Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-04-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-181-300-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-21
Bylos Nr.
1A-181-300-2011
Teisminio proceso Nr.
1-73-1-00016-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vidmantas Mylė (pirm.), Vaclovas Iždonas, Virginija Žindulienė
Nuteistasis
S. V.
Advokatai
Lionė Musteikienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-181-300/2011Proceso Nr. 1-73-1-00016-2010Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.1., 2.4.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 21 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teisėjų Vaclovo Iždono, Virginijos Žindulienės,sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorei Ninai Raugienei,gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. V. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

S. V. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno bei laikė psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti: ikiteisminiu tyrimu nenustatytą dieną, laiku, vietoje bei aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo penkiasdešimt dviejuose plastmasiniuose užspaudžiamuose maišeliuose 40,038 baltos spalvos sausų miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos amfetamino, kurio kiekis 14,929 g, 0,5 litro talpos stiklainyje 8,244 g baltos spalvos sausų miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos amfetamino, kurio kiekis 3,041 g, aštuoniose stiklinėse ampulėse su etiketėmis „RELANIUM“ 5 ml/ml. 2 ml., WZF Polfa S.A., 16 ml šviesiai geltonos spalvos skysčio, kurio sudėtyje yra psichotropinės medžiagos diazepamo, kurio kiekis 0,080 g, šias psichotropines medžiagas neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, gabeno iki savo gyvenamojo buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ir ten neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, juodos spalvos vyriškoje rankinėje laikė iki 2010 m. sausio 12 d. 23.15 val., kol surado ir išėmė policijos pareigūnai.

Šalies argumentai

Nuteistasis S. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-02-08 nuosprendį ir baudžiamąją bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Taipogi prašo įpareigoti tyrėjus atlikti ekspertizę (paimti piršto antspaudus, atlikti DNR tyrimą); pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad augina mažametį vaiką.

Skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nesivadovavo byloje esančiais dokumentais. Nurodo, jog teismas pažeidė jo teisę į gynybą, kadangi atsisakė apklausti liudytoją E. M.. Kaip aiškina nuteistasis, tardytojui buvo naudinga neatlikti jo DNR tyrimų ir piršto antspaudų patikrinimo, kurie galėtų patvirtinti jo kaltę ar nekaltumą. Taipogi nurodo, kad apylinkės teismas nesiaiškino dėl R. I. sūnėno, kuris anksčiau būdavo tame pačiame name ir kuris mirė nuo narkotikų. Taip pat nurodo, kad teismas nesiaiškino ir to, kad ir pats R. I. teistas už narkotines medžiagas. Apelianto teigimu, liudytojo A. M. parodymai prieštarauja jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, todėl jie turėtų būti vertinami kritiškai. Teigia, kad liudytojas E. M. yra labai svarbus šioje byloje, nes, nuteistojo teigimu, jo striukėje buvo rastas švirkštas su amfetamino pėdsakais. Taip pat teigia, jog teismas nurodė, kad jis yra bedarbis, nors, pasak apelianto, byloje yra dokumentai, kad jis dirbo pagal verslo liudijimą. Jis aiškina, kad teismas nuosprendyje nenurodė, kad jis augina mažametį vaiką, ir tai, nuteistojo teigimu, turėtų būti laikoma jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taip pat nurodo, kad „Relanium“ kapsules jis laikė teisėtai, kadangi, pasak nuteistojo, tai patvirtina pažymos iš psichinės sveikatos centro, tie vaistai jam buvo išrašomi pagal receptą.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegijos nuomone, S. V. kaltė padarius Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl šios veikos, įrodymus įvertino nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistojo kaltė dėl Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje padaryto nusikaltimo įrodyta BPK nustatyta tvarka.

Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo nuosprendyje turi būti išdėstyti įrodymai ir jų vertinimo motyvai. Šioje byloje apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išdėstė kaltinančius S. V. bylos duomenis, pakankamai motyvuotai atmetė nuteistojo parodymus ir visiškai pagrįstai rėmėsi liudytojų A. M., R. I., A. S. parodymais, specialisto išvada, kratos protokolu. Pažymėtina tai, kad teismas pakankamą dėmesį skyrė situacijos vertinimui, atliko parodymų analizę, tarpusavyje lygindamas parodymus bei gretindamas juos su kita bylos medžiaga, dėl to teisingai konstatavo, kad S. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Kartu pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to šiuo atveju nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo (kaip minėta skunde, nuteistojo nuomone, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nesivadovavo byloje esančiais dokumentais)

savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., padarymo

Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Šiuo atveju baudžiamoji atsakomybė taikoma asmenims, kurie neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdami tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

Byloje nustatyta, kad S. V. neteisėtai, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, įgijo penkiasdešimt dviejuose plastmasiniuose užspaudžiamuose maišeliuose 40,038 baltos spalvos sausų miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos amfetamino, kurio kiekis 14,929 g, 0,5 litro talpos stiklainyje 8,244 g baltos spalvos sausų miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos amfetamino, kurio kiekis 3,041 g, aštuoniose stiklinėse ampulėse su etiketėmis „RELANIUM“, 5 ml/ml, 2 ml. WZF Polfa S.A., 16 ml šviesiai geltonos spalvos skysčio, kurio sudėtyje yra psichotropinės medžiagos diazepamo, kurio kiekis 0,080 g, šias psichotropines medžiagas neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, gabeno iki savo gyvenamojo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir ten neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, juodos spalvos vyriškoje rankinėje laikė iki 2010 m. sausio 12 d., 23.15 val., kol surado ir išėmė policijos pareigūnai.

