- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-04
- Bylos Nr.
- I-373-580/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03475-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija
- Pareiškėjas
- D. G., V. R.
- Atsakovas
- Generalinei prokuratūrai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Generalinės prokuratūros
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. G. ir V. R. skundą atsakovams Generalinei prokuratūrai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Generalinės prokuratūros, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. R. prašo panaikinti Generalinės prokuratūros 2013-08-16 sprendimą Nr. 17.10-1146 ir priteisti neišmokėtą prokuroro pareiginės algos dalį nuo 2009-05-01 iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
Pareiškėja D. G. prašo priteisti solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, ir Generalinės prokuratūros neišmokėtą prokuroro darbo užmokesčio dalį – 20 592,86 Eur, darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį tarp faktiškai priskaičiuoto darbo užmokesčio pagal sumažintą pareiginės algos koeficiento dydį ir darbo užmokesčio, kurį nuo 2009-05-01 iki 2013-12-31 imtinai buvo privalu priskaičiuoti ir išmokėti taikant proporcingai sumažintą pareiginės algos dydžio koeficientą.
Paaiškino, kad pareiškėja V. R. tarnybą prokuratūroje pradėjo 1994-06-10. Nuo 1999-12-01 dirbo Generalinės prokuratūros Kvotos ir tardymo kontrolės skyriuje skyriaus prokurore, nuo 2003-05-01 pervadinus skyrių, dirbo Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriuje, o nuo 2011-04-05 dirba Baudžiamojo persekiojimo departamente. 2006-05-15 V. R. suteiktas vyresniojo, o 2011-05-30 – vyriausiojo justicijos patarėjo kvalifikacinis rangas.
Pareiškėja D. G. į Generalinės prokuratūros Valdymo kontrolės ir analizės skyriaus prokuroro pareigas buvo perkelta 1998-12-11, o 2003-06-27 jai suteiktas vyresniojo justicijos patarėjo kvalifikacinis rangas. Nuo 2011-10-10 D. G. tarnybos santykiai tęsiasi Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento (toliau – ir ONKT Departamentas) prokurorės pareigose.
Motyvuojamoji dalis
Prokuratūros įstatymo 49 straipsnis nustato, kad prokurorų darbo užmokestį nustato Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Pagal Įstatymo 3 straipsnio 3 dalį prokurorų darbo užmokestis susideda iš: pareiginės algos; priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus; priedo už kvalifikacinį rangą. Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą, nustatytą įstatymo priedėlyje, padauginus iš bazinio dydžio.
Seimas 2009-04-23 priėmė Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymą (2009-04-23 Nr. XI-224 redakcija), kurio 1 straipsniu, įsigaliojusiu 2009-05-01, sumažinti tame tarpe ir Generalinės prokuratūros prokurorų pareiginės algos koeficientai; kitų prokurorų pareiginės algos koeficientai šiuo įstatymu mažinami nebuvo. Ir Generalinės prokuratūros, ir kitų prokurorų pareiginės algos koeficientai sumažinti Seimo 2009-07-17 priimto Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 1 straipsniu (2009-07-17 Nr. XI-361 redakcija), įsigaliojusiu 2009-08-01.
Iš Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009-07-17 redakcija) 1 straipsnio, matyti, kad prokurorams pareiginės algos koeficientai mažinti skirtingu mastu, vertinant procentais: Generalinės prokuratūros prokurorų pareiginės algos koeficientai sumažinti nuo 18,55 proc. (generalinio prokuroro pavaduotojo pareiginės algos koeficientas buvo sumažintas nuo 15,2 iki 12,38, departamento prokuroro – nuo 13,1 iki 10,67, skyriaus prokuroro – nuo 13,0 iki 10,67, ONKT departamento prokurorų – nuo 13,8 iki 11,23) iki 18,65 proc. (skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareiginės algos koeficientas buvo sumažintas nuo 14,1 iki 11,47); kitų prokurorų pareiginės algos koeficientai mažinti mažesniu mastu, vertinant procentais: nuo 3 proc. (rajonų (miestų) apylinkių prokuratūros prokurorų pareiginės algos koeficientas buvo sumažintas nuo 8,0 iki 7,76) iki 7,46 proc. (apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareiginės algos koeficientas sumažintas nuo 11,8 iki 10,92). Generalinės prokuratūros prokurorų pareiginės algos koeficientai buvo mažinami du kartus, kitų nei Generalinės prokuratūros prokurorų – vieną.
