Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, N-575-764-09

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2009-04-20
Bylos Nr.: N-575-764-09

Teisėjai: Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)

Kategorijos

40.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. N575 – 764/2009Procesinio sprendimo kategorija 40.1.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. R. ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutarties D. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2008 m. vasario 8 d. D. R., Pušaloto pagrindinės mokyklos direktoriui, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2008 m. vasario 6 d., atliekant teminį patikrinimą Pasvalio rajone, Pušaloto pagrindinėje mokykloje, buvo nustatyta: 1) nelaimingas atsitikimas, įvykęs su chemijos-biologijos mokytoja B. P., ištirtas nesilaikant tyrimo nuostatuose nurodyto termino, surašytas ne tos formos aktas, neišsamiai aprašytos įvykio aplinkybės, dėl to pažeisti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (toliau – ir Nutarimas Nr. 1118) 8 ir 30 punktai, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis; 2) mokykloje aptarnaujančiam personalui jokiu dokumentu nenustatyta darbo ir poilsio laiko pasiskirstymas per parą, savaitę, kasdienio darbo pradžia ir pabaiga, darbo grafikai viešai neskelbiami prieš dvi savaites iki jų įsigaliojimo, dėl to pažeistos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 147 straipsnio 1 ir 3 dalys; 3) mokykloje neatliktas profesinės rizikos vertinimas. Neįvertinta, kaip darbo priemonės ir darbo sąlygos atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, dėl to pažeistos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys. Atsakomybė už šiuos pažeidimus numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41 straipsnio 1 dalyje.

Institucijos pareigūnas 2008 m. vasario 11 d. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje (toliau – ir Nutarimas), kuriuo D. R. už pažeidimo, numatyto ATPK 41 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pritaikius ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą, paskyrė 1000 litų baudą.

II.

D. R. skundu (b. l. 2) ir patikslintu skundu (b. l. 27-30) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.

1. Nurodė, jog mokytoja B. P. Pušaloto pagrindinėje mokykloje dirba tris dienas per savaitę, kitomis dienomis ji dirba Pumpėnų vidurinėje mokykloje. Nelaimingas atsitikimas su B. P. 2008 m. sausio 10 d. , apie 7 val. 35 min. įvyko ne darbo Pušaloto pagrindinėje mokykloje dieną. Taip pat D. R. nurodė, kad B. P. susižalojo pakeliui į Pumpėnų vidurinę mokyklą, Pušaloto pagrindinės mokyklos teritorijoje, norėdama užeiti į šią mokyklą ir grąžinti be leidimo paimtą klasės dienyną. Darbinio būtinumo ar direktoriaus įpareigojimo B. P. vykti tą dieną į Pušaloto pagrindinę mokyklą nebuvo, atlyginimas už šią dieną B. P. Pušaloto pagrindinėje mokykloje mokamas nebuvo, o visus papildomus darbus ji privalėjo atlikti darbo mokykloje dienomis. Po įvykio D. R. ir Pumpėnų vidurinės mokyklos vadovas tarėsi, kad nelaimingą atsitikimą su mokytoja tirs Pumpėnų vidurinės mokyklos direktorius, nors vėliau tyrimas buvo atliktas Pušaloto pagrindinėje mokykloje.

2. D. R. mano, kad mokyklos aptarnaujančio personalo darbo ir poilsio laiko paskirstymas per parą, savaitę, kasdienio darbo pradžia ir pabaiga nesikeitė nuo 2006 metų, todėl tai, kad nebuvo naujiems metams sudarytų darbo grafikų, laiko mažareikšmiu pažeidimu.

3. Taip pat nurodė, kad darbo vietų profesinės rizikos vertinimui reikalinga apie 10 000 Lt piniginių lėšų. Tokių lėšų mokykla neturėjo ir šiuo metu neturi, Švietimo skyrius pagal žodinius prašymus lėšų tokiam tikslui neskyrė, todėl D. R. mano, kad dėl nurodyto pažeidimo jo kaltės nėra.

Atsiliepimas

Institucijos Panevėžio skyrius atsiliepimais į skundą (b. l. 9-10) ir į patikslintą skundą (b. l. 58) prašė D. R. skundą atmesti ir palikti galioti Institucijos Nutarimą.

1. Paaiškino, kad Pušaloto pagrindinės mokyklos direktorius D. R. privalėjo surašyti nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą aktą, nes nukentėjusioji mokytoja B. P. yra Pušaloto pagrindinės mokyklos darbuotoja ir įvykis įvyko nurodytos mokyklos teritorijoje. Nors mokytoja tą dieną Pušaloto mokykloje pamokų neturėjo, tačiau ji į mokyklą ėjo vykdydama jai pavestas darbines funkcijas.

2. Kadangi Pušaloto pagrindinės mokyklos direktorius D. R. buvo patvirtinęs mokyklos aptarnaujančio personalo darbo grafiką, nurodant, kad jis sudaromas tik 2006 metams, todėl naujiems metams privalėjo būti sudaryti ir nauji darbo grafikai arba vienas, kuriame nebūtų nurodytas laikotarpis, kuriam jis sudarytas.

