 565,00 Eur žalos atlyginimą. Prašomą priteisti sumą sudaro: transporto išlaidos - 468,06 Eur; ryšio išlaidos - 98,63 Eur; dokumentų sisteminimas – 150,00 Eur; statusų įregistravimas – 52,62 Eur; dokumentų paruošimas archyvui ir pristatymas – 150,00 Eur; kanceliarinės išlaidos – 72,38 Eur; elektros energija, patalpų šildymas visai bankroto procedūrai – 146,01 Eur; išlaidos advokatui – 762,30 Eur; administratoriaus atlyginimas – 1 665,00 Eur (2021 m. balandžio 21 d. raštas (2 t., b. l. 166)).
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis apie tai, kiek kartų buvo vykta iš ieškovės buveinės Šiaulių į Kauną (bankrutavusios įmonės buveinė, akcininko gyvenamoji vieta), nuvažiuotą atstumą, kuro kainas ir transporto priemonės Škoda Octavia, su kuria buvo važinėjama, kuro sąnaudas sprendė, kad bendrai priteistinos kuro išlaidos sudaro 279,82 Eur. Taip pat nurodė, kad iš nurodytų 17 transporto priemonės plovimų, išlaidos gali būti priteisiamos už 8, nes tiek kartų buvo vykta iš Šiaulių į Kauną, todėl priteistina suma sudaro 45,20 Eur (5,65 Eur x 8). Nepateikus įrodymų, kad į bylą pateikta 2020 m. rugsėjo 17 d. UAB „Montavita“ ieškovei išrašyta PVM sąskaita faktūra už serviso paslaugas bendrai 200,00 Eur sumai yra susijusi būtent su UAB „Propjovimas“ bankroto administravimu, o taip pat nepateikus ir šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinančių įrodymų, ši suma priteista nebuvo.
14. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą dalyje dėl 98,63 Eur ryšio išlaidų priteisimo. Nurodė, kad prašomas priteisti ryšio išlaidas ieškovė įrodinėjo UAB „Tele2“ PVM sąskaitomis faktūromis, tačiau per teismo nustatytą terminą nepateikė sąskaitų apmokėjimą patvirtinančių įrodymų. Nurodė, kad po bylos nagrinėjimo pabaigos ieškovės pateiktų dokumentų (2 t., b. l. 190-198) teismas nevertina. Be to, ieškovė aiškiai nesusiejo dviejų į bylą pateiktų UAB „Tele2“ PVM sąskaitų faktūrų, kurių datos yra 2019 m. spalio 31 d. ir 2021 m. sausio 31 d., o sumos atitinkamai 49,43 Eur ir 42,18 Eur, bei savo skaičiavimų, kad per 18 mėnesių patirta po 4,00 Eur per mėnesį ryšio išlaidų būtent UAB „Propjovimas“ bankroto administravimui.
15. Kaip pagrįstas ir įrodytas tenkintas ieškinio reikalavimas dėl 150,00 Eur dokumentų sisteminimo išlaidų priteisimo. Kad ieškovė patyrė šias išlaidas patvirtina 2021 m. sausio 5 d. MB „Penktas šansas“ PVM sąskaita faktūra Nr. 21001 bei jos apmokėjimą patvirtinantis 2021 m. balandžio 8 d. banko mokėjimo nurodymas.
16. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą dalyje dėl 52,62 Eur už statusų įregistravimą priteisimo, nes ieškovė neįrodė, kad šios išlaidos patirtos. Kaip neįrodytas atmestas ieškinio reikalavimas ir dėl 150,00 Eur dokumentų paruošimo archyvui ir pristatymo išlaidų priteisimo. Atmestas ir ieškinio reikalavimas dalyje dėl 72,38 Eur kanceliarinių išlaidų priteisimo. Teismas nurodė, kad šias išlaidas ieškovė įrodinėjo 2021 m. balandžio 8 d. UAB „Vaikų sala“ išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 13156848 bei jos apmokėjimą pagrindžiančiu 2021 m. balandžio 8 d. ieškovės atliktu mokėjimo nurodymu (2 t., b. l. 179-180). Tačiau Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-634-390/2020 pripažino BUAB „Propjovimas“ pasibaigusia likvidavus dėl bankroto. Sprendimas įsiteisėjo 2021 m. sausio 5 d. Valstybės įmonei Registrų centras minėtas teismo sprendimas išsiųstas 2021 m. sausio 6 d., o BUAB „Propjovimas“ iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2021 m. sausio 10 d.