Pareiškėjos laikė, kad darbo užmokestis joms buvo sumažintas neproporcingai, pažeidžiant Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies bei Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tai patvirtina ir Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ teiginiuose. Konstitucijos 118 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas prokurorų nepriklausomumo principas turi būti aiškinamas tapačiai kaip ir teisėjų nepriklausomumo principas, kaip siekis apsaugoti nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios poveikio, kitų valdžios įstaigų ir pareigūnų, politinių ir visuomeninių organizacijų, komercinių struktūrų, juridinių ir fizinių asmenų įtakos.
Patikslintame skunde pareiškėja D. G. pateikė paaiškinimus bei paskaičiavimą dėl atlyginimo sumažinimo proporcingumo. Pareiškėjos vertinimu, laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2009-07-31, kai sumažinti buvo tik Generalinės prokuratūros prokurorų atlyginimai, nežinant žemesnės grandies prokurorų atlyginimų, jai turi būti priteisiama visa 12 proc. sumažinto darbo užmokesčio suma – 2321,99 Lt. Laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2012-04-30 pareiškėja D. G. laiko proporcingu jos darbo užmokesčio mažinimą 3 proc., atsižvelgiant į kitų prokurorų darbo užmokesčio mažinimo dydį. Šiuo laikotarpiu prašo priteisti 41 920,24 Lt. Laikotarpiu nuo 2012-05-01 iki 2013-12-31 sutinka, kad proporcingas darbo užmokesčio mažinimas sudarytų 2,78 proc. ir už šį laikotarpį prašo priteisti 26 860,78 Lt. Viso prašomo priteisti neišmokėto darbo užmokesčio suma – 71 103,01 Lt arba 20 592,86 Eur.
Teismo posėdyje pareiškėjos nedalyvavo. Pareiškėja D. G. informuota per Elektroninių paslaugų portalą (b. l. 195), o V. R. informuota per darbovietę, kadangi nurodytu namų adresu teismo šaukimo neatsiėmė (b. l. 198).
Atsakovai Generalinė prokuratūra ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Generalinės prokuratūros, prašė pareiškėjų skundus atmesti kaip nepagrįstus, o nusprendus pareiškėjos D. G. skundą tenkinti, mokėjimus išdėstyti proporcingomis dalimis per vienerius metus.
Paaiškino, kad pareiškėja D. G. tarnybą prokuratūroje pradėjo 1976-09-06, 1998-12-01 ji buvo perkelta į Generalinės prokuratūros Valdymo kontrolės ir analizės skyriaus prokuroro pareigas ir jai nustatytas pareiginio atlyginimo koeficientas 18,5. 2011-10-11 pareiškėja perkelta į Generalinės prokuratūros ONKT departamentą ir jai nustatytas pareiginės algos koeficientas 11,23 bei 21 proc. priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus ir priedas už vyresniojo justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą. Pagal Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymą (2000-08-29 Nr. VIII-1904 redakcija) D. G. pareiginės algos koeficientas buvo nustatytas 13,0. Pagal Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymą (2009-04-23 Nr. XI-224 redakcija) nuo 2009-05-01 iki 2009-07-31 pareiškėjos pareiginės algos koeficientas buvo nustatytas 11,44, t. y. sumažintas nuo 13,0 iki 11,44. Pagal Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009-07-17 Nr. XI-361 redakcija) nuo 2009-08-01 iki šiol D. G. pareiginės algos koeficientas buvo nustatytas 10,58, t. y. sumažintas nuo 11,44 iki 10,58.
V. R. tarnybą prokuratūroje pradėjo 1994-06-10. 1999-12-01 ji perkelta į Generalinės prokuratūros Kvotos ir tardymo kontrolės skyriaus prokurorės pareigas. Nuo 2003-05-01 minėtas skyrius pervardintas į Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyrių. Nuo 2011-04-04 V. R. tarnybą tęsė Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro pareigose. Pagal Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymą (2000-08-29 Nr. VIII-1904 redakcija) pareiškėjos pareiginės algos koeficientas buvo nustatytas 13,0. Pagal Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymą (2009-04-23 Nr. XI-224 redakcija) nuo 2009-05-01 iki 2009-07-31 V. R. pareiginės algos koeficientas buvo nustatytas 11,44, t. y. sumažintas nuo 13,0 iki 11,44. Pagal Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009-07-17 Nr. XI-361 redakcija) nuo 2009-08-01 iki šiol pareiškėjos pareiginės algos koeficientas buvo nustatytas 10,58, t. y. sumažintas nuo 11,44 iki 10,58. Nuo 2011-04-04 iki šiol V. R. pareiginės algos koeficientas buvo nustatytas 10,67, t. y. sumažintas nuo 13,1 iki 10,67. Per visą laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-08-31 nepriskaičiuota darbo užmokesčio dalis sudaro 77 863,72 Lt.
