Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorės Alginos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje,

G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas, kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir 187 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. Š. 2024 m. gegužės 27 d., apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini), pirmoje daugiabučio namo laiptinėje, pirmame aukšte, be aiškios priežasties vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė savo mamai J. B. į dešinį žandą, ir taip sukėlė J. B. fizinį skausmą.

Be to, G. Š. 2024 m. gegužės 28 d. apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini) , prie daugiabučio namo pirmos laiptinės, be aiškios priežasties ne mažiau kaip tris-keturis kartus kumščiais trenkė savo mamai J. B. į veido ir galvos sritį, ir taip sukėlė J. B. fizinį skausmą.

Be to, G. Š. 2024 m. gegužės 29 d. apie 03.00 val. (duomenys neskelbtini) , tyčia metė keturis akmenis ir išdaužė mamai J. B. priklausančio buto nevarstomo lango plastikinio stiklo paketą 145 x 85 cm, kurio vertė 160 Eur, ir varstomo lango stiklo paketą 135 x 70 cm, kurio vertė 110 Eur, ir tokiais tyčiniais veiksmais sugadino nedidelės vertės svetimą turtą ir padarė J. B. 270 Eur turtinę žalą.

Dėl 2024 m. gegužės 27 d. veikos (fizinio skausmo sukėlimo)

G. Š. apklaustas įtariamuoju 2024 m. gegužės 28 d. parodė, kad supranta kuo yra įtariamas, kaltu neprisipažįsta. Jo mama yra J. B.. 2024 m. gegužės 26 d. atvyko pas savo mamą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), nes jis neturi kur gyventi. Mama priėmė pas save. 2024 m. gegužės 27 d. ryte išvažiavo į Radviliškį, nes buvo kviečiamas į policijos komisariatą, dėl įvykdytos vagystės iš parduotuvės. Po to, vakare vėl grįžo pas mamą. Tarp jų nebuvo jokio konflikto (t I, e. b. l. 197-201).

Papildomos 2024 m. gegužės 29 d. apklausos metu įtariamuoju apklaustas G. Š. parodė, kad save laiko psichiškai sveiku, psichikos centre nėra registruotas, įtariamojo teisės jam išaiškintos, jis jas suprato, teisė dėl gynėjo jam išaiškinta, gynėjas apklausoje nereikalingas, pranešimą apie įtarimą perskaitė, suprato kuo yra įtariamas, kaltu prisipažįsta visiškai. 2024 m. gegužės 27 d. jis buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę dėl to, kad smurtavo prieš savo mamą J. B. (t II, e. b. l. 21-24).

Papildomos 2024 m. liepos 19 d. apklausos metu įtariamuoju apklaustas G. Š. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, dėl pareikšto įtarimo kaltu prisipažįsta visiškai, laikosi anksčiau duotų parodymų ir juos patvirtina, papildomai nori pasakyti, kad labai gailisi, kad 2024 m. gegužės 27 d. smurtavo prieš savo mamą J. B., t. y. kad kumščiu sudavė jai smūgį į dešinį žandą ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Mamos J. B. dėl tokio savo elgesio, po atliktos tarp jų akistatos, atsiprašė, mama jam atleido (t II, e. b. l. 51-53).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė be jo paties asmeniško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