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. V. ginčija faktines nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje padarymo aplinkybes, t. y. iš esmės neigia padaręs minėtą nusikalstamą veiką, ir skundu prašo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas nuteistojo skunde nurodytus teiginius, kuriais jis neigia savo kaltę, laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir teismo ištirti duomenys, o būtent liudytojų A. S. (1 t. 59 b. l., 2 t. 27 b. l.), R. I. (1 t. 56 b. l., 2 t. 159–160 b. l.), E. M. (1 t. 44 b. l., 2 t. 44–45 b. l.) parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apylinkės teisme, paneigia apelianto kaltės neigimą. Liudytojas R. I. parodė, kad nuo mamos mirties iki S. V. atsikraustymo name niekas negyveno, mama narkotikų nevartojo, jis tame name negyveno, ten savo daiktų nelaikė, juodos rankinės neturėjo, jo mamos namuose narkotinių medžiagų nebuvo (1 t. 56 b. l., 2 t. 159–160 b. l.). Tą aplinkybę, kad narkotinių medžiagų nebuvo ir kitoje S. V. gyvenamojo vietoje – A. S. sodo namelyje, patvirtino ir liudytojas A. S., kuris parodė, kad nei jis, nei jo šeimos nariai nėra turėję juodos spalvos rankinės. Taip pat parodė tai, kad iki S. V. atsikraustymo į namelį jame niekas negyveno, tik prieš kelis metus atvažiuodavo jo brolis, tačiau jis narkotikų nevartojo ir nevartoja (1 t. 59 b. l., 2 t. 27 b. l.). Be to, tą aplinkybę, kad kratos metu rastos narkotinės medžiagos priklauso S. V., pirmosios instancijos teisme patvirtino ir liudytojas E. M., kuris parodė, kad kratos metu S. V. norėjo padaryti derybas su jais (pareigūnais), kad jie „nerodytų“ narkotikų, tada jis pasakys, kur yra ginklas. Taip pat parodė tai, kad kratos metu S. V. namuose buvęs E. M. patvirtino, jog rankinė yra S. V. (2 t. 44–45 b. l.). Be kita ko, tai, kad narkotinės medžiagos priklausė S. V., patvirtina ir kratos protokolas (1 t. 18–19 b. l.), iš kurio priedo matyti, jog rankinė buvo rasta matomoje vietoje – ant dviviečio fotelio (1 t. 20–27 b. l.), kas rodo, kad rankinė negalėjo būti nuteistojo nepastebėta, jei ji būtų ne jo.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teismas neturi jokio pagrindo netikėti liudytojų parodymais, kadangi jie siejasi su kitomis bylos aplinkybėmis: su specialisto išvada, kratos protokolu, kurių išdavoje susidaro nuoseklus nusikalstamos veikos vaizdas, kuris paneigia apelianto kaltės neigimą ir parodo, kad visgi S. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Dėl kitų nuteistojo S. V. apeliacinio skundo argumentų

Nuteistojo skunde nurodytas prašymas panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-02-08 nuosprendį ir baudžiamąją bylą grąžinti nagrinėti iš naujo, atmestinas. Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui galima, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant šio Kodekso 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles, arba kai apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga, ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės. To paties straipsnio 5 punkte nurodyta, kad panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui galima, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, bei į tai, kad byloje nėra sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 5 punkte, todėl tenkinti šio nuteistojo prašymo nėra pagrindo.

Apelianto skunde nurodytas prašymas įpareigoti tyrėjus atlikti ekspertizę (paimti piršto antspaudus, atlikti DNR tyrimą), kuri, pasak nuteistojo, patvirtintų jo kaltę ar nekaltumą, atmestinas. Iš bylos medžiagos matyti, kad prokuroras buvo nurodęs inicijuoti daktiloskopinį tyrimą, siekiu nustatyti, kieno rankų pirštų pėdsakai yra ant kratos metu išimtų talpų, indelių, maišelių, švirkštų su narkotinėmis medžiagomis. Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, jog minėto tyrimo atlikti nebuvo galimybės, kadangi ant 2010-01-12 kratos, atliktos pas S. V., adresu, (duomenys neskelbtini), metu paimtų objektų rankų pėdsakų, tinkamų juos palikusio asmens identifikavimui, rasta nebuvo (1 t. 28 b. l.). Taigi, nesant tinkamų asmens identifikavimui objektų rankų pėdsakų, nėra ir pagrindo atlikti papildomą daktiloskopinį tyrimą. Dėl DNR tyrimo paminėtina tai, kad esant pakankamai duomenų apie nuteistojo kaltę, šio tyrimo skyrimas netenka prasmės.