3. Pažymėjo, kad darbo vietų profesinės rizikos įvertinimą organizuoti privalėjo mokyklos direktorius, be to, Pušaloto pagrindinėje mokykloje yra paskirtas už darbų saugą atsakingas asmuo, kuris galėjo atlikti tam tikrus profesinės rizikos vertinimo darbus.

III.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 18 d. nutartimi D. R. skundą patenkino iš dalies ir pakeitė Institucijos Nutarimu paskirtą 1000 litų baudą 600 litų bauda.

Teismas nurodė, kad ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už darbo įstatymų, darbo saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimą darbdaviams ar jų įgaliotiems atstovams. Nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo sąvoka apibrėžiama Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 21 punkte, kur numatyta, kad tai yra įvykis, įskaitant eismo įvykį darbuotojui vykstant į darbą ar iš darbo, įvykęs darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbovietės ir gyvenamosios vietos; vietos ne įmonės teritorijoje, kur darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu; ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išmokamas darbo užmokestis. Nurodė, kad Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 7 punktas reikalauja, kad ištyrus nelaimingą atsitikimą būtina nustatyti jo ryšį su darbu; surašomų nelaimingo atsitikimo darbe akto formų atvejus nustato minėtų nuostatų 8-11 punktai; lengvo nelaimingo atsitikimo darbe ištyrimo terminas nustatytas minėtų nuostatų 30 punkte.

Teismas nustatė, kad B. P. pagal su Pumpėnų vidurinės mokyklos 2006 m. gruodžio 11 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 201, šioje mokymo įstaigoje dirba dvi dienas per darbo savaitę – antradieniais ir ketvirtadieniais (b. l. 32-34). Kaip patvirtina B. P. darbo sutartis su Pušaloto pagrindine mokykla, 2008 m. sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio ir bendro klasių tvarkaraščio duomenys, kiti byloje nustatyti duomenys, Pušaloto pagrindinė mokykla yra pagrindinė B. P. darbovietė; šioje mokykloje ji dirba pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais (b. l. 19, 40). Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad mokytoja B. P. į Pumpėnų vidurinę mokyklą 2008 m. sausio 10 d. važiavo šios mokyklos autobusu, tačiau pakeliui, apie 7 val. 35 min. į Pušaloto pagrindinę mokyklą ėjo ne asmeniniais reikalais, o norėdama užnešti mokinių pažymių knygeles, dienyną; nelaimingas atsitikimas su B. P. įvyko Pušaloto pagrindinės mokyklos teritorijoje. Teismas priėjo prie išvados, kad nelaimingas atsitikimas, įvykęs 2008 m. sausio 10 d., apie 7 val. 35 min. Pušaloto pagrindinės mokyklos teritorijoje su chemijos-biologijos mokytoja B. P. yra betarpiškai susijęs su šios darbuotojos darbo sutartimi sulygtų mokytojos pareigų vykdymu Pušaloto pagrindinėje mokykloje, todėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes tirti ir dėl jo aktą surašyti privalėjo Pušaloto pagrindinės mokyklos vadovo įgalioti asmenys. Atsižvelgus į nelaimingo atsitikimo aplinkybes ir vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 8.2 punktu, Pušaloto pagrindinės mokyklos direktoriaus įgaliota komisija, ištyrusi šios mokymo įstaigos teritorijoje įvykusio nurodyto nelaimingo atsitikimo aplinkybes, privalėjo surašyti N-1 formos nelaimingo atsitikimo darbe aktą, tačiau dėl nurodyto įvykio buvo surašytas N-2 formos aktas.