Pažymėjo, kad Generalinė prokuratūra, apskaičiuodama ir mokėdama prokurorų darbo užmokestį, vadovaujasi galiojančiais teisės aktais. Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime konstatavo, kad pareiginės algos koeficientai buvo sumažinti nepagrįstai, tačiau pažymėjo, kad Įstatymo priedėlis (2009-04-23 Nr. XI-224 redakcija, 2009-07-17 Nr. XI-361 redakcija) nėra tyrimo dalykas šioje konstitucinės justicijos byloje, ir nepripažino, kad Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlis (2009-04-23 Nr. XI-224 redakcija, 2009-07-17 Nr. XI-361 redakcija) prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimų už darbą“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Pažymėjo, kad pagal Darbo kodekso 301 straipsnį darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl pareiškėjų reikalavimai priteisti darbo užmokesčio nepriemoką už didesnį nei trijų metų laikotarpį yra nepagrįsti.
Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, teismo šaukimas įteiktas tinkamai per Elektroninių paslaugų portalą.
Skundas atmestinas.
Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, pareiškėja D. G. generalinio prokuroro 2006-05-15 įsakymu Nr. P-262 nuo 1998-12-01 perkelta į Generalinės prokuratūros Valdymo kontrolės ir analizės skyriaus prokurorės pareigas (b. l. 24). Generalinio prokuroro 2011-10-10 įsakymu Nr. P-699 nuo 2011-10-11 ji perkelta į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentą (b. l. 25). Generalinė prokuratūra, atsakydama į pareiškėjos 2013-07-16 prašymą (b. l. 14), 2013-08-16 rašte Nr. 17.10-1148 informavo D. G., kad neturi teisinio pagrindo išmokėti susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką, nurodė teisės aktus, kuriais remiantis jai buvo apskaičiuojamas ir mokamas darbo užmokestis, taip pat, kad nėra nustatytas kompensavimo mechanizmas (b. l. 15–16).
Pareiškėja V. R. generalinio prokuroro 1999-11-26 įsakymu Nr. 644-K nuo 1999-12-01 buvo perkelta į Generalinės prokuratūros Kvotos ir tardymo kontrolės skyriaus prokurorės pareigas (b. l. 50). Nuo 2003-05-01 minėtas skyrius pervardintas į Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyrių (b. l. 51). Nuo 2011-04-04 V. R. tarnybą tęsė Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro pareigose (b. l. 52–53). Generalinė prokuratūra 2013-08-16 rašte Nr. 17.10-1146 informavo V. R., kad neturi teisinio pagrindo išmokėti susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką, nurodė teisės aktus, kuriais remiantis jai buvo apskaičiuojamas ir mokamas darbo užmokestis, taip pat, kad nėra nustatytas kompensavimo mechanizmas (b. l. 54–55).
Pareiškėjos prašo priteisti joms nuo 2009-05-01 neišmokėtas darbo užmokesčio dalis.
Prokuratūros įstatymo (2003-04-22 įstatymo Nr. IX-1518 redakcija), nustatančio Lietuvos Respublikos prokuratūros statusą, funkcijas, sandarą, veiklos pagrindus ir kontrolę, darbo organizavimo pagrindus, taip pat Lietuvos Respublikos prokurorų statusą, kompetenciją, teises ir pareigas, tarnybos eigą, skatinimo bei tarnybinės atsakomybės sąlygas, socialines garantijas, asmens apsaugos priemonių tvarkymo ir naudojimo sąlygas, 49 straipsnis (2008-11-06 įstatymo Nr. X-1785 redakcija) nustato, kad prokurorų darbo užmokestį nustato Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas, analogiška nuostata yra įtvirtinta Įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 1 punkte (2003-04-22 įstatymo Nr. IX-1520 redakcija).
Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2003-04-22 įstatymo Nr. IX-1520 redakcija) nustato, kad prokurorų darbo užmokestis susideda iš: 1) pareiginės algos; 2) priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus; 3) priedo už kvalifikacinį rangą. Pareiginės algos, kaip nustato Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2008-12-19 įstatymo Nr. XI-82 redakcija), skaičiuojamos taikant pareiginės algos bazinį dydį, kurį Vyriausybės teikimu, įvertinus valstybės politikams ir valstybės pareigūnams atstovaujančių organizacijų pasiūlymus, praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė. Pareiginė alga, kaip nustato Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis (2006-07-19 įstatymo Nr. X-789 redakcija), apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą, nustatytą šio įstatymo priedėlyje, padauginus iš bazinio dydžio. Pareiginė alga apvalinama vadovaujantis bendromis skaičių apvalinimo taisyklėmis taip, kad paskutinis skaitmuo būtų 0 arba 5. Mokamas, kaip nustatyta Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (2008-11-06 įstatymu Nr. X-1773), priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus nuo 1990-03-11, einant pareigas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1–4 dalyse ir 5 dalies 1–4 punktuose (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo merais ir mero pavaduotojais). Į ištarnautus metus įskaitomi laikotarpiai, nurodyti minėto įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje. Priedą už ištarnautus valstybei metus, kaip nustato Įstatymo 5 straipsnio 3 dalis (2008-11-06 įstatymu Nr. X-1773), sudaro 3 procentai valstybės politiko ar valstybės pareigūno pareiginės algos už kiekvienus trejus metus, tačiau priedo dydis neturi viršyti 30 procentų pareiginės algos. Prokurorams priedai už kvalifikacinį rangą, kaip nustato Įstatymo 5¹ straipsnis (2007-07-03 įstatymo Nr. X-1254 redakcija), skaičiuojami nuo pareiginės algos: 1) jaunesniajam justicijos patarėjui – 10 procentų dydžio; 2) justicijos patarėjui – 15 procentų dydžio; 3) vyresniajam justicijos patarėjui – 20 procentų dydžio; 4) vyriausiajam justicijos patarėjui – 25 procentų dydžio; 5) valstybiniam justicijos patarėjui – 30 procentų dydžio; 6) vyriausiajam valstybiniam justicijos patarėjui – 40 procentų dydžio.
Iki 2009-05-01 galiojusios redakcijos Įstatymo priedėlio III skirsnio (2006-07-19 įstatymo Nr. X-789 redakcija), reglamentuojančio prokurorų pareigines algas, 1.7 punktas nustatė, kad Generalinės prokuratūros ONKT departamento prokuroro pareiginės algos koeficientas sudaro 13,8, Generalinės prokuratūros departamento prokuroro – 13,1 (1.8 punktas), o Generalinės prokuratūros skyriaus prokuroro – 13,0 (1.9 punktas).
2009-04-23 Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymu Nr. XI-224, be kita ko, pakeisti: Generalinės prokuratūros ONKT departamento prokuroro pareiginės algos koeficiento dydis, kuris nuo 2009-05-01 iki 2009-07-31, sudarė 12,14, Generalinės prokuratūros departamento prokuroro – 11,53, o Generalinės prokuratūros skyriaus prokuroro – 11,44.
2009-07-17 Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymu Nr. XI-361, be kita ko, pakeisti: Generalinės prokuratūros ONKT departamento prokuroro pareiginės algos koeficiento dydis, kuris nuo 2009-08-01 iki 2010-07-01, sudarė 11,23, Generalinės prokuratūros departamento prokuroro – 10,67, o Generalinės prokuratūros skyriaus prokuroro – 10,58.
2009-07-17 Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo Nr. XI-361 2 straipsnyje nurodyta, kad įstatymas įsigalioja 2009-08-01 ir galioja iki 2010-12-31. 2010-07-02 Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-980 šio įstatymo galiojimas pratęstas iki 2011-12-31. 2011-11-22 Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1726 šio įstatymo galiojimas dar kartą pratęstas iki 2012-12-31.
2011-12-21 Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1840 2009-07-17 Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo Nr. XI-361 2 straipsnis pakeistas: 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas įsigalioja 2009-08-01 ir galioja iki 2012-12-31, išskyrus 1 straipsnyje išdėstytą Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnį, 2 dalyje – kad šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytas Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnis įsigalioja 2009-08-01 ir galioja iki 2012-04-30, t. y. nustatyta, kad šio įstatymo III skirsnis, reglamentuojantis prokurorų pareigines algas, galioja iki 2012-04-30.
2011-12-21 Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1834, be kita ko, nustatytas Generalinės prokuratūros ONKT departamento prokuroro pareiginės algos koeficiento dydis, kuris laikotarpiu nuo 2012-05-01 iki 2012-12-31 sudarė 11,23, o Generalinės prokuratūros departamento prokuroro – 10,67. 2012-12-20 Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-111 šio įstatymo galiojimas pratęstas iki 2013-12-31.