Kitas nuteistojo skunde nurodytas prašymas – pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis augina mažametį vaiką, atmestinas kaip nepagrįstas. Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalyje nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad asmuo augina mažametį vaiką, šiame sąraše nėra. Ir nors minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes, tačiau teismas sprendžia, jog apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis augina mažametį vaiką, nėra pakankama, kad ją būtų galima pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Apelianto skunde nurodytas teiginys, kad teismas pažeidė jo teisę į gynybą, kadangi atsisakė apklausti liudytoją E. M., atmestinas kaip nepagrįstas. Visų pirma, iš bylos medžiagos matyti, kad E. M. buvo du kartus apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (1 t. 44–45 b. l.). Toliau iš bylos duomenų matyti, kad apylinkės teismas ėmėsi visų galimų priemonių surasti ir apklausti E. M. ir išnaudojus visas galimybes jo apklausti nepavyko (2 t. 29–30, 46–47, 52, 140 b. l.). Iš paminėto seka, kad ne teismas atsisakė apklausti E. M., tačiau pats E. M. kviečiamas į teismą neatvyko. Be to, vykdant teismo nutartį dėl E. M. atvesdinimo buvo nustatyta, kad E. M. nurodytu adresu negyvena du mėnesius ir kad jis šiuo metu yra išvykęs yra (duomenys neskelbtini) (2 t. 116 b. l.).

Nuteistojo skunde nurodyti teiginiai, kad teismas nesiaiškino dėl R. I. sūnėno, kuris anksčiau būdavo tame pačiame name ir kuris mirė nuo narkotikų, taip pat, kad teismas nesiaiškino ir to, jog ir pats R. I. teistas už narkotines medžiagas, atmestini, kadangi esant prieš tai minėtoms aplinkybėms jie nepaneigia nuteistojo kaltės.

Apelianto skunde nurodytas teiginys, kad liudytojo A. M. parodymai prieštarauja jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, todėl jie turėtų būti vertinami kritiškai, atmestinas. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad liudytojo E. M. parodymai duoti apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu (2 t. 44–45 b. l.) neprieštarauja jo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu (1 t. 44 b. l.), o jie tiesiog išsamesni. Be to, paminėtina ir tai, kad šio liudytojo parodymai siejasi su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis – su liudytojų A. S. (1 t. 59 b. l., 2 t. 27 b. l.), R. I. (1 t. 56 b. l., 2 t. 159–160 b. l.), parodymais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais – specialisto išvada, kratos protokolu, todėl netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo.

Nuteistojo skunde nurodytas teiginys, jog teismas nurodė, kad jis yra bedarbis, nors, pasak apelianto, byloje yra dokumentai, kad jis dirbo pagal verslo liudijimą, atmestinas. Iš bylos medžiagos iš tikrųjų matyti, jog apeliantas dirbo pagal verslo liudijimą, tačiau taipogi matyti tai, kad verslo liudijimas jam buvo išduotas nuo 2010-11-02 iki 2010-12-29 (2 t. 154 b. l.), iš ko seka, kad bylos nagrinėjimo ir nuosprendžio priėmimo metu jis buvo bedarbis.

Kitas apelianto skunde nurodytas teiginys, kad „Relanium“ kapsules jis laikė teisėtai, kadangi, pasak nuteistojo, tai patvirtina pažymos iš psichinės sveikatos centro, kad tie vaistai jam buvo išrašomi pagal receptą, deklaratyvus, kurio nepatvirtina bylos medžiaga.

Dėl paskirtos bausmės

Paskirdamas nuteistajam S. V. terminuotą laisvės atėmimo bausmę, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, bausmės skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnyje Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarė vieną nesunkų nusikaltimą, apelianto asmenybę, į tai, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Vertinant S. V. asmenybę – teistas, baustas administracine tvarka, padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai.

Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad nusikaltimas padarytas neatsitiktinai ir ne dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių S. V. atžvilgiu, o kad jo padaryta veika yra dėsninga viso jo ankstesnio elgesio pasekmė. Iš šių aplinkybių galima daryti išvadą, jog nuteistasis nelinkęs persiauklėti ir pasitaisyti, todėl bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apriboti nuteistajam asmeniui galimybę padaryti naujas nusikalstamas veikas ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą gali būti pasiekta S. V. už padarytą nusikaltimą tik paskyrus realiai atlikti terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo S. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Vidmantas MylėTeisėjai Vaclovas IždonasVirginija Žindulienė