2024 m. gegužės 28 d. nukentėjusioji J. B. parodė, kad G. Š. yra jos sūnus. Ji sutinka duoti parodymus prieš savo sūnų. Ji sūnų augino iki 12 metų, po to sūnus augo pas senelius iki 18 metų. 19 metų išėjo tarnauti. Tarnavo 9 mėnesius. Po tarnybos sūnus grįžo gyventi pas ją, gyveno kažkur 4 mėnesius. Po to išvyko į užsienį. Užsienyje ilgai neužsibuvo, grįžo atgal pas ją. Sūnus tada labai pasikeitė, tapo agresyvus, dėl to ji kreipėsi į policiją ir sūnų iškeldino. G. Š. tada išvyko gyventi pas senelius į (duomenys neskelbtini) rajoną. 2024 m. gegužės 26 d. vakare sūnus atvyko pas ją, viskas buvo gerai. Sūnus pasisakė, kad 2024 m. gegužės 27 d. jam reiks vykti į Radviliškio komisariatą, nes yra pradėta byla jo atžvilgiu dėl vagystės. Sūnus sakė, kad neturi pinigų. Ji G. Š. davė pinigų nuvykti į Radviliškį. 2024 m. gegužės 27 d. ryte sūnus išvyko į Radviliškį, vakare, tiksliai laiko negali pasakyti, sūnus grįžo pas ją. Ji nežino, dėl kokių priežasčių grįžęs sūnus elgėsi agresyviai, tarp jų net nebuvo jokio konflikto. G. Š. sakė, kad vėl jam užeis, kad gali vėl ją sumušti. Ji sūnaus paklausė, ką šis darys, kai užeis, sūnus nieko neatsakė, pradėjo ją gąsdinti, kad ją sumuš. Ji išsigando, nes tai būtų buvęs ne pirmas kartas, kai G. Š. prieš ją smurtautų, tik tada ji neturėdavo sūnui pretenzijų ir dabar dėl senesnių įvykių ji jokių pretenzijų neturi, tik nori, kad sūnus paliktų ją ramybėje ir neateitų pas ją į butą, nes ji sūnaus bijo. Matydama, kad sūnus gali ją sumušti, ji iš buto išėjo. G. Š. ėjo jai iš paskos, pasivijo ją daugiabučio namo laiptinėje, čiupo kaire ranka už drabužių ir, jai atsisukus, vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė jai į veido sritį, pataikė į dešinį žandą. Daugiau smūgių sūnus jai nesudavė, paleido ir nuėjo į butą. Dėl suduoto smūgio jai labai skaudėjo. Vertinant skausmą 10 balų sistemoje, skausmą vertintų 5 balais. Išėjusi į kiemą ji paskambino draugui D. Z. ir paprašė, kad šis ateitų pas ją, nes sūnus ją sumušė. Ji D. Z. laukė kieme prie namo, bet šis neatėjo, nenorėjo kištis. D. Z. tik iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams ji papasakojo apie įvykį su sūnumi. Pareigūnai sūnų sulaikė ir išvežė į areštinę. Policijos pareigūnai iškvietė jai greitąją pagalbą. Medikai ją apžiūrėjo įvykio vietoje, į gydymo įstaigą nevežė. Pas ekspertų dėl sužalojimo mąsto nustatymo ji nevyks. Jokių pretenzijų sūnui neturi, civilinio ieškinio nereikš. Kai sūnų paleis iš areštinės, ji nenori, kad šis grįžtų pas ją, nes ji sūnaus bijo. Ji sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu (t I, e. b. l. 38-41).

2024 m. gegužės 27 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus J. B. dešinės veido pusės žandą, matosi paraudimas, patinimas (t I, e. b. l. 42-46).

2024 m. liepos 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G721/2024 (04) užfiksuota, kad J. B. kūne sužalojimų nėra. Gautuose medicininiuose dokumentuose neužfiksuota jokių objektyvių sužalojimo žymių J. B. kūne (t I, e. b. l. 57-58).

2024 m. gegužės 29 d. atlikta nukentėjusiosios J. B. ir įtariamojo G. Š. akistata. Klausimas J. B.: Kaip įvykio dieną, t. y. 2024 m. gegužės 27 d. apie 22.30 val. elgėsi Jūsų sūnus G. Š., ką jis Jums sakė, ką darė? Atsakymas: Įvykio dieną sūnus G. Š. vakare, tiksliai laiko negali pasakyti, grįžo iš Radviliškio į (duomenys neskelbtini). Iš pradžių viskas buvo gerai, jie bendravo, G. Š. pavalgė. G. Š. džiaugėsi, kad jį priims į kariuomenę dirbti. Paskui sūnus liepė su juo bendrauti, sakė, kad jam užeis. J. B. paklausė, kas tau užeis, sūnus nieko neatsakė, vaikščiojo iš vieno kambario į kitą, klausė jos ar ji jo bijo. J. B. sūnaus išsigando ir išėjo iš buto. Sūnus atbėgo paskui ją ir laiptinėje viena ranka čiupo už drabužių, kažkur už dešinės pusės, jai atsisukus į jį, G. Š. vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė jai į dešinį žandą. Daugiau smūgių sūnus nesudavė, nuėjo jis į butą, o J. B. išėjo į lauką. Klausimas G. Š.: Ar sutinkate su mamos J. B. parodymais? Atsakymas: Su mamos parodymais G. Š. sutiko, buvo taip, kaip mama sako (t I, e. b. l. 68-71).