Kaip matyti iš minėto teisinio reglamentavimo, Generalinės prokuratūros ONKT departamento prokuroro pareiginės algos koeficientas, sudaręs 13,8, nuo 2009-05-01 iki 2009-07-31 buvo sumažintas iki 12,14, o nuo 2009-08-01 iki 2013-12-31 – iki 11,23. Generalinės prokuratūros departamento prokuroro pareiginės algos koeficientas, sudaręs 13,1, nuo 2009-05-01 iki 2009-07-31 buvo sumažintas iki 11,53, o nuo 2009-08-01 iki 2013-12-31 – iki 10,67. Generalinės prokuratūros skyriaus prokuroro pareiginės algos koeficientas, sudaręs 13,0, nuo 2009-05-01 iki 2009-07-31 buvo sumažintas iki 11,44, o nuo 2009-08-01 iki 2013-12-31 – iki 10,58. Šie mažinimai, kaip matyti iš šių teisės aktų aiškinamųjų raštų bei kas, teismo vertinimu, yra visuotinai žinoma aplinkybė, padaryti dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties. Be to, prokurorų atlyginimas sumažintas ir kitu būdu: 2008-12-19 priimtu Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymu, taip pat Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymu buvo nustatytas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis, kuris nuo 2009-01-01 iki 2009-07-31 sudarė 475 Lt, o nuo 2009-08-01 iki 2009-12-31 – 450 Lt. Nuo 2009-08-01 iki 2009-12-31 nustatytas bazinis dydis 2010–2013 metais nebuvo keičiamas, t. y. išliko 450 litų.
Konstitucinis Teismas 2014-12-22 nutarimu Nr. KT51-N17/2014 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti prokurorų ir kai kurių kitų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2009 m. liepos 17 d. redakcija) III skirsnis tiek, kiek jame buvo nustatyti neproporcingai sumažinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorų pareiginės algos koeficientai, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Seimas įgyvendindamas minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927, kuriuo nusprendė kompensuoti tame tarpe ir dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą), kuris buvo sumažintas Įstatymo priedėlio III ir IV skirsnių nuostatomis, galiojusiomis 2009 m. gegužės 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. (1 straipsnio 9 punktas). Šiuo įstatymu buvo nustatytas neproporcingai sumažinto kompensuotino darbo užmokesčio apskaičiavimo dydis bei kompensacijos išmokėjimo tvarka, o taip pat išmokėtinų sumų finansavimo šaltinis. Aptariamas įstatymas įsigaliojo nuo 2015-09-01, t. y. galiojo šio teismo sprendimo paskelbimo metu. Kadangi šiuo metu atsakovas Lietuvos valstybė yra prisiėmusi įsipareigojimą sugrąžinti pareiškėjoms dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalį tai, pasikeitus aplinkybėms, neliko ginčo dalyko. Valstybė prisiimto įsipareigojimo vykdymo terminų bei tvarkos nepažeidžia, ginčo dėl netinkamo įstatymo vykdymo nėra.
Konstitucinis Teismas 2014-12-22 nutarimu Nr. KT51-N17/2014 atkreipė dėmesį savo ankstesnėje jurisprudencijoje suformuotas nuostatas, kad įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymą ir (ar) jo įgyvendinimą protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgiant į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu. Valstybėje nebelikus ypatingos situacijos, įstatymų leidėjas turi nedelsiant priimtu teisės aktu (įstatymu) nustatyti kompensavimo mechanizmą, kad būtų užtikrinti asmenų, patyrusių praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, teisėti lūkesčiai. Sekant šiomis nuostatomis darytina išvada, kad asmens teisų pažeidimas gali būti konstatuojamas tik tada, kai įstatymų leidėjas pasibaigus sunkiai ekonominei situacijai vengia nustatyti sumažinto darbo užmokesčio kompensavimo mechanizmą. Byloje nagrinėjamu atveju kompensavimo mechanizmas yra nustatytas, todėl negalima laikyti, kad valstybė pažeidžia savo pareigas ir turi atsakyti į pareikštą reikalavimą. Tuo remiantis konstatuotina, kad pareiškėjų turtinės teisės nėra pažeidžiamos, todėl skundas atmetamas remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio, 22 straipsnio 1 dalies 88 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienos nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.