Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui, teismui trečiuoju asmeniu įtraukus laikiną vaikų globėją R. A., dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo R. A. su ieškiniu sutiko, patvirtino, kad atsakovas yra ieškovės dukrų tėvas, jie buvo susituokę pagal romų tradicijas, ieškovę ji ir užaugino. Atsakovas yra jos sūnėnas, mirusios sesers sūnus. Šiuo metu ieškovės dukros auga ir gyvena su ja, ji paskirta mergaičių globėja, sutinka tvarkyti vaikų pinigus, sutinka, kad su ja būtų nustatyta vaikų gyvenamoji vieta.

Išvadą teikiančios institucijos - Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė L. K. prašė ieškinį tenkinti, patvirtino, kad dėl to, jog ieškovė vaikų neprižiūrėjo, yra dingusi, vaikų laikina globėja paskirta R. A..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus išduotų gimimo liudijimų matyti, kad vaikų K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), motina įrašyta ieškovė J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 7).

Atsakovui (ir trečiajam asmeniui) ieškinį pripažinus, sprendimas surašomas sutrumpintais motyvais (268 str. 5 d.).

Dėl atsakovo tėvystės vaikams nustatymo.

Jungtinių Tautų 1989-11-20 Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.). Šios teisės užtikrinimą laiduoja Civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Lietuvos Respublikos CK 3.150 str. 1 d. numatyta, kad nuginčyti tėvystę galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Pažymėtina, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Teismas, vien remdamasis senaties terminu nuginčyti tėvystę, negali paneigti šalies teisės ginčyti tėvystę, nes tai iš esmės ne apsaugo, o pažeidžia vaiko teisę žinoti savo biologinį tėvą (CK 3.161 str. 2 d.).

Atsakovas patvirtino, kad, kaip teigia ieškinyje ieškovė, jis yra vaikų K. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. J., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas ir DNR ekspertizė tam nustatyti nėra reikalinga.

Tretysis asmuo patvirtino, kad, kaip teigia ieškinyje ieškovė, atsakovas yra vaikų biologinis tėvas.

Taikyti senaties termino šalys neprašė.

Kadangi teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad jis yra vaikų biologinis tėvas, ieškovės reikalavimas dėl atsakovo tėvystės nustatymo laikytinas pagrįstu ir įrodytu, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str. 1 d., CPK 392 str. 1 d., tenkintinas, nustatant, kad atsakovas S. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), dukrų K., gimimo liudijime registruotos J. pavarde, gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir L., gimimo liudijime registruotos J. pavarde, gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o vaikai K. J. ir L. J. yra S. A. dukros.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė ieškinyje prašė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, tačiau teismo posėdžio metu ieškovės atstovė, atsakovas, trečiasis asmuo ir išvadą teikiančios institucijos atstovė prašė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su laikina globėja.

Atsižvelgdamas į vaiko interesus ir siekdamas užtikrinti vaiko teisę į jo gyvenimo stabilumą, išanalizavęs rašytinių įrodymų visumą, išklausęs atsakovo, trečiojo asmens ir išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimų, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė šiuo metu dukras yra palikusi ir jomis nesirūpina, vaikus globoja paskirta laikina globėja R. A., kuri buvo ir pačios ieškovės globėja ir kuri pagal savo sveikatos būklę vaikais rūpintis gali, o atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kurios pabaiga po septynių metų, su vaikais yra bendravęs, tačiau seniai nėra jų matęs, byloje esant įrodymų dėl ieškovės netinkamo motinos valdžios įgyvendinimo ir nesant įrodymų dėl laikinosios globėjos netinkamo globos instituto įgyvendinimo, atsižvelgdamas ir į tai, kad atsakovas sutiko, jog dukrų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su laikina globėja, ieškovei į teismo posėdį neatvykus ir teismui nežinant kur ieškovė yra, teismas daro išvadą, kad nepilnamečių vaikų K. J. ir L. J. gyvenamosios vietos nustatymas su laikinąja globėja šiuo metu geriausiai atitinka vaikų interesus, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatytina kartu su laikinąja globėja – trečiuoju asmeniu R. A. (CK 3.168 str. 3.169 str. 3.174 str. 2 d.).

Dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 str., išlaikymas apima lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūros, mokymo, laisvalaikio reikmėms, tai yra siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe. Atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Augant vaikui, didėja ir nepilnamečio vaiko poreikiai. Su nepilnamečio vaiko išlaikymu susijusios prievolės atsiranda pagal įstatymą, todėl negalima atsisakyti jų vykdymo. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga tinkamai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Kadangi teismas nusprendė patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą ir pripažinti, kad vaikų K. J. ir L. J. tėvas yra atsakovas S. A., kuriam, kaip ir ieškovei, taip pat tenka pareiga teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams (CK 3.192 str.), ieškovės ieškinys dėl reikalavimo priteisti išlaikymą iš atsakovo S. A., atsakovui gera valia nevykdant pareigos teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams – pagrįstas ir tenkintinas.