Liudytojas D. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. gegužės 27 d. vakare, tiksliai laiko nepamena, jam į mobilųjį telefoną paskambino pažįstama J. B.. Moteris kalbėjo susijaudinusi, pasakė, kad ją ką tik sumušė sūnus G. Š., kad ji yra kieme prie daugiabučio namo. J. B. prašė, kad jis ateitų pas ją. Jis pasakė, kad neateis, bet po pokalbio su J. B. jis iškart paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir papasakojo apie įvykį. Kaip G. Š. smurtavo prieš savo mamą J. B., jis nematė ir nieko apie tai neturi papasakoti (t I, e. b. l. 74-76).

Telšių apskr. VPK Akmenės r. PK PK 2024 m. gegužės 28 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) namo pirma laiptinė nuo rytinės namo pusės (t I, e. b. l. 29-31).

Dėl 2024 m. gegužės 28 d. veikos (fizinio skausmo sukėlimo)

2024 m. gegužės 29 d. apklausos metu įtariamuoju apklaustas G. Š. parodė, kad pranešimą apie įtarimą perskaitė, supranta kuo yra įtariamas, kaltu prisipažįsta visiškai. Jis pripažįsta, kad mamai sudavė ne keturis smūgius, o du arba tris kartus į veidą. Jis mamai trenkė kumščiais, abejomis rankomis. 2024 m. gegužės 27 d. jis buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Jį uždarė dėl to, kad smurtavo prieš mamą. 2024 m. gegužės 28 d. jį iš areštinės paleido. Išleistas iš areštinės jis Šiaulių mieste, lombarde užstatė savo mobilaus ryšio telefoną, kad turėtų pinigų grįžti į (duomenys neskelbtini). Jis tyrėjai apklausos metu pamelavo, kad gyvens Šiauliuose, Kauno g. 6, nakvynės namuose. 2024 m. gegužės 28 d. apie 19.00 val. jis autobusu grįžo į (duomenys neskelbtini) ir nuėjo iki mamos buto (duomenys neskelbtini). Beldėsi į duris, bet durų jam niekas nedarė. Kažkur apie vieną valandą jis stovėjo prie daugiabučio namo laiptinės, kai pamatė pareinančią mamą su draugu D.. Jis nieko nesakęs priėjo prie mamos ir kumščiais, abiejų rankų, trenkė mamai į veidą, sudavė du tris kartus. D. juos išskyrė, kad jis mamai daugiau smūgių nesuduotų. Jis tada išėjo ir pasislėpė, paskui nuėjo iki parduotuvės „Maxima“, po to prie kultūros rūmų, paskui vėl grįžo prie mamos buto. Jis girdėjo, kad pas mamą kažkas yra, tada užlipo į antrą ar trečią aukštą, laukė, kada kas išeis iš buto. Po kiek laiko iš buto išėjo policijos pareigūnai, po kiek laiko ir mama su D. išėjo iš buto. Jis vis buvo laiptinėje, laukė kol labiau sutems. Mama namo negrįžo (t II, e. b. l. 21-24).

2024 m. liepos 19 d. G. Š. įtariamojo apklausos metu parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, dėl pareikšto įtarimo kaltu prisipažįsta visiškai, laikosi anksčiau duotų parodymų ir juos patvirtina, papildomai nori pasakyti, kad labai gailisi, kad 2024 m. gegužės 28 d. smurtavo prieš savo mamą J. B., t. y. kad 2024 m. gegužės 28 d. ne mažiau kaip keturis kartus kumščiais trenkė savo mamai J. B. į veido ir galvos sritį, ir taip sukėlė mamai fizinį skausmą. Mamos J. B. dėl tokio savo elgesio po atliktos tarp jų akistatos atsiprašė, mama jam atleido (t II, e. b. l. 51-53).