Teismo nuomone, Institucijos pareigūnas taip pat pagrįstai nustatė, jog D. R. pažeidė DK 147 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus. Administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nėra nurodytas konkretus laikas, kuriam mokyklos aptarnaujančio personalo nereglamentuotas darbo ir poilsio laiko pasiskirstymas per parą, savaitę, kasdienio darbo pradžia ir pabaiga, tačiau kaip patvirtina teismui pateiktų dokumentų duomenys (b. l. 43-44), D. R. ir nutarimą priėmusios institucijos atstovo paaiškinimai, Pušaloto pagrindinėje mokykloje dirbančiam aptarnaujančiam personalui tik 2006 metams buvo sudarytas dokumentas – darbo grafikas, patvirtintas 2005 m. gruodžio 29 d. mokyklos direktoriaus D. R. įsakymu Nr. V-33 (b. l. 41-42), o 2007 metams toks grafikas nebuvo patvirtintas, o 2008 metams grafikas buvo sudarytas ir patvirtintas jau po 2008 m. vasario 6 d. atlikto Institucijos Panevėžio skyriaus patikrinimo – 2008 m. vasario 7 d. direktoriaus D. R. įsakymu Nr. V-49 (b. l. 43-44).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis ir socialinės apsaugos ir darbo ministro bei sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. A1-159/V-612 patvirtintus Profesinės rizikos vertinimo nuostatus, kurie numato, kad profesinės rizikos vertinimas organizuojamas siekiant nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos būklę, t. y. kaip darbo priemonės ir darbo sąlygos įmonėje atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, įvertinus profesinę riziką darbo vietose ar kitose įmonės vietose, kur darbuotojas gali būti darbo laiku, o profesinės rizikos vertinimą organizuoja darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, kad Pušaloto pagrindinės mokyklos direktorius D. R. vykdydamas nurodytų teisės aktų reikalavimus būtų ėmęsis organizacinių priemonių iniciatyvos: kreipęsis į atitinkamas institucijas dėl profesinės rizikos įvertinimo, dėl reikalingų lėšų skyrimo, pavedęs mokymo įstaigoje paskirtam už darbų saugą atsakingam asmeniui pagal jo turimą kompetenciją galimus atlikti tam tikrus profesinės rizikos vertinimo darbus ir kt. Teismo nuomone, teisės normų reikalavimų, nustatančių darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vertinimo atlikimą, neįvykdymas yra susijęs ne su objektyviomis ir nuo D. R. valios nepriklausančiomis priežastimis, o su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nepakankamu veiklumu vykdant savo, kaip mokymo įstaigos vadovo, pavestas administracines-organizacines funkcijas.

Teismas nustatė, kad D. R. nėra anksčiau baustas administracinėmis nuobaudomis už darbo įstatymų ar darbų saugos norminių aktų pažeidimus, pašalino dalį pažeidimų, nurodytų Institucijos Panevėžio skyriaus 2008 m. vasario 7 d. Reikalavime pašalinti pažeidimus (b. l. 61-65). Teismas, įvertinęs D. R. paaiškinimus, konstatavo, kad jis iš esmės kritiškai vertina savo veiksmus darbo saugos srityje kaip nepakankamai aktyvius ir efektyvius. Nurodė, kad D. R. pripažino, jog turi nekilnojamojo turto, jo darbinės pajamos per mėnesį sudaro apie 2 500 Lt, neturi asmenų, kuriems privalėtų teikti išlaikymą. Teismas atsižvelgė, kad byloje nėra nustatyta, jog dėl D. R. padarytų darbo ir saugos teisės normų reikalavimų pažeidimų Pušaloto pagrindinės mokyklos darbuotojams būtų atsiradę kokių nors žalingų padarinių.

IV.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.

Apeliaciniame skunde nurodo: 1) tai, kad D. R. pašalino dalį pažeidimų nepriskiriama prie administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kurios yra išvardintos ATPK 31 straipsnyje; 2) Institucijai skiriant D. R. administracinę nuobaudą jau buvo atsižvelgta į administracinę atsakomybę lengvinančias aplinkybes; 3) nelaimingo atsitikimo tyrimas buvo užbaigtas ne per septynias dienas, kaip to reikalauja Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 30 punktas, o per 15 dienų. Pats įvykęs nelaimingas atsitikimas su mokyklos darbuotoja B. P. padarė žalą darbuotojui, tačiau teismas į tai neatsižvelgė; 4) D. R. tiek paduodamas skundą pirmosios instancijos teismui, tiek bylos nagrinėjimo metu nepripažino padaręs administracinės teisės pažeidimą ir prašė paskirtą administracinę baudą panaikinti, o ne ją sumažinti, todėl teismas išėjo už pareiškėjo reikalavimo ribų; 5) bylos nagrinėjimo metu teismui nebuvo pateikta įrodančių dokumentų, kad D. R., kaip mokyklos direktorius, ėmėsi veiksmų dėl profesinės rizikos įvertinimo įmonėje. Savo neveikimu neužtikrino, kad įmonėje būtų atliktas profesinės rizikos vertinimas, kad darbuotojų darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Teismas konstatavo, kad teisės normų reikalavimų, nustatančių darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vertinimo atlikimo neįvykdymas yra susijęs su D. R. nepakankamu veiklumu vykdant savo, kaip mokymo įstaigos vadovui, pavestas funkcijas, tačiau į šias aplinkybes neatsižvelgė priimdamas nutartį.

