Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-03-02 · Administracinė byla Nr. A-143-297-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-02
Bylos Nr.
A-143-297-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Antanas Ablingis, Anatolijus Baranovas (pran.)
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos
Trečiasis asmuo
ZPR Investment Management
Advokatai
Kęstutis Kvainauskas
Administracinė byla Nr. A143 – 297/2010Procesinio sprendimo kategorija 34 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Kęstučiui Kvainauskui,atsakovo atstovui Ramūnui Kaklauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės investicinių bendrovių valdymo įmonės ,,Investicijų portfelių valdymas“ ir atsakovo Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės investicinių bendrovių valdymo įmonės ,,Investicijų portfelių valdymas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims ZPR Investment Management, Inc., ZPR Investment Research, Inc. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė investicinių bendrovių valdymo įmonė ,,Investicijų portfelių valdymas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) skundu (T 1, b. l. 4 – 13) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija) 2007 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. 2K-272 ,,Dėl poveikio priemonių taikymo UAB „Investicijų portfelių valdymas“.

Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu sprendimu padarytos neteisingos ir niekuo nepagrįstos išvados dėl to, jog Bendrovė neturi investicinių sprendimų priėmimo vykdymo procedūros, neturi paskirto asmens, atsakingo už ,,ZPR Amerikos mažos kapitalizacijos bendrovių akcijų atviras investicinis fondas“ (toliau – ir Fondas, ZPR fondas) valdymą, neteikia pavedimų dėl Fondo valdymo, pavedimus dėl šio fondo valdymo teikia T. B. (T. B.), kad dalį Fondo valdymo funkcijų Bendrovė perdavė ZPR Investment Management, Inc. (toliau – ir Management), ir paskirta 50 000 Lt bauda. Sprendimas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio nuostatoms. Pažeidžiant Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą sudaryti valdymo įmonei galimybes pasiaiškinti svarstomu klausimu, sprendimas priimtas ignoruojant Bendrovės prašymus ir rašytinius įrodymus. Be to, pats atsakovas savo prašymų neformulavo aiškiai ir suprantamai – nebuvo aišku, kokių konkrečių dokumentų reikalaujama. Atkreipė dėmesį, kad dar neįsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimui, kuriuo buvo panaikintas neteisėtas Komisijos 2006 m. birželio 15 d. sprendimas, atsakovas 2006 m. lapkričio 30 d. surašė iš esmės tokio paties turinio protokolą Nr. 7. Nors joks sprendimas pagal šį protokolą nebuvo priimtas, tai laikytina esminiu administracinio proceso principų pažeidimu. Atsakovas taip pat nenurodė jokių dokumentų, reglamentuojančių atliekamų patikrinimų vykdymo tvarką. Ši aplinkybė kliudė gintis nuo reiškiamų kaltinimų ir įrodinėti savo poziciją. Pareiškėjas pabrėžė, kad neperdavė savo valdymo funkcijų dalies Management taip, kaip nurodyta Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 11 straipsnyje, todėl neturėjo pareigos pranešti Komisijai apie funkcijų dalies perdavimą ir kitų su tokiu faktu susijusių pareigų. T. B. yra Management darbuotojas, tačiau jis neteikė jokių pavedimų dėl Fondo. Visus su ZPR fondo valdymu susijusius sprendimus priima Bendrovė. T. B. nėra įgaliotas Bendrovės vardu priimti kokius nors investicinius sprendimus ir/ar savo nuožiūra nuspręsti dėl vertybinių popierių pirkimo/pardavimo. Management sutartimi pavesta tik prižiūrėti pavedimų vykdymą realiu laiku, kai Lietuvoje yra nakties metas, tuo sąlygojant veiksmingesnį Fondo valdymą. Bendrovė taip pat saugo visus operacijas su Fondo turtu pagrindžiančius dokumentus. Pažymėjo, kad pagal Komisijos 2000 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. 19 patvirtintas Klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisykles (toliau – ir Taisyklės) pareiga tinkamai įforminti ir saugoti kliento teikiamus pavedimus nustatyta ne klientui, o finansų makleriui (šiuo atveju – akcinei bendrovei bankui ,,Hansabankas“). Nei paminėtos taisyklės, nei kuris nors kitas teisės aktas nenumato pareigos valdymo įmonėms, kokia yra Bendrovė, priimti ir įforminti Komisijos reikalaujamus pateikti investicinius sprendimus. Nepaisant to, pateikė atsakovui investiciniams sprendimams ir pavedimams analogiškus dokumentus (įteikti su 2006 m. gegužės 18 d. prašymu). Atsakovui taip pat pateikė ZPR fondo akcijų pirkimo/pardavimo tvarkos kopiją, kuri yra Komisijos prašyta pateikti investicinių sprendimų priėmimo ir pavedimų teikimo procedūrą reglamentuojanti tvarka. Joje nustatyti sprendimus priimantys asmenys, jų funkcijos, atsakomybė, atskaitomybė ir kontrolė. Pateikė įrodymus, kad vykdo vidaus kontrolės procedūras bei saugo išrašus iš vertybinių popierių sąskaitų. Dėl paskirtos baudos dydžio pareiškėjas nurodė, kad ji nepagrįstai didelė. Ją skiriant neatsižvelgta į Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, neįvertinta tai, kad neigiamo poveikio Fondo dalyviams ar finansų sistemos saugumui nebuvo, o 50 000 Lt bauda gali sąlygoti Bendrovės padėties pablogėjimą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 157 – 164) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad atliekant pareiškėjo tikrinimą jokių teisės aktų reikalavimai nepažeisti. Komisija, atlikdama tyrimus bei patikrinimus, vadovaujasi įstatymais, Komisijos 2001 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 28 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintu Komisijos darbo reglamentu (toliau – ir Reglamentas) ir Komisijos pirmininko 2004 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 35 patvirtinta Vertybinių popierių komisijos vykdomų patikrinimų atlikimo instrukcija (toliau – ir Instrukcija). Šiuose Komisijos patvirtintuose dokumentuose nenustatytos jokios trečiųjų asmenų teisės ir pareigos, kurios nėra nustatytos įstatymuose. Jau patikrinimo akto pasirašymo metu Bendrovė buvo aiškiai informuota apie trūkumus, susijusius su investicinių sprendimų priėmimu ir vykdymu, ir turėjo galimybę teikti paaiškinimus Komisijai. Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje nustatyta, kad turto valdymas yra investicinių sprendimų priėmimas ir vykdymas. Investicinių sprendimų vykdymas ir yra pavedimų teikimas finansų makleriams, kurie toliau juos perduoda į biržą, todėl akivaizdu, kad Bendrovė privalėjo vykdyti Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 11 straipsnio nuostatas. Pareiškėjas teikė prieštaringus duomenis dėl investicinių sprendimų priėmimo (vienur (paaiškinimuose dėl patikrinimo akto) teigė, kad juos priima Bendrovės valdyba, kitur (skunde teismui) – kad generalinis direktorius). Bendrovė privalo savo veiklą organizuoti taip, kad bet kuriuo metu būtų įmanoma vienareikšmiškai nustatyti asmenis, atsakingus už investicinių sprendimų priėmimą ir vykdymą. Komisijos surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas tikrai nepriėmė ir nevykdė investicinių sprendimų dėl ZPR fondo turto valdymo. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėją saugoti atliktų operacijų dokumentus įpareigoja Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 2 straipsnio 24 dalies bei 9 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos. Dėl baudos dydžio atsakovas nurodė, kad jis atitinka patikrinimo metu nustatytų pažeidimų turinį, jų pavojingumą, taip pat galimą poveikį finansų sistemos saugumui bei įmonės finansinei padėčiai. Pažymėjo, kad patikrinimas užsitęsė dėl pareiškėjo veiksmų, nesaugant dokumentų, jis vengė bendradarbiauti, teikė prieštaringus, neišsamius paaiškinimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Management atsiliepimu į skundą (T 2, b. l. 76 – 78) prašė skundą patenkinti.

