Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-08-06 · Administracinė byla Nr. I-3684-422/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-08-06Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-01-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-08-06
Bylos Nr.
I-3684-422/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00329-2019-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
A. Z.
Trečiasis asmuo
Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3684-422/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00329-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 51.4; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 6 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė,

sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,

dalyvaujant pareiškėjui A. Z., trečiojo suinteresuoto asmens Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui A. S.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų –atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK), 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde ( 1 t., b. l. 2–4) ir teismo posėdžiuose nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėn. iki skundo padavimo dienos (2019 m. vasario 12 d.) (1 t., b. l.12) buvo konvojuojamas į kitas kalinimo įstaigas, nors dėl blogos sveikatos būklės jo konvojavimas buvo negalimas. Tvirtino, jog Pravieniškių PN-AK gydytojai, žinodami apie blogą pareiškėjo sveikatos būklę, turėjo neduoti leidimo jo konvojavimui. Teigė, kad jam buvo nustatytas 85 proc. nedarbingumas, specialus nuolatinės slaugos poreikis, galėjo judėti tik invalido vežimėlyje, o konvojavimo automobiliai nepritaikyti žmogui su negalia. Konvojavimo metu turėjo savarankiškai įlipti į automobilį, susinešti daiktus, dėl nepatogių sėdimų vietų kęsti skausmus, jam atsirasdavo pragulos. Dėl šalinimo funkcijų nekontroliavimo gamtinius reikalus turėjo atlikti automobilyje į plastikines talpas, matant kitiems asmenims. Konvojuojant tokiomis sąlygomis, buvo žeminamas jo orumas, pastoviai jautė fizinį skausmą, didelį diskomfortą, buvo emociškai prislėgtas, prasidėjo depresija, atsirado konvojavimo baimė, dėl to kreipėsi į psichologę, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 12 000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovės.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Pravieniškių PN-AK su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (1 t., b. l. 59–62) nurodė, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas turėjo 15 proc. darbingumo lygį, taip pat nuo 2016 m. kovo 14 d. iki 2018 m. kovo 13 d. jam nustatytas specialios nuolatinės priežiūros poreikis, pareiškėjas turi neįgaliojo vežimėlį. Tvirtino, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad jis negalėjo būti konvojuojamas. Pravieniškių PN-AK pareigūnai susidariusioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų. Byloje nėra jokių duomenų apie pareigūnų neteisėtus veiksmus, jais galimai pareiškėjui padarytą netirtinę žalą, todėl nėra visų būtinų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti. Prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Viešojo saugumo tarnybą atsiliepime į skundą (1 t., b. l. 89–93) ir atstovas teismo posėdžiuose nurodė, kad pagrindas konvojui priimti konvojuojamuosius yra konvojuojamojo asmens byla užantspauduotame voke su asmens bylos pažyma, kurioje turi būti gydytojo (bendruomenės slaugytojo) išvada apie konvojuojamojo sveikatos būklę: gydytojas (bendruomenės slaugytojas) pažymi ar konvojuojamasis gali vykti planiniu konvojumi, jo konvojavimo pobūdį ir režimą. Konvojuoti nepriimami ligoniai, kurių konvojavimas pagal asmens sveikatos priežiūros specialisto išvadą, įrašytą konvojuojamojo asmens bylos pažymoje, neleistinas bei neįgalieji, kuriems, neatsižvelgiant į asmens judėsenos priemonių taikymą, vaikštant reikalingas, tačiau nepaskirtas ir konvojavimo paraiškoje neįrašytas palydovas. Pareiškėjo asmens bylų pažymose yra asmens sveikatos priežiūros specialistų įrašai, kad pareiškėjas dėl sveikatos būklės gali vykti planiniu konvojumi, jose nenurodytos specialiosios pareiškėjo konvojavimo sąlygos. Vieną kartą pareiškėjas etapavimui nebuvo priimtas, nes atvyko invalido vežimėlyje, visais kitais kartais jis būdavo su ramentais, ir būdavo etapuojamas bendra tvarka. Pažymėjo, kad ant konvojuojamo asmens bylos pažymos taip pat pasirašo ir konvojuojamasis, jis pažymi, ar turi nusiskundimų, pretenzijų. Nurodė, kad konvojų metu naudoti specialieji automobiliai atitiko jų techninę būklę, įrengimą, žmonių pervežimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Specialiuose konvojavimo automobiliuose tualetai neįrengti, o konvojuojamieji vedami į tualetą tik pasikeitimo punktuose ar patiems prašant. Asmens bylos pažymose nėra asmens sveikatos priežiūros specialistų išvadų, kad pareiškėjui kelionės metu reiktų suteikti papildomą galimybę, išskirtines sąlygas pasinaudoti tualetu, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjo prašymu jam nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti tualetu pasikeitimo punkte. Duomenų apie pareiškėjo žodžiu ar raštu teiktus skundus dėl konvojavimo sąlygų nėra, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kurią kildina iš atsakovės atstovo Pravieniškių PN-AK veiksmų laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėn. iki skundo padavimo dienos (2019 m. vasario 12 d.) leidžiant jį konvojuoti į kitas pataisos įstaigas, nors, jo nuomone, dėl sveikatos būklės, jis negalėjo būti konvojuojamas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio), atlyginimo, taikomos CK normos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011).

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 2 dalis).

Civilinei atsakomybei kilti, inter alia (lot. be kita ko), ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Nesant vieno iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.

Kaip buvo minėta, pareiškėjo esminis argumentas, iš kurio jis kildina atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą, yra tai, jog dėl sveikatos būklės jis negalėjo būti konvojuojamas iš Pravieniškių PN-AK bendrąja tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės), 98 straipsnio 2 dalis numato, jog konvojuoti nepriimami ligoniai, kurių konvojavimas pagal asmens sveikatos priežiūros specialisto išvadą, įrašytą konvojuojamojo asmens bylos pažymoje, neleistinas. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad konvojuoti nepriimami neįgalieji, kuriems, neatsižvelgiant į asmens judėsenos priemonių taikymą, vaikštant reikalingas, tačiau nepaskirtas ir konvojavimo paraiškoje neįrašytas palydovas.

Akivaizdu, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, ligoniai gali būti konvojuojami tik jų konvojavimo pažymoje esant asmens sveikatos priežiūros specialisto leidimui (išvadai) juos konvojuoti. Neįgalieji, kurie negali savarankiškai judėti, taip pat gali būti konvojuojami bendra tvarka, tačiau tik esant palydovui.

Susipažinus su pareiškėjo asmens sveikatos istorija nustatyta, jog pareiškėjas 2013 m. sausio 20 d. autoįvykio metu patyrė stuburo traumą (2 t., b. l. 45). Pareiškėjui laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 5 iki 2017 m. kovo 31 d. buvo nustatyta 15 procentų darbingumo lygis, laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 29 d. nustatyta 2 procentų darbingumo lygis, taip pat nustatytas specialus nuolatinės priežiūros poreikis (1 t., b. l. 63, 72–73, 2 t., b. l. 8–9).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai (1 t., b. l. 16–57, 64) patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 12 d. buvo konvojuotas iš Pravieniškių PN-AK 22 kartus.

Iš pateiktų pareiškėjo Asmens bylos pažymų (1 t., b. l. 83–87, 94–113) matyti, jog visais ginčui aktualiais konvojavimo atvejais gydytojas (bendruomenės slaugytojas) parašu yra patvirtinęs, jog pareiškėjo sveikatos būklė tinkama konvojavimui.

Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje esantys sveikatos priežiūros specialistų įrašai patvirtina, kad prieš etapuojant, pareiškėjas buvo apžiūrimas specialisto, priimama išvada, jog konvojuoti galima, įrašų apie paskirtą palydovą konvojavimo metu nėra (1 t., b. l. 67, 183, 196–198, 200, 2 t., b. l. 2, 6, 8,10, 11–13, 18–20,23–25, 27).

Pastebėtina, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenimis, ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas vaikščiojo su ramentais, galėjo nueiti reikiamus atstumus. Nors pareiškėjo šlapinimosi ir tuštinimosi funkcijos buvo sutrikusios, tačiau apsitarnauti jis galėjo pats, pareiškėjo higienos būklė buvo gera (1 t., b. l. 68, 71, 183, 2 t., b. l. 8,16, 42, 71–72). Liudytojais byloje apklausti Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjas M. K. bei bendrosios praktikos slaugytoja G. A. nurodė, jog kalėdamas Pravieniškių PN-AK, pareiškėjas turėjo neįgaliojo vežimėlį, tačiau judėjo su ramentais, atlikdavo gamtinius reikalus bei pavalgydavo savarankiškai, kito asmens pagalba nebuvo reikalinga. Liudytojai patvirtino, kad nusiskundimų dėl sveikatos būklės, negalėjimo būti konvojuojamam, pareiškėjas nereiškė nei žodžiu, nei raštu.

Byloje jokių objektyvių duomenų apie pareiškėjo reikštas pretenzijas Sveikatos priežiūros tarnybos specialistams dėl sveikatos būklės, negalėjimo būti konvojuojamam, prašymų paskirti lydintį asmenį nėra. Nors kai kuriose pareiškėjo asmens bylos pažymose (1 t., b. l. 99, 105, 107–109, 112–113) pareiškėjas nurodęs, jog turi nusiskundimų dėl sveikatos būklės, tačiau jo nusiskundimai nedetalizuoti, todėl jų pagrindu negalima nustatyti nusiskundimų pobūdžio, kad būtų galima abejoti sveikatos priežiūros specialistų išvadomis dėl galimumo konvojuoti pareiškėją.

Nors iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (2 t., b. l. 43–44) bei teismui pateiktos Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarties (1 t., b. l. 11) matyti, kad 2017 m. rugpjūčio – spalio mėnesį pareiškėjo sveikatos būklė buvo pablogėjusi, tačiau šios aplinkybės neturi reikšmės narinėjamoje byloje, nes 2017 m. rugpjūčio – spalio mėn. pareiškėjas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos nebuvo konvojuojamas.

Apibendrinant aukščiau išdėstytą, akivaizdu, kad ginčo laikotarpiu prieš konvojuojant pareiškėjas būdavo apžiūrimas Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos specialistų, kurie, įvertinę pareiškėjo sveikatos būklę, priimdavo sprendimą dėl jo galimybės vykti konvojumi. Duomenų, leidžiančių abejoti Sveikatos priežiūros specialistų kompetencija, priimtais sprendimais, į bylą nepateikta, todėl pagrindo neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų konstatavimui byloje nėra.

Nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje numatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Janina Vitunskienė