Atsiliepimas

D. R. atsiliepimu į Institucijos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nurodo: 1) ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, gali atsižvelgti ir į įstatymu nenurodytas lengvinančias aplinkybes, skiria nuobaudą taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais; 2) pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 7 straipsnį, teismas nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą nėra saistomas anksčiau skirtų kitų subjektų ir pareigūnų paskirtų administracinių nuobaudų ar jų dydžio ir yra nepriklausomas. Pagal ABTĮ 81 straipsnį administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas vadovaujantis ATPK 30-33 straipsniais bei susiklosčiusia administracinių teismų praktika, nutarimus priima visapusiškai ir objektyviai nustačius ir ištyrus visas bylos aplinkybes. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas įvertina padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pagal ATPK 30² straipsnio 2 dalį skiriant nuobaudą atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės vertinamos atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Pabrėžia, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Be to, teismas konstatavo, kad dalies pažeidimų pašalinimas yra lengvinanti aplinkybė; 3) apeliantas nenurodo kokiu būdu ir kokia žala buvo padaryta darbuotojui. Nei Institucijos Nutarime, nei administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, kad buvo kam nors jo veiksmais padaryta žala. To nenurodė ir B. P., todėl nėra pagrindo teigti, kad jo veiksmais buvo padaryta žala; 4) Institucijos Nutarimu paskirta 1000 litų administracinė bauda neatitinka jo turtinės padėties, gaunamos pajamos yra 2500 litų per mėnesį, o nekilnojamojo turto (buto Panevėžio rajone) valdymas nėra pagrindas vertinti jo turtinę padėtį kaip gerą ir pakankamą mokėti Institucijos nutarimu paskirtą 1000 litų baudą. Butas negali būti vertinamas kaip vertingas nekilnojamasis turtas, iš jo jokių pajamų negauna, kitų papildomų pajamų neturi. Jei būtų palikta galioti Institucijos paskirta 1000 litų bauda, tai žymiai pablogintų jo turtinę padėtį, nes tektų atiduoti beveik ½ gaunamų mėnesinių pajamų ir tai neatitiktų nei protingumo, nei teisingumo kriterijų; 5) jis nėra darbdavys, o tik jo įgaliotas asmuo, todėl neretai jo pareigų vykdymas yra ribojamas ir nepriklauso vien nuo jo norų. Profesinės rizikos įvertinimas reikalauja tam tikrų išlaidų, o tai susiję su mokyklai teikiamu finansavimu. Mokyklos finansinė padėtis nėra gera, todėl nėra pagrindo teigti, kad administracinis teisės pažeidimas dalyje dėl profesinės rizikos nevertinimo yra tik jo veiksmų rezultatas, nes priklausė ne tik nuo jo valios. Jei ir būtų padaręs pažeidimą, jis būtų laikomas kaip padarytas dėl neatsargumo (ATPK 11 str.), todėl ir netenkinus jo apeliacinio skundo, kaltės laipsnis nėra didelis ir leidžia teismui mažinti jam paskirtą administracinę nuobaudą.