17. Spręsdamas dėl 146,01 Eur už elektros energijos, patalpų šildymo išlaidų, patirtų per visą bankroto procedūrą priteisimo teismas nurodė, kad elektros energijos, patalpų šildymo išlaidos laikytinos išlaidomis, susijusiomis su ieškovės, kaip įmonės ūkine komercine veikla, todėl pagal savo teisinę prigimtį nėra skirtos bankroto procedūroms atlikti. Todėl ieškinys šioje dalyje netenkintas. Be to, ieškinys šioje dalyje grindžiamas 2021 m. balandžio 8 d. mokėjimu nurodymu, kurio gavėjas yra Algis Kleiva. Tačiau ieškovės atstovas Algis Kleiva neįrodė, kad ieškovės naudojamos patalpos priklauso jam ir su ieškove yra sudaryta patalpų naudojimo sutartis, kurioje numatyta, kad komunalinius mokesčius moka UAB „Talismanas LT“.
18. Netenkintas ieškinio reikalavimas dėl 762,30 Eur advokato išlaidų priteisimo. Byloje nepateikta įrodymų, jog ieškovei vykdant BUAB „Propjovimas“ bankroto administravimą buvo naudojamasi advokato D. N. teisine pagalba, o taip pat nesant duomenų apie tai, kokias konkrečiai paslaugas šis advokatas ieškovei suteikė. Į bylą pateikti ieškovės mokėjimai D. N. neįrodo, kad yra susiję su BUAB „Propjovimas“ bankroto administravimo procedūromis ir/ar kad šios išlaidos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti.
19. Tenkintas ieškinio reikalavimas dėl 1 665,00 Eur administratoriaus atlyginimo priteisimo. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1737-390/2019 patvirtino bankrutavusios UAB „Propjovimas“ administravimo išlaidų sąmatą bendrai 3 565,00 Eur sumai nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos, nustatant, kad bankroto administratoriaus atlyginimas iš šios sumos sudaro 1 665,00 Eur. Teismas sprendė, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovų 1 665,00 Eur suma, kaip aukščiau nurodyta teismo nutartimi patvirtinto dydžio administratoriaus atlyginimas atskirai neturi būti įrodinėjama (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis).
20. Tenkinus ieškinį iš dalies, teismas sprendė, kad vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. vasario 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
21. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas nustatė, kad 2020 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6143-894/2020 tenkinus ieškovės prašymą užskaityti jos civilinėje byloje Nr. 2-1437-454/2020 sumokėtą žyminį mokestį (šioje byloje 2020 m. sausio 17 d. nutartimi buvo nutarta ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį ieškovui) (1 t., b. l. 59-60) buvo laikoma, jog ieškovė ieškinio priėmimo metu už ieškinio reikalavimą yra sumokėjusi 107,00 Eur žyminio mokesčio (1 t., b. l. 53-54). 2021 m. balandžio 23 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1437-454/2020 visas ieškovės sumokėtas žyminis mokestis jai buvo grąžintas (atskiro priedo prie nagrinėjamos bylos b. l. 26-27). Susidarė situacija, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje sprendimo priėmimo metu laikoma nesumokėjusi žyminio mokesčio. Patenkinta 60 proc. ieškinio reikalavimų (2 140,02 x 100) / 3 565)). Ieškinį patenkinus dalinai, iš atsakovų valstybei priteisiama po 32,10 Eur (107,00 Eur x 60 proc.= 64,20 Eur) / 2)) žyminio mokesčio (CPK 3 straipsnio 6 dalis; 96 straipsnio 1 dalis), o iš ieškovės proporcingai atmestai ieškinio daliai (38 proc.) valstybei priteisiama 42,80 Eur žyminio mokesčio (107,00 Eur x 40 proc.) bei 50,00 Eur žyminio mokesčio už nagrinėjamoje byloje išspręstą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Bendra iš ieškovės valstybei priteisiama žyminio mokesčio suma sudaro 92,80 Eur (42,80 Eur + 50,00 Eur).