Kaltinamojo kaltė be jo paties asmeniško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

2024 m. gegužės 28 d. nukentėjusioji J. B. parodė, kad vakar (2024 m. gegužės 27 d.) jau buvo iškviesta policija dėl jos sūnaus G. Š. smurto prieš ją. Pareigūnai sūnų išvežė į areštinę, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šiandien (2024 m. gegužės 28 d.) vakare ji ėjo namo su savo draugu D. Z.. Priėjus prie savo daugiabučio namo laiptinės (duomenys neskelbtini), staiga iš laiptinės iššoko jos sūnus G. Š. ir, nieko nesakydamas, kumščiu trenkė jai nenustatytą kiekį kartų į galvos ir veido sritį. Po sūnaus suduotų smūgiu jai labai skaudėjo ir pradėjo truputį bėgti kraujas iš nosies bei skaudėjo kairės pusės žandą. Ji labai bijo savo sūnaus, šis visada agresyvus. Gerai, kad šalia buvo D. Z., kuris G. Š. nuo jos atitraukė. Jei D. Z. nebūtų buvę, G. Š. būtų ją sumušęs labiau. Sūnus išgirdęs, kad ji skambina policijai, pabėgo. Ji skausmą iš 10 balų skalės vertina 5 balais. Prašo sūnų nubausti ir prašo, kad sūnus pas ją neitų, nes ji bijo, nes kai ji bus viena, sūnus gali ją sumušti arba išdaužyti buto langus (t I, e. b. l. 81-86).

2024 m. gegužės 28 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus J. B. veido sritį matosi, kad kairės pusės žandas yra paraudęs, patinęs. Daugiau jokių sužalojimų nesimato (t I, e. b. l. 91-96).

Liudytojas D. Z. parodė, kad 2024 m. gegužės 28 d. apie 20.30 val. jis su J. B. grįžo iš miesto pas J. B.. Kai jie atėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, prie laiptinės stovėjo jaunuolis, kuris buvo su juodu sportiniu bliuzonu, užsidėjęs gobtuvą ant galvos. Jaunuolis iškart puolė mušti jo draugę J. B., be jokių žodžių. Kai jaunuolis užsipuolė, jis atpažino, kad tai G. Š.. Jis mano, kad J. B. G. Š. sudavė apie keturis kartus į veido sritį. Jis G. Š. atitraukė, G. Š. tada bėgo į laiptinę ir jis bėgo paskui jaunuolį šį sulaikyti. Bet G. Š. muistėsi ir jis negalėjo jaunuolio išlaikyti. G. Š. pabėgo. Jis J. B. liepė skambinti į policiją (t I, e. b. l. 107-109).

Telšių apskr. VPK Akmenės r. PK 2024 m. gegužės 28 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), priėjimas prie laiptinės. (Duomenys neskelbtini) gatvėje stovi penkių aukštų, penkių laiptinių, mūrinis daugiabutis namas pažymėtas numeriu (duomenys neskelbtini). Namo laiptinė yra nuo rytinės pusės pirma. Namo laiptinė yra su stogeliu, grindys yra betoninės. Įvykio vietoje nesimato jokių grumtynių pėdsakų nei kraujo dėmių (t I, e. b. l. 81-90).

Dėl 2024 m. gegužės 29 d. veikos (turto sunaikinimas ar sugadinimas)

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas G. Š. 2024 m. gegužės 29 d. parodė, kad kaltu prisipažįstu visiškai. 2024 m. gegužės 28 d. laukė prie mamos buto, buvo jau tamsu, kiek tiksliai valandų buvo negali pasakyti, gal 03.00 val. nakties, jis išėjo iš laiptinės, nuėjo prie apleisto daugiabučio namo, kuris yra netoli mamos buto, iš ten pasiėmė keturis plaštakos dydžio akmenis. Juos atsinešė iki mamos daugiabučio namo. Jo mama gyvena pirmame aukšte. Atsineštus du akmenis ji metė į balkono langą, bet langas neišdužo, po to jis metė trečią akmenį ir balkono langas išdužo. Ketvirtą akmenį jis metė į balkono praėjimo langą, langas išdužo. Po valandos jis vėl iš to paties apleisto daugiabučio pasiėmė du ar tris akmenis ir vėl grįžo prie mamos buto, vėl akmenis metė į tuos pačius anksčiau minėtus langus. Lygtais vėl balkono langai dužo kitose vietose. Iš pradžių balkono stiklus išdaužė iš pykčio, po to jo tikslas buvo įeiti į butą ir išsimiegoti. Į butą nepateko. Tada jis nuėjo pas mamos draugą D., norėjo pasikrauti elektroninę cigaretę. D. jo neįsileido į butą. Netrukus atvyko policijos pareigūnai prie D. buto ir jį sulaikė. Jis gailisi, kad mamai sudavė smūgius. Jis gailisi, kad mamos buto langus išdaužė. Mamai jis sudavė smūgius dėl to, kad jis ant jos pyksta, pyksta dėl vaikystėje patirtų nuoskaudų. Jo ir mamos santykiai nėra artimi, mama jį augino kažkur iki 10 metų. Po to jis augo su seneliais. Mama nesidomėdavo, kaip jis gyvena. Ryšius palaikė tik tiek, kiek jis mamai paskambindavo ir tik tiek, kiek jis bandė palaikyti ryšį su mama. Jis gailisi dėl visko, gailisi, kad mamą sumušė, kad langus išdaužė. Taip pasielgė iš pykčio (t II, e. b. l. 21-24).