Šalies argumentai

D. R. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo tokias aplinkybes:

nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41 straipsnio 1 dalyje, subjektas, nes nelaimingo atsitikimo metu nebuvo mokytojos B. P. darbdavys: mokytoja B. P. nelaimingo atsitikimo metu dirbo ne Pušaloto pagrindinėje mokykloje, o Pumpėnų vidurinėje mokykloje. Iš B. P. darbo sutarties matyti, kad Pumpėnų mokykloje ji dirba tik dvi darbo dienas per savaitę. Iš Pumpėnų vidurinės mokyklos tvarkaraščio matyti, kad B. P. Pumpėnų vidurinėje mokykloje dirba antradieniais ir ketvirtadieniais. 2008 m. sausio 10 d. buvo ketvirtadienis, taigi ši mokytoja turėjo dirbti ne Pušaloto pagrindinėje mokykloje, o Pumpėnų vidurinėje mokykloje. Tai patvirtina ir Pumpėnų vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojos L. K. 2008 m. sausio 18 d. paaiškinimas. Iš Pušaloto pagrindinės mokyklos 2008 m. sausio mėnesio darbo apskaitos žiniaraščio matyti, kad mokytoja B. P. Pušaloto pagrindinėje mokykloje dirbo sausio mėnesio 2, 4, 7, 9 dienomis, o likusios 2008 m. sausio mėnesio dienos (tarp jų ir sausio 10 diena) jai buvo laisvadieniai. Pirmosios instancijos teismas priėjo neteisingą išvadą, kad nelaimingas atsitikimas su mokytoja B. P. įvyko jai vykstant į darbą, kad Pušaloto pagrindinė mokykla privalo tirti nelaimingo atsitikimo faktą, nes įvykis yra susijęs su B. P. pagrindinių pareigų vykdymu. B. P. klaidingai teigia, kad 2008 m. sausio 10 d. nešė į mokyklą ataskaitas ir pažymių knygeles, nes iš tikrųjų ji nešė 9 klasės dienyną. Tai įrodo B. P. raštas, kad pažymių knygeles ji atidavė 2008 m. sausio 23 d. Klasės dienyno nešimas į mokyklą nedarbo metu negali būti laikomas darbine veikla, o 2008 m. sausio 10 d. Pušaloto pagrindinės mokyklos negalima laikyti darbdaviu. Pažymi, kad Pumpėnų vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja L. K. savo 2008 m. sausio 18 d. paaiškinime nurodė, kad autobuso vairuotojas ją informavo, jog mokytoja B. P. nevyko į darbą (Pumpėnų vidurinę mokyklą), nes susilaužė ranką. Taigi, 2008 m. sausio 10 d. B. P. vyko į darbą ne Pušaloto pagrindinėje mokykloje, bet Pumpėnų vidurinėje mokykloje. Tai, kad pakeliui ji užsuko į Pušaloto pagrindinę mokyklą nerodo, jog B. P. vykdė darbines funkcijas Pušaloto pagrindinės mokyklos atžvilgiu. Nelaimingo atsitikimo dieną B. P. darbiniais ryšiais buvo susijusi su Pumpėnų vidurine mokykla. Teismas konstatavo, kad B. P. Pušaloto pagrindinėje mokykloje dirba pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais. Nelaimingo atsitikimo diena buvo ketvirtadienis. Panevėžio apskrities konsultacijų poliklinikos 2008 m. sausio 18 d. pažyma apie traumos sunkumą adresuota ne Pušaloto pagrindinei mokyklai, o Pumpėnų vidurinei mokyklai. B. P. nelaimingo atsitikimo tyrimą pradėjo Pumpėnų vidurinė mokykla, todėl tokia pareiga nekilo Pušaloto pagrindinei mokyklai. Be to, informacija apie įvykusį nelaimingą atsitikimą Pušaloto pagrindinėje mokykloje buvo gauta praėjus 6 dienoms po nelaimingo atsitikimo. Iškilus neaiškumams, kas turėtų tirti nelaimingą atsitikimą, telefonu kreipėsi į Instituciją ir buvo paaiškinta, kad nelaimingo atsitikimo tyrimą būtina atlikti, nes jis įvyko pakeliui į darbą. Todėl tyrimas užsitęsė dėl faktinės situacijos sudėtingumo ir neaiškumo. 2008 m. sausio 31 d. buvo surašytas nelaimingo atsitikimo aktas Forma N-1, o 2008 m. vasario 7 d. buvo surašytas nelaimingo atsitikimo aktas Forma N-2, kadangi taip žodžiu nurodė Institucijos pareigūnai. Nurodo Nelaimingų atsitikimų tyrimo nuostatų 8, 8.2 punktus ir pažymi, kad B. P. 2008 m. sausio 10 d. nedirbo, jai buvo poilsio diena ir aktas Forma Nr. 1 neturėjo būti surašomas. Atkreipia dėmesį, kad 2008 m. sausio 10 d. B. P. jokių darbo funkcijų neturėjo atlikti, nes tą dieną negavo atlyginimo iš Pušaloto pagrindinės mokyklos. Tai nurodoma 1996 m. spalio 30 d. darbo sutartyje Nr. 69 4 punkte. Pagal tarifikaciją – 33,9 val., darbo laiko apskaitos žiniaraštis – darbo laikas išdėstomas per tris dienas – 11,3 dienas. Taigi mokytoja 2008 m. sausio 10 d. nevykdė savo darbinių funkcijų, nešė savavališkai, be administracijos žinios pasiimtą 9 klasės dienyną, kadangi jos laukė Pumpėnų vidurinės mokyklos autobusas vežti ją į darbą, ji skubėjo, paslydo ir griuvo;

institucijos Nutarime nurodyta, kad jis nesilaikė nelaimingo atsitikimo tyrimo terminų, surašė ne tos formos aktą, neištyrė visų įvykio aplinkybių, tačiau teismas nesiaiškino šių aplinkybių. Pušaloto pagrindinė mokykla neprivalėjo surašyti nė vieno nelaimingo tyrimo akto. Pažymi, kad mokytoja apie įvykį mokyklos administraciją informavo 2008 m. sausio 16 d., todėl nelaimingas atsitikimas net ir tuo atveju, jei privalėjo būti tirtas, turėjo būti ištirtas per 30 dienų nuo šios informacijos gavimo (Nutarimo Nr. 1118 34 p.). Atkreipia dėmesį, kad nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei Nutarime konkrečiai nenurodyta, kokios aplinkybės nebuvo tirtos ir kokią įtaką tai turėjo nelaimingo atsitikimo tyrimui. Nurodo Nutarimo Nr. 1118 5 punktą ir pažymi, kad atlikto tyrimo metu buvo ištirtos nelaimingo atsitikimo aplinkybės ir priežastys;

