Kauno apygardos teismo sprendimas

2011-03-15 · Civilinė byla Nr. 2S-750-390/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2011-03-15
Bylos Nr.
2S-750-390/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algimantas Kukalis (pirm.), Leonas Jachimavičius, Arvydas Žibas
Skolininkas
UAB „Algvalda“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-750-390/2011
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Romaldas Šuliokas
Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; 122.3 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Arvydo Žibo, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko UAB „Algvalda“ atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

kreditoriaus UAB „LTPumps“ pateikė pareiškimą dėl 82434,20 Lt skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 1118,26 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „Algvalda“. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB „Algvalda“ sąskaitas bankuose, nesant pakankamai piniginių lėšų sąskaitose, areštuoti nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 82434,20 Lt sumai, nes įsiskolinimas didelis, skolininkas vengia atsiskaityti keletą mėnesių, į raginimus nereaguoja.

Žemesnės instancijos teismas

Jonavos rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 29 d. nutartimi kreditoriaus prašymą tenkino. Areštavo skolininko UAB „Algvalda“ pinigines lėšas, pareikšto reikalavimo sumoje – 82434,20 Lt, uždraudžiant atlikti su piniginėmis lėšomis bet kokias pinigų išmokėjimo, pervedimo ar kitas disponavimo operacijas; leidžiant įskaityti į UAB „Algvalda“ sąskaitą gautas lėšas ir iš šios sąskaitos atsiskaityti su kreditoriumi, išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas. Neužtenkant (ar nesant) pakankamai piniginių lėšų likusiai sumai užtikrinti, areštavo skolininko UAB „Algvalda” nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas skolininką arba trečiuosius asmenis, neviršijant pareikšto reikalavimo sumos – 82434,20 Lt. Uždraudė skolininkui nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos (disponuoti), paliekant skolininkui teisę nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus valdyti ir naudotis jais. Teismas sprendė, jog didelė reikalavimo suma (bendra suma – 82434,20 Lt) gali padidinti teismo įsakymo neįvykdymo riziką. Dėl ko yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad neatsirastų priežasčių dėl kurių teismo įsakymo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Atsižvelgęs į kreditoriaus prašymą, į CPK 664 str. nustatytą išieškojimo iš skolininko turto eilę bei į tai, kad arešto mastas (82434,20 Lt) nėra ženkliai didelis, kad būtų pirma eile areštuojamas nekilnojamasis turtas, kurio vertė dažnai yra daug didesnė, pirma eile yra areštavo skolininko pinigines lėšas, o po to kitą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu skolininkas UAB „Algvalda“ prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-12-29 nutartį, išdėstant taip: areštuoti skolininko nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą pareikšto reikalavimo sumoje – 82434,20 Lt. Areštuojant skolininkui priklausantį turtą, uždrausti skolininkui nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos (disponuoti), paliekant skolininkui teisę nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus valdyti ir naudotis jais bei areštuotą turtą pavesti saugoti skolininkui UAB „Algvalda“. Apelianto nuomone, laikinosios apsaugos priemonės turėjo būti pritaikytos pirmiausiai skolininko nekilnojamajam turtui, o pinigams sąskaitose turėtų būti leista laisvai cirkuliuoti. Teigia, jog šiuo metu vykdo keletą svarbių rangos sutarčių, beveik kiekvieną dieną reikia pirkti kurą, mokėti už pateiktas statybos - montavimo medžiagas bei kitoms įmonės reikmėms. Areštavus skolininko lėšas 82 434,20 Lt sumai, skolininkas neturės lėšų rangos sutartims vykdyti. Tai atneš nepakeliamus nuostolius, kurie nepataisomai gali paveikti skolininko veiklą, nes kreditoriaus prašoma priteisti suma yra didelė. Pažymi, kad nekilnojamojo turto skolininkas turi pakankamai, kad užtektų uždegti turto arešto mastą 82 434,20 Lt sumai. Be to kreditoriaus pareikštas reikalavimas yra ginčytinas, ko pasekmė gali būti ateityje pareikšto ieškinio atmetimas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius UAB „LTPumps“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-12-29 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad netaikius laikinosios apsaugos priemonės – piniginių lėšų arešto, teismo įsakymo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Teismo įsakymas šiuo metu yra įsiteisėjęs ir pradėtas vykdymo procesas. Kreditoriaus interesas šioje byloje gali būti užtikrintas skolininko piniginių lėšų, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštu. Skolininko interesas nebus pažeistas, nes mokėjimus, susijusius su mokesčių, darbo užmokesčio dengimu skolininkui leidžiama atlikti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (kreditoriui), įvykdymui. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apelianto atskirojo skundo argumentą, kad piniginių lėšų areštas gali sutrikdyti įmonės komercinę veiklą. Piniginės lėšos yra ypač svarbus svertas kiekvienos įmonės normaliai ūkinei – komercinei veiklai užtikrinti. Piniginių lėšų areštas apsunkina bet kokios įmonės veiklą, be to, piniginių lėšų areštas paliečia ir trečiųjų asmenų teises bei interesus, todėl ši laikinoji apsaugos priemonė taikytina tik tuomet, kai negalima taikyti kitų CPK 145 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių ar jų nepakanka teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad areštavus lėšas, esančias bankų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje (CPK 145 str. 6 d.). Kadangi laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o ne apriboti skolininko veiklą taip, kad jis praktiškai taptų neveikiantis ir būtų privestas prie bankroto dėl pradelstų ar laiku neįvykdytų prievolių valstybei (valstybinei mokesčių inspekcijai, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir kt.), darbuotojams, tai laikinoji apsaugos priemonė – piniginių lėšų areštas – taikytina išimtiniais atvejais ir tokia apimtimi, kad atsakovas/skolininkas, kurio pinigai yra areštuoti, galėtų vykdyti veiklą, laiku atsiskaityti su valstybinėmis institucijomis, mokėti atlyginimus darbuotojams, o pritaikytas piniginių lėšų areštas ženkliai nesutrikdytų kasdienės įmonės veiklos. Laikinosios apsaugos priemonės, kai pirmiausia areštuojami nekilnojamieji daiktai, o tik vėliau kilnojamieji daiktai ir lėšos, yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą.