Papildomos apklausos metu įtariamuoju apklaustas G. Š. 2024 m. liepos 19 d. nurodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, dėl pareikšto įtarimo kaltu prisipažįsta visiškai, laikosi anksčiau duotų parodymų ir juos patvirtina, papildomai nori pasakyti, kad labai gailisi, kad išdaužė mamos buto 2 langus. Žino, kad mama dėl padarytų nusikaltimų jam pretenzijų neturi, bet jis vis tiek mamai atlygins padarytą žalą. Labai nuoširdžiai gailisi dėl savo tokių poelgių. Pažada, kad daugiau taip nesielgs (t II, e. b. l. 51-53).

Kaltinamojo kaltė be jo paties asmeniško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

2024 m. gegužės 29 d. nukentėjusioji J. B. parodė, kad 2024 m. gegužės 28 d. prieš ją sūnus G. Š. naudojo smurtą ir ją sužalojo, ji buvo išsikvietusi pareigūnus, dėl sūnaus veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Po sumušimo, pareigūnams išvykus, tikslaus laiko pasakyti negali, galėjo būti 2024 m. gegužės 29 d. apie 02.00 val., ji bijojo pasilikti savo bute, todėl išėjo miegoti pas draugą. 2024 m. gegužės 29 d. apie 06.00 val. G. Š. atėjo pas jos draugą, pradėjo belsti į duris, daužyti į langus, jie G. Š. neįsileido ir iškvietė policiją. Ryte ji nusprendė, kad reikia eiti patikrinti savo butą, ar sūnus neišdaužė langų, ar neišlaužė durų, kadangi anksčiau buvo išdaužęs langus. Apie 08.55 val. ji grįžo į savo butą (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjusi butą pamatė, kad išdaužti dveji plastikiniai stiklo paketai, kurie buvo sudėti į balkoną, balkone mėtėsi akmens skaldos gabalai, kuriais buvo išdaužti langai. Ji mano, kad langus išdaužė jos sūnus G. Š.. Ji pačio įvykio nematė, tačiau jokių konfliktų su niekuo neturi. 2024 m. gegužės 3 d. sūnus buvo išdaužęs jos buto virtuvės bei miegamojo langą, ji užsakinėjo naujus langus, už juos sumokėjo 250 eurų. Balkone esantys langai yra didesni, todėl mano, kad dabar langai kainuos apie 500 eurų. Šiuo metu tikslios žalos pasakyti negali, ją pateiks tyrimo metu, kai užsakys langus. Tada dėl išdaužtų langų į policiją nesikreipė, pareiškimo nerašė, bet sūnus jai prisipažino, kad tai jis išdaužė langus. Maždaug prieš dvejus metus jos sūnus G. Š. pradėjo keistai elgtis, tapdavo agresyvus. Šių metų gegužės mėnesį sūnus beveik visada agresyvus, tai smurtauja prieš ją, tai daužo langus, prieš kelias dienas pats jai pasisakė, kad jam vėl prasidės kažkas ir jis ją sumuš. Ji mano, kad jos sūnui sutrikusi sveikata, jį reikia priverstinai gydyti (t II, e. b. l. 114-122).