mokyklos aptarnaujančiam personalui 2005 m. gruodžio 29 d. buvo sudarytas Darbo grafikas, patvirtintas mokyklos direktoriaus įsakymu Nr. V-33. Jame buvo nurodytas darbuotojų darbo ir poilsio laiko režimas. Tai padaryta ir 2008 m. vasario 7 d. mokyklos direktoriaus įsakymu Nr. V-49. 2007 m. darbo laiko režimas nesikeitė, todėl Darbo grafikas ir nebuvo pakeistas. Atkreipia dėmesį, kad DK 147 straipsnio 1 dalyje nenurodyta grafikų periodiškumo priėmimas dirbant tiems patiems žmonėms pagal tą patį darbo grafiką, o numatyta, kad valstybės ir savivaldybių įstaigose bei organizacijose darbo laiko pradžią ir pabaigą nustato Vyriausybė. Pušaloto pagrindinė mokykla priskiriama tokių įstaigų kategorijai. Pažymi, kad mokyklos pedagogų darbo grafikai yra „Pamokų tvarkaraštis 2007-2008 mokslo metams“ ir jis visada yra mokytojų kambario skelbimų lentoje. Kitų darbuotojų darbo grafikai 2008 metams patvirtinti direktoriaus 2008 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. V-49 ir buvo paskelbti įstatymo nustatytu laiku. DK 147 straipsnyje nenurodyta iki kurio kalendorinių metų termino turi būti sudaryti Darbo ir poilsio laiko paskirstymas ir darbo grafikai;profesinės rizikos vertinimas neatliktas dėl lėšų stygiaus. Tai patvirtina 2008 m. kovo 27 raštas Nr. ARG-755. Esant sunkiai finansinei situacijai negalėjo imtis iniciatyvos ir reikalauti papildomo finansavimo. Profesinės rizikos vertinimas nebuvo atliktas dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių aplinkybių, nesant jo kaltės, todėl nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nurodo Nutarimo Nr. 1118 4.6 punktą ir pažymi, kad Institucijos pareigūnai, nustatę, kad reikalinga atlikti profesinės rizikos vertinimą, privalėjo įpareigoti tai atlikti ir nustatyti terminą šiam pavedimui įvykdyti. Tik neįvykdžius Institucijos nurodymų gali būti sprendžiamas klausimas dėl administracinės nuobaudos taikymo.

Atsiliepimas

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyrius atsiliepimu į D. R. apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti bei palikti galioti Institucijos paskirtą administracinę baudą. Nurodo tokias aplinkybes:

Nurodo Nutarimo Nr. 1118 30, 48, 43, 49, 50, 73 punktus ir pažymi, kad įvykus nelaimingam atsitikimui Pušaloto pagrindinės mokyklos direktorius sudarė nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo komisiją, susipažino su nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiaga, nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą pasirašė be pastabų, dėl nelaimingo atsitikimo tyrimo priežasčių ir aplinkybių niekur nesikreipė, todėl neaišku, kokiu pagrindu teigia, kad nelaimingo atsitikimo metu nebuvo B. P. darbdavys. Pabrėžia, kad D. R., ginčydamas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aplinkybes, peržengia skundo ribas;Apie įvykusį nelaimingą atsitikimą B. P. D. R. informavo nelaimingo atsitikimo dieną, todėl jis turėjo nustatytais terminais imtis veiksmų;DK 280 straipsnio 3 Nurodo DK 147 straipsnio 1 dalį, pažymi, kad pagal darbo tvarkos taisyklėse aptarto darbo ir poilsio režimo nuostatas konkreti darbuotojų darbo dienos pradžia ir pabaiga nustatoma darbo grafikuose. Norminiuose aktuose nėra numatyta išimčių, kad vienai ar kitai darbuotojų kategorijai darbo grafikai galėtų būti nesudaromi. Pamokų tvarkaraštis nėra darbo grafikas. Pedagogų darbo laiką sudaro ne tik kontaktinės (pamokų pravedimas) valandos, bet ir papildomos valandos (laikas, skirtas pasirengti pamokoms, sąsiuviniams taisyti, vadovauti klasei ir t. t.);DK 280 straipsnio 3 dalyje ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad profesinės rizikos vertinimą organizuoja darbdavys. Profesinės rizikos vertinimo tvarka aptarta Profesinės rizikos vertinimo nuostatuose, 2003 m. spalio 16 d. patvirtintuose socialinės apsaugos ir darbo ministro bei sveikatos apsaugos ministro bendru įsakymu Nr. A1-159/V-612. Juose nenumatyta, kad pirmiausia Institucija privalo įpareigoti atlikti rizikos vertinimą, o tik nustatytais terminais jo neatlikus taikyti atsakomybę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V. Dėl administracinio teisės pažeidimo subjekto tinkamumo

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visoms įmonėms privaloma vienoda nelaimingų atsitikimų, susijusių su darbu, iš jų nelaimingų atsitikimų darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo, nelaimingų atsitikimų, nesusijusių su darbu, profesinių ligų, nurodytų šio Įstatymo 42 straipsnyje, tyrimo tvarka, nustatyta šiame Įstatyme, Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose bei Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose. Šio įstatymo 2 straipsnio 21 punkte numatyta, kad nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo sąvoka, nurodant, kad tai yra įvykis, įskaitant eismo įvykį darbuotojui vykstant į darbą ar iš darbo, įvykęs darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbovietės ir gyvenamosios vietos, vietos ne įmonės teritorijoje, kur darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu, ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išmokamas darbo užmokestis.

Nuostatų 7 punkte nurodyta, kad ištyrus nelaimingą atsitikimą nustatomas jo ryšys su darbu. Surašomas (N-)1 formos nelaimingo atsitikimo darbe aktas, (N-)2 formos nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą (iš darbo) aktas. (N-)1 ar (N-)2 formos aktai surašomi, jeigu nukentėjusysis buvo nedarbingas dėl nelaimingo atsitikimo darbe nors vieną dieną.

