Telšių apylinkės teismo įsakymas

2017-01-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-34-169/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-01-12
Bylos Nr.
1-34-169/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Erlickienė
Kaltinamasis
R. G.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 12 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Šarūno Vaicekavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje R. G., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį atleistas, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui: 2017 m. sausio 1 d. apie 17 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,57 promilių girtumas) kilusio konflikto metu kumščiu sudavė nenustatytą kiekį smūgių į veido sritį savo mamai D. G., taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią R. G. padarytą nusikalstamą veiką numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. G. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gal ir galėjo taip padaryti, kaip nurodyta įtarime, bet apie įvykio aplinkybes visiškai nieko neprisimena. Prisimena tiek, kad 2017 m. sausio 1 d., valandos nepamena, girtas parėjo namo adresu: (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su motina D. G., o ar kilo kažkoks konfliktas su motina ir jai sudavė smūgius į veido sritį, nieko visiškai nepamena. Pamena dar tiek, kad kažkaip atsidūrė policijos areštinėje. Daugiau pasakyti nieko neturi. Jeigu mušė motiną ir sukėlė motinai fizinį skausmą, tai gailisi, bet apie tai nieko nepamena (b. l. 40).

Motyvuojamoji dalis

R. G. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, be jo prisipažinimo, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2017-01-01 informaciniu pranešimu ROIK 0117000002263 užfiksuota, kad 2017-01-01 17 val. 28 min. privatus fizinis asmuo G. telefonu pranešė apie tai, kad pranešėjos sūnus neblaivus, agresyvus, konfliktuoja (b. l. 12–14);

2017-01-01 tarnybiniu pranešimu su foto lentele dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ROIK Nr. 0117000002263, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), atvykę policijos pareigūnai įvykio vietoje matė, kaip vyras, R. G., pasiguldęs savo motiną ant lovos, kumščiu trenkė jai į veidą, nukentėjusiajai įvykio vietoje konstatuota, kad ant nukentėjusiosios veido matyti patinimai bei paraudimai (b. l. 15–16, 18);

2017-01-01 asmens blaivumo testu, kuriame nurodyta, jog R. G. 2017-01-01 18.12 val. nustatytas 1,57 promilių girtumas, D. G. – 1,51 promilių girtumas (b. l. 17);

nukentėjusiosios D. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2017-m. sausio 1 d. apie 17 val. sūnus R. G. visiškai girtas grįžo į namus adresu: (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai jis grįžo, ji savo kambaryje miegojo. Grįžęs ją pažadino ir pradėjo reikalauti pinigų. Kadangi ji pinigų neturėjo, jam pasakė, kad pinigų neturi. Tada jai sėdint lovoje ir aiškinant sūnui, kad pinigų neturi, jis ją pradėjo mušti. Jis su dešinės rankos kumščiu į veido sritį sudavė ne mažiau dešimt smūgių. Kiek tiksliai sudavė smūgių, tikrai neatsimena, nes taip pat buvo truputį išgėrusi. Dėl suduotų smūgių ji patyrė tik fizinį skausmą, dėl to pas gydytojus nesikreipė ir nesikreips, nes skausmas jau baigia praeiti. Sūnus ją muša jau nebe pirmą kartą. Jis niekur nedirba, darbo ieškotis nenori ir gyvena iš jos pensijos (b. l. 21).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą artimajam giminaičiui arba šeimos nariui.

Byloje surinktų paminėtų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad R. G., kelis kartus kumščiu suduodamas nukentėjusiajai D. G. į veido sritį, sukėlė fizinį skausmą artimajam giminaičiui – motinai. Bylos aplinkybės yra aiškios, R. G. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausų metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto.

Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). 2017 m. sausio 3 d. buvo surašytas pranešimas įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, bausmės, kurią jam siūlys prokuroras, rūšį ir dydį, pritaria proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

Skiriant R. G. bausmę vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

R. G. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už analogišką veiką kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (b. l. 28), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 31–32), nedirba. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą griežtesnę bausmės rūšį – areštą, nustatant vidutinį BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytą jo laiką (BK 54, 61 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, jog R. G. smurtavo prieš savo artimąją giminaitę – motiną, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. G. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, kaltinamajam į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinas sulaikymas nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 3 d. (b. l. 42–43), vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai (1:1).

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos R. G. paliktina nepakeista kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418–422 straipsniais,

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Į paskirtą bausmę įskaityti R. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 3 d., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai (1:1).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi bei 72² straipsniu, R. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo R. G. palikti nepakeistą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti R. G., jog teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone; asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam R. G..

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Violeta Erlickienė