Atskiruoju skundu iš esmės prašoma laikinąsias apsaugos priemones palikti skolininko nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, o piniginėms lėšoms laikinųjų apsaugos priemonių netaikyti. Teigiama, kad skolininkas turi pakankamai nekilnojamojo turto, kurio pakaktų kreditoriaus reikalavimų užtikrinimui. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.), tuo tarpu apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir jo vertę. Iš byloje esančio Centrinės hipotekos įstaigos filialo hipotekos skyriaus prie Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-01-06 pažymėjimo apie turto arešto akto pakeitimo įregistravimą turto areštų registre matyti, kad skolininkui nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas: pastatas – degalinė, bei butas, esantys Jonavos r. sav. (b.l. 56-57). Duomenų apie šio turto vertę nėra. Todėl apelianto argumentas, kad kreditoriaus reikalavimo užtikrinimui pakanka skolininko nekilnojamojo turto arešto, atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmiausia reikalavimo sumos apimtyje areštuotini skolininkui UAB „Algvalda“ priklausantys nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, ir tik jų nesant ar esant nepakankamai, areštuotinos skolininkui priklausančios piniginės lėšos.

Teisėjų kolegija atsižvelgdama į nurodytus motyvus konstatuoja, kad apylinkės teismas priimdamas nutartį nevisiškai tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl ginčijama nutartis pakeistina (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 4 punktu, kolegija,

n utaria:

Atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nutartį pakeisti.

Kreditoriaus „LTPumps”, buveinės adresas – Talačkonių k. Pasvalio r., įm. k. 302036539, a/s (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, b/k 70440, reikalavimų užtikrinimui 82434,20 Lt ribose areštuoti skolininkui UAB „Algvalda”, įmonės kodas 157041957, buveinės adresas Girelės g. 2A-2, Jonavoje, a/s Nr.(duomenys neskelbtini), AB DnB NORD bankas, b/k 40100, priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tik jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas, esančias pas skolininką arba trečiuosius asmenis.

Kitas nutarties dalis palikti nepakeistas.

Kolegijos pirmininkas Algimantas KukalisKolegijos teisėjai Leonas JachimavičiusArvydas Žibas