Nuostatų 8-11 punktuose numatyta surašomų nelaimingo atsitikimo darbe akto formų atvejai. Pagal 8.2 punktą (N-)1 formos aktas surašomas asmeniui, kai nelaimingas atsitikimas darbe įvyksta parengiant darbui ir tvarkant darbo vietą, darbo priemones (prieš pradedant darbą, darbo laiku ar po darbo) ar atliekant kitus su darbu susijusius veiksmus darbo vietoje, įmonės patalpose ar teritorijoje. Nuostatų 11 punkte nurodyti atvejai, kada surašomas (N-)2 formos aktas. Matyti, kad (N-)2 formos aktas turi būti surašomas, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbovietės ir Nuostatų 11 punkto papunkčiuose nurodytų vietų, t. y. ne įmonės (nagrinėjamu atveju – ne Pušaloto pagrindinės mokyklos) teritorijoje. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Pušaloto pagrindinės mokyklos direktoriaus įgaliota komisija surašė Nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą aktą (N-2 formos aktą), nors iš byloje esančių Nelaimingo atsitikimo schemos, V. J. 2008 m. sausio 10 d. paaiškinimo, B. J. P. 2008 m. sausio 16 d. rašto ir paties Nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą akto matyti, kad nelaimingas atsitikimas įvyko pagrindiniame take į mokyklos pastatą, t. y. Pušaloto pagrindinės mokyklos teritorijoje. Todėl Institucija pagrįstai administracinio teisės pažeidimo protokole nustatė, kad surašytas netinkamos formos aktas.

Iš byloje esančios Panevėžio apskrities ligoninės Konsultacijų poliklinikos Pažymos apie traumos sunkumą matyti, kad B. J. P. trauma nepriskiriama prie sunkių. Nuostatų 30 punkte nurodytas bendras lengvų nelaimingų atsitikimų darbe ištyrimo terminas yra 7 darbo dienos. Iš Nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą akto matyti, kad nelaimingo atsitikimo tyrimas buvo pradėtas 2008 m. sausio 10 d. ir baigtas 2008 m. sausio 31 d., taigi pradėtas tą pačią dieną, kada įvyko nelaimingas atsitikimas. Todėl nesuprantama D. R. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad informacija apie įvykusį nelaimingą atsitikimą Pušaloto pagrindinėje mokykloje buvo gauta praėjus 6 dienoms po nelaimingo atsitikimo. Nepagrįsta ir kita D. R. nurodyta aplinkybė, kad B. P. nelaimingo atsitikimo tyrimą pradėjo Pumpėnų vidurinė mokykla, todėl tokia pareiga nekilo Pušaloto pagrindinei mokyklai. Iš byloje esančio Nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą akto matyti, kad nelaimingo atsitikimo tyrimas buvo pradėtas tą pačią dieną, kada jis įvyko, byloje nėra duomenų apie tai, kad Pumpėnų vidurinė mokykla būtų pradėjusi B. P. nelaimingo atsitikimo tyrimą. Bylos medžiagoje esantys dokumentai taip pat nepatvirtina ir kitos D. R. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – kad 2008 m. sausio 31 d. buvo surašytas nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas (N-)1 formos, o 2008 m. vasario 7 d. (N-)2 formos aktas. Priešingai, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad buvo surašytas tik vienas (N-)2 formos aktas, kuris pagrįstai Institucijos pripažintas netinkamos formos, taip pat surašytas nesilaikant Nuostatuose nurodyto 7 darbo dienų termino, nes nelaimingo atsitikimo tyrimas pradėtas 2008 m. sausio 10 d., o baigtas tik 2008 m. sausio 31 d.

Nors nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2008 m. sausio 10 d. B. P. pamokų Pušaloto pagrindinėje mokykloje neturėjo, tačiau į Pušaloto pagrindinę mokyklą ėjo ne dėl asmeninių priežasčių, o dėl savo, kaip mokytojos, darbinių pareigų, sąlygotų darbo sutartimi su Pušaloto pagrindine mokykla, t. y. nešė mokiniams pažymių knygeles, užpildytą raštą socialinei pedagogei. D. R. teiginys, kad B. P. iš tikrųjų nešė 9 klasės dienyną, bylos nagrinėjimui esminės reikšmės neturi, nes taip pat įrodo, kad B. P. vykdė darbines funkcijas Pušaloto pagrindinėje mokykloje, o ne Pumpėnų vidurinėje mokykloje.

D. R. teiginys, kad nelaimingo atsitikimo tyrimo akto formą (N-)2 jam telefonu nurodė pildyti Institucijos pareigūnai, nepatvirtintas jokiais įrodymais. Priešingai, byloje nėra jokių duomenų, kad D. R. dėl nelaimingo tyrimo priežasčių ir aplinkybių būtų raštu kreipęsis į Instituciją, Nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą aktą N-2 formos pasirašė be jokių pastabų, pripažindamas, kad Pušaloto pagrindinės mokyklos darbuotoja B. P. nukentėjo nelaimingo atsitikimo darbe metu. Iš Institucijos surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole esančio D. R. pasiaiškinimo taip pat matyti, kad su Institucijos nustatytais pažeidimais jis sutinka ir gailisi.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Institucija pagrįstai nustatė, jog D. R. pažeidė Nutarimo Nr. 1118 8, 30 punktus, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį.

