- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-29
- Bylos Nr.
- e2S-1783-259/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08631-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Komunalinių paslaugų centras“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Mono Status“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Komunalinių paslaugų centras“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Komunalinių paslaugų centras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mono Status“ dėl netesybų ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Komunalinių paslaugų centras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės UAB „Mono Status“ 13 543,08 Eur netesybas, 270,00 Eur nuostolius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 311,00 Eur žyminį mokestį.
Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės kilnojamuosius daiktus, o jų neužtenkant taip pat pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, kurių suma lygi atsakovei pareikštų reikalavimų dydžiui – 13 813,08 Eur. Prašymą grindė aplinkybe, kad ieškinio suma yra didelė, todėl yra reali rizika dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo, be to, paaiškėjo, kad atsakovė tampa nemoki ir nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais bei neketina su ieškove susitarti taikiai.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi ieškovės UAB „Komunalinių paslaugų centras“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių realių ar konkrečių įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovė ketina perleisti turtą ar kitu būdu siektų išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Ieškinio suma sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pati savaime nėra reikšminga. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų teismas nustatė, kad atsakovės turtui yra registruoti turto areštai įvairiose civilinėse bylose, kas, teismo vertinimu, nepatvirtina, kad atsakovė ketina perleisti savo turtą, netgi priešingai – turto areštai riboja atsakovės galimybes taip pasielgti.
Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės argumentų ir pateiktos kreditingumo ataskaitos, pažymėjo, kad privataus juridinio asmens išduota pažyma atspindi subjektyvią to asmens nuomonę ir negali būti laikoma oficialiu ir objektyviu rašytiniu įrodymu. Be to, teismas nurodė, kad atsakovės vengimas atsiskaityti su ieškove yra pagrindas kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė įrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, t. y. kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, todėl ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskirajame skunde ieškovė UAB „Komunalinių paslaugų centras“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliantė nesutinka su teismo pozicija, jog ieškinio suma pati savaime negali būti reikšminga. Nagrinėjamu atveju ieškinio suma yra didelė – 13 813,08 Eur, todėl yra reali rizika dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo, dėl ko ieškovė pagrįstai prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turtui.
Atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės apsunkina ieškovės teisių įgyvendinimą palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju. Apie pavojų būsimo galimai ieškovei palankaus teismo įvykdymui liudija aplinkybės, kad atsakovė neargumentuotai vengia atsiskaityti su ieškove jau ilgą laiką. Atsakovė ne kartą buvo raginta įvykdyti savo prievoles, tačiau tai ji ignoravo. Atsakovė neturi nekilnojamo turto, todėl įmonės finansinė situacija nėra itin gera, ir nagrinėjamu atveju ieškinio suma šiai įmonei yra didelė. Atsakovės kreditingumo vertinimo ataskaita patvirtina, kad atsakovė įtraukta į ne vieną naują teisminį procesą dėl vengimo atsiskaityti su kitais kreditoriais. Atsakovėje dirbančių darbuotojų skaičius žymiai sumažėjo, o tai įrodo įmonės blogėjančią finansinę padėtį, nebegalėjimą atsiskaityti su kreditoriais.
Šalies argumentai
Apeliantė nurodo, kad atsakovės įmonė tampa nemoki, nepajėgia atsiskaityti su kreditoriais ir kyla bankroto rizika. Tai patvirtino ir pati atsakovė, kuri elektroniniu paštu informavo ieškovės atstovą, jog įmonė bankrutuoja ir nesutikus su atsakovo šiuo metu siūlomomis sąlygomis, atgauti skolą, atsakovės teigimu, vėliau taps neįmanoma. Pirmosios instancijos teismas šių el. susirašinėjimų turinio nevertino ir nutartyje dėl jų nepasisakė, taip pažeidė LR CPK 185 straipsnio reikalavimus. Dėl vengimo vykdyti prievoles kitiems kreditoriams atsakovė gali imtis veiksmų tą patį padalyti ir ieškovei, t. y. paslėpti savo turimą turtą arba kitaip apsunkinti būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą. Todėl, apeliantės nuomone, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos dvi įstatyme įtvirtintos sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, turi nustatyta grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė jos pareikštų materialinių teisinių reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, o jo neužtenkant taip pat pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis ieškinio sumai – 13813,08 Eur. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinto, motyvuodamas tuo, kad ieškovė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, t. y. kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. liepos 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2235-390/2017, atsakovei UAB „Mono Status“ iškėlė bankroto bylą, taip pat minėta nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki nutarties iškelti atsakovei UAB „Mono Status“ bankroto bylą įsiteisėjimo viso atsakovės turto areštas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovės UAB „Mono Status“ atskirąjį skundą, 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį paliko nepakeistą.
Pažymėtina, kad bankroto procesas pasižymi tuo, jog visi bankrutuojančios įmonės kreditoriai lygiomis teisėmis (lot. pari passu) dalyvauja finansinių reikalavimų tenkinimo procese, tai reiškia, jog bankrutuojančios įmonės turtas parduodamas ir gautos lėšos yra paskirstomos kreditoriams bendra tvarka tik atlikus įstatyme nustatytas bankroto procedūras (Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnis). Bankroto procedūrų vykdymo metu bankrutuojančios įmonės turtu disponuoja bei jo turto apsaugą užtikrina administratorius. Jis taip pat privalo ginti visų įmonės kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės interesus (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 3, 4, 14 punktai). Tokios faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad grėsmės ieškovei UAB „Komunalinių paslaugų centras“ palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimam pasunkėjimui arba pasidarymui nebeįmanomu nėra.
Nesant vienos iš būtinųjų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones – grėsmės teismo sprendimo įvykdymo galimam pasunkėjimui arba pasidarymui nebeįmanomu, naikinti ar keisti apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.