Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Marius Bartninkas, įvertinęs civilinės bylos pagal ieškovės UAB „Orange Group Baltic“ ieškinį atsakovei V. R. dėl išlaidų darbuotojos mokymui atlyginimo priteisimo medžiagą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. gegužės 6 d. Kauno apylinkės teisme gautas ieškinys, kuriuo ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 7.515,11 Lt išlaidų atsakovės mokymams atlyginimą, 22,64 Lt palūkanų, 5% dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 2013 m. gegužės 10 d. rezoliucija ieškinys priimtas.

Papildomai įvertinus bylos medžiagą ir ieškovės pareikšto reikalavimo pobūdį dėmesys atkreiptinas į tai, jog reikalavimas kyla tiesiogiai iš darbo teisinių santykių, reikalavimo teisiniu pagrindu esanti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau- DK) 95 straipsnio 5 dalies norma, numatanti darbuotojo pareigą, esant tam tikroms sąlygoms, atlyginti darbdaviui į darbuotojo mokymą investuotas lėšas, yra tiesiogiai susijusi su darbo santykių teisinio reglamentavimo specifika. Iš darbdavio ir darbuotojo tarpusavio susitarimų darbo santykių teisinio reglamentavimo klausimais kylančių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo tinkamumas, taip pat pareigų nevykdymo teisiniai padariniai yra darbo teisės reguliuojama sritis (DK 34-36 str.). DK 36 straipsnio 2 dalies 3, 5 punktuose vienareikšmiškai nurodoma, jog darbo ginčą nagrinėjančio organo įpareigojimas įvykdyti sutartinę pareigą natūra ar išieškoti iš darbo teisę pažeidusio asmens jo padarytą turtinę žalą yra darbo teisių gynimo būdas. Ginčai tarp darbdavio ir darbuotojo dėl praktinio DK 95 straipsnio 5 dalies taikymo tarp šalių susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste atitinka DK 285 straipsnyje įtvirtintą individualaus darbo ginčo sampratą.

2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo DK normų, reglamentuojančių individualių darbo ginčų nagrinėjimą, pakeitimai. Vadovaujantis DK 287 straipsnio 1 dalimi, privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis darbo ginčus, yra darbo ginčų komisija, jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. DK 299 straipsnio 2 dalyje įvardinti atvejai, kai ginčai nagrinėjami tiesiogiai teismuose, prieš tai nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, sietini su nušalinimo nuo darbo ar atleidimo iš darbo teisėtumo vertinimu. Nors DK 299 straipsnio 2 dalies 4 punkto formuluotė ir parodo, jog išimtinių tiesioginio kreipimosi į teismą atvejų sąrašas nėra baigtinis, papildomi šį sąrašą galintys išplėsti atvejai privalo būti tiesiogiai įvardinti įstatyme. Nei DK 95 straipsnyje, nei kokioje nors kitoje DK ar kito įstatymo normoje nėra įtvirtinta taisyklė, jog darbdavys, gindamas savo teisę gauti iš darbuotojo jo mokymui patirtų išlaidų atlyginimą, gali kreiptis tiesiogiai į teismą, nesilaikydamas privalomos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Teismui gali būti skundžiamas tik nepalankus darbo ginčų komisijos sprendimas, priimtas atitinkamu klausimu (DK 296 str., 299 str. 1 d.).

Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė nesikreipė į darbo ginčų komisiją dėl ieškinyje reiškiamų jos reikalavimų patenkinimo, teismas sprendžia, kad ieškovė nesilaikė privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos (CPK 22 str. 1 d., DK 287 str. 1 d.). Nurodyta aplinkybė, atsižvelgiant į tai, jog nėra jokių kliūčių ieškovei pasinaudoti išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, vertintina kaip pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 1 p.). Ieškovei išaiškintina, jog dėl ieškinyje reiškiamų reikalavimų ji pirmiausia turi kreiptis į darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje buvo atsakovės darbovietė. Šios nutarties priėmimas nekliudo vėl kreiptis į teismą su analogišku reikalavimu, jeigu bus pašalintos aplinkybės, kliudančios išnagrinėti bylą- atmestas ar pilnai nepatenkintas darbo ginčų komisijai pateiktas reikalavimas (DK 296 str., CPK 297 str. 1 d.).

Ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovei gražintinas paduodant ieškinį 2013 m. balandžio 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 12297 sumokėtas 227 Lt žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 5 p.). Žyminį mokestį gražinti privalo Valstybinė mokesčių inspekcija, ieškovei pateikus įsiteisėjusią teismo nutartį (CPK 87 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, jog 2013 m. gegužės 22 d. teismui grąžinti neįteikti atsakovei siųsti ieškinys ir jo priedai, šie dokumentai nutarčiai įsiteisėjus grąžintini ieškovei.

Rezoliucinė dalis

nutari a:

Ieškovės UAB „Orange Group Baltic“ ieškinį atsakovei V. R. dėl išlaidų darbuotojos mokymui atlyginimo priteisimo palikti nenagrinėtą.

Išaiškinti ieškovei, kad dėl ieškinyje reiškiamų reikalavimų ji turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje buvo atsakovės darbovietė.

Įpareigoti VMI prie LR Finansų ministerijos grąžinti ieškovei UAB „Orange Group Baltic“, juridinio asmens kodas 301506053, buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), a/s Nr. (duomenys neskelbtini), AB DnB bankas, 2013 m. balandžio 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 12297 sumokėtą 227 Lt (dviejų šimtų dvidešimt septynių litų) žyminį mokestį.

Nutarties kopiją išsiųsti ieškovei.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti ieškovei teismui pateiktą atsakovei skirtą ieškinio ir jo priedų egzempliorių.

Šios nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.