Dėl mokyklos aptarnaujančio personalo konkretaus darbo ir poilsio laiko pasiskirstymo per parą, savaitę, kasdienio darbo pradžios ir pabaigos nustatymo, darbo grafikų skelbimo

DK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdienio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga nustatoma pagal įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tvarkos taisykles. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų atstovais (Kodekso 19 straipsnis) arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Darbo laiko pradžią ir pabaigą valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose, organizacijose nustato Vyriausybė, vadovaudamasi šio skyriaus nuostatomis. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Darbo grafikai paskelbiami viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. Darbdavys privalo užtikrinti tolygų pamainų keitimąsi.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Pušaloto pagrindinėje mokykloje dirbančiam aptarnaujančiam personalui 2005 m. gruodžio 29 d. mokyklos direktoriaus įsakymu Nr. V-33 buvo patvirtintas darbo grafikas 2006 metams (b. l. 41-42). Kitas darbo grafikas buvo patvirtintas tik 2008 m. vasario 7 d. mokyklos direktoriaus įsakymu Nr. V-49 (b. l. 43-44), t. y. po Institucijos teminio patikrinimo Pušaloto pagrindinėje mokykloje. Taigi nors, D. R. teigimu, sudarytas darbo grafikas 2006 metams ir nesikeitė, tačiau 2007 metams ir 2008 metams sausio mėnesį jo atstovaujamoje mokymo įstaigoje darbo grafiko nebuvo. D. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad mokyklos pedagogų darbo grafikus atitinka „Pamokų tvarkaraštis 2007-2008 mokslo metams“, tačiau, kaip teisingai pažymėjo atsiliepime į D. R. apeliacinį skundą Institucija, pamokų tvarkaraštis nėra darbo grafikas, nes jame nenurodytas visas pedagogų darbo laikas. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad Institucija pagrįstai nustatė DK 147 straipsnio 1 ir 3 dalių pažeidimus.

Dėl profesinės rizikos vertinimo atlikimo

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, yra nurodyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja profesinės rizikos vertinimą įmonėje. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. R., kaip Pušaloto pagrindinės mokyklos direktorius, ėmėsi organizacinių priemonių jau po Institucijos teminio patikrinimo atlikimo, t. y. tik 2008 m. kovo 5 d. (b. l. 56), tačiau byloje daugiau nėra jokių dokumentų, įrodančių, kad iki tol buvo atliekami kokie nors organizaciniai veiksmai. Todėl Institucija pagrįstai nustatė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 straipsnio 1, 2, ir 3 dalių pažeidimus. D. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad Institucija, nustačiusi, jog reikalinga atlikti mokykloje profesinės rizikos vertinimą, privalėjo įpareigoti tai atlikti ir nustatyti terminą šiam pavedimui įvykdyti ir tik neįvykdžius Institucijos nurodymų gali būti sprendžiamas klausimas dėl administracinės nuobaudos taikymo. Tačiau nei D. R. nurodytuose Nuostatų punktuose, nei Institucijos atsiliepime į pažeidėjo apeliacinį skundą nurodytuose Profesinės rizikos vertinimo nuostatuose, 2003 m. spalio 16 d. patvirtintuose socialinės apsaugos ir darbo ministro bei sveikatos apsaugos ministro bendru įsakymu Nr. A1-159/V-612, nėra numatyta tokia administracinės atsakomybės už profesinės rizikos vertinimo neatlikimą taikymo tvarka.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Institucija pagrįstai nustatė, jog D. R. pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis.

Dėl administracinės nuobaudos dydžio

ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už darbo įstatymų, darbo saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimą darbdaviams ar jų įgaliotiems atstovams, užtraukianti baudą nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai D. R. veiką kvalifikavo pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį. Švelnindamas Institucijos paskirtą administracinę nuobaudą atsižvelgė į tokias aplinkybes, kad D. R. anksčiau nėra baustas administracine tvarka už darbo įstatymų ar darbų saugos norminių aktų pažeidimus bei tai, kad pašalino dalį pažeidimų, nurodytų Institucijos 2008 m. vasario 7 d. Reikalavime pašalinti pažeidimus, taip pat įvertino D. R. kritinį savo veiksmų darbo saugos srityje vertinimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo D. R. paskirta administracinė nuobauda atitinka ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, yra teisėta bei pagrįsta.

Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutartį teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.). Atsižvelgus į tai, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis yra paliekama nepakeista, o D. R. ir Institucijos apeliaciniai skundai netenkinami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus ir D. R. apeliacinių skundų nepatenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius