Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. V. ieškinį atsakovui V. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Procesiniai dokumentai jam įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatytu būdu – asmeniškai.

Teismo posėdyje ieškovė nedalyvavo. Pateikė prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, nurodė, kad aplinkybės nepasikeitė, prašo tenkinti ieškinį.

Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo. Teismo šaukimas įteiktas jam asmeniškai. Prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Dėl santuokos nutraukimo

1984 m. Kelmės rajono civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota V. V. ir Z. V. (Pelenytės) santuoka (įrašo Nr. ).

Nepilnamečių vaikų nėra.

Sutuoktiniai neturi bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto ir dalintino nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, iš šalių nėra atliekami priverstiniai išieškojimo veiksmai.

Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Sutuoktiniai neveda bendro ūkio nuo 2009 m. Ieškovė nurodė, kad santuoka nutrūko dėl skirtingų interesų bei poreikių. Atsakovas neprieštaravo ieškinio teiginiams, neįrodinėjo sutuoktinės kaltės bei neneigė savo kaltės. Nesant duomenų, neginčijimai suponuojančių vieno iš sutuoktinių kaltę, yra pagrindas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.63 straipsnis).

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės kaip ir nutraukus santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

Ieškovei prašant, jai, nutraukus santuoką, paliekama santuokinė pavardė (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 110 Eur žyminis mokestis. Mokėjimo dokumentas patvirtina šių išlaidų realumą. Tenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos šios turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Iš atsakovo valstybei priteisiamos 13,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį visiškai.

Santuoką, sudarytą 1984 Kelmės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. ) tarp Z. V. (ikisantuokinė pavardė – P.), gimusios 1963, asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. V., gimusio 1962, asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes – V., V..

Priteisti iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 110 Eur (vieno šimto dešimt eurų) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 13,28 Eur (trylikos eurų 28 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų. Įmokos kodas – 5662.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.