Management nurodė, kad niekada nevaldė Fondo ir neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti aiškinami kaip dalies Fondo valdymo funkcijų atlikimas. Nėra jokių įrodymų apie valdymo funkcijų perdavimą. Bendrovės valdymo funkcijų perdavimas yra grindžiamas išimtinai tik Komisijos atstovų spėjimais ir prielaidomis. Tarp Bendrovės ir Management pasirašytoje sutartyje nėra jokių šalių įsipareigojimų, susijusių su Fondo valdymo perdavimu (priėmimu). Joks Fondo valdymas pagal šią sutartį nebuvo atliekamas. Management pagal sutartį yra įgaliota kontroliuoti pareiškėjo makleriams pateiktų investicinių sprendimų (pavedimų) vykdymą ir, esant reikalui, perduoti pareiškėjo priimtus investicinius sprendimus (pavedimus) makleriams. Toks susitarimas egzistuoja dėl techninių priežasčių. Visus investicinius sprendimus priima išimtinai tik pareiškėjas, o Management atlieka tik priimtų sprendimų kontrolę. Dėl Management teisės teikti investicijų valdymo paslaugas JAV paaiškino, kad Management turi JAV Vertybinių popierių ir biržų komisijos išduotą investicijų konsultanto licenciją ir turi teisę JAV teikti investicijų valdymo paslaugas. Dėl T. B. kvalifikacijos ir vaidmens paaiškino, kad jis yra baigęs Floridos Stetsono universitetą – B. B. A. – Finance 1994 m. Management dirba nuo 1995 m. Visa ši informacija yra teisinga. Atkreipė dėmesį, kad JAV įstatymai nenumato pareigos licencijuotoje įmonėje dirbančiam T. B. turėti kokius nors papildomus leidimus ar licencijas. Pagal JAV įstatymus, išduodant licenciją Management, kartu buvo įvertinta ir joje dirbančių asmenų kvalifikacija. Be to, šiuo atveju T. B. veikė pagal 2004 m. sausio 4 d. įgaliojimą, kuriuo Management įgaliojo jį atstovauti Management santykiuose su Bendrove. T. B. veikia išimtinai tik kaip Management atstovas, vykdantis Management prisiimtus įsipareigojimus pagal su Bendrove pasirašytą sutartį ir pareiškėjo pateiktų pavedimų kontrolę. T. B. niekada nebuvo ir nėra įgaliotas Bendrovės vardu priimti kokius nors investicinius sprendimus ir/ar savo nuožiūra nuspręsti dėl vertybinių popierių pirkimo/pardavimo. Dėl Bendrovės galimybės bet kuriuo metu stebėti ir kontroliuoti Management veiklą paaiškino, kad bet kuriuo metu pareiškėjas gali pareikalauti informacijos apie nurodymų vykdymą ir stebėti įgaliotinio veiklą, duoti papildomus nurodymus ar panaikinti įgaliojimus. Bendrovės ir Management pasirašyta sutartis gali būti bet kada nutraukta įstatymų nustatyta tvarka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo ZPR Investment Research, Inc. (toliau – ir Research) atsiliepimu į skundą (T 2, b. l. 73 – 74) prašė skundą patenkinti.