22. Proporcingai tarp šalių paskirstytos 23,95 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (siuntimu) (2 t., b. l. 2). Valstybei iš kiekvieno atsakovo priteista po 7,19 Eur (23,95 Eur x 60 proc.) / 2)), o iš ieškovės 9,60 Eur (23,95 Eur x 40 proc.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
23. Apeliaciniame skunde atsakovai N. G. ir S. Z. prašo: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimą: 1.1. priteisti ieškovei UAB „Talismanas LT“ iš atsakovo N. G. 2 094,82 žalos atlyginimą; 1.2. atsakovės S. Z. nelaikyti solidariąja skolininke ir ieškinį jos atžvilgiu atmesti; 1.3. nepriteisti iš atsakovų po 32,10 Eur žyminio mokesčio; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
23.1. Teismas konstatavo, jog apeliantų atsakomybė yra solidari, nors byloje nustatyta, jog UAB „Propjovimas“ savininku nuo 2015 m. gruodžio 21 d. buvo apeliantas N. G., kuris nuo 2019 m. sausio 2 d. kartu buvo ir šios įmonės direktorius. UAB „Propjovimas“ direktore nuo 2015 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. sausio 2 d. buvo Apeliantė S. Z.. Apeliantas N. G. nuo įmonės įkūrimo pilnai valdė įmonę, taip pat valdė visą informaciją apie įmonės veiklą bei jos finansinę būklę.
Šalies argumentai
23.2. Apeliantai nurodo, kad teismų praktikoje nustatyta, jog pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui. Be to, jei akcininkas išplečia savo įtakos sferą bendrovėje iki vienasmenio valdymo funkcijos perėmimo, jam pradedamas taikyti vadovo civilinės atsakomybės režimas.
Atsiliepimas
23.3. Apeliantas N. G. tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžių metu pripažino, kad S. Z. niekada nedalyvavo įmonės valdyme, neturėjo priėjimo prie įmonės dokumentų, negalėjo žinoti įmonės finansinės būklės. Šie apelianto teiginiai reiškia, kad jis pats pripažįsta, jog įmonėje būtent jis pats faktiškai nuolatos priiminėjo verslo sprendimus, nors formaliai S. Z. ir buvo paskirta įmonės vadove. Be to, nebuvo laiko tarpo, kuomet S. Z. įmonės veikloje dalyvautų nedalyvaujant ir apeliantui N. G..
23.4. Yra labiau tikėtina, kad S. Z., būdama de jure vadove, vykdė N. G. (de facto vadovo) priimamus verslo sprendimus ir kad būtent tokių sprendimų pagrindu veikė formali vadovė S. Z.. Buvimas de facto vadovu šiuo atveju netgi neturėjo būti atskirai įrodinėjamas, nes abu apeliantai tai pripažino teisme.
23.5. Apeliantė neturėjo priėjimo prie piniginių lėšų, esančių tiek banko sąskaitoje, tiek įmonės kasoje, jai nebuvo perduotas nei įmonės antspaudas, nei jokie kiti įmonės dokumentai (jais nuo įmonės veiklos pradžios disponavo N. G.), taip pat apeliantė nepriiminėjo jokių sprendimų, susijusių su įmonės veikla, sandoriais ar mokėjimais. Ieškovės nurodytu laikotarpiu apeliantė nebuvo socialiai apdrausta įmonėje, jai nesiskaičiavo draudiminis stažas, neturėjo jokių socialinių garantijų, negavo iš įmonės jokių pajamų ar bet kokio kito atlygio (tai pagrindžia ir byloje pateikti „Sodra“ įrodymai).
23.6. N. G. būnant de facto vadovu, jis turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, todėl jis, kaip vadovas turėtų atlyginti iš tiesų egzistavusias administravimo išlaidas.
23.7. Nepagrįsta teismo išvada dėl solidariosios atsakomybės taikymo. Kai faktiškai nemokiai įmonei skirtingais laikotarpiais vadovavo skirtingi vadovai, kurie padarė žalos laiku neinicijavę bankroto bylos, tai ši žala nėra padaryta bendrais šių asmenų veiksmais, jie nelaikytini bendraskoliais, kiekvienas iš jų individualiai atsako už savo veiksmais padarytą žalą, jų atsakomybė turi būti atribota ir individualizuota, nustatant kiekvieno iš jų civilinės atsakomybės visetą, dėl jos turi būti sprendžiama pagal faktines aplinkybes, žalos dydis dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą turi būti skaičiuojamas kiekvieno iš jų vadovavimo laikotarpiui atskirai. Teismas turi nustatyti ir tai, kokia žalos dalis ir dėl kokių konkrečių veiksmų atsirado. Bendrovės dalyvis neatsako už valdymo organams priskirtų pareigų pažeidimą, nebent būtų konstatuota, kad jis yra de facto (faktinis) vadovas. Nagrinėjamu atveju S. Z. atžvilgiu neegzistuoja civilinei atsakomybei kilti reikalingos sąlygos.
23.8. Administravimo išlaidomis yra laikomos tokios išlaidos, be kurių įmonės administravimo veiksmų atlikimas yra neįmanomas. Apeliantų teigimu automobilio plovimo išlaidos negali būti laikomos administravimo išlaidomis. Tai yra ieškovės, kaip savininkės ar valdytojos, išlaidos. O aplinkybė, kad ieškiniu buvo prašoma priteisti išlaidas už 17 automobilio plovimų rodo, kad ieškovės norą nepagrįstai praturtėti. Todėl teismas nepagrįstai ieškovei priteisė 45,20 Eur dydžio transporto priemonės plovimo išlaidų.
23.9. Bankroto administratorius, reikšdamas ieškinį dėl administravimo išlaidų priteisimo yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, nagrinėjamu atveju ieškovė žyminio mokesčio. Todėl teismas nepagrįstai iš apeliantų priteisė žyminį mokestį.
24. Ieškovė BUAB „Propjovimas“ bankroto administratorė UAB „Talismanas LT“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiamas šalių ginčas dėl tinkamo atsakovo byloje, kurioje bankrutavusios bendrovės bankroto administratorius pareiškė ieškinį bendrovės vadovei (direktorei) ir bendrovės vieninteliam akcininkui (savininkui), jame suformulavo reikalavimą priteisti solidariai iš abejų atsakovų susidariusias bankroto procese bendrovės administravimo išlaidas.
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.
27. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog UAB „Propjovimas“ vieninteliu akcininku nuo 2015 m. gruodžio 21 d. buvo atsakovas N. G.. UAB „Propjovimas“ direktore nuo 2015 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. sausio 2 d. buvo atsakovė S. Z.. Atsakovas N. G. nuo 2019 m. sausio 2 d. buvo paskirtas ir įmonės direktoriumi (vienasmeniu valdymo organu). Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 3 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Propjovimas“, įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Talismanas LT“ (Kauno apygardos teismo c. b. Nr. eB2-1737-390/2019). Įmonės bankroto byloje buvo nustatyta, kad UAB „Propjovimas“ 2015 m. gruodžio 31 d. tapo nemoki. Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nutartimi buvo patvirtinta bankrutavusios UAB „Propjovimas“ administravimo išlaidų sąmata bendrai 3 565,00 Eur sumai, o bankroto administratoriaus atlyginimas šioje sumoje buvo 1 665,00 Eur.