Atsakovui S. A. visiškai sutikus su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams K. J. ir L. J. dydžiu, byloje nesant duomenų, kad atsakovas, nors šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kuri baigsis po septynių metų, nėra ar nebus pajėgus (sveikas, darbingas, neturi kitų išlaikytinių) teikti prašomo išlaikymo savo vaikams, ieškovei prašant priteisti sumą, kuri yra mažesnė nei 1 MMA (minimalaus mėnesinio atlyginimas) /nuo 2018-01-01 400 Eur/, atsižvelgiant į vaikų amžių, poreikius, būtiniausių prekių ir paslaugų kainas bei dabartinius pragyvenimo kaštus, darytina išvada, kad prašoma priteisti išlaikymo suma yra reali ir protinga, nėra aiškiai per didelė, todėl iš atsakovo S. A. priteistinas išlaikymas vaikams K. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mokant kiekvienam vaikui per mėnesį po 100,00 Eur dydžio periodines išmokas nuo ieškinio padavimo teisme dienos 2018-02-12 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant vaikų laikinąją globėją R. A., gim. 1968-04-23 (CK 3.192, 3.194, 3.196, 3.200, 3.208 str.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Teismas išaiškina, kad sutinkamai su CK 3.201 str., iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar kintant nepilnamečių vaikų poreikiams, asmenys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, tai yra sumažinimo arba padidinimo.

Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo S. A., gim. (duomenys neskelbtini), 7200 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trijų metų laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui dienos, tačiau ieškovės atstovė teismo posėdžio metu reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą atsisakė, nurodė, kad nebūtų teisinga priteisti įsiskolinimą iš atsakovo, kadangi nei vienas iš tėvų sąžiningai neatlieka vaikų auginimo pareigos. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu pasikeitė aplinkybės: abi dukros šiuo metu yra paimtos iš ieškovės, ji jų nebeaugina; ieškovės dukros perduotos globoti R. A.. Atsakovas iki tol ir šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje; prieš tai buvo neįgalus, gavo neįgalumo pensiją.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės atstovės atsisakymas nuo ieškinio dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo priimtinas ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 140 str. 1 d.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (-ių) (CPK 93 str.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str.).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios 3 Eur sumos, todėl jos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).

Ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (sprendimas Nr. 2.1.(NTP-2)-17-T-6241-24585). Valstybei atlygintinos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudaro: 72,00 Eur žyminis mokestis (100 Eur/mėn. x 2 v. x 12 mėn. x 3 proc.), nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, ir 301,21 Eur ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, viso 373,21 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas jau pirmojo parengiamojo teisiamojo posėdžio metu sutiko su ieškiniu, tai yra į jo tinkamą procesinį elgesį, šiuo metu atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, kuri baigsis po septynių metų, turi ir turės teikti išlaikymą dviem vaikams, ką teismas laiko prioritetine atsakovo pareiga, neturi jokio turto ir pajamų, teismas, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.), bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir išlaidų už valstybės suteiktą nemokamą teisinę pagalbą ieškovei) iš kaltinamojo valstybei nepriteisia. Ieškovė 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimą pagal 2017-12-28 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. (CPK 85 str. 1 d. 3 p., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str.)

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 293 str. 4 p., 399 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas S. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra vaiko K. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o vaikas K. J. yra S. A. dukra.

Nustatyti, kad atsakovas S. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra vaiko L. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o vaikas L. J. yra S. A. dukra.

Iš atsakovo S. A., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mokant vaikui kas mėnesį po 100,00 Eur (vieno šimto eurų 00 ct) periodines išmokas nuo ieškinio pateikimo teismui 2018-02-12 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Iš atsakovo S. A., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mokant vaikui kas mėnesį po 100,00 Eur (vieno šimto eurų 00 ct) periodines išmokas nuo ieškinio pateikimo teismui 2018-02-12 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti trečiąjį asmenį - laikinąją globėją R. A., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkyti vaikams K. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) priklausantį išlaikymą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti vaikų K. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su laikinąja globėja R. A., gim. (duomenys neskelbtini).

Priimti ieškovės atstovės atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dėl 7200 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo valstybei nepriteisti.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją per tris darbo dienas išsiųsti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriui, kad šis įregistruotų tėvystės nustatymą ir padarytų pakeitimus vaikų gimimo liudijimuose.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.