Research nurodė, kad yra JAV vertybinių popierių rinkos tyrimus atliekanti bendrovė. Pagal sutartį su pareiškėju teikė JAV vertybinių popierių rinkos, į kurią investavo Bendrovės valdomas Fondas, tyrimus ir informaciją apie bendrovių veiklą. Niekada nevaldė Fondo ir neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti aiškinami kaip dalies Fondo valdymo funkcijų atlikimas. Nėra jokių įrodymų apie valdymo funkcijų perdavimą. Skirtinguose Komisijos dokumentuose yra nurodomi skirtingi asmenys arba įmonės, kuriems buvo perduotas Fondo valdymas: M. E. Z. (M. E. Z.), T. B., Management ir Research. Nurodė, kad tarp pareiškėjo ir Research pasirašytoje sutartyje nėra jokių šalių įsipareigojimų, susijusių su Fondo valdymo perdavimu (priėmimu). Joks Fondo valdymas pagal sutartį nebuvo atliekamas. Byloje yra pateikti Bendrovės paaiškinimai, kad Research teikė tik JAV vertybinių popierių rinkos tyrimus, į kuriuos galėjo būti atsižvelgiama, pareiškėjui priimant investicinius sprendimus dėl Fondo valdymo. Research pateikti rinkos tyrimai ir rekomendacijos jokiu būdu nėra ir nebuvo privalomi pareiškėjui.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 17 d. sprendimu (T 2, b. l. 96 – 108) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas pakeitė atsakovo 2007 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. 2K-272, paskiriant Bendrovei 25 000 Lt baudą.

Teismas nurodė, kad šioje byloje kilęs ginčas dėl Komisijos 2007 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr. 2K-272 dėl poveikio priemonių taikymo Bendrovei, kuriuo jai paskirta 50 000 Lt bauda, teisėtumo ir pagrįstumo. Šioje byloje svarbu išsiaiškinti, ar Bendrovė padarė visus pažeidimus, už kuriuos ginčijamu sprendimu Komisija jai taikė poveikio priemones ir paskyrė 50 000 Lt baudą, ir ar nebuvo pažeista baudos skyrimo procedūra. Teismas pažymėjo, jog skundžiamame sprendime nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, 11 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4, 5, 6 punktus, 9 straipsnio 1 dalies 3, 8, 9 punktus. Nurodė, kad Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 18 straipsnyje nustatytos poveikio priemonės, kurias Komisija gali taikyti valdymo įmonėms ar investicinėms kapitalo bendrovėms. Viena iš tokių poveikio priemonių yra skirti administracines nuobaudas vadovams ar darbuotojams arba šio įstatymo nustatytas baudas (18 str. 2 p.). Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo nustatytos poveikio priemonės gali būti taikomos esant bent vienam iš šio įstatymo 19 straipsnyje numatytų poveikio priemonių taikymo pagrindų. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad poveikio priemonė parenkama atsižvelgiant į pažeidimo, kurio pagrindu ji taikoma, turinį ir pažeidimo bei poveikio pasekmes įmonei ir finansų sistemos saugumui. Poveikio priemonių taikymo klausimas svarstomas iš anksto pranešus apie tai valdymo įmonei ar investicinei kintamojo kapitalo bendrovei ir sudarius jai galimybes pasiaiškinti. Atstovo neatvykimas į klausimo svarstymą ar paaiškinimų nepateikimas netrukdo priimti sprendimą dėl poveikio priemonių taikymo. Teismas nustatė, kad ginčijamame sprendime yra aiškiai ir konkrečiai įvardintas poveikio priemonių taikymo pagrindas, numatytas Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 19 straipsnyje. Tiek ginčijamame sprendime, tiek ir 2007 m. liepos 11 d. pažeidimo protokole Nr. 6 nurodyta, kad nustatyti pažeidimai suteikia pagrindą teigti, jog yra poveikio priemonių taikymo pagrindas, numatytas Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Konkretizuota, kad Bendrovė šiurkščiai ir sistemingai (tęstinį laiko tarpą) nesilaikė nurodytų teisės normų, nesaugo ir negali pateikti dokumentų, galinčių aiškiai pagrįsti investicinių sprendimų priėmimo ir vykdymo tvarką, susijusių su atliktomis operacijomis, pateikti dokumentai bei Bendrovės atstovų paaiškinimai nesudaro galimybės Komisijai vienareikšmiškai nustatyti investicinių sprendimų priėmimo ir vykdymo tvarką, funkcijų, kontrolės bei atsakomybės paskirstymą, trečiųjų asmenų vaidmenį ir įtaką pareiškėjo veiklai. Teismas nurodė, kad Komisija ginčijamame sprendime Bendrovės padarytus pažeidimus nustatė, remdamasi patikrinimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. pareiškėjo pateiktais dokumentais ir paaiškinimais. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju svarbu nustatyti, ar patikrinimo metu Bendrovės Komisijai pateikti dokumentai ir paaiškinimai buvo pakankamas pagrindas konstatuoti pareiškėjo padarytus pažeidimus. Nurodė, kad Komisija Bendrovės padarytus pažeidimus nustatė ir ginčijamą sprendimą priėmė, vadovaudamasi iš esmės tik pareiškėjo prieš surašant patikrinimo aktą pateiktais paaiškinimais ir dokumentais. Teismas konstatavo, kad Bendrovė nepateikė Komisijai dokumentų, įrodančių, jog pati valdymo įmonė priima investicinius sprendimus ir teikia pavedimus tarpininkams dėl sandorių, sudaromų Fondo turtu. Priešingai, visi pareiškėjo Komisijai pateikti dokumentai patvirtina, kad Bendrovės investicinių sprendimų priėmimas perduotas M. E. Z.. Teismas taip pat konstatavo, kad Bendrovė dalį savo valdymo funkcijų perdavė Management ir apie tai nepranešė Komisijai (Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 11 str. 1 d.). Pareiškėjo nekonkretumas, nurodant, kam konkrečiai Bendrovė perdavė dalį valdymo funkcijų (patikrinimo akte nurodyta, kad dalį valdymo funkcijų valdymo įmonė perdavė M. E. Z., ginčijamame sprendime – Management), nelaikytinas esminiu pažeidimu, sprendžiant šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, nes tokį Komisijos neapsisprendimą lėmė pačios Bendrovės veiksmai/neveikimas, t. y. pareiškėjas, nepaisydamas, kad Komisija jį ne kartą buvo informavusi apie trūkumus, susijusius su investicinių sprendimų priėmimu ir vykdymu, nepateikė Komisijai dokumentų, suteikiančių galimybę nustatyti konkrečius subjektus, atsakingus už investicinių sprendimų priėmimą ir vykdymą. Teismas padarė išvadą, kad Komisija veikė vadovaudamasi Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga sudaryti valdymo įmonei galimybes pasiaiškinti svarstomu klausimu ir remdamasi Vertybinių popierių rinkos įstatymo 62 straipsnio 1, 2 bei 3 dalių nuostatomis, kuriose reglamentuota piniginių baudų skyrimo tvarka. Komisija tiek po patikrinimo akto surašymo, tiek ir po kiekvieno pažeidimo protokolo surašymo suteikė pareiškėjui ne trumpesnį nei 5 dienų terminą paaiškinimams pateikti ir apie tai jį informavo. Apie kiekvieno posėdžio, kuriame buvo ruošiamasi svarstyti baudos skyrimo klausimą, datą ir laiką pareiškėjui buvo pranešta tinkamai. Pareiškėjo atstovams suteikta teisė dalyvauti posėdžiuose, susipažinti su pažeidimą įrodančia medžiaga, pateikti įrodymus ir kt., todėl atmestini pareiškėjo argumentai, kad patikrinimo metu Komisija pažeidė patikrinimų vykdymo, pažeidimo protokolų surašymo ir ginčijamo sprendimo priėmimo procedūrą. Teismas konstatavo, kad Bendrovė patikrinimo metu Komisijai nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių Management teisę teikti investicijų konsultanto paslaugas JAV, kurias ji suteikė Bendrovei, todėl pažeidė Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Pareiškėjo Komisijai kartu su 2006 m. gegužės 30 d. paaiškinimais pateikti United States Securities and Exchange Commission 2006 m. balandžio 13 d. įsakymas ir pranešimas buvo pateikti pavėluotai, t. y. jau po patikrinimo akto surašymo, nes akivaizdu, kad, atliekant patikrinimą, šie dokumentai dar neegzistavo, t. y. jų nebuvo, todėl pareiškėjas negalėjo jų pateikti. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad valdymo įmonė neturi pareigos turėti ir Komisijai pateikti investicinius sprendimus bei pavedimus, nes tai prieštarauja imperatyvioms Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo normoms (9 str. 1 d. 9 p.). Teismas taip pat nesutiko, kad investicinių sprendimų priėmimas ir vykdymas neapima atliktų operacijų sąvokos, todėl Komisijos sprendime pateiktą išvadą, jog Bendrovė nesaugo atliktas operacijas su Fondo turtu pagrindžiančių dokumentų (priimtų investicinių sprendimų, pateiktų pavedimų, gautų pranešimų apie sudarytus sandorius, išrašų iš vertybinių popierių sąskaitų ir kt.), pripažino teisėta ir pagrįsta. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, padarė išvadą, kad ginčijamame sprendime nurodyti pažeidimai suteikia pakankamą pagrindą teigti, jog yra poveikio priemonių taikymo pagrindas, numatytas Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punkte, t. y. kad Bendrovė šiurkščiai ir sistemingai (tęstinį laiko tarpą) nesilaikė teisės normų, nesaugojo ir negalėjo pateikti dokumentų, galinčių aiškiai pagrįsti investicinių sprendimų priėmimo ir vykdymo tvarką, taip pat dokumentų, susijusių su atliktomis operacijomis, pateikti dokumentai bei pareiškėjo atstovų paaiškinimai nesudaro galimybės Komisijai vienareikšmiškai nustatyti investicinių sprendimų priėmimo ir vykdymo tvarkos, funkcijų, kontrolės bei atsakomybės paskirstymo, trečiųjų asmenų vaidmens ir įtakos Bendrovės veiklai. Ginčijamas Komisijos sprendimas, kuriuo pareiškėjui paskirta 50 000 Lt bauda, yra teisėtas ir pagrįstas, t. y. Komisija tinkamai vertino Bendrovės veiką. Teismas, spręsdamas dėl paskirtos baudos dydžio, vadovavosi Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 68 straipsniu, Vertybinių popierių rinkos įstatymo 62 straipsnio 5, 6, 7 dalimis. Pažymėjo, jog ginčijamu sprendimu Bendrovei buvo paskirta vidutinė Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 68 straipsnio 2 punkte numatyta bauda – 50 000 Lt. Komisija baudą paskyrė, atsižvelgdama į tai, kad Bendrovės turima licencija suteikia teisę valdyti trečiųjų asmenų turtą, ir įvertinusi, kad nustatyti pažeidimai didina įmonės veiklos riziką, daro negalimą efektyvią priežiūrą, taip pat atsakingų asmenų nustatymą neefektyvaus trečiųjų asmenų turto valdymo atveju, o tai savo ruožtu griauna investuotojų pasitikėjimą rinka ir kelia grėsmę finansų sistemos stabilumui. Teismas, remdamasis Konstitucinio Teismo nutarimais dėl mažesnių sankcijų už teisės pažeidimus taikymo (2003 m. birželio 10 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimai) ir tuo, kad Bendrovė, nors ir pavėluotai, tačiau pateikė kai kuriuos trūkstamus dokumentus, kurių nebuvimas patikrinimo metu lėmė Komisijos sprendimo išvadas, taip pat atsižvelgdamas į pažeidimo mastą ir į tai, kad pareiškėjo padaryti pažeidimai iš esmės jokių neigiamų pasekmių nesukėlė, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, padarė išvadą, kad yra pagrindas mažinti Komisijos Bendrovei paskirtą 50 000 Lt baudą, skiriant 25 000 Lt baudą.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 113 – 121) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimo dalį dėl 25 000 Lt baudos paskyrimo ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas iš esmės ignoravo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutarties nurodymą patikrinti, ar Bendrovė padarė visus penkis pažeidimus, už kuriuos Komisija taikė poveikio priemones, pasisakant, kokiais byloje esančiais įrodymais teismas grindžia savo išvadas, kodėl vienus įrodymus priima, o kitus atmeta. Teismas iš esmės rėmėsi Komisijos pozicija.

2. Neperdavė dalies valdymo funkcijų Management pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 11 straipsnį, todėl neturėjo atlikti su dalies valdymo funkcijų perleidimu susijusių pareigų. Management turi JAV valstybės įgaliotos institucijos išduotą investicijų konsultanto licenciją, o tuo pačiu ir teisę JAV teikti paslaugas, kurias suteikė Bendrovei. Licencija Komisijai buvo pateikta nedelsiant po to, kai tik buvo gautas toks prašymas. Iš Komisijos pateiktų dokumentų neįmanoma suprasti, kuriam iš asmenų Bendrovė perdavė valdymo funkcijas. Management buvo pasitelkta, siekiant užtikrinti efektyvesnę Bendrovės priimtų investicinių sprendimų ir pateiktų pavedimų vykdymo kontrolę tuo metu, kai vyksta prekyba JAV biržose ir Lietuvoje yra nakties metas. Išvada apie dalies valdymo funkcijų perdavimą grindžiama ne įrodymais, o tik prielaidomis.

3. Komisijai pateikė informaciją apie T. B. kvalifikaciją. JAV įstatymai jam kaip fiziniam asmeniui, dirbančiam licenciją turinčioje Management, nenumato pareigos turėti kokius nors papildomus asmeninius leidimus ar licencijas. Management neteikė pavedimų pagal 2004 m. sausio 3 d. sutartį. T. B. veikė kaip Management atstovas, vykdantis Management prisiimtus įsipareigojimus pagal su Bendrove pasirašytą sutartį, ir veikė tik pagal Bendrovės duotus nurodymus, kaip tai ir yra nurodyta 2004 m. sausio 4 d. įgaliojime. 2004 m. sausio 3 d. sutartis reglamentuoja konsultacijų teikimą ir tikrai nereglamentuoja investicinių sprendimų priėmimo. Bendrovės valdyba nustato Fondo investicinio portfelio formavimo kriterijus (priima bendro pobūdžio investicinius sprendimus), o generalinis direktorius, turintis galiojančią finansų maklerio kvalifikaciją, priima kasdieninius investicinius sprendimus. Investiciniai sprendimai pasirašyti Bendrovės vadovo, kuriam tokią teisę suteikia Bendrovės įstatai, Akcinių bendrovių įstatymas. Tai, kad investiciniai sprendimai priimami atsižvelgiant į kitų Bendrovės darbuotojų, konsultantų (Management ir Research) bei kitų analitikų pateiktą informaciją, yra visuotinai paplitusi praktika, kurios nedraudžia įstatymas.

Žemesnės instancijos teismas

4. Komisijai buvo pateikta investicinių sprendimų priėmimo ir vykdymo procedūra. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kokie dokumentai buvo pateikti Komisijai kartu su 2006 m. gegužės 18 d. prašymu, todėl priešinga teismo išvada yra netikėta ir nepagrįsta.

5. Saugo visus operacijas su Fondo turtu pagrindžiančius dokumentus, užtikrina dokumentų, suteikiančių pagrindą operacijai atlikti, buvimą ir tinkamą įforminimą. Taisyklės numato pareigą tinkamai įforminti ir saugoti kliento teikiamus pavedimus ne klientui (Bendrovei), o finansų makleriui (šiuo atveju akcinei bendrovei bankui ,,Hansabankas“). Pateikė Komisijai investicinių sprendimų sąvoką atitinkančius dokumentus.

6. Byloje yra Fondo valdymo vidaus kontrolės vykdymą pagrindžiantys rašytiniai įrodymai.

7. Atliekant patikrinimą ir skiriant baudą buvo padaryta daug grubių patikrinimo ir baudos skyrimo procedūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų (Instrukcijos 20, 24, 27 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. 1150 ,,Dėl valstybinių kontrolės institucijų atliekamų patikrinimų“ 3 p., Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 9 str. 2 d.), dėl kurių teismas nepasisakė.

8. Paskirta 25 000 Lt bauda yra akivaizdžiai per didelė.

Šalies argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 133 – 137) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad Komisijos sprendimu paskirta sankcija yra teisinga, proporcinga, atitinka patikrinimo metu nustatytų pažeidimų turinį, jų pavojingumą, taip pat galimą poveikį finansų sistemos saugumui bei įmonės finansinei padėčiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-825/2005). Teismo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos lengvinančiomis aplinkybėmis ir negali būti pagrindas mažinti Komisijos paskirtą baudą (Vertybinių popierių rinkos įstatymo 62 str. 5, 6 d.).

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (T 2, b. l. 152 – 163) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad visiškai sutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria konstatuoti pareiškėjo padaryti pažeidimai, įvertinta sankcijų taikymo pareiškėjui procedūra ir konstatuotas nustatytų sankcijų taikymo procedūrų laikymasis. Tačiau nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjui buvo sumažinta Komisijos paskirta 50 000 Lt bauda.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Management atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (T 2, b. l. 146 – 148) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimo dalį dėl 25 000 Lt baudos paskyrimo ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visiškai.

Management nurodo, kad teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartimi, neįsigilino į bylos esmę, teisinius santykius, susiklosčiusius valdant Fondą, iš esmės rėmėsi vien tik atsakovo išdėstyta pozicija, neatsižvelgė į pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų pateiktus paaiškinimus, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Research atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (T 2, b. l. 141 – 142) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimo dalį dėl 25 000 Lt baudos paskyrimo ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visiškai.

Research nurodo iš esmės tokius pačius argumentus kaip Management atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą.

Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (T 2, b. l. 172 – 174) prašo apeliacinį skundą atmesti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo nurodytais pagrindais teismo sprendimas negali būti panaikintas. Nesutinka, kad valdant ZPR fondą buvo padaryti kokie nors pažeidimai, todėl nėra išvis jokio pagrindo skirti baudą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Management atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (T 2, b. l. 176) prašo apeliacinį skundą atmesti.

Management nurodo, kad buvo pagrindas sumažinti Komisijos paskirtos baudos dydį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Research atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (T 2, b. l. 175) prašo apeliacinį skundą atmesti.

Research nurodo iš esmės tokius pačius argumentus kaip Management atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2007 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr. 2K-272 (toliau – ir Sprendimas) matyti, kad 50 000 Lt dydžio piniginė bauda, kaip Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 2 punkte ir 68 straipsnio 2 punkte numatyta poveikio priemonė, pareiškėjui paskirta už šio įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių, 9 straipsnio 1 dalies 3, 8 ir 9 punktų pažeidimus, kurie atsakovo buvo įvertinti kaip šiurkštūs ir sistemingi Įstatymo pažeidimai (Įstatymo 19 str. 1 d. 4 p.). Pareiškėjo pozicija šiame administraciniame ginče yra grindžiama dvejopo pobūdžio aplinkybėmis (priežastimis): 1) kad jis nepadarė skundžiamame sprendime nurodytų Įstatymo 9 ir 11 straipsnių pažeidimų; 2) kad piniginė bauda buvo jam paskirta pažeidžiant baudos skyrimo ir patikrinimų atlikimo procedūrą bei savo dydžiu yra akivaizdžiai per didelė. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodyti (kolegijos išskirti į dvi grupes) argumentai tarpusavyje nesuderinami, nes paskirtos baudos atitikimo padarytiems Įstatymo pažeidimams klausimas gali būti sprendžiamas tik nustačius atitinkamų Įstatymo pažeidimų faktą.