28. Bendrovės bankroto administratorė nustatė, kad įmonei tapus nemokiai (2015 m. gruodžio 31 d.), nei įmonės vienintelis akcininkas N. G., nei bendrovės direktorės pareigas tuo metu vykdžiusi S. Z. nevykdė įstatyme įtvirtintos (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis) pareigos kreiptis į teismą ir inicijuoti bendrovės bankroto procesą. Dėl bendrovės valdymo organų (bendrovės vienintelio akcininko ir direktorės) nustatytos pareigos nevykdymo, bendrovės bankroto procese susidarė bendrovės bankroto proceso aptarnavimo išlaidos, kurios ieškovei nebuvo apmokėtos. Bankroto administratorė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, jame suformulavo reikalavimą priteisti jai solidariai iš atsakovų N. G. ir S. Z. 3 565,00 Eur turėtų bendrovės nemokumo procese administravimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 3-9).
29. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB „Talismanas LT“ solidariai iš atsakovo N. G. ir atsakovės S. Z. 2 140,02 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 140,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, likusią ieškinio dalį atmetė. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas solidariai priteisė iš abiejų atsakovų sprendime nurodomas sumas, skundžia atsakovai, jame prašoma sprendimą pakeisti, žalos atlyginimą priteisti tik iš atsakovo N. G., skundas grindžiamas tais argumentais, jog tik N. G. nuo įmonės įkūrimo pilnai valdė įmonę, taip pat valdė visą informaciją apie įmonės veiklą bei jos finansinę būklę, buvo ne tik įmonės savininkas, bet visą laikotarpį ir faktinis įmonės vadovas, S. Z. tik formaliai buvo paskirta įmonės vadove, ji nedalyvavo įmonės valdyme, nepriiminėjo jokių sprendimų, susijusių su įmonės veikla, sandoriais ar mokėjimais, dėl ko teismo išvada dėl solidariosios atsakovų atsakomybės taikymo nepagrįsta, nes S. Z. atžvilgiu neegzistuoja civilinei atsakomybei kilti reikalingos sąlygos (skundo 23.1-23.7 punktai); teismas nepagrįstai priteisė 45,20 Eur dydžio transporto priemonės plovimo išlaidų (skundo 23.8 punktas); neteisingai paskirstė byloje šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas (skundo 23.9 punktas).
30. Teisėjų kolegija nustatė, jog 2015 m. gruodžio 31 d., kai įmonė tapo nemoki, atsirado bendrovės „Proopjovimas“ vienintelio akcininko N. G. ir tuo metu bendrovės direktorės pareigas ėjusios S. Z. įstatyme įtvirtinta prievolė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei inicijavimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Kadangi nei vienas iš bendrovės valdymo organų nesikreipė iki 2019 metų į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, šių asmenų civilinė teisinė atsakomybė atsakovės atžvilgiu yra solidari. Teisėjų kolegija nustatė, kad S. Z. įmonės direktore buvo paskirta laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. sausio 2 d., šiuo laikotarpiu ji rengė, pasirašė bei kaip direktorė teikė įmonės finansinius dokumentus (įmonės finansines ataskaitas) VMI, VĮ Registrų centras, Juridinių asmenų registrui bei VSDFV. Šios aplinkybės pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadas, kad S. Z. ne vėliau kaip 2016 metų kovo mėnesio pabaigoje, kai pateikė įmonės finansinę ataskaitą Juridinių asmenų registrui, turėjo paaiškėti aplinkybė apie įmonės nemokumą ir suprasta prievolė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos inicijavimo vadovaujamai bendrovei. Teisėjų kolegija vertina, kad bendrovės vieninteliam akcininkui N. G. aplinkybės, liudijančios įmonės nemokumą, turėjo būti žinomos tuoj pat nuo įmonės nemokumo atsiradimo fakto, t. y. 2015 metų pabaigoje, ką patvirtina ir jo išdėstyta ir palaikoma pozicija byloje ir pateiktame apeliaciniame skunde. Byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime padarytą išvadą, jog abu atsakovai nevykdė 2016 metų pradžioje atsiradusios prievolės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo. Dėl to, kad abu atsakovai nevykdė įstatyme nustatytos prievolės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl jų abiejų neteisėtų veiksmų ieškovei buvo padaryta turtinė žala, kuri pasireiškė turėtomis sąnaudomis bendrovės bankroto procesui apmokėti. Nurodomų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog abiejų atsakovų atsakomybė ieškovės reikalavimo atžvilgiu yra solidari (CK 6.6 straipsnio 1-3 dalys).
31. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog kreditorius turi teisę ir galimybę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi, keli skolininkai, tiek bet kuris iš jų skyrium (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė pagrįstai ir teisėtai pasirinko tokį savo teisių gynimo būdą, kai ieškinį pareiškė abiems solidariems skolininkams. Teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus, jog atsakovė S. Z. mažesne apimtimi dalyvavo valdant bendrovę, jog įmonės akcininkas N. G. priimdavo svarbesnius sprendimus įmonės kasdieninės veiklos, jos raidos klausimais. Buvusios bendrovės direktorės S. Z. civilinė teisinė atsakomybė nagrinėjamu kyla ne iš jos veiksmų apimties valdant bendrovę, o iš jos, kaip bendrovės direktorės įstatyme įtvirtintų imperatyvių teisių ir pareigų bendrovės atžvilgiu, jai užimant bendrovės vadovės pareigas (CK 2.82 straipsnis, 2.87 straipsnis, Akcinių bendrovių įstatymas, ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Apeliantų teiginiai, kad S. Z. nebuvo socialiai apdrausta įmonėje, jai nebuvo skaičiuojamas socialinio draudimo stažas, ji negavo iš įmonės jokių pajamų, nepaneigia nustatytų aplinkybių, jog ji nuo 2015 metų buvo paskirta ir vykdė įmonės vadovo funkcijas, tačiau nevykdė pareigos kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Šios nutarties 30 ir 31 pastraipose nurodomais motyvais teisėjų kolegija atmeta apeliantų skundo argumentus, jog teismas be pagrindo žalos atlyginimą priteisė iš atsakovų solidariai (skundo 23.1-23.7 punktai).
32. Teisėjų kolegija atmeta apeliantų teiginius, jog teismas nepagrįstai priteisė bankroto administratorei 45,20 Eur išlaidų, turėtų transporto priemonės plovimui. Byloje nustatyta, kad, vykdant įmonės bankroto administravimą, iš Šiaulių į Kauną bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo vyko 8 kartus. Nors ieškovė reikalavo priteisti iš atsakovų žymiai didesnę sumą už automobilių plovimo paslaugas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), sprendė susieti priteistiną sumą su administratoriaus įgalioto asmens vykimo faktu į kitą vietovę (CPK 177, 185 straipsniai). Atkreipiamas dėmesys, jog apeliantai nenurodo argumentų, kokiu būdu turėtų būtų sprendžiamas šalių ginčas šioje dalyje, nepateikia savo skaičiavimų, koks išlaidų dydis būtų pagrįstas ir teisingas (CPK 178 straipsnis).
33. Byloje nustatyta, kad ieškovė šioje byloje nebuvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiajame apeliacine tvarka teismo sprendime pagrįstai pažymėjo, jog 2021 m. balandžio 23 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1437-454/2020 visas ieškovės sumokėtas žyminis mokestis jai buvo grąžintas (atskiro priedo prie nagrinėjamos bylos b. l. 26-27). Byloje susidarė tokia situacija, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje sprendimo priėmimo dienai buvo nesumokėjusi žyminio mokesčio už ieškinį. Pirmosios instancijos teismas sprendimu, atsižvelgęs į patenkintų atmestų ieškinio reikalavimų dalį, teisingai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat pagrįstai priteisė iš atsakovų po 32,10 Eur sumą žyminio mokesčio (CPK 3 straipsnio 6 dalis; 96 straipsnio 1 dalis). Nurodomais motyvais teisėjų kolegija atmeta apeliantų teiginius, jog teismas nepagrįstai iš apeliantų priteisė žyminį mokestį byloje.
34. Pirmiau nurodomais motyvais teisėjų kolegija apeliantų skundą atmeta, o skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.