2024 m. birželio 20 d. nukentėjusioji J. B. papildomai parodė, kad ji civilinio ieškinio nereikš, nes vis tiek jos sūnus neturės iš ko atlyginti padarytos žalos. Jokių pretenzijų ji G. Š. neturi, ji tik nori, kad sūnus ją paliktų ramybėje, nes ji jo bijo (t I, e. b. l. 143-145).

2024 m. liepos 17 d. J. B. papildomai parodė, kad bute buvo keisti balkono nevarstomo plastikinio stiklo paketas matmenys 145 x 85, varstomo stiklo paketas matmenys 135 x 70. Keitė tik stiklo paketus, ne su rėmais. 2024 m. liepos 11 d. ji kreipėsi į UAB ,,Langės langai“, kad šie pateiktų komercinį pasiūlymą dėl minėtų stiklo paketų. Gavo atsakymą, kad dviejų stiklo paketų kaina 270 eurų. Nevarstomo plastikinio stiklo paketo vertė 160 eurų, varstomo stiklo paketo vertė 110 eurų. Taip pat nori pasakyti, kad jos sūnus G. Š. buvo išdaužęs ir kitus jos buto langus, bet skirtingomis dienomis ir laikotarpiu, dėl ko jis nubaustas administracine tvarka. Kaip minėjo anksčiau, ji civilinio ieškinio nereikš, jokių pretenzijų sūnui neturi (t I, e. b. l. 152-155).

2024 m. liepos 17 d. J. B. savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu savanoriškai pateikė 2024 m. liepos 11 d. UAB „Langės langai“ komercinį pasiūlymą (t I, e. b. l. 156-158).

Telšių apskr. VPK Akmenės r. PK 2024 m. gegužės 28 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole ir priede – fotolentelėje užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Butas pirmame aukšte. Įėjus į balkoną, kairėje matoma spintelė, ant jos maišelis, kuriame matomas akmens skaldos gabalas, kuris paimtas. Balkono viduryje kėdė, prie jos, ant žemės, matomi du akmens skaldos gabalai kurie paimti. Balkono dešinėje suolas bei stalas. Ant suolo matomas dar vienas akmens skaldos gabalas, kuris paimtas. Visame balkone ant grindų bei baldų matomos stiklo šukės. Balkono nevarstomo plastikinio stiklo paketo matmenys 145x85, varstomo stiklo paketo matmenys 135x70. stiklo paketuose matomos skylės bei stiklo įtrūkimai (t I, e. b. l. 114-132).

Dėl veikų kvalifikavimo ir bausmės skyrimo

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ir nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 141 straipsnyje. BK 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

BK 187 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Šios nusikalstamos veikos dalykas – bet koks svetimas kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas. Teismų praktikoje pažymėta, kad šiame baudžiamajame įstatyme nurodytos veikos esmę sudaro svetimo nedidelės vertės turto sugadinimas ar sunaikinimas, t. y. kaltininko veiksmai, dėl kurių kitam asmeniui priklausantis turtas netenka visos ar dalies savo ekonominės vertės. Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės ir jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Nusikalstama veika gali būti padaroma tiek veikimu, tiek neveikimu. Aktyvūs veiksmai gali pasireikšti mechaniniu, fiziniu ar kitokiu poveikiu daiktui. Turto sugadinimo būdų gali būti įvairių (sulaužymas, sudaužymas, apipylimas įvairiais skysčiais, dažais ir pan.). Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai turtas faktiškai nustoja būti ekonomine ūkine vertybe arba jis sugadinamas. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas nedidelės vertės turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis). Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. BK 190 straipsnyje įtvirtinta, jog nedidelės vertės turtas laikomas toks turtas, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.

Kaltinamasis G. Š. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, t. y. 2024 m. gegužės 27 d. ir 2024 m. gegužės 28 d. sukėlęs fizinį skausmą savo šeimos nariui – mamai J. B., ir 2024 m. gegužės 29 d. tyčiniais veiksmais sugadinęs nedidelės vertės svetimą – mamai J. B. priklausantį turtą – dviejų buto langų plastikinius stiklo paketus, kurių vertė 270 Eur. Kaltinamasis G. Š. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, atitinkančius esmines bylos aplinkybes. Kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo be paties kaltinamojo prisipažinimo įrodo šie surinkti ir ištirti įrodymai: tarnybiniai pranešimai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, specialisto išvados, įvykio vietos apžiūros protokolai su foto lentelėmis, taip pat asmens apžiūros protokolai su fotolentelėmis, nukentėjusios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie atitinka kaltinamojo nurodytas ir rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes, kita rašytinė bylos medžiaga.

Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių ir rašytinių įrodymų visumą, darytina išvada, kad kaltinamasis G. Š. vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkdamas savo mamai J. B. į dešinį žandą (2024 m. gegužės 27 d. veika) ir taip sukeldamas fizinį skausmą savo šeimos nariui – mamai J. B., padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą; be to, kaltinamasis G. Š. ne mažiau kaip tris-keturis kartus kumščiais trenkdamas savo mamai J. B. į veido ir galvos sritį (2024 m. gegužės 28 d. veika) ir taip sukeldamas fizinį skausmą savo šeimos nariui – mamai J. B., padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą; be to kaltinamasis G. Š. tyčiniais veiksmais mesdamas keturis akmenis ir taip išdauždamas mamai J. B. priklausančio buto dviejų langų plastikinius stiklo paketus (iš viso 270,00 Eur vertės) (2024 m. gegužės 29 d. veika), sugadino nedidelės vertės svetimą – mamai J. B. priklausantį, turtą ir padarė baudžiamąjį nusižengimą numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltinamojo asmenybę.

Skiriant bausmes G. Š., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas du baigti nesunkūs nusikaltimai žmogaus – šeimos nario – sveikatai, taip pat vienas baudžiamasis nusižengimas nuosavybei, kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Atsižvelgtina ir į tai, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Skirdamas bausmes teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį G. Š. – neteistas, baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, nevedęs. Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijose numatytas ir prokurorės siūlomas bausmes – laisvės apribojimus be intensyvios priežiūros, jų trukmę nustatant mažesnę už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis), uždraudžiant G. Š. visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant ir alkoholį (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, G. Š. skirtinos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, G. Š. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas G. Š. laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. gegužės 27 d. 23.15 val. iki 2024 m. gegužės 28 d. 15.50 val. ir nuo 2024 m. gegužės 29 d. 06.10 val. iki 2024 m. gegužės 29 d. 15.15 val. (viso dvi dienos) ir laikytina, kad G. Š. yra atlikęs 4 (keturias) dienas laisvės apribojimo bausmės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, G. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įvykdant ją per 9 (devynis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) 2024 m. gegužės 28 d. nutarimu įtariamajam G. Š. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir 2024 m. gegužės 29 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi įtariamajam G. Š. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir įpareigojimą nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, nesilankyti gyvenamojoje vietoje ir kitose vietose, kuriose gali būti nukentėjusioji ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu, palikti nepakeistas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – 4 vnt. akmens skaldos gabalai, paimti 2024 m. gegužės 27 d. įvykio vietos apžiūros metu, kurie saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. gegužės 27 d. veika), ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 8 mėnesiams be intensyvios priežiūros, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant ir alkoholį.

G. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. gegužės 28 d. veika), ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 8 mėnesiams be intensyvios priežiūros, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant ir alkoholį.

G. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje (2024 m. gegužės 29 d. veika), ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 8 mėnesiams be intensyvios priežiūros, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant ir alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir skirti G. Š. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant ir alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti G. Š. galutinę sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant ir alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu G. Š. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įvykdant ją per 9 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas G. Š. laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. gegužės 27 d. 23.15 val. iki 2024 m. gegužės 28 d. 15.50 val. ir nuo 2024 m. gegužės 29 d. 06.10 val. iki 2024 m. gegužės 29 d. 15.15 val. (viso dvi dienos) ir laikyti, kad G. Š. yra atlikęs 4 (keturias) dienas laisvės apribojimo bausmės.

Bausmės pradžią G. Š. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti G. Š. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir įpareigojimą nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, nesilankyti gyvenamojoje vietoje ir kitose vietose, kuriose gali būti nukentėjusioji ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – 4 vnt. akmens skaldos gabalus, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – sunaikinti.

Išaiškinti G. Š., jog baudžiamasis įsakymas, kuriuo paskirtas laisvės apribojimas, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos. Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą, intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Išaiškinti G. Š., kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti G. Š., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.