Pasisakydama dėl materialinės teisės normų taikymo šioje administracinėje byloje, kolegija pažymi, kad tai yra Įstatymo 9 ir 11 straipsnių (bylai aktuali 2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1709 redakcija) atitinkamos nuostatos, nurodytos pačiame pareiškėjo skundžiamame sprendime:

Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, pagal kurią valdymo įmonė, siekdama veiksmingesnio valdymo, turi teisę dalį savo valdymo funkcijų pavesti atlikti įmonei, turinčiai teisę teikti atitinkamas paslaugas, ir apie tai nedelsdama privalo pranešti Vertybinių popierių komisijai (Sprendimo 1.1 p.). (Pagal Sprendimą, šis pažeidimas pasireiškė tuo, kad pareiškėjas dalį savo valdymo funkcijų perdavė ZPR Investment Management ir apie tai nepranešė Vertybinių popierių komisijai; nepateikė įrodymų, kad ZPR Investment Management turi teisę teikti atitinkamas paslaugas JAV; nepagrindė, kad dalies funkcijų perdavimas sąlygos veiksmingesnį Fondo valdymą);

Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktas, pagal kurį pavesti atlikti dalį valdymo funkcijų galima tik tuo atveju, jeigu tai netrukdys prižiūrėti valdymo įmonę ar investicinę kintamojo kapitalo bendrovę, taip pat jeigu tai nepakenks investuotojų interesams (Sprendimo 1.2 p.). (Pagal Sprendimą, šis pažeidimas pasireiškė tuo, kad dalies valdymo funkcijų perdavimo įgyvendinimas trukdo Vertybinių popierių komisijai prižiūrėti Bendrovės veiklą, nes nėra galimybės efektyviai nustatyti asmenų, atsakingų už investicinių sprendimų priėmimą, neaiški investicinių sprendimų priėmimo tvarka, nėra investicinių sprendimų priėmimo prielaidas pagrindžiančių dokumentų);

Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punktas, pagal kurį pavesti atlikti dalį valdymo funkcijų galima tik tuo atveju, jeigu valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės vadovai gali bet kuriuo metu stebėti įgaliotinio veiklą (Sprendimo 1.2 p.). (Pagal Sprendimą, šis pažeidimas pasireiškė tuo, jog pareiškėjas neturi ir nepateikė įrodymų, kad gali bet kuriuo metu stebėti įgaliotinio veiklą);

Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punktas, pagal kurį pavesti atlikti dalį valdymo funkcijų galima tik tuo atveju, jeigu valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė gali bet kuriuo metu, kai to reikalauja kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesai, duoti įgaliotiniui papildomų nurodymų arba panaikinti įgaliojimą (Spendimo 1.2 p.). (Pagal Sprendimą, šis pažeidimas pasireiškė tuo, jog pareiškėjas neturi ir nepateikė įrodymų, kad gali bet kuriuo metu duoti įgaliotiniui papildomų nurodymų ar panaikinti įgaliojimą);

Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 5 punktas, pagal kurį pavesti atlikti dalį valdymo funkcijų galima tik tuo atveju, jeigu įgaliotinis turi Vertybinių popierių komisijos nustatytą kvalifikaciją ir gali atlikti nurodytas funkcijas (Sprendimo 1.2 p.). (Pagal Spendimą, šis pažeidimas pasireiškė tuo, jog pareiškėjas neturi ir nepateikė įrodymų, kad aukščiau paminėtas asmuo T. B. yra tinkamos kvalifikacijos asmuo);

Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 6 punktas, pagal kurį pavesti atlikti dalį valdymo funkcijų galima tik tuo atveju, jeigu valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės prospekte nurodyta, kokias funkcijas leista deleguoti (Sprendimo 1.2 p.). (Pagal Sprendimą, šis pažeidimas pasireiškė tuo, jog pareiškėjas neturi ir nepateikė įrodymų, kad funkcijų perdavimo galimybė yra numatyta Fondo prospekte);

Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktas, pagal kurį valdymo įmonė ar tokia investicinė kintamojo kapitalo bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo turėti ir naudoti veiklai reikalingas priemones ir procedūras (Sprendimo 1.3 p.) (Pagal Sprendimą, šis pažeidimas pasireiškė tuo, kad pareiškėjas neturi ir patikrinimo metu nepateikė investicinių sprendimų priėmimo ir vykdymo procedūros);

Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punktas, pagal kurį valdymo įmonė ar tokia investicinė kintamojo kapitalo bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo vykdyti vidaus kontrolę, kontroliuoti savo vadovų ir darbuotojų sudaromus vertybinių popierių sandorius (Sprendimo 1.5 p.). (Pagal Sprendimą, šis pažeidimas pasireiškė tuo kad pareiškėjas nevykdo Fondo valdymo vidaus kontrolės);

Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 9 punktas, pagal kurį valdymo įmonė ar tokia investicinė kintamojo kapitalo bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo saugoti atliktų operacijų dokumentus ne mažiau kaip 5 metus nuo operacijų įvykdymo dienos, jei kiti teisės aktai nenustato ilgesnio saugojimo termino (Sprendimo 1.4 p.) (Pagal Sprendimą, šis pažeidimas pasireiškė tuo, kad pareiškėjas nesaugo atliktas operacijas su Fondo turtu pagrindžiančių dokumentų (priimtų investicinių sprendimų, pateiktų pavedimų, gautų pranešimų apie sudarytus sandorius, išrašų iš vertybinių popierių sąskaitų ir kt.).

Pasisakydama dėl Sprendime nurodytų pareiškėjo (tariamai) padarytų Įstatymo pažeidimų visumos, kolegija pažymi, kad visi Sprendime nurodyti pažeidimai valstybinės priežiūros instituto taikymo prasme atsakovo siejami su pareiškėjo pagrindinės veiklos (turto valdymo) procedūrinių sprendimų priėmimo neaiškumu, kuris savo ruožtu neleidžia atsakovui kaip Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos reguliavimo ir priežiūros institucijai (Vertybinių popierių rinkos įstatymo 2 str. 27 d.) tinkamai ir efektyviai vykdyti savo priežiūros funkciją, skirtą užtikrinti, kad būtų apsaugoti investicinių fondų bendraturčių ir investicinių kintamojo kapitalo bendrovių akcininkų interesai (Įstatymo 1 str.), sudaryti teisinį pagrindą sąžiningai, atvirai ir efektyviai veikti vertybinių popierių rinkai, kad būtų kuo geriau apsaugoti investuotojų interesai bei apribota sisteminė rizika (Vertybinių popierių rinkos įstatymo 1 str.). Kolegija taip pat pažymi, kad paminėti valstybinės priežiūros tikslai ir uždaviniai suponuoja situaciją, jog valdymo įmonės (pareiškėjo) veikla būtų pakankamai aiški ir skaidri ta prasme, kad valstybinės priežiūros institucija galėtų kiekvieno atitinkamo patikrinimo metu įsitikinti, kad Įstatymo reikalavimai nebuvo ir nėra pažeidžiami kasdieninėje valdymo įmonės veikloje. Šiuo aspektu esminę reikšmę turi laiko faktorius. O tai reiškia, kad valdymo įmonė, vykdydama atitinkamus Įstatymo reikalavimus, privalo kaupti, turėti ir disponuoti visą savo veiklos informaciją, kuri būtų pakankamai aiški ir nedviprasmiška, kad valstybinę priežiūrą vykdanti institucija visada galėtų ją patikrinti ir išanalizuoti.

Kolegija pažymi, jog faktinės nagrinėjamos bylos aplinkybės, kad atsakovo pareiškėjo veiklos patikrinimas buvo pradėtas dar 2006 m. vasario 20 d. (Kompleksinio patikrinimo aktas Nr. 5V-3) ir atskirais etapais buvo tęsiamas iki 2007 m. liepos 11 d. (Pažeidimo protokolas Nr. 6), kad visos šios procedūros eigoje pareiškėjo buvo teikiami vis nauji įrodymai, kurie turi (pirmosios instancijos teismo aptartus) tarpusavio neatitikimus bei prieštaravimus, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir Įstatymo taikymo požiūriu teisingai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes ir tuo pačiu pašalino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartyje bendrai suformuluotus prieš tai priimto Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimo trūkumus.

Kolegija, patikrindama byloje esančius įrodymus jų pateikimo laike aspektu bei atsižvelgdama į aukščiau šiuo klausimu pateiktus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų įvertinimu bei teismo padarytomis įrodymų įvertinimo išvadomis.

Pasisakydama dėl pareiškėjo skundžiamo baudos dydžio, kolegija pažymi, kad pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 punktą bei 68 straipsnio 2 punktą (atsižvelgiant į prieš tai padarytas išvadas) atsakovas turėjo teisę paskirti baudą iki 100 tūkstančių litų. Nei Įstatymo 68 straipsnis, nei baudos skyrimo taisyklės, nustatytos Vertybinių popierių rinkos įstatymo 62 straipsnyje, tiesiogiai nereglamentuoja konkrečios baudos dydžio nustatymo, o tik pateikia atitinkamų aplinkybių, į kurias turi būti atsižvelgiama, sąrašą. Pažymėtina, kad tokio sąrašo prioritetinėmis aplinkybėmis laikytinos aplinkybės, nurodytos Vertybinių popierių rinkos įstatymo 62 straipsnio 5 dalyje: 1) pažeidimu padarytos žalos dydis; 2) pažeidimo trukmė; 3) asmeniui dėl pažeidimo tekusių pajamų dydis; 4) atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės. Atsižvelgdama į šį baudų skyrimo ir jų dydžių nustatymo reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas baudos dydis yra neadekvatus pareiškėjo padarytiems Įstatymo pažeidimams ir yra aiškiai per mažas.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas. Tenkinti apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo ir atsakovo apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisAnatolijus BaranovasDainius Raižys